- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-31
- Bylos Nr.
- 2A-1071-642/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-02937-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- UAB „Šilutės polderiai“
- Ieškovas
- D. K.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Šilutės polderiai“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19-385/2019 pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilutės polderiai“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. K. 2017 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Šilutės polderiai“ 14 937,25 Eur skolos, 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas D. K., veikiantis kaip rangovas, su UAB „Šilutės polderiai“, veikiančia kaip užsakovas, sudarė žodinę sutartį dėl projekto „Šilutės rajono Kintų seniūnijos Smalkų vasaros polderio rekonstrukcija“ parengimo. Susitarimą sudarė su bendrovės vadovu A. J., kuris įsipareigojo sumokėti už projektavimo darbus apie 21 000 Eur. UAB „Šilutės polderiai“ laimėjo konkursą dėl „Šilutės rajono Kintų seniūnijos Smalkų vasaros polderio rekonstrukcijos“. Tyrinėjimo ir projektavimo darbų kaina – 30 387,00 Eur. Būtent tiek numatyta projekto „Šilutės rajono Kintų seniūnijos Smalkų vasaros polderio rekonstrukcija“ suvestiniame statybos kainos apskaičiavime, kuris yra sudėtinė projekto dalis ir turėjo būti pateiktas Šilutės rajono savivaldybės administracijai. Tyrinėjimo darbus atliko UAB „Nemuno deltos projektai“, kuriai atsakovė sumokėjo 8 500 Eur, todėl šia suma ieškovas mažina savo reikalavimą. Projektavimo darbus jis atliko sutartu laiku ir perdavė atsakovei. Paruoštą projektą atsakovė pateikė Šilutės rajono savivaldybės administracijai ir šio projekto pagrindu atsakovei buvo išmokėtos lėšos. Atsakovė pati sumokėjo projektuotojai, tiesiogiai rengusiai projektą, L. D. 5 152,98 Eur, todėl šia suma su priskaičiuotais mokesčiais, tai yra 6 544,28 Eur, ieškovas mažina ieškinio reikalavimą. Prieš pradedant projektavimą su atsakove, ieškovas sutarė, jog atsakovė savo lėšomis apmokės jo civilinės atsakomybės draudimą. Atsakovė sumokėjo draudimo bendrovei 405,47 Eur draudimo įmoką, todėl šia suma taip pat mažinamas reikalavimas. Atsakovė iki šiol už padarytą darbą su ieškovu neatsiskaitė, nors jokių pretenzijų dėl atliktų darbų apimties, kokybės nereiškė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2019 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės UAB „Šilutės polderiai“ D. K. 14 937,25 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 448,12 Eur žyminio mokesčio, 2 057 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 6,86 Eur pašto išlaidų valstybei. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
3.1. Teismas nustatė, kad iš byloje pateiktų su aptariamu projektu susijusių dokumentų matyti, jog projekto vadovas – D. K., 2016 m. rugsėjo mėnesį ieškovas ir atsakovė sudarė projektavimo darbų rangos sutartį. Nėra ginčo dėl to, kad projektas laiku paruoštas, pateiktas užsakovui, tai yra UAB „Šilutės polderiai“, kuri šio projekto pagrindu atliko darbus ir gavo atsiskaitymą iš savivaldybės administracijos – 30 387 Eur.
3.2. Teismo vertinimu, atsakovės atstovai nepagrįstai stengiasi sumenkinti ieškovo vaidmenį projekto rengimo procese. Negalima sutikti su atsakovės atstovais, kad ieškovo darbas pasireiškė tik parašo padėjimu, už kurį būtų galima šiuo atveju sumokėti 1 910 Eur.
3.3. Teismas pažymėjo, kad atsakovės vadovas posėdžio metu paaiškino, kad UAB „Šilutės polderiai“ darbuotojai taip pat dirbo, važiuodami į vietą, atlikdami numatytus darbus. Paprašytas patikslinti, apie kokius darbus jis kalba, vadovas sakė, kad negali nurodyti, nes neatsimena. Teismo vertinimu, tie darbai niekaip nesusiję su projektavimu, nes tokių įrodymų atsakovės atstovai nepateikė, o ieškovas prašo sumokėti būtent už projektavimo darbus.
3.4. Teismas nustatė, kad atsakovė nepagrįstai neatsiskaito su ieškovu už atliktus projektavimo darbus, nes pati atsakovė projektavimui skirtas lėšas gavo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Šilutės polderiai“ prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. vasario 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-19-385/2019 ir priimti naują sprendimą – ieškovo D. K. ieškinį atsakovei UAB „Šilutės polderiai“ tenkinti iš dalies, priteisti ieškovui 1 910,70 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad tarp šalių buvo susitarta dėl projektavimo darbų atlikimo už 30 387 Eur. Šalys tarėsi dėl to, kad ieškovas bus priimtas į darbą, atitinkamai jam turėjo būti sumokėtas darbo užmokestis, apskaičiuotas nustatyta tvarka, o ne kažkokia kita kaina, pagrįsta vienašaliais ieškovo pareiškimais.
4.2. Teismas nepagrįstai rėmėsi tik D. K. paaiškinimais ir teigimu, kad jam turi priklausyti visa suma, kuri buvo nurodyta atsakovo sudarytoje sąmatoje su galutiniu užsakovu (Šilutės rajono savivaldybės administracija). Kadangi tokia prielaida nepagrįsta byloje esančiais įrodymais, tai 30 387 Eur suma iš UAB „Šilutės polderiai“ sutarties su jos užsakovu Šilutės rajono savivaldybės administracija negalėjo būti taikoma kaip tariamai sutarta kaina.
4.3. Teismas, sugretinęs du paties ieškovo teiginius, kad jis įsipareigojo atlikti visus darbus ir kad su juo esą buvo tartasi dėl 20 000 Eur kainos, turėjo daryti išvadą, kad visos papildomos išlaidos tretiesiems asmenims, kurias dėl projektavimo darbų atlikimo sumokėjo atsakovė, atimamos iš 20 000 Eur sumos. Tokiu būdu iš 20 000 Eur sumos turėjo būti atimta 8 500 Eur, skirta sumokėti UAB „Nemuno deltos projektai“, 7 044,28 suma, kaip atsiskaitymui su L. D. turėtos išlaidos, ir 405,47 Eur suma, sumokėta už ieškovo civilinės atsakomybės draudimą. Likusi suma – 4 050,25 Eur. Atėmus iš šios sumos mokesčius, kuriuos atsakovas turėtų išskaičiuoti valstybei, liekanti suma 2 450 Eur (pagal darbo užmokesčio skaičiuoklę atėmus 20 proc. GPM, 6,98 proc. PSD ir 12,52 proc. VSD įmokų ir darbdavio mokėtinas sumas). Be to, visų darbų ieškovas taip ir neatliko.
4.4. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui jo reikalaujamą sumą, argumentavo, kad ieškovo vaidmuo negali būti sumenkintas, tačiau ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kokius konkrečius darbus jis atliko.
Žemesnės instancijos teismas
4.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarp ieškovo D. K. ir atsakovės UAB „Šilutės polderiai“ buvo sudaryta civilinio pobūdžio projektavimo darbų sutartis. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada padaryta netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus ir paties ieškovo pripažinimus. Iš byloje esančio ieškovo ir atsakovo 2016 m. rugsėjo 1 d. sudaryto ketinimų protokolo Nr. 1 matyti, kad UAB „Šilutės polderiai“ laimėjusi pirkimą ir sudariusi sutartį su perkančiąja organizacija, įsipareigojo sutarties vykdymo metu įdarbinti D. K.. Aplinkybė, kad su D. K. nebuvo įforminta darbo sutartis, nepaneigia šalių susitarimo dėl santykių rūšies.
4.6. Atsižvelgiant į tai, kad statistikos departamento viešai skelbiamas vidutinis darbo užmokestis yra didesnis nei vidutinis darbo užmokestis architektūros įmonėse, ieškovui D. K. atsakovas pagal sudarytą ketinimų protokolą ir jo pagrindu suteiktas paslaugas, jų apimtį, turėtų sumokėti 1 910,70 Eur atlygį. Šio vidutinio atlyginimo duomenų apskaičiavimo ieškovas neginčijo.
4.7. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas daugiau kaip trečdalio savo byloje pareikštų reikalavimų atsisakė paskutiniame teismo posėdyje, vykusiame 2019 m. vasario 7 d. Ieškovas pakeitė procesinę poziciją iš pradžių teigęs, kad atliko visus darbus, o vėliau pagal surinktus byloje įrodymus pripažinęs, kad visų darbų pats neatliko. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas ieškovo 7 044,28 Eur sumos atsisakymą turėjo vertinti kaip ieškovo reikalavimus, kurie netenkinami, ir bylinėjimosi išlaidas skirstyti tokiu santykiu: 14 937,25 Eur patenkintų ir 7 044,28 Eur atmestų reikalavimų.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į atsakovės UAB „Šilutės polderiai“ apeliacinį skundą ieškovas prašo netenkinti atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų ir jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Atsakovė nuo pat pradžių elgėsi su ieškovu nesąžiningai ir su ieškovu neatsiskaitė, nors pati ieškovė, teikdama dokumentus perkančiajai organizacijai, nurodė, kad projektavimo darbus atliks ir projekto vadovo pareigas eis būtent ieškovas D. K..
5.2. Derybos ir tarimasis tarp ieškovo ir atsakovės prasidėjo, kai ieškovas paaiškino atsakovės vadovui A. J., jog ieškovo vadovaujama bendrovė viešuosiuose pirkimuose dalyvauti negali, nes yra skolinga „Sodrai“. Ieškovas, kaip fizinis asmuo, turėjo reikiamą kvalifikaciją projektavimo darbams ir projekto vadovo darbams atlikti, atsakovei tokios sąlygos tiko. Todėl ir buvo sudaryta žodinė rangos sutartis, jog projektavimo ir projekto vadovo darbus atliks fizinis asmuo D. K..
5.3. Derybų metu tarp ieškovo ir atsakovės buvo galutinai susitarta, jog atsakovė sumokės ieškovui apie 20 000 Eur ir GPM (gyventojų pajamų mokestis), nes buvo susitarta, kad „Nemuno deltos projektai“ turėjo mokėti pats atsakovas.
Šalies argumentai
5.4. Ieškovas nesutinka su apeliantės teiginiais, kad teismas neteisingai vertino ieškovo atliktų darbų apimtį ir kad tarp šalių buvo tartasi dėl darbo sutarties, o ne dėl civilinio pobūdžio projektavimo darbų rangos sutarties sudarymo.
5.5. Ieškovas neginčija aplinkybės, jog tarimasis dėl įdarbinimo buvo, tačiau atsakovė ieškovo niekada neįdarbino. Pažymėtina, jog ketinimų protokole jokio dydžio atlygis nebuvo numatytas.
5.6. Teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog ieškovą ir atsakovę siejo ne darbo santykiai, o rangos santykiai.
5.7. Ieškovas nesutinka su tuo, kad projekto vadovo darbas įvertintas tik 1 910,70 Eur dydžio suma, t. y. daugiau nei tris kartus mažesne už projekto dalinius darbus atlikusio asmens.
5.8. Dėl projekto ir jo kainos tarėsi ieškovas su atsakove. Šalys tarėsi ne dėl valandinio darbo užmokesčio, o dėl konkrečios sumos už atliktą darbą. Taigi dirbtas laikas nelemia ieškovo atliktų paslaugų kainos.
5.9. Pažymima, kad būtent ieškovas organizavo projekto rengimą, dalyvavo jo rengimo procese ir prisiėmė, kaip projekto vadovas, visą atsakomybę už parengto projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams.
5.10. Ieškovas nesutinka su apeliantės argumentais, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė į tai, jog ieškovas dalies savo reikalavimų atsisakė paskutinio teismo posėdžio metu. Kadangi šios ieškinio dalies atsisakymą lėmė aplinkybės, apie kurias ieškovas nežinojo iki pat paskutinio teismo posėdžio, teismas teisėtai ir pagrįstai bylinėjimosi išlaidų dėl šios priežasties nesumažino.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
8. Byloje nustatyta, jog ieškovas su atsakove 2016 m. rugsėjo mėnesį žodžiu susitarė, kad ieškovas parengs projektą „Šilutės rajono Kintų seniūnijos Smalkų vasaros polderio rekonstrukcija“. Projektavimo darbų vadovas – ieškovas D. K.. Projektavimo darbai buvo atlikti laiku ir perduoti atsakovei UAB „Šilutės polderiai“, kuri, kaip sutarties su Šilutės rajono savivaldybės administracija šalis, už šiuos darbus gavo 30 387 Eur, įskaitant PVM. Šias aplinkybes pripažino pirmosios apylinkės teismas, ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra, tačiau atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos priimto sprendimo išvadomis dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo, dėl sutartos su ieškovu D. K. projektavimo darbų kainos ir kokia apimtimi pats ieškovas asmeniškai projektavimo darbus vykdė.
9. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šalis siejo projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos teisiniai santykiai, t. y. šalys buvo sudariusios žodinę projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartį. Projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutarties samprata įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.700 straipsnyje, kurioje nustatyta, kad projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Taigi konkrečios projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nereglamentuoti įstatymų, yra nustatytini projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutartyje. Tačiau įstatymas nereikalauja projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarties privalomos rašytinės formos (CK 1.73 straipsnis, 6.644 straipsnis), todėl tokios formos sutarties nebuvimas savaime nedaro sutarties negaliojančia ir nepanaikina šalių prievolių, atsiradusių iš sutartinių santykių, o šių egzistavimas gali būti įrodinėjamas ir kitais leistinais įrodymais (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliantės dėstomų argumentų kontekste reikšminga ir tai, kad pagal CK 1.71 straipsnio 2 dalį sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Taigi sutarties sudarymo forma neturi įtakos teisiniam sutarties galiojimui, o šalių prievolės, atsiradusios iš projektavimo ir tyrinėjimo rangos teisinių santykių, gali būti įrodinėjamos ir kitais leistinais įrodymais.
10. Apeliaciniame skunde apeliantė, be kita ko, nurodo, kad tarp šalių buvo tartasi ne dėl civilinio pobūdžio projektavimo darbų rangos sutarties sudarymo, o dėl darbo sutarties sudarymo, dėl to ieškovui turėtų būti išmokamas vidutinis darbo užmokestis, t. y. atsakovės skaičiavimais – 1 910,70 Eur. Tačiau, pažymėtina, kad darbo sutartis yra sudaroma raštu (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 43 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tarp ieškovo ir atsakovės 2016 m. rugsėjo 1 d. sudarytą ketinimų protokolą, kuriuo buvo susitarta dėl ketinimo įdarbinti D. K., tačiau šis dokumentas ir byloje esantys duomenys neteikia teismui pagrindo konstatuoti, jog darbo užmokestis už atliktus D. K. projektavimo darbus gali būti skaičiuojamas pagal vidutinį darbo užmokestį, kaip jo srities specialistui. Minėtame 2016 m. rugsėjo 1 d. ketinimų protokole nėra tartasi nei dėl darbų kainos, nei dėl laiko, nei dėl darbų apimties.
11. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015).
12. Nesant tarp šalių sudarytos rašytinės projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarties, kurioje būtų aiškiai išreikštas šalių susitarimas dėl projektavimo darbų kainos ir darbų apimties, teismas vadovaujasi visuma bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų. Byloje esančių rašytinių įrodymų, kurie išsamiai aptarti pirmosios instancijos teismo ir su kurių vertinimu sutinka bei jų nekartoja apeliacinės instancijos teismas, visuma – projekto „Šilutės rajono Kintų seniūnijos Smalkų vasaros polderio rekonstrukcija“ kopija, statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo kopija, susirašinėjimo elektroniniu paštu medžiaga, tiekėjo deklaracijos kopija, projekto bendrosios ekspertizės akto kopija, ketinimų protokolo kopija, liudytojų A. J., L. D. parodymai nekelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad 2016 m. rugsėjo mėnesį ieškovas ir atsakovė sudarė projektavimo darbų rangos sutartį, ieškovas D. K., kaip projekto vadovas, parengė atsakovei projektą, už kurį atsakovė turi prievolę tinkamai atsiskaityti su ieškovu.
13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovo prašymas priteisti užmokestį už paruoštą projektą turi būti patenkintas, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo D. K. naudai priteistos skolos dydžiu – 14 937,25 Eur. Tokią skolos sumą pirmosios instancijos teismas ieškovui priteisė, vadovaudamasis tokiu skaičiavimu: 30 387 Eur (darbų kaina) – 8 500 Eur (UAB „Nemuno deltos projektai“ atliktų darbų kaina) – 405,47 Eur (ieškovo civilinės atsakomybės draudimo suma) – 6 544,28 Eur (L. D. atliktų darbų kaina) = 14 937,25 Eur (užmokestis už atliktus darbus D. K.). Atsakovės UAB „Šilutės polderiai“ su Šilutės rajono savivaldybės administracija sutarta kaina už projektavimo darbus – 30 387 Eur, kuriuos atsakovas UAB „Šilutės polderiai“ gavo už projektavimo darbus, negali būti prilyginama ieškovo ir atsakovės sutartai darbų kainai. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad atsakovas, kaip ūkio subjektas, taip pat turi teisėtą bei pagrįstą interesą gauti pajamų iš sutarties, sudarytos atsakovės su Šilutės rajono savivaldybės administracija dėl minėto projekto „Šilutės rajono Kintų seniūnijos Smalkų vasaros polderio rekonstrukcija“. Ieškovui priteisus 14 937,25 Eur, atsakovė, kaip pagrindinės sutarties su Šilutės rajono savivaldybės administracija šalis, už sutarties parengimą ir vykdymą negautų jokio užmokesčio.
14. Teismas pažymi, kad ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu 2018 m. rugpjūčio 21 d. (garso įrašo 21.55–23.00 min.), 2018 m. gruodžio 6 d. (garso įrašo 1.38–1.40 min.) pats teigė, kad su atsakove buvo tartasi dėl 20 000 Eur sumos už visų projektavimo darbų atlikimą. Apeliantė nepateikė ieškovo paaiškinimus (kad su ieškovu buvo tartasi dėl 20 000 Eur sumos) paneigiančių įrodymų, tačiau pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl kainos apskaičiavimo, byloje ieškovo pateiktas reikalavimas sumokėti už atliktus darbus, atsakovės nuomone, turi būti pagrįstas faktiškai atliktais darbais, nes nuo to priklauso atlygis už darbą. Teismas konstatuoja, kad būtent ieškovas parengė atsakovei projektą kaip projekto vadovas. Pagal Melioracijos techninio reglamento MTR 1.05.01:2005 „Melioracijos statinių projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 3D-1, Melioracijos statinių projekto vadovas (toliau – projekto vadovas) – fizinis asmuo (specialistas, turintis hidrotechnikos aukštąjį universitetinį išsimokslinimą), kuris, atstovaudamas statytojo interesams, normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatyta tvarka organizuoja melioracijos statinių projekto rengimą, koordinuoja melioracijos statinių projekto dalių sprendinius bei šių statinių projekto dalių vadovų veiklą, prižiūri ir atsako, kad melioracijos statinių projekte būtų įgyvendinti įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, privalomųjų statinių projekto rengimo dokumentų reikalavimai (13 punktas). Projekto vadovu gali būti skiriamas (samdomas) vadovauti tik asmuo, turintis kvalifikacinį atestatą melioracijos statiniams projektuoti (14 punktas). Projekto vadovas privalo užtikrinti, kad melioracijos statinių projekto sprendiniai atitiktų įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų melioracijos statinių projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų [4.2] reikalavimus, nepažeistų valstybės, visuomenės ir trečiųjų asmenų interesų (19 punktas). Atsižvelgiant į nurodytas projekto vadovo pareigas ir byloje pateiktus įrodymus, liudytojų paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, akivaizdu, kad būtent ieškovas organizavo projekto rengimą, dalyvavo jo rengimo procese ir prisiėmė, kaip projekto vadovas, visą atsakomybę už parengto projekto atitikimą teisės aktų reikalavimams.
15. Pagal CK 6.704 straipsnio 1 dalies 1 punktą, užsakovas, t. y. atsakovas, pagal projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartį privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą užbaigus visus darbus iš karto arba dalimis už sutartyje numatytus ir atliktus darbų etapus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad ieškovas savo sutartinę prievolę įvykdė tinkamai, t. y. ieškovas projektavimo darbus atliko ir jie yra užbaigti, juos perdavė atsakovei ir jie yra pateikti Šilutės rajono savivaldybės administracijai, tai suponuoja prievolę apeliantei už juos atsiskaityti su ieškovu.
16. Teisėjų kolegijai vertinant, kad ieškovas ir atsakovė buvo susitarę, kad atsakovė už ieškovo pateiktą projektą „Šilutės rajono Kintų seniūnijos Smalkų vasaros polderio rekonstrukcija“ sumokės ieškovui 20 000 Eur, konstatuoja, kad nuo šios sumos atskaičius papildomas išlaidas tretiesiems asmenims, kurias dėl projektavimo darbų atlikimo sumokėjo pati atsakovė, ieškovui tenkanti atlygio už atliktus darbus dalis – 5 941,55 Eur, t. y. 20 000 Eur (sutarta kaina) – 8 500 Eur (UAB „Nemuno deltos projektai“ už tyrinėjimo darbus sumokėta suma) – 405,47 Eur (suma, sumokėta už ieškovo civilinės atsakomybės draudimą) – 5 152,98 Eur (suma pagal byloje esančius duomenis (t. 2, b. l. 111) skirta atsiskaityti su L. D.). Esant išdėstytų aplinkybių visumai, ieškovui iš atsakovės priteistina 5 941,55 Eur skola.
17. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Dėl esminių apeliacinio skundo argumentų pasisakyta. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamam teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
18. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, bei tinkamai taikė materialinės teisės normas, tačiau netinkamai išsprendė atsakovės įsiskolinimo dydžio klausimą. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. vasario 27 d. sprendimas keistinas, sumažinant priteistą ieškovui skolos dydį iki 5 941,55 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsnio 1 dalimi šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, turi teisę į patirtų išlaidų, taip pat ir už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą, atlyginimą. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
20. Ieškinį tenkinus iš dalies, laikytina, kad matematine išraiška patenkinta 39,78 procentai ieškinio reikalavimų. Kadangi ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, byloje pateiktos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (39,78 procentai), o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (60,22 procentai) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovas teismui pateikė rašytiniais įrodymais pagrįstas 2 716 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovė teismui pateikė rašytiniais įrodymais pagrįstas 3 469,12 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, ieškovui priteistinas 1 080,42 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimas, o atsakovei iš ieškovo priteistinas 2 089,10 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimas.
21. Apeliacinės instancijos teisme patenkinta 45,61 procentai apeliantės reikštų reikalavimų, todėl apeliantė turi teisę į 45,61 procentus apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimą. Atsakovė pateikė duomenis, kad už advokato teisinę pagalbą rengiant apeliacinį skundą sumokėjo 1 033,73 Eur ir 293 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, todėl jai iš ieškovo priteistinas 605,12 Eur patirtų išlaidų atlyginimas. Ieškovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl šis klausimas nesprendžiamas. Susumavus pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme šalių patirtas išlaidas, į kurių atlyginimą jos turi teisę, bei taikius įskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteistinas 1 613,80 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
22. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš šalių nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. vasario 27 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės polderiai“ ieškovui D. K. 5 941,55 Eur (penkis tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt vieną eurą penkiasdešimt penkis centus) skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Taikyti įskaitymą ir iš ieškovo D. K. priteisti 1 613,80 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus trylika eurų aštuoniasdešimt centų) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės polderiai“ naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.“
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.