Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-01-08 · Civilinė byla Nr. e2-1822-819/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-08
Bylos Nr.
e2-1822-819/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-30075-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Misiūnaitė-Bashir
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“
Atsakovas
V. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1822-819/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30075-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.2.1; 2.6.3.; 2.6.10.5.1; 3.2.6.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovui V. G. dėl skolos priteisimo, priimdama sprendimą už akių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovo V. G. 2 014 Eur skolą, 181,26 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2019 m. spalio 20 d. Ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).

Atsakovui adresuotos ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas 2019 m. gruodžio 18 d. įteikti asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą 14 dienų terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformuojant šalių apie rašytinį procesą, kadangi CPK 142 straipsnyje nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas su pradiniu kreditoriumi AB „Snoras“ 2007 m. balandžio 3 d. sudarė naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. SL070329V990013, kuri buvo keista 2008 m. birželio 28 d. (toliau – Sutartis). Šia Sutartimi pradinis kreditorius AB „Snoras“ įsipareigojo atsakovui suteikti 7 000,00 Lt (2 027,34 Eur) kredito limito mokėjimo kortelėje sumą, o atsakovas įsipareigojo Sutartyje numatyta tvarka ir terminais grąžinti kreditą ir mokėti Sutartyje nustatyto dydžio palūkanas (Sutarties 1.20, 1.22, 2.2, 3.1.8, 7.3, 7.11 p.). Kredito grąžinimo terminas pagal Sutartį – 2012 m. kovo 31 d. (Sutarties 1.24 p., e.b.l. 32). Atsakovas savo įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė ir liko skolingas AB „Snoras“ 2 014 Eur suteikto kredito. 2015 m. liepos 31 d. AB „Snoras“ sudarė reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią perleido reikalavimo teisę į atsakovą pagal Sutartį naujajam kreditoriui UAB „Baltijos kredito sprendimai“. 2017 m. gegužės 31 d. paskolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartimi kreditorius UAB „Baltijos kredito sprendimai“ reikalavimo teisę į aukščiau minėtą atsakovo įsiskolinimą perleido Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą (toliau – Lindorff Oy). Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu 2017 m. birželio 29 d. pranešimu (e.b.l. 31). Nuo 2017 m. spalio 1 d. UAB „Intrum Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Lindorff Lietuva“) perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą. Perdavus veiklą, buvo perduodamas visas turtas, teisės ir įsipareigojimai.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011, išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį, 6.872 straipsnio 1, 2 dalis kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, mokėti šalių sulygtas palūkanas. Atsakovas pareigos grąžinti jam suteiktą kreditą Sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais tinkamai nevykdė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 2 014 Eur negrąžinto kredito yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis).

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Sutarties 9.10 punktu šalys sulygo, kad kortelės turėtojas, praleidęs mėnesio įmokos mokėjimo, kredito pabaigos datos ar kitus sutartyje numatytus terminus, privalo mokėti bankui 0,1 procento dydžio delspinigius nuo visų laiku nesumokėtų sumų už kiekvieną pradelstą dieną (e.b.l. 33). Ieškovė ieškiniu, remdamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, prašo priteisti mažesnio dydžio delspinigius (0,05 procento) už 180 dienų (nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pažeidė Sutartį, praleido nustatytus mokėjimų terminus, ieškovės reikalavimas dėl priskaičiuotų 181,26 Eur delspinigių yra pagrįstas ir tenkinamas(CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.73 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju Sutarties 9.11 punkte numatytas 6 procentų metinių procesinių palūkanų dydis. Todėl patenkinus ieškovės pagrindinį reikalavimą, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamos ir 6 procentų dydžio metinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 2 195,26 Eur sumą (2 014 Eur + 181,26 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisiamas ieškovės už ieškinį sumokėtas 49 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Kitų įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra. Teismas šioje byloje patyrė 8,95 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 92 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“, į. k. 304615887, naudai iš atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 2 014 Eur (dviejų tūkstančių keturiolikos eurų) skolą, 181,26 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt vieno euro ir dvidešimt šešių euro centų) delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 195,26 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 49 Eur (keturiasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 8,95 Eur (aštuonių eurų ir devyniasdešimt penkių euro centų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir