Telšių apylinkės teismo įsakymas

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Telšiai) prokurorės Daivos Armalienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), administracine tvarka nebaustas, teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį ir 144 straipsnį laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. A. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2025 m. rugpjūčio 2 d. apie 21.10 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių, o būtent mažiausiai 1,93 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis D. A. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso brolio žmonai J. A.. 2025 m. rugpjūčio 2 d. apie 15 val., atvyko į svečius pas brolį K. A., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Iki vykstant pas brolį namuose buvo jau išgėręs 3 butelius alaus. Atvykus pas brolį su juo kartu taip pat gėrė alų, išgėrė dar 3 butelius alaus. Praėjus kiek laiko, tikslios valandos nežino, sugalvojo paprašyti brolio, kad duotų pavažiuoti savo automobiliu. Brolis sutiko ir dviese jų šeimos automobiliu išvažiavo. Automobilį vairavo jis (D. A.), o brolis sėdėjo šalia priekinėje keleivio vietoje. Žmona J. A. apie tai, kad jie išvažiavo, nežinojo. Apsvaigęs nesijautė. Bevažiuojant pamatė, kad priekyje, kelkraštyje, stovi policijos pareigūnas, kuris jo vairuojamą automobilį sustabdė. Sustojus jam buvo patikrintas neblaivumas, po to buvo sulaikytas. Supranta, kad pasielgė netinkamai vairuodamas transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei neturėdamas teisės vairuoti. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

D. A. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, be jo paties prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje esančiais duomenimis:

- 2025 m. rugpjūčio 2 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo R. R. tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuota, kad 2025 m. rugpjūčio 2 d. apie 21.10 val., (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo neblaivus ir praradęs teisę vairuoti transporto priemonę D. A., gim. 1982 m. rugpjūčio 14 d., gyv. (duomenys neskelbtini), kuriam alkoholio kiekio matuokliu pirmu pūtimu nustatytas 2,43 promilių, antru - 1,93 promilių girtumas;

- 2025 m. rugpjūčio 2 d. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame užfiksuota, kad alkotesteriu „Alcotest 7510 ARKB-0141“ D. A. pirmu tikrinimu 21.15 val. nustatytas 2,41 promilių, antru tikrinimu 21.35 val. – 1,93 promilių neblaivumas. Pridėti alkoholio kiekio matuoklio duomenys;

- 2025 m. rugpjūčio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas (duomenys neskelbtini), kelio dešinėje pusėje priekiu į pietus stovintis baltos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu paimtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pridėtos foto lentelės;

- 2025 m. rugpjūčio 2 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktu, kuriame užfiksuota, jog automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvežtas į UAB „Autobastionas“, Mažeikių r., Krucių k.;

- 2025 m. rugpjūčio 6 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad K. A. pateikė registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini);

- 2025 m. rugpjūčio 4 d. gauta VĮ Regitra informacija, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra J. A.;

- VšĮ „Emprekis“ informacija, kad vidutinė transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaina Lietuvoje su PVM – 5950,00 Eur;

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos J. A. parodymais, kur ji parodė, kad 2025 m. rugpjūčio 2 d. vakare, apie 21-22 val., į svečius atvažiavo vyro brolis D. A. su sutuoktine I. A.. Juos atvežė jų sūnus su automobiliu, kuris kažkur išvažiavo ir turėjo netrukus sugrįžti. Vyras išėjo į lauką, parodyti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kurį buvo pirkę gal prieš metus, o I. užėjo į namą. Minėto automobilio D. ir I. dar nebuvo matę. Ar D. buvo blaivus ji nežino, nes su juo arti nebendravo, tik matė per langą. Jiems atvažiuojant minėtas automobilis buvo pastatytas pagrindinėje gatvėje prie namo sklypo. Ji minėto automobilio beveik nevairuoja, nes jis yra su mechanine pavarų dėžė. Jie šeimoje turi tris automobilius. Visus automobilius ji ir vyras vairuoja abu, bet kiekvienas automobilis yra skirtas tam tikrai paskirčiai. Vyras dirba užsienyje ir Lietuvoje būna labai retai. Po kurio laiko į namus parėjo sūnus, kuris pasakė „Mama tu automobilį pervarei?“. Ji atsakė, kad ne. Iš karto pagalvojo, kad automobilį vyras nebūtų vairavęs, nes vyras tą dieną buvo išgėręs dvi skardines alaus. Pasižiūrėjusi pro langą pamatė, jog kieme iš tikro nebėra automobilio. Skambino telefonu paklausti, kur išvažiavo, tačiau jai niekas nekėlė ragelio. Apie tai, kad D. neturi vairuotojo pažymėjimo, ji nežinojo. Apie tai, kad juos sustabdė policijos pareigūnai, ji sužinojo iš policijos pareigūnų, kurie jai paskambino telefonu;

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo K. A. parodymais, kur jis parodė, kad 2025 m. rugpjūčio 2 d. vakaro pusėje, tikslaus laiko pasakyti negali, nes buvo išgėręs alkoholio, alaus, jautėsi šiek tiek apsvaigęs, tačiau girtas nebuvo, į svečius atvažiavo brolis D. su sutuoktine I. A. ir sūnumi. Ar D. atvažiavo blaivus, nežino, gal dėl to, kad pats buvo vartojęs alkoholio, ir nesuprato. I. nuėjo į namą pas J., o jie su broliu pasiliko lauke apžiūrėti automobilio „(duomenys neskelbtini)“. D. apžiūrėjęs automobilį paprašė pavažiuoti. Prieš tai su juo nevartojo jokio alkoholio, negali pasakyti, kodėl brolis sako, kad su juo jam atvykus vartojo alkoholį. Žinojo, kad anksčiau, gal 10 metų atgal, D. yra turėjęs įvykį, kurio metu jam buvo atimta teisė vairuoti. D. paprašius pavairuoti, jo neklausė, ar jis turi teises, galvojo, kad jau yra susitvarkęs, išsilaikęs. Įvykio dieną D. vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, o jis sėdėjo šalia. D. sugalvojo važiuoti iki (duomenys neskelbtini) ir atgal, jis (K. A.) neprieštaravo. Pravažiavus (duomenys neskelbtini) miestelį juos sustabdė policijos pareigūnai, kurie broliui D. nustatė girtumą.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Šioje byloje besąlygiškai nustatyta, jog D. A. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2025 m. rugpjūčio 2 d. apie 21.10 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,93 promilių neblaivumas. D. A. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl šios veikos pripažino visiškai. Įvykio dieną, t. y. 2025 m. rugpjūčio 2 d., policijos pareigūnai D. A. neblaivumą nustatinėjo du kartus: pirmu kartu 21.15 val. nustatytas 2,41 promilės neblaivumas, antru kartu 21.35 val. (po 20 min.) nustatytas 1,93 promilių neblaivumas, todėl jis baustinas už šios neteisėtos veikos padarymą. Ankščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvimą kaltinamojo D. A. veikoje, todėl jo nusikalstama veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalis). 2025 m. rugpjūčio 7 d. buvo surašytas pranešimas įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir parodė, kad sutinka su pasiūlyta bausme ir jos dydžiu.

Kaltinamojo D. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę D. A. vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, žalos mastą – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokė, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

D. A. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teismo teistas, taip pat ir už eismo įvykio sukėlimą, kurio metu žuvo žmogus, vairuojant transporto priemonę esant neblaiviam, administracine tvarka nebaustas, nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje, vedęs, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, jog kaltinamasis nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, bei atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti D. A. paskyrus už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, griežtesnę – arešto bausmę, jos dydį nustatant artimą vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. A. prisipažino kaltu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnis nustato bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir tvarką. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, jog veika padaryta spontaniškai, duomenis apibūdinančius kaltinamąjį, jog jis anksčiau teismo teistas, administracine tvarka nebaustas, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 6 dalies 8 ir 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymas D. A. atidėtinas, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytinas D. A. laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. rugpjūčio 2 d. 21.15 val. iki 2025 m. rugpjūčio 3 d. 9.40 val. (viena diena), vieną dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikytina, kad D. A. yra atlikęs vieną parą arešto.

Vadovaujantis BPK 339 straipsnio 3 dalimi, bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. A. išaiškintina, jog jis privalo atvykti į probacijos tarnybą per 5 darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo arba šaukimo gavimo dienos.

Pripažinus, kad D. A. padarė nusikalstamą veiką BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kartu su bausme jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Įvertinus nustatytą neblaivumo laipsnį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, šio draudimo terminas nustatytinas numatytas tarp minimumo ir vidurkio (BK 68 straipsnio 2 dalis) ir šis terminas skaičiuotinas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Prokurorė siūlė bei prašė konfiskuoti transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią J. A.. Byloje nustatyta, jog D. A. vairavo J. A. priklausančią transporto priemonę, t. y. automobilis priklauso tretiesiems asmenims. Transporto priemonės savininkei nebuvo žinoma apie transporto priemonės paėmimą ir naudojimą nusikalstamai veikai vykdyti, todėl transporto priemonė nekonfiskuotina. Byloje esanti VšĮ „Emprekis“ pažyma patvirtina, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 5950,00 Eur. Atsižvelgiant į teisingumo protingumo ir proporcingumo kriterijus iš kaltinamojo konfiskuotina automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 5950,00 Eur.

D. A. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 3 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris saugomas UAB „Autobastionas“, Mažeikių r., Krucių k., ir registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariate, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 dalimi, gražintini teisėtai savininkei.

Kaltinamajam D. A. išaiškintina bausmės atlikimo tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418–422 straipsniais,

nusprendžia:

D. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. A. sumažintą bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti D. A. laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. rugpjūčio 2 d. 21.15 val. iki 2025 m. rugpjūčio 3 d. 9.40 val. (1 (vieną) dieną) ir laikyti, jog D. A. yra atlikęs 1 (vieną) parą arešto bausmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 5 dalimis, 6 dalies 8 ir 10 punktais, D. A. paskirtos 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus: visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią D. A. skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

D. A. privalo atvykti į probacijos tarnybą per 5 (penkias) darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo arba šaukimo gavimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, D. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trims) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 72 straipsniu, D. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 5950,00 Eur (penkių tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt eurų), konfiskavimą.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris saugomas UAB „Autobastionas“, Mažeikių r., Krucių k., ir registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariate, grąžinti teisėtai savininkei J. A..

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, D. A. panaikinti ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 3 d. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti D. A..

Išaiškinti D. A., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Informuoti D. A., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.