Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Ž. L. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties, kuria netenkintas Ž. L. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Visiškai sutinka, jog pasielgė neatsakingai, ir dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam pats save ir savo artimuosius, šeimos narius įstūmė į labai sunkią padėtį, nes dėl to patiria didelių nuostolių, negali savarankiškai vykdyti darbinių funkcijų, buvo labai apribotas jo šeimos mobilumas ir paralyžiuotas kasdienis gyvenimas, nebegali tinkamai pasirūpinti dukra, žmona ir senyvais ligotais tėvais, kuriems būtina jo globa ir pagalba. Nusižengimo pasekmes skaudžiai pajautė tiek jis pats, tiek jo šeima. Mano, kad tolimesni Ž. L. ir jo šeimos kasdienio gyvenimo bei darbinės veiklos suvaržymai, kurie patiriami dėl specialiosios teisės atėmimo, yra beprasmiai ir nebereikalingi, nes net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, jau yra pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini ATPK 329 str. numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka. LAT nutartyje Nr. 2AT-4-2011 yra pasisakęs, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (administracinė byla Nr. II-587-342/2010). Šioje byloje iš esmės dėl panašių argumentų teismas, atsižvelgęs į padaryto pažeidimo pobūdį, pasekmių sunkumą, A. J. elgesį po pažeidimo padarymo padarė išvadą, kad nuobauda, atimanti pagrindinį pragyvenimo šaltinį, nebūtų proporcinga ir sąžininga priemonė. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Šilutės rajono apylinkės teismas turėjo laikytis tokios teismų praktikos. Paskirtos nuobaudos - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jau ir taip pakankamai jį nubaudė, Ž. L. labai aiškiai suvokė savo padaryto pažeidimo pavojingumo pobūdį, sau pasidarė tvirtas išvadas, pasimokė ir pasitaisė, pasižada ateityje vairuoti saugiai ir atsakingai, todėl mano, kad paskirtos nuobaudos tikslai buvo pasiekti. Mano, kad specialiosios teisės atėmimo nuobaudos termino sutrumpinimas nagrinėjamu atveju būtų proporcingas ir sąžiningas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Teisė vairuoti transporto priemones Ž. L. atimta už tai, kad jis padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) neblaivumo laipsnis, užtraukia administracinę atsakomybę, numatytą ATPK 126 str. 4 d. Ž. L. buvo nustatytas 2,26 promilės girtumas, kuris daugiau kaip penkis kartus viršijo maksimalią leistiną alkoholio koncentraciją. Tokiais savo neatsakingais ir lengvabūdiškais veiksmais Ž. L. kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų žmonių turtui, jų sveikatai, o taip pat ir gyvybei. Už šį pažeidimą Ž. L. buvo skirta straipsnio sankcijoje numatytai minimali bauda (2000 Lt), o teisė vairuoti transporto priemones atimta laikotarpiui, kuris lygus straipsnio sankcijoje numatytam minimaliam šios nuobaudos terminui – 2 metams. Apygardos teismas laiko, jog už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą Ž. L. buvo skirta pakankamai švelni nuobauda, todėl trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nors šiuo atveju ir yra įvykdytos visos formalios ATPK 329 str. nustatytos sąlygos, nėra pagrindo, tam pagrindo neduoda padaryto pažeidimo pobūdis ir pavojingumas.

Remiantis teismų praktika, paprastai pripažįstama, jog yra pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą tada, kai, be kitų ATPK 329 straipsnyje numatytų sąlygų nustatoma, jog yra pagrindas manyti, kad tuo bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Apygardos teismas pažymi, jog apie tai, ar bus užtikrinti nuobaudos tikslai, visų pirma sprendžiama atsižvelgus bei įvertinus ankstesnį pažeidėjo drausmingumą vairuojant automobilį, padarytus pažeidimus, jų dažnumą, pobūdį, taikytas administracines nuobaudas bei jų poveikį pažeidėjo elgesiui (LVAT nutartys Nr. N575-835/2012, N575-832/2012, N575-919/2012, N575-992/2012). Iš byloje esančio administracinių teisės pažeidimų registro išrašo (b. l. 9-13) matyti, kad Ž. L. praeityje administracine tvarka buvo baustas už įvairius, tame tarpe ir šiurkščius KET pažeidimus, taip pat ir už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam (2004 m. balandžio 21 d. nutarimas). Be to, nors skunde nurodoma, kad nagrinėjant klausimą dėl vairavimo teisių grąžinimo anksčiau termino, pažeidimo, už kurį paskirta nuobauda, pavojingumas, jo pobūdis neturi būti vertinami, nes šios aplinkybės jau įvertintos paskiriant nuobaudą, tačiau apygardos teismas pažymi, kad teismų praktikoje, vertinant ar bus pasiekti nuobaudos tikslai, bendrame kontekste atsižvelgiama ir į tai, koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu (LVAT nutartis Nr. N575-992/2012). Šiuo atveju Ž. L. vairavo, kai alkoholio koncentracija jo kraujyje siekė 2,26 prom., t. y. net 5 kartus viršijo maksimalią leistiną normą, ir buvo artima sunkiam neblaivumo laipsniui. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Kauno apygardos teismas nutartyje Nr. ATP-52-498/2015 pritarė pareiškėjo V. M. skunde išdėstytoms iš esmės analogiškoms, kaip ir jo prašyme nurodytoms aplinkybėms, bei sutrumpino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nors pareiškėjas buvo nubaustas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d. padarymą, ir jis vairavo transporto priemonę esant net 2,93 promilės girtumo laipsniui. Apygardos teismas pažymi, kad skirtingai nei nurodoma atskirajame skunde, pareiškėjo minimoje byloje susiklostė ne analogiškos aplinkybės – nors V. M. vairavo transporto priemonę esant 2,93 prom. girtumo laipsniui, tačiau buvo nustatyta, kad V. M. yra nedarbingas, kad darbingumo lygis jam nustatytas dėl ribotos galimybės judėti (dėl abiejų kojų galūnių netekimo ir protezavimo darbingumo lygis yra 20 proc.), todėl jam buvo paskirta nustatyto dydžio kompensacija specialaus lengvojo automobilio įsigijimui. Byloje teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pažeidėjui sukėlė žymius judėjimo laisvės suvaržymus, todėl darytina išvada, kad pasiekti administracinės nuobaudos taikymo tikslai, numatyti ATPK 20 str., ir toliau taikyti suvaržymus netikslinga. Šiuo atveju, byloje nėra duomenų, kad Ž. L. būtų nustatytas nedarbingumas – iš skundo matyti, kad teisės vairuoti netekimas neatėmė galimybės Ž. L. dirbti, užsiimti visuomenine veikla, todėl apygardos teismas neturi pagrindo daryti pareiškėjo nurodytoje nutartyje prieitą išvadą dėl administracinės nuobaudos tikslų pasiekimo.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į Ž. L. pateiktus jį charakterizuojančius duomenis: Šilutės dziudo klubo „(duomenys neskelbtini)“ prašymas, kuriame teigiamai apibūdinamas Ž. L., nurodomas kaip šio klubo prezidentas; (duomenys neskelbtini) seniūno 2015-09-22 raštas, kuriame nurodyta, kad Ž. L. kas antrą dieną lanko tėvus, jais rūpinasi, slaugo, atveža tėvams maisto; Šilutės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos 2015-08-03 charakteristika, kurioje nurodyta, kad jis yra pareigingas ir draugiškas, padeda organizuoti renginius, prisideda prie talkų; Ž. L. darbdavio E. J. pateikta 2015-08-21 charakteristika, kurioje nurodoma, kad jis geras darbuotojas, nuobaudų neturi, kad teisė vairuoti jam reikalinga darbe, jis buvo priimtas į darbą su sąlyga, kad kuo greičiau atgaus teisę vairuoti, o jos neatgavus jį teks atleisti iš darbo. Apygardos teismas pažymi, kad Ž. L. pateiktose charakteristikose pateikti duomenys niekaip neatspindi Ž. L. asmenybės ir elgesio pokyčių po administracinės nuobaudos paskyrimo, jose tiesiog nurodomos gyvenimiškai įprastos aplinkybės: kad jis yra geras darbuotojas, darbštus, atsakingas ir pareigingas, padeda tėvams, juos slaugo ir rūpinasi, prisideda prie medžiotojų ir žvejų draugijos veiklos, kuriai priklauso nuo 1995, taip pat moko vaikus dziudo nuo 2006 metų. Šios aplinkybės iš esmės egzistavo ir prieš pažeidimo padarymą, tačiau nebuvo pakankamos sulaikyti jį nuo pažeidimo padarymo, todėl jos neduoda pagrindo teigti, kad Ž. L. elgesys pasikeitė, kad jo atžvilgiu yra pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai, sudarantys pagrindą trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Nors atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jau ir taip pakankamai jį nubaudė, jis patyrė daug neigiamų padarinių ir suvaržymų, tačiau pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda ir turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą trumpinti paskirtos nuobaudos terminą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad Ž. L., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbe, visuomeninėje veikloje, rūpinantis savo tėvais bei šeimos nariais, sėdo už vairo būdamas neblaivus ir taip apsunkino savo galimybes pilnavertiškai prisidėti prie dziudo klubo, medžiotojų ir žvejų draugijos veiklos, padėti tėvams ir savo šeimai, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas, ir negali būti laikoma pakankama priežastimi sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Kita vertus, iš bylos duomenų matyti, kad nepaisant to, kad buvo netekęs teisės vairuoti, Ž. L. buvo priimtas į darbą. Nors darbdavio charakteristikoje nurodoma, kad Ž. L. neatgavus teisės vairuoti, jis bus atleistas iš darbo, tačiau toje pačioje charakteristikoje pažymima, kad Ž. L. turi į darbą važiuoti kartu su kitais dirbančiais jaunuoliais, kurie neturi įgiję teisės vairuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad ši aplinkybė bei tai, kad Ž. L. vis dar dirba įmonėje atskleidžia, jog realiai tiesioginėms darbo funkcijoms atlikti vairuotojo pažymėjimas nėra reikalingas (nenurodoma, kodėl Ž. L. negali dirbti tokiomis pat sąlygomis, kaip teisės vairuoti neturintys jaunuoliai). Remdamasis išvardintu teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog specialiosios teisės atėmimas sąlygojo ar gali sąlygoti Ž. L. darbo ir pragyvenimo šaltinio praradimą.

Be to, pažymėtina, kad nors pareiškėjas nurodo, kad be teisės vairuoti jis negali užsiimti pozityvia veikla ir dėl to nukenčia tiek jo (negali savarankiškai nuvykti į varžybas Lietuvoje ir užsienyje), tiek jo šeimos (rūpinasi dukters nuvežimu į mokyklą, o žmonos – į darbą, be to, žmonai reikia periodiškai lankytis pas sveikatos priežiūros specialistus Šilutėje ir Klaipėdoje), tėvų (nuolat važiuoja lankyti už 25 km (duomenys neskelbtini) k., Šilutės r., gyvenančius savo senyvus ligotus tėvus, nes jie dėl sunkios sveikatos savarankiškai patys pasirūpinti savimi, buitimi ar sveikata, sutvarko jiems buitį, pasirūpina maistu, medikamentais, nuveža į gydymo įstaigas Šilutėje ir Klaipėdoje), darbdavio (dirba miškininkystės ūkyje Danijoje, kur savo transportu važiuoja į komandiruotės vietą, ten kasdien savarankiškai važinėjasi į priskirtus objektus miškuose dirbti, kartu nusivežti reikiamus įrankius, priemones bei specialią aprangą, taip pat ir kitus darbuotojus), medžiotojų ir žvejų draugijos (talkina žiemos metu, parūpina žvėreliams pašarų ir padeda juos nuvežti į mišką), dziudo klubo (užtikrina paauglių nuvykimą į varžybas ir sporto stovyklas, tam turi specialų klubo mikroautobusą, kuriuo įprastai jis vežiodavo auklėtinius) interesai, tačiau apygardos teismas pažymi, kad teisę vairuoti Ž. L. praeityje yra naudojęs ir negatyviai, įstatymu uždraustai veikai. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Ž. L., kuris yra dirbęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos Kriminalinės žvalgybos vyresniuoju tyrėju, Šilalės rajono apylinkės teismo 2014-02-03 nutarimu buvo skirta 10000 Lt bauda ir jis įpareigotas sumokėti 27651 Lt mokestinę prievolę muitinei, už tai, kad 2013-11-07 (nepraėjus nei pusei metų nuo jo atleidimo iš tarnybos 2013-05-20) Balsių kaime nuosavu automobiliu „Subaru Legacy Outback“, neteisėtai gabeno 3986 pakelius cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius 28976,78 Lt (viršija 50 MGL). Išvardintos aplinkybės atskleidžia, kad teisę vairuoti Ž. L. naudoja ne tik pozityviai, tačiau ir valstybės interesams priešingai, įstatymu draudžiamai veiklai, todėl Ž. L. išvardintos aplinkybės dėl jo patiriamų suvaržymų neturint teisės vairuoti nelaikytos išskirtinėmis, rodančiomis ATPK 20 str. numatytų nuobaudos tikslų pasiekimą.

Ž. L. atskirajame skunde nurodo, kad teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (administracinė byla Nr. II-587-342/2010). Pažymi, kad šioje byloje iš esmės dėl panašių argumentų teismas, atsižvelgęs į padaryto pažeidimo pobūdį, pasekmių sunkumą, A. J. elgesį po pažeidimo padarymo, padarė išvadą, kad nuobauda, atimanti pagrindinį pragyvenimo šaltinį, nebūtų proporcinga ir sąžininga priemonė, todėl taikė ATPK 30¹ str. nuostatas. Apygardos teismas pažymi, kad ATPK 30¹ str. nuostatos taikomos priimant nutarimą ir juo paskiriant nuobaudą pažeidėjui, o šiuo atveju, yra svarstomas ne nuobaudos Ž. L. paskyrimo, bet jam jau paskirtos papildomos nuobaudos – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo termino sutrumpinimo klausimas, numatytas ATPK 329 str. Kita vertus, kaip jau minėta, byloje nėra duomenų, kad atėmus teisę vairuoti, Ž. L. būtų atimtas pagrindinis pragyvenimo šaltinis – nepaisant to, kad buvo netekęs teisės vairuoti, Ž. L. buvo priimtas į darbą, ir ten sėkmingai dirba. Be to, nei vienoje iš pateiktų charakteristikų nenurodoma, kad Ž. L. būtų nustojęs užsiimti savo pozityviomis ir jo šeimai bei visuomenei reikšmingomis veiklomis – jis toliau moko vaikus dziudo, dalyvauja žvejų ir medžiotojų draugijos veikloje, rūpinasi savo šeima ir tėvais, o suvaržymai, kuriuos jis patiria šiuose ir kituose savo asmeniniuose užsiėmimuose – yra neišvengiama nuobaudos tikslų dalis: skiriama nuobauda ir turi sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe.

Atskiruoju skundu Ž. L. pažymi, kad turėjo būti atsižvelgta ir į tai, kad teisės pažeidimus padarė vėlų vakarą, kaimo kelyje, visiškai nesant kitų eismo dalyvių, neblaivus nuvairavo labai nedidelę kelio atkarpą nuo upės iki pagrindinio kelio palaukti turėjusių atvažiuoti jį pasiimti žmonių, todėl jis tik labai minimaliai galėjo sukelti pavojų aplinkiniams. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad girto asmens, kuriam nustatytas artimas sunkiam – 2,26 promilės girtumas, vairavimas tamsiu paros metu yra itin pavojingas, visų pirma jam pačiam, be to, net ir nesant intensyvaus eismo, toks asmuo gali sugadinti kitiems asmenims priklausantį turtą, inžinerinius kelio statinius, taip pat sužaloti ir atsitiktinai pažeidėjo kelyje pasitaikiusius kitus eismo dalyvius. Tokie Ž. L. teiginiai, kuriais jis konstatuoja, kad vakare, kai eismo intensyvumas mažesnis (pastebėtina, kad vakare blogesnis ir matomumas), vairavimas būnant tokio neblaivumo laipsnio yra mažiau pavojingas, rodo tai, kad jis iki galo nesuvokia, kokį pavojų dėl savo veiksmų sukėlė sau ir aplinkiniams, bei nepadarė deramų išvadų dėl savo vairavimo išgėrus. Apygardos teismas laiko, jog Ž. L. privalo jam paskirtą papildomą nuobaudą atlikti pilnai, kad, be kita ko, būtų pasiektas vienas pagrindinių ATPK 20 str. numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje jis nebedarytų naujų administracinių teisės pažeidimų. Apygardos teismo vertinimu, jei papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas šiuo atveju bus sutrumpintas, šis tikslas nebus pasiektas, nes Ž. L., ateityje ir vėl tikėdamasis pakankamai švelnių nuobaudų (jis praeityje jau buvo baustas už vairavimą būnant neblaiviam), gali daryti naujus analogiškus pažeidimus. Nors Ž. L. skunde teigia, kad apylinkės teismas visiškai nepasisakė, kodėl jo asmenybė po pažeidimo yra vertinama neigiamai, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad būtent asmuo, kuris siekia, kad jo atžvilgiu būtų taikomos ATPK 329 str. nuostatos, turi nurodyti, kokios aplinkybės ir kokie duomenys parodo, kad nuobaudos tikslas jau pasiektas, ir taikyti specialiosios teisės atėmimą nebėra pagrindo. Pažymėtina, kad vien tik pateiktos bendro pobūdžio Ž. L. asmens charakteristika, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens deklaratyvūs teiginiai apie pasimokymą iš savo klaidų bei gailestį dėl padaryto nusižengimo, ir Ž. L. siekis sutrumpinti paskirtos administracinės nuobaudos terminą nerodo, kad patenkinus asmens prašymą būtų pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinei nuobaudai keliami tikslai. Taigi, iš bylos medžiagos negalima spręsti, kad nuobaudos tikslas Ž. L. atžvilgiu jau pasiektas, ir taikyti specialiosios teisės atėmimą nebėra pagrindo. Tokių aplinkybių nenustatė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas. Akivaizdu, jog vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo atstovaujamų organizacijų pageidavimas sutrumpinti paskirtos administracinės nuobaudos terminą šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apygardos teismas pripažįsta, kad Ž. L. atžvilgiu ATPK 329 str. nuostatos netaikytos pagrįstai, sutrumpinus Ž. L. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nebus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai. Todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹⁵ str. 6 d. 1 p., teisėjas

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.