- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-29
- Bylos Nr.
- 2-6973-797/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05834-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Kavaliauskienė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Šiaulių miesto VPK
- Kategorijos
- 129.4pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. skundą dėl antstolio Tomo Ubarto veiksmų ir antstolio patvarkymą dėl skundo išnagrinėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą antstoliui Tomui Ubartui, suinteresuotam asmeniui Šiaulių miesto VPK ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2014-08-08 teisme priimtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, kuriame pareiškėjas nurodo, jog 2014-07-18 kreipėsi į antstolį Tomą Ubartą su skundu dėl antstolio veiksmų ir prašė vykdomąją bylą Nr. 0136/05/00752 nutraukti bei panaikinti turto areštą suėjus vykdymo senaties terminui. Nurodo, jog antstolis 2014-07-21 patvarkymu dėl skundo išnagrinėjimo skundą nagrinėti atsisakė. 2014-07-18 skunde pareiškėjas nurodė, jog antstolis Tomas Ubartas 2005-07-18 areštavo pareiškėjui priklausantį turtą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), turto arešto mastas yra 3326,00 Lt, o šiuo metu galiojanti Civilinio proceso kodekso redakcija nukreipti išieškojimą į nekilnojamąjį turtą leidžia tik esant išieškojimo sumai didesnei nei 7000,00 Lt. Be to, per praėjusius 9 metus jokie išieškojimo veiksmai atliekami nebuvo, senaties terminas yra senai suėjęs.
2014-07-21 antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo netenkino skundo, nurodydamas, jog pareiškėjo skundžiamas turto arešto aktas surašytas 2005-07-18. Pagal Civilinio proceso kodekso 510, 512 str. skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti gali būti paduodamas raštu antstoliui, kurio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti skundžiami, ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą juos atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Pasibaigus 90 dienų terminui suinteresuotas asmuo netenka teisės skųsti antstolio veiksmų, nes tai yra naikinamasis terminas, todėl skundas nebus nagrinėjamas ir yra grąžinamas pareiškėjui, kadangi terminas paduoti skundą yra praleistas.
Dalyvaujantiems byloje asmenims buvo pranešta, kad skundas bus nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Skunde pareiškėjas nurodė ir naują skundo pagrindą – vykdymo senaties termino taikymą, todėl antstoliui buvo siųstas skundo nuorašas atsiliepimui pateikti. Antstolis pateikė atsiliepimą, kuriame nurodyta, jog antstolio Tomo Ubarto kontoroje gautas pareiškėjo V. S. skundas dėl antstolio veiksmų nebuvo nagrinėjamas ir 2014-07-21 patvarkymu dėl skundo išnagrinėjimo Nr. S018919 buvo grąžintas pareiškėjui. Todėl, visų pirma, pareiškėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turėtų kreiptis dėl praleisto skundo padavimo atstatymo klausimo išsprendimo, kaip tai numatyta CPK 510 str. 2 d. Antstolis taip pat nurodo, jog atsakant skolininkui į 2014-07-30 kreipimąsi, remiantis Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo (toliau - LVAT) suformuota praktika, buvo paaiškinta, jog nepaisant to, kad dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo, bauda nebuvo išieškota, ir jei nustatoma, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo siekė išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje dėl senaties termino suėjimo nenutraukiamas. Antstolis nurodo, jog vykdymo veiksmai minėtoje vykdomojoje byloje buvo atliekami nepertraukiamai: areštuotas skolininko nekilnojamasis turtas bei piniginių lėšų sąskaitos banke, periodiškai atliekamos užklausos VSDFV, VĮ Registrų centrui, VĮ Regitra, kredito įstaigose; ne kartą skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu siųsti siūlymai sumokėti skolą bei vykdymo išlaidas, taip pat kiti procesiniai dokumentai. Skolininkas savo ruožtu nei asmeniškai, nei per atstovą nebuvo kreipęsis į antstolio kontorą dėl skolos apmokėjimo, neinformavo apie savo faktinę gyvenamąją vietą, nedirbo ir neturėjo pajamų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą, o tokie skolininko veiksmai gali būti traktuojami kaip siekimas išvengti baudos mokėjimo. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo taikyti senaties termino antstolio Tomo Ubarto vykdomoje vykdomojoje bylose skolininko V. S. atžvilgiu.
Suinteresuotas asmuo Šiaulių miesto VPK atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas kreipėsi su skundu į antstolį, kuris patvarkymu pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą ir pareiškėjui skundą grąžino. Nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų, taikytinos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) VI dalies „Vykdymo procesas“ normos, reglamentuojančios vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti bei atskirų vykdymo veiksmų atlikimo tvarką. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama.
Kadangi antstolis pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtu, nes yra praleistas terminas skundui paduoti, kuris yra naikinamasis, pareiškėjas prašo nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0136/05/00752 suėjus senaties terminui.
Antstolio veiksmai atlikti iki 2014-08-01, galiojant senajai Civilinio proceso kodekso 510-512 str. redakcijai, skundas teisme pateiktas 2014-07-30, todėl teismas nagrinėja skundą pagal antstolio veiksmų atlikimo metu galiojusią kodekso redakciją. Civilinio proceso kodekso 510 str. 2 d. redakcija, galiojusi iki 2014-08-01, numatė, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 str. numatytą terminą ir jeigu antstolis patenkina skundą, jis priima patvarkymą. Jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą sprendžia antstolis. Antstolio patvarkymas atsisakyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą gali būti skundžiamas teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, tačiau laikantis CPK 512 str. nustatytų terminų, t. y. skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Kadangi antstolis skundo nenagrinėjo, nes praleistas terminas, todėl pareiškėjas skundžia antstolio veiksmus.
Pareiškėjui buvo žinoma, jog skundžiamas turto arešto aktas surašytas 2005-07-18, tačiau skundas dėl antstolio veiksmų, nurodant, kad turto arešto aktas turi būti panaikintas, pateiktas antstoliui tik 2014-07-18 (9 v. b. l.), praėjus devyniems metams. Antstolis priėmė patvarkymą ir nurodė, jog yra praleistas terminas skundui paduoti. Teismas sutinka su šia antstolio pozicija. CK 1.117 str. 6 d. nurodyta, kad naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra teisė ar pareiga. Naikinamieji terminai negali būti teismo atnaujinti. CPK 512 straipsnyje nurodytas 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo terminas yra naikinamasis ir negali būti atnaujinamas.
Pareiškėjas skunde prašo nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0136/05/00752 suėjus senaties terminui, teismas pasisako ir dėl šio pareiškėjo motyvo, nes antstoliui skundas buvo išsiųstas ir yra pateiktas atsiliepimas.
CPK 629 str. 1 d. numatyti atvejai, kada vykdomoji byla turi būti nutraukiama. Pagal CPK 629 str. 1 d. 4 p. nuostatas vykdomoji byla turi būti nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Pažymėtina, jog normoje imperatyviai nurodyta, jog išieškojimo senaties terminas turi būti nustatytas įstatymu, nes nei ATPK, nei CPK, nei kiti įstatymai nenumato administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminų. CPK 607 str. 1 d. nustato, kad senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti nutraukiamas pateikiant šį dokumentą vykdyti.
Pagal Administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 312 straipsnio nuostatas nutarimą skirti baudą vykdo antstolis ATPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (CPK 4 str.). Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismas pasisakė 2010-04-22 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010, jog dėl administracinės baudos vykdymo senaties terminų būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis (duomenys neskelbtini)316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. BK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.), ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007). Tačiau vykdymo senatis taikytina tik esant nurodytoms sąlygoms.
Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0136/05/00752 matyti, kad antstolio Tomo Ubarto kontoroje vykdomas vykdomasis dokumentas – 2005-05-12 Šiaulių miesto VPK viešosios policijos eismo priežiūros skyriaus nutarimas Nr. E055806 dėl 2500 Lt administracinės nuobaudos – baudos – išieškojimo iš skolininko V. S. išieškotojo Šiaulių apskrities VMI naudai pateiktas vykdyti 2005 m. birželio 30 d. Trijų mėnesių terminas vykdomajam dokumentui perduoti vykdyti nepažeistas. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad vykdydamas vykdomąjį dokumentą antstolis Tomas Ubartas nuo 2005 iki 2014 metų periodiškai siuntė pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Bačiūnų g. 11, Šiaulių m. siūlymus susimokėti skolą, teikė užklausas kredito įstaigoms dėl pareiškėjo sąskaitų, Sodrai – dėl pareiškėjo darbovietės bei tikrino duomenis VĮ Registrų centre ir VĮ „Regitra“ dėl skolininkui priklausančio turto. 2005-07-13 antstolis priėmė patvarkymą areštuoti lėšas, esančias skolininko sąskaitoje AB banke „Hansabankas“ ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (61 v. b. l.). Nustačius, kad skolininkas turi turto, 2005-07-18 antstolio Tomo Ubarto kontoroje priimtas turto arešto aktas Nr. 752/05, kuriuo areštuotas skolininkui priklausantis turtas – 3/8 gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (57-58 v. b. l.). Vėlesniuose atitinkamų institucijų atsakymuose į antstolio užklausas nurodyta, kad skolininkas piniginių lėšų bankų sąskaitose neturi ir šiuo metu nedirba. 2011-11-08 patvarkymu dėl prisijungimo prie išieškojimo Nr. 69-1532/2011 prie antstolio Tomo Ubarto vykdomo išieškojimo iš pareiškėjo V. S. prisijungė antstolė Eurika Rulienė, vykdydama Kauno rajono 1 notarų biuro 2011-10-06 vykdomą dokumentą Nr. 2-6647 dėl 4137,90 Lt skolos bei palūkanų ir vykdymo išlaidų antstoliui išieškojimo (28 v. b. l.).
Teismas, įvertinęs vykdomosios bylos medžiagą, sprendžia, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog skola per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo nebuvo išieškota dėl antstolio aplaidumo. Vykdymo veiksmai dėl baudos išieškojimo iš skolininko buvo atliekami nuolat, periodiškai pateikiant užklausimus, tikrinama skolininko turtinė padėtis. Be to, byloje pareiškėjas nepateikė nė vieno rašytinio įrodymo, kurie leistų daryti išvadą, jog dėl antstolio neveikimo nebuvo išieškota pareiškėjui paskirta bauda, priešingai, iš visos vykdomosios bylos medžiagos akivaizdu, kad baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą, o ne dėl antstolio neveikimo. Byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas būdamas jauno ir darbingo amžiaus dirbo ar bandė susirasti darbą. Iš vykdomosios bylos matyti, jog išieškojimus iš pareiškėjo V. S. vykdo bei apribojimus pareiškėjo turtui taiko ir kiti antstoliai (11-16 v. b. l.). Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei (pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.), atlieka realią laisvės atėmimo bausmę. Nustatytos aplinkybės rodo, jog skolininkas nebuvo suinteresuotas įsidarbinti ir deklaruoti savo pajamas, vykdė nusikalstamas veikas, nė karto nėra kreipęsis į antstolį, nėra domėjęsis vykdomosios bylos eiga, byloje nėra duomenų, kad skola būtų mokėta gera valia, todėl bylos duomenys leidžia spręsti, kad baudos išieškojimas užsitęsė ne dėl antstolio aplaidumo, o būtent dėl pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą.
Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog antstolio veiksmai yra teisėti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas (CPK 178, 185 str.).
Išaiškintina pareiškėjui, kad Civilinio proceso kodekso 643 str. skolininkui numato teisę ne tik skųsti antstolio veiksmus, bet ir pateikti prašymus, kuriuos antstolis turi išnagrinėti, o dėl jų išnagrinėjimo rezultato gali būti pateikti ir skundai dėl antstolio veiksmų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 510-513 straipsniais, teismas
nutarė:
pareiškėjo V. S. skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.