Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi G. T., gimusios 1957 m. gruodžio 9 d. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. T. šiuo nutarimu buvo nubausta 500 Lt bauda už tai, kad 2011 m. liepos 13 d., apie 19 val., G. T. šuo išbėgo iš 10-ojo namo, esančio Anykščių g., Klaipėdoje, ir prie namo Nr. 12 (Anykščių g.) įkando K. V., gim. 2000 m., į koją.

G. T. skundu, 2011-09-09 pateiktu Administracinei komisijai prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (teisme gautu 2011-09-14), prašo šios komisijos 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti, motyvuodama tuo, kad ji nepadarė nutarime nurodyto pažeidimo, per klaidą buvo pripažinta, kad jos šuo, o ne kito asmens šuo (A. V., gyvenančios (duomenys neskelbtini) name) užpuolė mažamečius vaikus ir vienam jų įkando; jos šuo visada pririštas pasaitėliu ir į gatvę neišbėga.

Teismo posėdyje G. T. ir jos atstovė prašo skundą patenkinti, nurodydamos skunde išdėstytus motyvus.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama šios institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnis). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 3 dalį administracinę atsakomybę užtraukia Gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimas, sukėlęs grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei.

Duomenys, neleidžiantys abejoti Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nutarimo teisingumu ir pagrįstumu, yra šie:

Liudytoja I. V. parodė, kad 2011-07-13 po to, kai jai ir jos vyrui sūnus pasiskundė, kad jam įkando šuo, ir parodė blauzdoje žaizdą, jie, sūnui nurodžius, privažiavo prie to šuns šeimininkų namo, kieme buvo šuns savininkė G.. Tolušienė. G.. Tolušienė neginčijo to fakto, kad jos šuo įkando jos, I. V., sūnui, į jų pastabą dėl šuns nieko neatsakė. Jai, liudytojai, nekilo abejonių, kad G.. Tolušienės šuo įkando jos vaikui, nes sūnus parodė į šunį ir pasakė jo vardą – Koksis (kad toks jos šuns vardas, pripažįsta ir G.. Tolušienė).

Liudytoja patvirtino, kad G. T. pateiktose jos šuns Koksio nuotraukose (b. l. 14, 15) užfiksuotas tas pats šuo, kurį, kaip jam įkandusį, nurodė jos sūnus.

Be to, ši liudytoja parodė, kad palaidas lakstė ir didelis šuo, kurio savininkai gyvena 16 name, Anykščių g., todėl ji policijai rašytu pareiškimu ir prašė sudrausminti to (didelio) šuns savininkus.

Liudytoja V. K. parodė, kad įvykio dieną ji išgirdo šuns lojimą ir pamatė bėgančius vaikus; paskui juo bėgo ir šuo; atbėgęs jos sūnus su Karoliu (Vasiliausku) pasiskundė, kad Karoliui įkando šuo Koksis, išbėgęs pro vartus iš kiemo. Ji, liudytoja, matė žaizdą ant Karolio (Vasiliausko), kojos, matė, kaip vėliau I. V. aiškinosi su G. T..

Ši liudytoja taip pat patvirtino, kad iki 2011-07-13 įvykio G. T. šuo lakstydavo gatvėje, po įvykio jo iš kiemo nebeišleidžia.

Liudytoja V. K. taip pat patvirtino, kad kad G. T. pateiktose jos šuns nuotraukose (b. l. 14, 15), galimai, užfiksuotas šuo, kuris buvo užpuolęs įvykio metu jų vaikus.

Liudytojas – policijos pareigūnas G. Š. patvirtino, kad iš vaikų pasakojimų jis nustatė ir šuns, užpuolusio vaikus, ir jo savininkės tapatybes, jam abejonių dėl vaikų parodymų teisingumo nekilo, vaikai neabejodami įvardijo šunį, nurodė jo vardą, savarankiškai, nesipainiodami parodymuose papasakojo aplinkybes, kurioms esant vienam iš vaikų įkando šuo, parodė namą, kuriame gyvena šuns savininkė. Jis, liudytojas, bandė išsiaiškinti su to šuns savininke G. T., bet ji vengė bendrauti ir nieko neaiškino.

Nėra pagrindo abejoti tuo, kad šie liudytojai neklysta nurodydami, kad G. T. šuo (o ne kitas šuo) užpuolė vaikus; taip pat nėra pagrindo įtarti, kad šie liudytojai siekia apkaltinti G. T. (net pati G. T. pripažįsta, kad iki įvykio su liudytojomis nėra bendravę, jokių konfliktų tarp jų nėra buvę).

Liudytojas G. Š. detaliai išsiaiškino tiriamo įvykio aplinkybes, jo atliktas tyrimas buvo išsamus bei objektyvus, pagrįstas ne tik nukentėjusių vaikų apklausa, bet ir įvykio vietoje tikrinus vaikų parodymus, detalizavus įvykio aplinkybes pokalbiuose su gyventojais.

Taip pat nėra pagrindo abejoti tuo, kad vaikai – L. K. ir K. V. suklydo nurodydami juos užpuolusį šunį bei neteisingai paaiškino įvykio aplinkybes (jų parodymai – b. l. 23, 24).

Liudytoja I. V. įtikinamai paaiškino jos rašyto policijai pareiškimo (b. l. 20) turinį, nurodydama, kad tuo ji norėjo, jog būtų sutramdytas didelis šuo, visada lakstantis ir po įvykio lakstęs gatvėje, o to šuns savininkai gyvena (duomenys neskelbtini). Tame pareiškime ji neteigė, kad jos sūnui šio įvykio metu įkando šuo, dėl kurio ji rašė pareiškimą policijai.

Aptartų įrodymų nenuneigia liudytojo – policijos pareigūno R Simakonio tarnybinis pranešimas (b. l. 25) ir jo paaiškinimas teisme, šis liudytojas tik parodė, kad jis atvyko gavus pranešimą, jog iš (duomenys neskelbtini) kiemo, išbėgęs šuo apkandžiojo vaiką. Jis įvykio netyrė, su nukentėjusiais asmenimis bei galimais liudytojais nebendravo, jo tarnybiniam pranešimui įtakos turėjo tai, kad jų automobilis buvo užpultas didelio šuns, išbėgusio iš namo Nr. 16; dėl šuns agresyvumo jie negalėjo net išlipti iš automobilio.

Vertinant šio liudytojo parodymus pripažintina, kad jie negali būti įrodymu šioje byloje, nes tiek jo tarnybinis pranešimas, tiek parodymai teisme yra sąlygojami paties liudytojo patirto šuns agresyvumo, nes jis nežino (nes nesiaiškino), kas įvyko prieš jiems atvykstant, kas ir nuo kokio šuns nukentėjo.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad G. T. nubausta pagrįstai, jos veika kvalifikuota teisingai.

Administracinė komisija prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos, nagrinėdama bylą, nenustatė G. T. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, jai buvo paskirtas vidurkis baudos, numatytos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 3 dalies sankcijoje. Mažinti šią baudą pagrindo nėra

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsniu,

nutaria:

palikti nepakeistu Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ADK1-378. G. T. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.