- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-15
- Bylos Nr.
- e2-1550-302/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01487-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-4518-781/2018, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo - sustabdyti antstolio D. K. kiekvieno iš 2018 m. liepos 27 d. užbaigtų varžytynių, reg. Nr. 156402, parduodamo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teise priklausančio ir hipotekos pagrindu suvaržyto turto (nekilnojamasis turtas – pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 12 398,50 kv. m, adresas (duomenys neskelbtini), bei nuomos teisė į valstybinės žemės sklypą, kurio plotas – 0,9821 ha, paskirtis – kita, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), užstatyta teritorija 0,9821 ha) pardavimo iš varžytynių akto(-ų) pasirašymą (uždrausti atlikti tokį veiksmą – pasirašyti). Pareiškėja taip pat prašė nustatyti jai 14 dienų terminą ieškiniui pareikšti ir užskaityti sumokėtą, bet faktiškai negrąžintą, žyminio mokesčio dalį.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja nurodė, kad jos įsipareigojimų įvykdymui pagal 2008 m. birželio 27 d. kredito sutartį buvo įkeistas ginčo turtas. Pareiškėjos teigimu, ji buvo pritarusi tik 10 665,31 kv. m ploto turto įkeitimui, tuo tarpu kita dalis ginčo turto – 1 733,19 kv. m ploto, nebuvo įkeista, tačiau vis tiek buvo kartu realizuota varžytynėse. Pareiškėja tvirtino, kad Hipotekos sandorio pakeitimas tikėtinai buvo atliktas be jos sutikimo, todėl bus reiškiamas ieškinys, kuriuo bus siekiama nuginčyti atliktą pakeitimą dalyje dėl 1 733,19 kv. m ploto turto įkeitimo. Pareiškėjos teigimu, tokio neteisėto sandorio padariniai (vykdymas) sukels jai didelius nuostolius – bus perleistas labai brangus 12 398,50 kv. m ploto bendrovei nuosavybės teisėmis priklausantis ginčo turtas. Pareiškėja nurodė, kad šiuo metu renka įrodymus, analizuoja situaciją ir teismų praktiką, sprendžia dėl ginčytinų sandorių, todėl negali iš karto pareikšti ieškinio. Atsižvelgiant į tai, anot pareiškėjos, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios padėtų apsaugoti ne tik pareiškėją, bet ir kitus asmenis nuo didelės žalos (jeigu byloje būtų taikyta restitucija). Pareiškėja pažymėjo, kad vėliausiai iki 2018 m. rugpjūčio 26 d. bus sumokėta visa kaina už parduotą ginčo turtą ir bus pasirašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas, visas turtas tokiu atveju pereis naujo pirkėjo nuosavybėn, todėl, jeigu būtų konstatuota, jog turtas parduotas be teisėto pagrindo, pareiškėja turėtų inicijuoti naujus teisminius ginčus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pateikimo dienos.
4. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja net preliminariai nesuformulavo būsimo ieškinio reikalavimų, todėl teismas neturi galimybės preliminariai įvertinti prašyme nurodytų aplinkybių apie būsimo ieškinio reikalavimus, t. y. preliminariai nustatyti ar būsimas reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas ir dėl to negalėtų būti tenkintas, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėja tikėtinai nepagrindė būsimo ieškinio reikalavimų.
5. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, nesant suformuluotiems net preliminariems pareiškėjos reikalavimams, nėra galimybės nustatyti ir teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad pati pareiškėja pripažįsta, jog ji buvo sutikusi dėl didžiosios dalies ginčo turto įkeitimo (10 665,31 kv. m ploto), todėl, teismo vertinimu, priverstinis įkeisto turto realizavimas bet kokiu atveju būtų vykdomas (įkeistas turtas (ar bent jau jo didžioji dalis) turėtų būti realizuojamas priverstinio išieškojimo tvarka).
6. Taip pat teismas sprendė, kad pareiškėja neįrodė, jog egzistuoja svarbios priežastys, dėl kurių ieškinys teismui nėra teikiamas iš karto. Teismo nuomone, vien aplinkybės, kad pareiškėja renka įrodymus, analizuoja situaciją ir teismų praktiką, sprendžia kuriuos sandorius ginčyti, nėra kliūtis kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Pareiškėja UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą taikyti iki ieškinio pateikimo laikinąsias apsaugos priemones tenkinti – sustabdyti antstolio D. K. kiekvieno iš 2018 m. liepos 27 d. užbaigtų varžytynių, reg. Nr. 156402, parduodamo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teise priklausančio ir hipotekos pagrindu suvaržyto turto (nekilnojamasis turtas – pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 12 398,50 kv. m, adresas (duomenys neskelbtini), bei nuomos teisė į valstybinės žemės sklypą, kurio plotas – 0,9821 ha, paskirtis – kita, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), užstatyta teritorija 0,9821 ha) nuosavybės teisės perleidimo veiksmus – pirkėjo atsiskaitymą už turtą ir kiekvieno minėto nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymą; nustatyti 14 dienų terminą ieškiniui pareikšti. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus:
7.1 Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo net preliminariai nesuformulavo būsimo ieškinio reikalavimų. Pareiškėja prašymo 1–7 punktuose išdėstė preliminarias faktines aplinkybes, o 9 punkte nurodė, jog ketina ginčyti sandorius. Toks pažeistų teisių gynimo būdas yra galimas ir jo tenkinimas yra įmanomas. Kadangi, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, manytina, kad nagrinėjamu atveju būsimo ieškinio reikalavimas turėjo būti vertinamas kaip prima facie pagrįstas.
7.2 Abejonių dėl ginčo turto įkeitimo neteisėtumo kilo tik tada, kai buvo pastebėta, jog antstolis realizuoja visą 12 398,5 kv. m. pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį pastatą. Aktyvių veiksmų, siekiant sustabdyti antstolio veiksmus, buvo imtasi ir anksčiau. Pareiškėja teikė antstoliui skundus, tačiau turto realizavimas nebuvo stabdomas, nes nėra ginčijami sandoriai. Kadangi susidariusi situacija nėra įprasta, norint parengti tinkamą ieškinį, reikia daugiau laiko, o laikinosios apsaugos priemonės yra reikalingos nedelsiant, nes bet kuriuo momentu iki 2018 m. rugpjūčio 26 d. ginčo turtas bus perleistas ir tada pareiškėjai teks inicijuoti naujus teisminius procesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio pateikimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo / neteisėtumo
10. Pagal bendrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklę, jos taikomos tada, kai jas taikyti prašantis asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus tokių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne) taikymo paprastai turi būti įvertinamas tiek tikėtinas ieškinio pagrįstumas, tiek teismo sprendimo įvykdymui esančios grėsmės realumas.
11. Laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo institutas pasižymi tam tikra specifika, nes prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikimo metu ieškinys dar nėra pareiškiamas, tačiau ši aplinkybė nesuponuoja išvados, kad tokiu atveju pareiškėjos nurodomos aplinkybės apie būsimą ieškinio pagrindą ir dalyką apskritai nereikšmingos - jei iš jų akivaizdžiai matyti, kad būsimas ieškinys negalės būti laikomas net tikėtinai pagrįstu, tai laikinosios apsaugos priemonės netaikytinos bet kuriuo atveju (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1160-178/2016).
12. Nagrinėjamu atveju, nenustatęs nė vienos iš pirmiau nurodytų trijų sąlygų, pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.
13. Kai pareiškiamas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo, teismas neturi galimybės įvertinti būsimo reikalavimo tikėtiną pagrįstumą visa apimtimi, todėl pareikšto reikalavimo tikėtiną pagrįstumą teismas faktiškai vertina iš pateikto prašymo turinio ir prie jo pridėtų įrodymų.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės – pareiškėjos įsipareigojimų įvykdymui pagal 2008 m. birželio 27 d. kredito sutartį buvo įkeistas ginčo turtas; pareiškėjos teigimu, ji buvo pritarusi tik 10 665,31 kv. m ploto turto įkeitimui, tuo tarpu kita dalis ginčo turto – 1 733,19 kv. m., nebuvo įkeista, tačiau buvo ji realizuota varžytynėse kartu su ginčo turtu, kuris buvo įkeistas, bei su prašymu pateikti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja buvo nurodžiusi preliminarias faktines būsimo ieškinio aplinkybes ir iš jų buvo galima suprasti, kokį reikalavimą pareiškėja ketina reikšti. Aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėja ketino reikšti reikalavimą dėl sandorio nuginčijimo. Toks galbūt pažeistų teisių gynimo būdas yra galimas ir jo tenkinimas yra įmanomas. Taip pat iš šių aplinkybių galima spręsti, kad, jeigu antstolis perleistų visą 12 398 kv. m. ploto pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį pastatą naujam savininkui, kiltų grėsmė pareiškėjos interesams.
15. Be to, kaip jau ir buvo minėta, pareiškėja, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, prašyme turėjo nurodyti ir priežastis, kliudančias pateikti ieškinį teismui.
16. Įvertinus bylos duomenis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja nepateikė jokių bent preliminarių įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginius dėl negalėjimo pateikti ieškinį teismui iš karto. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, vien aplinkybės, kad pareiškėja renka įrodymus, analizuoja situaciją ir teismų praktiką, šiuo atveju nėra kliūtis kreiptis į teismą su ieškiniu dėl savo galbūt pažeistų teisių gynimo. Jokių objektyvių priežasčių, kodėl ieškinys negali būti pateikiamas teismui, apeliantė nenurodė ir atskirajame skunde.
17. Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors apeliantė akcentuoja, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nedelsiant yra būtinas, o ieškiniui tinkamai suformuluoti reikia laiko, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ieškinys teismui iki šiol taip ir nėra pateiktas, nors nuo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo teismui jau praėjo daugiau nei trys mėnesiai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ši aplinkybė leidžia apeliantės teiginius, kad reikia laiko ieškiniui suformuluoti, pripažintini deklaratyviais ir nepagrindžiančiais būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, nes laiko tarpas nuo prašymo pateikimo iki šio atskirojo skundo nagrinėjimo yra itin ilgas. Per daugiau nei tris mėnesius buvo galimybė ir kreiptis teisinės pagalbos į teisininkus, ir parengti ieškinį, ir pateikti jį kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismui.
18. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio pareiškimo yra išskirtinė priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią atsakovui iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą, todėl jos gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais, kai yra išpildomos visos pirmiau išvardintos sąlygos. Pareiškėjai neįrodžius, kad egzistuoja objektyvios priežastys, kodėl ieškinys negali būti teikiamas iš karto, vien dėl to laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio pateikimo nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomos.
Dėl bylos procesinės baigties
19. Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti iš esmės teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalimi ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.