- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-07-11
- Bylos Nr.
- ATP-346-135/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-23-3-00128-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Zalaga
- Pažeidėjas
- T. J.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus (toliau - Inspekcija) vedėjo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. J. apeliacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutarimo T. J. administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje T. J. pripažintas kaltu padarius ATPK 41 ³ str. 1 d. ir nubaustas 3000 Lt bauda, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. J. pripažintas kaltu pagal ATPK 41 ³ str. 1 d. už tai, kad būdamas T. J. įmonės, registruotos Šaukėnų kaime, Kelmės rajone (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vykdančios miško ruošos veiklą, savininku, 2013 m. vasario 27 d. V. miške, V. girininkijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, vykdydamas miško pjovimo, medienos ruošimo bei valymo darbus, nesudaręs darbo sutarties ir nustatyta tvarka jos neįforminęs leido dirbti motopjūklininkais G. M. ir K. M. bei pagalbiniais miško ruošos darbininkais R. L. ir S. P., kurie, gaudami T. J. nurodymus ir būdami aprūpinti darbo priemonėmis-benzininiais pjūklais, benzinu bei tepalais, vykdė medienos rastelių pjovimo, šakų genėjimo, miško valymo darbus ir už atliktą darbą (G. M. už 4 darbo valandas, o K. M., R. L. ir S. P. už visą darbo dieną) iš T. J. turėjo gauti sutartą darbo užmokestį - G. M. 10 kubinių metrų malkų, K. M. - priekabą malkų, R. L. ir S. P. po priekabą malkų už 400 Lt, tuo T. J. pažeidė Lietuvos Respublikos DK 98 str. l d. l p. reikalavimus ir padarė Lietuvos ATPK 41 ³ str. l d. numatytą pažeidimą.
Šalies argumentai
Inspekcija apeliaciniu skundu prašo priimti naują sprendimą byloje - paskirti T. J. baudą sankcijos, numatytos ATPK 41³ straipsnio 1 dalies ribose.
Nurodo, kad T. J. veika kvalifikuota pagal LR ATPK 41³ str. 1 d., kurios sankcijoje numatyta bauda nuo 3000 Lt iki 10 000 Lt už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį, tačiau teismas T. J. paskyrė administracinę nuobaudą, mažesnę nei numatyta sankcijoje - už keturis nelegaliai dirbusius darbuotojus skirta 3000 Lt bauda, t. y. po 750 Lt už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Mano, kad teismo nustatytos aplinkybės – T. J. teigiama charakteristika, dalinis prisipažinimas ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas negalėjo sušvelninti atsakomybės ir yra nereikšmingos nuobaudos individualizavimui ir neleidžia taikyti mažesnės nuobaudos, nei nustatyta sankcijoje. Nurodo, kad pažeidėjas neprisipažino, todėl teismas negalėjo taikyti ATPK 30¹ str. ir skirti mažesnę baudą, nei numatyta sankcijoje. Teigia, kad taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, o T. J. atžvilgiu tokių aplinkybių nenustatyta. Vadovaudamasis teismų praktika, apeliantas nurodo, kad nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių ir pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai, mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus, sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu, pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Teigia, kad teismo skirta simboline nuobauda ne tik nepasiekiami nuobaudų tikslai, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas - pažeidėjas skatinamas daryti naujus pažeidimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus su pažeidimu gauta nauda.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. J. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo nutarimą jo administracinėje byloje ir jo atžvilgiu bylą nutraukti.
Skunde T. J. nurodo, kad teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus. T. J. teigimu, nėra jo kaltės, kad Miškų urėdija išdavė 4 asmenims leidimus gamintis malkas tame pačiame miške, kuriame jo įmonė pagal sutartį atlikinėjo kitus darbus, nes jis niekaip negalėjo įtakoti miškininkus, kokius jie turi rašyti dokumentus. Pažymi, kad oficiali įstaiga išdavė reikiamus dokumentus asmenims, nieko bendro neturintiems su jo įmone, o jo kaltė yra tik tame, kad sutiko savo rizika atsakyti už malkas ruošiančių asmenų saugumą. Nurodo, kad teismas nevertino tos aplinkybės, kad Urėdija jo įmonei nemoka ir nemokėjo už nelikvidinės medienos – malkų ruošimą ir įmonei išduotame leidime to nėra nurodyta. Nurodo, kad dėl to, jog minimi 4 asmenys turėjo leidimus gamintis medieną tame pačiame plote, kur jo įmonė vykdė darbus, jis nematė nieko blogo, kad tuos žmones jų pačių prašymu kartu su savo darbuotojais atveš į mišką, paskolins reikalingus įrankius, jie dirbo savo darbus pagal gautus leidimus, o jo darbuotojai dirbo pagal jo nurodymus. Nurodo, kad tie 4 asmenys galėjo gamintis malkas ribotą laiką, tai yra tiek , kiek buvo nurodyta jiems išduotame leidime, jis jiems neturėjo teisės nurodyti, kiek jie turi pagaminti malkų, o galėjo tik prašyti elgtis saugiai, nevaikščioti po mišką ten, kur jo darbininkai dirba, tie 4 asmenys dirbo dėl savęs, kad pasigamintų leidime išduotą kiekį malkų, o jiems nurodymus davė S. J., girininko pavaduotojas. T. J. teigimu, jei, teismo manymu, miškininkai elgėsi neteisėtai, tai jis nėra dėl to kaltas, nes jis miškininkų neprašė jam atsisiųsti darbininkų. Pažymi, kad jis Urėdijai buvo pranešęs, jog jo darbininkai netvarkys veltui nelikvidinės medienos ir miškininkai jam pasakė, kad patys susiras, kas ją norės tvarkyti, o jo įmonė nėra gavusi užmokesčio už nelikvidinės medienos tvarkymą. Nurodo, kad jis nežino, kodėl darbo inspekcijos pareigūnai neklausė, ar tie 4 asmenys turi leidimus gamintis miške malkas. Pažymi, kad jis neturėjo pareigos rūpintis asmenimis, kurie miške dirbo pagal susitarimą su miškininkais, o teismas jo kaltę grindžia prielaida, jog leidimai 4 asmenims buvo išduoti po darbo inspekcijos patikrinimo. Nurodo, kad jei teismui kilo abejonės dėl dokumentų tikrumo, tai yra įstatymo numatytos priemonės tokiems neaiškumams išsiaiškinti.
Pažymi, kad būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), o šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti tiesą byloje ir ši institucija renka įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas byloje aplinkybes.
Apelianto T. J. nuomone, teismas tinkami įvertino aplinkybes dėl išduotų leidimų malkų gamybai 4 asmenims, todėl parinko švelnesnę nuobaudą. T. J. teigimu, jis privalėjo skųsti miškininkų veiksmus ir neleisti su jų išduotais leidimais dirbti tame pačiame miške kaip ir jo darbininkai, galėjo nevežti su savo transportu šių 4 asmenų į tą patį mišką, kur dirbo jo darbininkai, galėjo neskolinti įrankių. Pažymi, kad tik gavęs Darbo inspekcijos skundą jis suprato, kad inspekcija nutarimu paskirtą sankciją suprato kaip neteisingai pritaikytą sankciją, todėl siekia, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai įvertintų santykius, atsiradusius tarp Urėdijos ir 4 asmenų, už kurių darbą miške jis yra nubaustas. Nurodo, kad miškininkų išduoti leidimai gamintis malkas patikrinimo metu buvo galiojantys, jie nėra suklastoti, tai yra oficialūs dokumentai.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyrius pateikė atsiliepimą į T. J. apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundą atmesti, nes skundžiamu nutarimu T. J. pripažintas kaltu pagal ATPK 41³ str. teisėtai ir pagrįstai.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus apeliacinis skundas atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
T. J. apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Nagrinėjamu atveju, aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas netinkamai įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje surinktais įrodymais įrodyta, jog T. J. veiksmuose yra ATPK 41³ str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo sudėtis.
ATPK 41³ str. 1 d. įtvirtinta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1-2 p. (2009-07-22 įstatymo Nr. XI-394 redakcija) reglamentuoja, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas, nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2358/2009, N575-745/2012). Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui - rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra laikomas nelegaliu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).
Apylinkės teismas, pripažindamas, kad T. J. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., sudėtis, laikė, kad jo kaltė patvirtinta byloje surinktais duomenimis ir liudytojų parodymais. Teismas kritiškai vertino liudytojų G. M., K. M., R. L. ir S. P. parodymus, duotus teisminio nagrinėjimo metu, ir vadovavosi pirminiais parodymais, užfiksuotais paaiškinimuose, kadangi, kaip nurodė teismas, apie leidimus miško kirtimo atliekų ruošimui patikrinimo metu darbo inspekcijos darbuotojams nebuvo nurodyta, o teismo posėdžio metu jie buvo pateikti savo iniciatyva. Atsižvelgdamas į tai, o taip pat ir į tai, kad leidimai niekur neregistruojami, netraukiami į apskaita, jų forma negaliojanti, teismas padarė išvadą, kad leidimai buvo išduoti po darbo inspekcijos patikrinimo.
Tačiau aukštesnysis teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir pažymi, kad iš teismo nustatytų konkrečių bylos aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų nėra galimybės vienareikšmiškai teigti, kad tarp administracinėn atsakomybėn patraukto T. J. ir G. M., K. M., R. L. ir S. P. protokole nurodytu laikotarpiu buvo susiklostę santykiai, turintys darbo sutarties požymių, kad tarp jų buvo susitarimas dirbti atitinkamą darbą už atitinkamą atlygį, darbas dirbtas realiai, paklūstant darbovietėje nustatytai darbo tvarkai ir buvo nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių, t.y. kad T. J. veiksmuose buvo jam inkriminuoto teisės pažeidimo sudėties objektyvieji požymiai.
Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio teismo posėdžio protokolo matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas T. J. parodė, kad 2013-02-27 jo darbuotojai pirmą dieną V. girininkijoje, 62 sklype 5,6,7 kvartale pradėjo kirsti mišką, G. M., K. M., R. L. ir S. P. kirto valksnas, juos atvežė, kad jie pasigamintų malkų, t.y. iškirstų blogą mišką ir pasivežtų sau malkų, apie tai, kad tie žmonės ateis, jam pasakė girininko pavaduotojas S. J. (26 b. l.). Šiaulių miškų urėdijos V. girininkijos girininko pavaduotojas S. J. teismo posėdyje nurodė, kad tame plote, kur kirto T. J., reikėjo iškirsti nelikvidinę medieną, kurią nusprendė duoti išsikirsti žmonėms ir už tai girininkijai nereikėtų mokėti, į jį ne kartą buvo kreipęsi G. M., K. M., R. L. ir S. P., prašydami malkų, todėl jis jiems paskambino, kad susirinktų 2013-02-27 ryte, R. L. ir S. P. atvyko pas jį į namus ir jiems jis išrašė miško kirtimo atliekų ruošimui leidimus, po to paskambino G. M., kad jis atvyktų į girininkiją, ten išrašė leidimą jam ir broliui K. M.. Po sniego nustumdymo nuo kelio nuvyko į sutartą su T. J. vietą, parodė 62 kvartalą ir 5, 6, 7 sklypus, ten K. M. įteikė leidimą. S. J. teisme patvirtino, kad R. L. ir S. P. leidimus įteikė savo namuose, G. M. – girininkijoje, o K. M. – miške prie mašinos, atvažiavus į darbo vietą, t.y., S. J. teisme patvirtino, kad išrašyti leidimai visiems 4 pažeidimo protokole nurodytiems asmenims buvo įteikti 2013-02-27 rytą prieš pradedant darbus. S. J. taip pat nurodė, kad leidimai nėra griežtos atskaitomybės dokumentai, jie įsegami į segtuvą, jų forma tiriamo įvykio metu buvo galiojanti ir tokia yra nustatyta girininkijoje, apie šios formos negaliojimą jis nežinojo (79-80 b. l.). Valstybinės įmonės Šiaulių miškų urėdija 2013-04-16 rašte Nr. S-388 nurodyta, kad jiems žinoma, jog 2013-02-27 V. girininkijos girininko pavaduotojas S. J. tos pačios girininkijos 62 kvartalo 5,6 ir 7 sklypuose išrašė miško kirtimo atliekų ruošimui leidimus G. M., K. M., R. L. ir S. P., šie leidimai nėra griežtos atsakomybės buhalterinės apskaitos dokumentai ir jų registracija nėra numatyta (66 b. l.). Liudytojas K. M. teismo posėdyje nurodė, kad 2013-02-27 sau ruošėsi malkas, leidimą davė S. J., rankiojo įvairias atliekas, leidimą miško kirtimo atliekų ruošimui miške neturėjo, jis buvo T. J. mašinoje, o paaiškinimą rašė taip, kaip diktavo darbo inspekcijos atstovas, o apie leidimą inspektoriams neužsiminė, nes inspektoriai jo apie tai neklausė (53 b. l.). G. M., apklausiamas teisme liudytoju, parodė, kad prašė girininko S. J. pasiruošti sau malkų, prisiderino ir į mišką važiavo kartu su T. J. darbininkais, paaiškinime nurodė, kad malkas ruošėsi sau, leidimą buvo palikęs T. J. mašinoje, paaiškinime rašė tai, ką sakė inspektorius, kuriame miške reikia dirbti ir kokius darbus daryti nurodė girininkas S. J. ryte, apie leidimą paaiškinime nenurodė, nes niekas to neklausė, leidimą pasiėmė tos pačios dienos ryte iš girininkijos (54 b. l.). R. L. teisme parodė, kad buvo prašęs S. J. malkų, S. J. išrašė popierių ir pasakė, kad malkas galės gamintis iš valksnų, su T. J. brigada važiavo, nes neturėjo su kuo nuvažiuoti, leidimą gavo tą patį rytą nuvykus pas S. J. į namus, apie leidimą inspektoriams nesakė, nes jie neklausė (55 b. l.). S. P. teisme nurodė, kad jiems leido pasigaminti malkų ir išdavė leidimus, T. J. vežė į mišką su savo darbininkais, leidimą išrašė S. J., jo malkų buvo prašęs anksčiau, bet nebuvo vykdomi kirtimai, kai atsirado kirtimas paskambino S. J. iš vakaro ir liepė ateiti pasiimti leidimo, ryte apie 8 val. jis nuėjo į S. J. namus ir jis jam padavė leidimą, apie tai, ar turi leidimą, inspektoriai jo neklausė, paaiškinime nurodė, kad malkas gaminosi, toliau, ką rašyti, diktavo inspektoriai (56 b. l.). Iš S. J. 2013-03-01 paaiškinimo Darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus inspektoriui matyti, kad jis nurodė, jog į jį kreipėsi G. M., K. M., R. L. ir S. P., prašydami pasirinkti malkų, jis pasitarė su rangovu ir jiems leido pradėti dirbti ir tvarkyti kirtimo atliekas su brigada, kad jie eitų iš paskos ir netrukdytų, 2013-02-27 ryte jiems išrašė leidimus susirinkti kirtimo atliekas (11 b. l.).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas nemotyvuotai rėmėsi vien tik institucijos, surašiusios administracinį teisės pažeidimo protokolą, atstovų S. T. ir S. J. parodymais, taip pat tyrimo metu G. M., K. M., R. L. ir S. P. surašytais paaiškinimais, juolab, kaip matyti iš šių paaiškinimų, juose visuose buvo nurodyta, kad ir G. M., ir K. M., ir R. L. ir S. P. miške patikrinimo metu dirbo tam, kad prisirinktų malkų sau (6 - 9 b. l.). Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas nutarime nepagrįstai konstatavo, kad girininko pavaduotojo S. J. leidimai, išduoti G. M., K. M., R. L. ir S. P., teismui buvo pateikti tik jų iniciatyva ir anksčiau apie tai nebuvo užsiminta, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad apie tokius leidimus darbo inspekcijos skyriaus specialistui S. J. nurodė jau 2013-03-01 rašydamas paaiškinimą ir pateikė jų kopijas (15-18 b. l.). O to, kad minėti leidimai yra negaliojantys dėl savo formos ar būtų buvusi pažeista jų išdavimo tvarka savo rašte nenurodė ir Valstybinės įmonės Šiaulių miškų urėdijos administracija (66 b. l.). Šios aplinkybės duoda pagrindą daryti išvadą, jog byloje nėra surinkta neginčijamų ir tvirtų įrodymų, kad minėti leidimai buvo išrašyti po inspektorių patikrinimo.
Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-704-195/2011).
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, jog nagrinėjamu atveju negalima neginčytinai konstatuoti, jog tarp T. J. ir G. M., K. M., R. L. ir S. P. 2013-02-27 (duomenys neskelbtini)., buvo susiklostę santykiai, turintys darbo sutarties požymius, tai yra negalima vienareikšmiškai teigti, jog buvo dirbamas darbas T. J. ir nurodytiems asmenims susitarus, kokį darbą ir kokiame objekte jie atliks ir kad jie, atlikdami darbo funkcijas, pakluso darbovietėje nustatytai darbo tvarkai bei darbdavio nurodymams. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad aukščiau nurodytas nelegalaus darbo objektyvusis požymis nagrinėjamoje byloje nėra įrodytas, todėl negalima išvada, kad T. J., esant darbo sutarties požymiams, neužtikrino, jog 2013-02-27 G. M., K. M., S. P., R. L. V. miške, V. girininkijoje, Š. seniūnijoje, K. rajone, pradėtų dirbti tik pasirašę darbo sutartį ir nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie priėmimą į darbą.
Įvertinus visus surinktus įrodymus, konstatuotina, jog apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad T. J. kaltė dėl nelegaliai jo įmonėje dirbusių G. M., K. M., R. L. ir S. P., įrodyta, todėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2013-05-24 nutarimas naikintinas, administracinio teisės pažeidimo bylos dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., teisena T. J. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą - administracinio teisės pažeidimo bylos dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., teiseną T. J. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Nutarimas neskundžiamas.