- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-12
- Bylos Nr.
- e2YT-2976-465/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25758-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Pareiškėjas
- Y. T.
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Y. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas Y. T. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. T. iki santuokos (M., M.) K. (K./ K./ K., /K.), mirusi (duomenys neskelbtini) Jeruzalėje, Izraelis, yra Lietuvos piliečių J. J. K., gimusio (duomenys neskelbtini) m., ir D. (D.) K., gimusios (duomenys neskelbtini) m. (turi būti – (duomenys neskelbtini) m.) duktė; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. T. iki santuokos (M., M.) K. (K./ K./ K., /K.), mirusi (duomenys neskelbtini) Jeruzalėje, Izraelis, Lietuvos piliečių J. J. K., gimusio (duomenys neskelbtini) m. ir D. (D.) K., gimusios (duomenys neskelbtini) m. (turi būti – (duomenys neskelbtini) m.) duktė, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė.
2. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pilietybes skyrių (toliau – ir Pilietybės skyrius) pateikdamas prašymą atkurti jam Lietuvos Respublikos pilietybę, kadangi jo mama M. (M.) K., (duomenys neskelbtini) metų gimimo, gimusi Lietuvoje, kaip ir pareiškėjo seneliai J. J. (J., J.) ir D. K. iki 1940 metų turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Pilietybės skyrius, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, 2021 m. balandžio 16 d. priėmė sprendimą Nr. 8P-243, kuriame nurodyta: Migracijos departamentas, išnagrinėjęs Jūsų prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir prie jo pridėtus dokumentus, ginčijamame sprendime konstatavo, kad Jūsų pateikti dokumentai patvirtina, kad J. J. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę (jam 1933 m. buvo išduotas Lietuvos Respublikos vidaus pasas), tačiau pateikti dokumentai nepatvirtina, kad Jūsų motina M. K. iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. M. K. giminystės ryšys su J. J. K. buvo įrodinėjamas tik pagal užsienio valstybių institucijų išduotus dokumentus (2019 m. lapkričio 11 d. Izraelio Valstybės gyventojų registro pažyma, Izraelio Valstybės vidaus reikalų ministerijos pažyma apie pilietybę, 2019 m. kovo 17 d. Pasaulio holokausto atminimo centro Archyvų skyriaus dokumentų kopija), kurie prieštarauja Lietuvos valstybės archyvų duomenims. Tai, kad užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai yra patvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka, patvirtina, kad juos tikrai išdavė valstybinės institucijos, tačiau tokie dokumentai neturi įrodomosios reikšmės, jei kiti valstybės institucijų išduoti/saugomi dokumentai jiems prieštarauja (teisės aktų nustatyta tvarka yra patvirtinama dokumentą išdavusi institucija, o ne dokumento turinio atitikimas tikrovei). Lietuvos valstybės archyvuose nėra duomenų, kad M. K. būtų gimusi ar gyvenusi Lietuvos Respublikoje, ar turėjusi Lietuvos pilietybę, dar daugiau, Lietuvos valstybės archyvų duomenimis, J. J. K. turėjo tik vieną dukrą – H. R. K.. Šios aplinkybės pagrįstai leido abejoti Jūsų Migracijos departamentui pateiktų užsienio valstybių išduotų dokumentų patikimumu (ar minėti dokumentai buvo išduoti Lietuvos teritorijoje išduoto pilietybę patvirtinančio dokumento pagrindu, ar iš asmens žodžių), todėl Migracijos departamentas ginčijamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad Y. T. motina M. K. iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, ir kad šis (juridinis) faktas gali būti nustatomas bendrosios kompetencijos teisme. Taigi, Pilietybės skyrius, turėdamas abejonių dėl pareiškėjo mamos gimimo Lietuvoje bei jos giminystės ryšio su seneliais J. J. bei D. K., neatkūrė Lietuvos Respublikos pilietybės pareiškėjui, tačiau pareiškėjas neprarado teisės kreiptis dėl pilietybės atkūrimo pakartotinai, jeigu teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina M. T. (iki santuokos K. (K./ K.) M./M.) yra J. (J., J.) ir D. K. dukra, gimusi (duomenys neskelbtini) Lietuvoje ir iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.
3. Pateikdamas prašymą dėl pilietybės atkūrimo, pareiškėjas vadovavosi archyviniais dokumentais, kurie yra nepilnai išsaugoti archyvuose arba net nebuvo perduoti bei mamos pasakojimais apie jos gyvenimą Lietuvoje, patekimą į koncentracijos stovyklas bei išlaisvinimą. Taip Pilietybės skyriui pareiškėjas pateikė 2019 m. lapkričio 11 d. Izraelio Valstybės gyventojų registro pažymą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo motina M. T. gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, o jos tėvo vardas J., o motinos D., ikisantuokinė M. T. pavardė K., santuokos pagrindu duota pavardė T., repatriacijos įregistravimas 1946, m., mirė (duomenys neskelbtini) Taip pat su prašymu buvo pateikta Izraelio vidaus reikalų ministerijos pažyma apie Izraelio pilietybę, kurioje nurodyta, kad T. M., gim. (duomenys neskelbtini) . Lietuvoje ir tik 1948 m. gegužės 15 d. įgijo Izraelio pilietybę.
4. Be to, pareiškėjas pateikė 2019 m. kovo 17 d. išduoto Pasaulio holokausto atminimo centro Archyvų skyriaus dokumento kopiją, kurioje taip pat nurodyta, jog koncentracijos stovyklose kalinta jo motina T. M. (M.), mergautinė pavardė K. gimė Kaune, Lietuvoje ir buvo Lietuvos Respublikos pilietė. Nurodytame dokumente, sudarytame iš pačios M. (M.) liudijimų, nurodyti faktai patvirtina, jog pareiškėjo mama 1941 metais pateko į Kauno getą. Vėliau buvo perkelta į koncentracijos stovyklas Vaiwara, Ereda b/ Kotla, Stutthof, Neuengamme ir tik 1945 metais buvo išlaisvinta. Pateikta 1946 m. gegužės 27 d. išduota pareiškėjos mamai M. K. asmens tapatybės kortelė Nr. 66192, kurioje nurodyta jos mergautinė pavardė M. K.. Pareiškėjui nepavyko gauti archyvinių dokumentų, kurie tiesiogiai patvirtintų jo mamos gimimą Lietuvoje, tačiau išduotas Izraelio valstybės išrašas iš Gyventojų registro patvirtina faktus apie pareiškėjo mamos tėvus, jos gimimo Lietuvoje faktą bei duomenis apie jos mergautinę pavardę, t.y. K..
5. Pareiškėjas pabrėžia, kad Pilietybės skyriui pateiktoje Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje Nr. R4-486 nurodyta, kad Lietuvos gyventojų surašymo iki 1940 m. dokumentai į archyvą saugojimui neperduoti, o regioninių archyvų duomenis nėra pakankami vien dėl to, kad pareiškėjui tik apytiksliai žinoma apie jo mamos tikslią gyvenimo vietą Lietuvoje. Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos valstybės istorijos archyvą dėl duomenų apie jo mamos M. K. gimimą, nurodydamas galimas gimimo vietoves, t.y. Šakiai arba Kaunas tik turėdamas prielaidinio pobūdžio informaciją, nes gautoje Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje apie seneliui K. J. J. išduotą vidaus pasą yra nurodyta senelio gyvenamoji vieta – Šakiai. Atsižvelgdamas į tai, kad Kauno regioninis archyvas išdavė pažymą Nr. V10-1774, kurioje nurodyta, kad senelis buvo įtrauktas į 1941 metų Kauno 1-osios apylinkės rinkėjų sąrašą, pareiškėjas kreipėsi į archyvus nurodydamas ir Kauno miestą, kaip galimą mamos gimimo vietą. Visiškai akivaizdu, jog į nurodytą Kauno regioninio archyvo pažymą Nr. V10-1774 rinkėjų sąrašą buvo įtraukti tik senelis J. J., nes močiūtė D. mirė (duomenys neskelbtini) metais (Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma Nr. (P1-4946)P2-9161), o jų vaikas, t.y. dukra M. (M.) negalėjo būti įtraukta, nes buvo nepilnametė. Taigi, pareiškėjo mama M. (M., M.) K. iki 1940 m. birželio 15 d. buvo nepilnametė, todėl tikslių duomenų apie jos gimimo vietą, kas leistų tiesiogiai patvirtinti jos giminystės ryšį su seneliai, kurie buvo Lietuvos piliečiai, o atitinkamai ir Lietuvos pilietybės turėjimo faktą, pareiškėjas archyvuose nerado dėl gyventojų sąrašų neperdavimo.
6. Pareiškėjas pateikia mamos, mirusios (duomenys neskelbtini) metais, paminklo nuotraukas, kurios patvirtina, jog visa šeima tiksliai žinojo, kad M. (M.) T. tėvai buvo J. ir D. (vardai, kaip nurodyta paminkle) K. iš Kauno, kas nors ir netiesiogiai, tačiau patvirtina, jog M. T. yra Lietuvos pilietybę iki 1940 m. turėjusių J.-J. bei D. K. dukra, gimusi Lietuvoje (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietybės iki 1940 m. birželio 15 d. neprarado ir neatsisakė.
7. Pareiškėjas siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Asmuo turi teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą pagal Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalį tuomet, jei atitinka tam tikras sąlygas: 1) iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra tokio asmens palikuonis; 2) asmuo Lietuvos Respublikos pilietybės nebuvo netekęs dėl savo valingų veiksmų iki 1940 m. birželio 15 d..
8. Mano, jog visumą pareiškėjo nurodytų faktų ir pateiktų rašytinių įrodymų, t.y. duomenų iš Lietuvos Respublikos archyvų yra pakankami tam, kad būtų pripažinta, jog pareiškėjo J. T. mama M. (M., M.) K. (K./ K., /K.) yra Lietuvos piliečių J. J. K., gimusio (duomenys neskelbtini) m. ir D. (D.) K., gimusios (duomenys neskelbtini) m. duktė bei iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
10. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, proceso dalyviams apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Y. T. Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu (kaip asmenų, kurie iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonis, kuri iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybės) siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjas neteismine tvarka kreipėsi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą su prašymu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus, 2021 m. balandžio 16 d. priėmė sprendimą Nr.8P-243, kuriame konstatavo, kad pateikti dokumentai patvirtina, kad J. J. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę (jam 1933 m. buvo išduotas Lietuvos Respublikos vidaus pasas), tačiau pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pareiškėjo motina M. K. iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. M. K. giminystės ryšys su J. J. K. buvo įrodinėjamas tik pagal užsienio valstybių institucijų išduotus dokumentus (2019 m. lapkričio 11 d. Izraelio Valstybės gyventojų registro pažyma, Izraelio Valstybės vidaus reikalų ministerijos pažyma apie pilietybę, 2019 m. kovo 17 d. Pasaulio holokausto atminimo centro Archyvų skyriaus dokumentų kopija), kurie prieštarauja Lietuvos valstybės archyvų duomenims. Tai, kad užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai yra patvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka, patvirtina, kad juos tikrai išdavė valstybinės institucijos, tačiau tokie dokumentai neturi įrodomosios reikšmės, jei kiti valstybės institucijų išduoti/saugomi dokumentai jiems prieštarauja (teisės aktų nustatyta tvarka yra patvirtinama dokumentą išdavusi institucija, o ne dokumento turinio atitikimas tikrovei). Lietuvos valstybės archyvuose nėra duomenų, kad M. K. būtų gimusi ar gyvenusi Lietuvos Respublikoje, ar turėjusi Lietuvos pilietybę, dar daugiau, Lietuvos valstybės archyvų duomenimis, J. J. K. turėjo tik vieną dukrą – H. R. K.. Šios aplinkybės pagrįstai leido abejoti Migracijos departamentui pateiktų užsienio valstybių išduotų dokumentų patikimumu (ar minėti dokumentai buvo išduoti Lietuvos teritorijoje išduoto pilietybę patvirtinančio dokumento pagrindu, ar iš asmens žodžių), todėl Migracijos departamentas ginčijamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad Y. T. motina M. K. iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, ir kad šis (juridinis) faktas gali būti nustatomas bendrosios kompetencijos teisme
12. Pareiškėjas nurodo, kad į teismą kreipiasi, nes mano, kad neprarado teisės kreiptis dėl pilietybės atkūrimo pakartotinai, jeigu teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina M. T. (iki santuokos K. (K./K.) M./M.) yra J. (J., J. ir D. K. dukra, gimusi (duomenys neskelbtini) Lietuvoje ir iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Mano, kad pareiškėjo nurodytų faktų ir pateiktų rašytinių įrodymų visuma ir Lietuvos Respublikos archyvų yra pakankami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. T. iki santuokos (M., M.) K. (K./ K./ K., /K.), mirusi (duomenys neskelbtini) Jeruzalėje, Izraelis, yra Lietuvos piliečių J. J. K., gimusio (duomenys neskelbtini) m. ir D. (D.) K., gimusios (duomenys neskelbtini) m. (turi būti – (duomenys neskelbtini) m.) duktė ir iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė.
13. Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.
14. Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (t. y. Migracijos departamentas) konstatuoja, jog nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka.
15. Pagal Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 10 dalį Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas – tai teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimas Pilietybės įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka. Teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę – tai iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę asmens ir jo palikuonių teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatyme nustatyta tvarka (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 17 dalis). Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – tai iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalis).
16. Remiantis Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalimi, dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 5 dalį, jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai.
17. Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas) nustatymo, taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK 176–185 straipsniai) bei suformuotos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-323/2012). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami konkrečiai faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
18. Iš byloje pateikto Izraelio išduoto pareiškėjo gimimo liudijimo kopijos matyti, kad pareiškėjas Y. T. gimė (duomenys neskelbtini) Izraelyje, tėvo vardas – A., motinos vardas – M., motinos tėvo pavardė nenurodyta.
19. Iš byloje pateiktos Izraelio Valstybės išrašo iš gyventojų registro pažymos, išduotos 2019 m. lapkričio 11 d., matyti, kad joje nurodyti duomenys: T. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., Lietuvoje, tėvo vardas – J., motinos – D., „ankstesnis pavadinimas – K. - duotas“, „santuokos pagrindu – T.“, repatriacijos / pastovaus gyvenimo įregistravimo data - 1946 m., mirė - (duomenys neskelbtini)
20. Iš byloje pateiktos Izraelio Valstybės vidaus reikalų ministerijos pažymos apie Izraelio pilietybę matyti, kad joje nurodyta, jog T. M., gimusi (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, 1948 m. gegužės 15 d. įgijo Izraelio pilietybę.
21. Iš 2019 m. kovo 17 d. išduoto Pasaulio holokausto atminimo centro Archyvų skyriaus dokumento kopijos matyti, kad joje nurodyti duomenys: vardas T., M. (M.), mergautinė pavardė -K., gimimo data - (duomenys neskelbtini), gimimo vieta - Kaunas / Lietuva, pilietybė - „Lietuvė/Izraelietė“, 1941-08-01 - Kauno getas, 1943-10-26 - Vaiwara / Latvija, 1944-01-15 - Ereda b / Kotla, 1944 m. liepos mėn. - Stutthof (darbo stovykla Lagedi), 1944-09-05 - Neungamme koncentracijos stovykla / Kdo. Hamburg - Langenhom - Ochsenzoll, 1945-04-01 - 1945-04-15 - išlaisvinta Bergen - Besen, 1945-12-27 į Izraelį.
22. Teismui pateikta M. K. tapatybės kortelės Nr. 66192, išduotos 1946 m. gegužės 27 d. Jeruzalėje, kopija.
23. Teismui pareiškėjas pateikė dviejų antkapių su užrašais nuotraukas ir vertimą į lietuvių kalbą: „M. (M.) T. dukra J. ir D. K. iš Kauno, Lietuvos, (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini)“, „Prisiminti jos tėvas rabinas J., seserys R. ir N. žuvo holokauste ir prisimink E. D. (mirusi) iš namų G.“.
24. Iš Lietuvos vardų bazės, kuri yra žydų vardų, naudojamų Lietuvos tarp 1795-1925 m., paieškos duomenų bazė, įvedus į vardo paiešką „J.“ jo atitikmuo yra „J.“, „Y.“, „Y.“, „Y.“, „J.“, „J.“, o įvedus į vardo paiešką „M.“ jo atitikmuo yra „M.“, „M.“, „M.“, „M.“, „M.“, „M.“.
25. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2018 m. spalio 15 d. rašto Nr. (P 1-5616) P2-10344 „Dėl archyvo pažymos apie gimimą“ kopijoje nurodyta, kad Šakių žydų bendruomenės 1924-1930 ir Kauno žydų bendruomenės 1925-1929 metų metrikų knygose M. K., J. J. dukters gimimo duomenų nerasta.
26. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2019 m. vasario 25 d. rašto Nr. R4-486 „Dėl duomenų apie J. J. K. pateikimo“ kopijoje nurodyta, kad siunčia Kauno apskrities viršininko archyviniame fonde, Lietuvos piliečiams 1933 m. išduotų užsienio pasų abėcėlinės knygos ištraukos kopijas. Daugiau žinių apie J. J. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyvenimą Šakiuose, daugiau dokumentų, patvirtinančių jo turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę, asmens dokumentų vidaus arba užsienio pasams gauti, pačių pasų, jų registracijos kortelių bei dokumentų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo (nustojimo) iki 1940 m. birželio 15 d. faktą, archyve saugomuose fonduose nerasta.
27. Kauno regioninio valstybės archyvo 2019 m. liepos 2 d. rašto Nr. V10-1774 „Dėl pilietybės“ kopijoje nurodyta, kad siunčia Kauno miesto savivaldybės Pasų skyriaus dokumentų fonde esančio H. R. K. (taip dokumente), J., Lietuvos Respublikos vidaus paso kortelės ir jos prašymo pasui gauti, kuriose nurodyta, kad jos tėvas turi vidaus pasą, išduotą 1920 m. birželio 14 d. Šakių miesto valdybos, bei 1941-01-12 rinkimų į SSSR Aukščiausiąją tarybą Kauno 1- osios apylinkės rinkėjų sąrašo lapo, kuriame įrašyti J. J. K. ir H. R. K., kopiją. Kartu praneša, kad žinių apie M. (M. / M.) K., gim. (duomenys neskelbtini) metais, ir daugiau žinių apie J. J. K. pilietybę ir gyvenimą Lietuvoje archyve saugomuose 1919-1940 metų Kauno miesto savivaldybės ir jos skyrių dokumentų fonduose pagal pateiktus duomenis nerasta.
28. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas 2021 m. balandžio 16 d. sprendime nurodė (ir bylos nagrinėjimo metu neginčijo), kad pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtinta, kad J. J. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę (jam 1933 m. išduotas Lietuvos Respublikos vidaus pasas), tačiau pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina, kad jo motina M. K. (M. K., M. K., M. T. (anot pareiškėjo M. K.)), gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė. Pažymėjo, kad pareiškėjas giminystės ryšį tarp J. J. K. ir M. K. įrodinėja išimtinai tik pagal užsienyje išduotus dokumentus, o dokumentų, patvirtinančių M. K. (anot pareiškėjo M. K.) būtų gimusi ir gyvenusi Lietuvoje, nėra. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė, o Lietuvos valstybės archyvai neturi duomenų apie M. K. egzistavimą Lietuvoje. Svarbu paminėti ir tai, kad Lietuvos valstybės archyvuose yra duomenys apie kitą J. J. K. dukrą - H. R. K., gim. (duomenys neskelbtini) Kaune. Taigi, jeigu M. K. būtų J. J. K. duktė, tai ji tuo metu būdama nepilnamete, taip pat turėjo būti minima dokumentuose išduotuose jos tėvui, tačiau, kaip minėta, tokių duomenų nėra.
29. Taigi, kaip minėta, asmuo ar jo palikuonys turi įrodyti, kad buvo Lietuvos piliečiai iki 1940 m. birželio 15 d., ir pateikti giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. Byloje ir kilęs ginčas būtent dėl šios aplinkybės – giminystės ryšio tarp pareiškėjo motinos M. T. (M., M.) iki santuokos – K. (K./ K./ K., /K.) ir Lietuvos piliečių J. J. K., gimusio (duomenys neskelbtini) m. ir D. (D.) K., gimusios (duomenys neskelbtini) m. Migracijos departamento teigimu, byloje esantys dokumentai (jų kopijos) nėra tinkami bei pakankami nustatyti, kad pareiškėjo motina M. K. (M. K., M. K., M. T.), gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė. Migracijos departamentas laikosi pozicijos, kad pareiškėjas giminystės ryšį tarp J. J. K. ir M. K. įrodinėja išimtinai tik pagal užsienyje išduotus dokumentus, o dokumentų, patvirtinančių M. K. (anot pareiškėjo M. K.) būtų gimusi ir gyvenusi Lietuvoje, nėra.
30. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad Lietuvos valstybės archyvai neturi duomenų apie M. K. (M. K., M. K., M. T.) egzistavimą Lietuvoje. Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (šiuo atveju – Migracijos departamentas) konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, jog asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka (Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad pareiškėjas savo motinos giminystės ryšio su Lietuvos Respublikos piliečiais patvirtinančių įrodymų neturi ir pateikti negali, pareiškėjas įgijo teisę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
31. Byloje esantys įrodymai iš esmės patvirtina pareiškėjo motinos M. T. pavardės pakeitimą į „T.“ iš „K.“/“K.“ bei šio asmens Izraelio pilietybės įgijimą tik 1948 m. gegužės 15 d.
32. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad J. J. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę (jam 1933 m. išduotas Lietuvos Respublikos vidaus pasas), o D. K., Š. M. G. duktė, buvo žydų tautybės Lietuvos Respublikos pilietė, gimusi (duomenys neskelbtini) metais, mirusi (duomenys neskelbtini) Kaune (Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2021 m. liepos 29 d. pažyma apie mirtį Nr.(P1-4946)P2-9160). Kauno regioninio valstybės archyvo 2019 m. liepos 2 d. rašto Nr. V10-1774 „Dėl pilietybės“ kopijoje nurodyta informacija apie tai, kad Kauno miesto savivaldybės Pasų skyriaus dokumentų fonde esančio H. R. K. (taip dokumente), J., Lietuvos Respublikos vidaus paso kortelės ir jos prašymo pasui gauti, nurodyti duomenys, kad jos tėvas turi vidaus pasą, išduotą 1920 m. birželio 14 d. Šakių miesto valdybos, bei 1941-01-12 rinkimų į SSSR Aukščiausiąją tarybą Kauno 1- osios apylinkės rinkėjų sąrašo lapo, kuriame įrašyti J. J. K. ir H. R. K., netiesiogiai patvirtina, kad pareiškėjo pateiktuose jo motinos antkapių įrašuose minimi tėvai „J. ir D. K. iš Kauno, Lietuvos“, „tėvas rabinas J.“, „sesuo R.“ yra tie patys asmenys, kurie nurodyti Lietuvos valstybės istorijos archyvo ir Kauno regioninio valstybės archyvo informacijoje apie J. J. K. ir H. R. K., D. K., tačiau oficialių tai patvirtinančių dokumentų nėra. Taigi byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjo motina M. T. (iki santuokos - „K.“/“K.“ arba „K.“) gimė, gyveno Lietuvoje, 1941 m. rugpjūčio 1 d. patekusi į Kauno getą, 1943 m. spalio 26 d. išvyko į Vaiwara / Latvija, o 1945 m. gruodžio 27 d. išvyko į Izraelį nuolatiniam gyvenimui, būdama Lietuvos Respublikos piliečių J. J. K., gimusio (duomenys neskelbtini) m. ir D. (D.) K., gimusios (duomenys neskelbtini) m. (turi būti – (duomenys neskelbtini) m.), dukra, t. y. buvo Lietuvos Respublikos piliečių palikuonė, kaip tai apibrėžta Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje.
33. Išdėstytų motyvų pagrindu pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjo motina M. T. (taip pat žinoma kaip (iki santuokos (M., M.) K. (K./ K./ K., /K.)), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, yra Lietuvos Respublikos piliečių J. J. K., gimusio (duomenys neskelbtini) m. ir D. (D.) K., gimusios (duomenys neskelbtini) m., dukra ir iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė.
34. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagal Pilietybės įstatymą tikslu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti pareiškėjo Y. T. pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina M. T. (iki santuokos (M., M.) K. (K./ K./ K., /K.), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, ir mirusi (duomenys neskelbtini) Jeruzalėje, Izraelis, yra Lietuvos Respublikos piliečių J. J. K., gimusio (duomenys neskelbtini) m., ir D. (D.) K., gimusios (duomenys neskelbtini) m., duktė ir iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.