Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Arimetras“ atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas atmetamas.

Apeliacijos objektą sudaro nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Byloje nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas, civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei UAB „Arimetras“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, 2017 m. vasario 2 d. nutartimi patvirtino 2017 m. vasario 1 d. tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukė. Teismo patvirtintos taikos sutarties 2 punkte nurodyta, kad ieškovas A. S. atsisako ieškinio reikalavimų (pripažinti A. S. atleidimą iš darbo neteisėtu, pripažinti, kad A. S. darbo sutartis nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, priteisti iš atsakovo neturtinę 3000 eurų dydžio žalą), taikos sutarties 3 punkte nurodytomis sąlygomis. Sutarties 3 punkte šalys susitarė, jog ieškovui A. S. ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nutarties patvirtinti taikos sutartį įsiteisėjimo dienos atsakovė UAB „Arimetras“ sumoka 9200,00 Eur kompensaciją. Atsakovas įsipareigoja išskaičiuoti iš šios sumos ir sumokėti visus reikiamus mokesčius, nustatytus Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Taip pat, taikos sutarties 5 punktu šalys susitarė, kad Atsakovui vėluojant atsiskaityti su ieškovu taikos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, atsakovė UAB „Arimetras“ moka 0,2 proc. delspinigius nuo pavėluotai sumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Be to, sutarties 8 punktu šalys patvirtino, kad joms yra žinomos CPK 140, 294 straipsniuose įtvirtintos nuostatos ir bylos užbaigimo taikos sutartimi procesinės pasekmės, taip pat tai, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Pareiškėjas A. S. 2017 m. kovo 10 d. kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, todėl teismas nustatęs, kad suinteresuotas asmuo UAB „Arimetras“ nevykdo taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, 2017 m. balandžio 4 d. priėmė nutartį, kuria pareiškėjui išduotas vykdomasis raštas pagal teismo patvirtintą taikos sutartį dėl likusios 2868,56 Eur skolos ir 0,2 proc. delspinigių nuo pavėluotai sumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 str. 1 d., CPK 584 str. 4 p.). Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (CPK 646 str. 3 d.). Nagrinėjamoje byloje šalys bendru sutarimu, abipusių nuolaidų būdu baigė civilinės bylos nagrinėjimą pasirašydamos ir pateikdamos teismui patvirtinti taikos sutartį. Iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų matyti, kad dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, nei ieškovas, nei atsakovė atskirojo skundo nepateikė. Tai reiškia, kad nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo yra įsiteisėjusi ir taikos sutartis jos šalims įgavo galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią bei tapo priverstinai vykdytinu dokumentu (CK 6.985 str. 1, 2 dalys), kurio pagrindu teismas, esant taikos sutartyje nustatytoms sąlygoms, turi teisę spręsti dėl vykdomojo rašto išdavimo. Pažymėtina, kad spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas nevertina šalių pasirašytos ir teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties teisėtumo, įmanomumo ją įvykdyti ir pan. Minėtos aplinkybės teismo turėjo būti vertinamos tada, kuomet jis tvirtino šalių pateiktą taikos sutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina šioje dalyje ieškovo pateiktų argumentų pagrįstumo. Taikos sutarties, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad, taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010). Taigi vykdomojo rašto išdavimas dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies siejamas su nustatymu, kad viena iš sutarties šalių pažeidė (neįvykdė) joje nustatytas prievoles (CPK 646 str. 3 d.). Iš šalių sudarytos ir įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų matyti, kad šalys susitarė, jog apeliantė šioje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais įvykdys savo piniginę prievolę – sumokės 9200,00 Eur kompensaciją. Apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų apie tai, kad jis visiškai įvykdė pagal taikos sutartį prisiimtas prievoles, o pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę ta šalis, kuri teigia tam tikrų įrodinėtinų aplinkybių egzistavimą, turi pateikti jas patvirtinančius įrodymus (CPK 178 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).Apeliantės argumentai, kad taikos sutartyje ieškovas sutiko su sąlyga, kad iš kompensacijos bus išskaičiuoti ir sumokėti visi mokesčiai, t. y., kad iš 9200,00 Eur sumos bus išskaičiuoti tiek darbuotojo, tiek ir darbdavio mokėtini mokesčiai, nėra teisingi, todėl klaidingas vertinimas negali būti laikomas teisėtu pagrindu pateisinti taikos sutarties nevykdymą ir teismui atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą.Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalis numato, kad draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo Mokesčių mokėtojų registre datą.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, Sveikatos draudimo įstatymo 18 straipsnio 6 dalimi, kad Lietuvos vienetas, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, išmokėdamas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti mokesčius valstybei. Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 23 punkte nustatyta, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų išieškojimu, antstolis išieško visą vykdomajame dokumente nurodytą sumą ir išmoka ją išieškotojui, neatskaičiuodamas su darbo teisiniais santykiais susijusių privalomų mokesčių (įmokų). Tačiau jeigu skolininkas, pervesdamas į antstolio depozitinę sąskaitą priteistą sumą, atskaito iš jos su darbo teisiniais santykiais susijusius mokesčius, jis privalo antstoliui pateikti mokesčių atskaitymo apskaičiavimą, kuriame nurodomi iš išieškomų sumų atskaitomi mokesčiai ir jų dydžiai. Iš šių normų sisteminio aiškinimo išplaukia taisyklė, kad mokesčiai valstybei apskaičiuojami, išskaičiuojami ir sumokami juos išskaičiavus iš priteistų sumų, susijusių su darbo santykiais, šias sumas išmokančio subjekto. Nurodytomis teisės normomis įtvirtinta darbdavio pareiga veikti kaip mokesčius išskaičiuojančiam asmeniui viešosios teisės taikymo srityje. Tačiau kartu jam tenka ir bendro pobūdžio pareiga būti sąžiningam. Ji apima tiek sąžiningumo imperatyvą darbo teisiniuose santykiuose, tiek sąžiningumą civiliniame procese (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 2 dalis), tiek vykdant mokestines prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2010). Pažymėtina, kad teismas priteisia išmokamas sumas kartu su mokesčiais ir pareigos apskaičiuoti mokėtinus mokesčius bei nurodyti juos teismo sprendime (nutartyje) neturi. Darbo bylose išmokos, susijusios su darbo santykiais, darbuotojui iš darbdavio teismo sprendimu priteistinos pinigų sumomis, iš jų neišskaičiavus privalomų mokesčių. Darbdavys, vykdydamas teismo sprendimą ir išmokėdamas darbuotojui priteistas išmokas, iš jų išskaičiuoja privalomus mokesčius, kurių išskaičiavimo pareigą darbdaviui nustato mokesčių ir kitokie viešosios teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2013). Atsakovė nurodė, kad iš 9200,00 Eur sumos išskaičiavo ir sumokėjo šiuos mokesčius: 15 proc. gyventojų pajamų mokestį – 1380,00 Eur, 9 proc. privalomo sveikatos draudimo mokestį – 828,00 Eur, 26,6 proc. pensijų socialinio draudimo – 2419,60 Eur, 3,4 proc. ligos ir motinystės draudimo įmoką – 312,80 Eur, 1,1 proc. nedarbo socialinio draudimo įmoką – 101,20 Eur, 0,18 proc. nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų soc. draudimo įmoką – 16,56 Eur, 0,2 proc. įmoką į Garantinį fondą – 18,40 Eur. Atsakovės apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai valstybei, negali pakeisti ieškovo įgyvendinamos teisės apimties ir sukurti teisinių prielaidų atsakovės pareigą vykdyti ieškovo sąskaita, kas suponuoja, kad atsakovė, kaip mokesčius išskaičiuojantis asmuo, viešosios teisės taikymo požiūriu privalo sąžiningai vykdyti savo pareigas, kilusias darbo teisinių santykių pagrindu. Todėl sutiktina su ieškovo teiginiu, kad darbdavio pareigos mokėti mokesčius už darbo vietą perkėlimas darbuotojui neatitiktų sąžiningumo ir protingumo principų ir grubiai pažeistų ieškovo teises. Atsižvelgiant į tai, atsakovė privalėjo sumokėti ieškovui 9200,00 Eur kompensaciją, atskaičiuodama tik gyventojų pajamų mokestį (15 proc.), sveikatos draudimo įmoką (6 proc.) bei pensijų ir socialinio draudimo įmoką (3 proc.), o likusius mokesčius (30,98 proc. Sodrai ir 0,2 proc. įmoką į Garantinį fondą) privalo mokėti pati atsakovė savo lėšomis. Atsakovė taip pat nesutinka su teismo priteistais neprotingai dideliais delspinigiais, kuriuos, jo manymu, teismas privalėjo sumažinti vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 3 dalimi. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/200.). Taigi, šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas turi teisę netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, į skolininko elgesį, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus.Nagrinėjamu atveju, šalys taikos sutartimi susitarė, jog kai atsakovui nustatytu terminu neįvykdžius įsipareigojimų, ieškovas įgis teisę besąlygiškai reikalauti iš atsakovo, o atsakovas privalės mokėti ieškovui 0,2 proc. dydžio netesybas nuo pavėluotai sumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog atsakovė pagal taikos sutartį prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo turi mokėti 0,2 proc. dydžio netesybas nuo pavėluotai sumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną.Atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus ir apeliacinės instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs taikos sutarties neįvykdymo faktą, pareiškėjui pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą dėl nesumokėtos 2868,56 Eur skolos ir 0,2 proc. delspinigių nuo pavėluotai sumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, priverstinio išieškojimo iš atsakovės UAB „Arimetras“.Šalys nepateikė duomenų apie apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, o naikinti jos atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį nepakeistą.