- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-15
- Bylos Nr.
- eE2-660-430/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31575-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „ADR8“
- Atsakovas
- Przedsiebiorsrwo Produkcyjno-handlowo-uslugowe „ZEBRA“
- Advokatai
- Edita Radzevičiūtė
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ADR8“ atstovei advokatei Editai Radzevičiūtei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ADR8“ ieškinį atsakovui Przedsiebiorsrwo Produkcyjno-handlowo-uslugowe „ZEBRA“ dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Towarzystwo Ubezpieczen i Raesekuracji WARTA“ S.A.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Teisme priimtas ieškovo teisme priimtas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ADR8“ ieškinys atsakovui Przedsiebiorsrwo Produkcyjno-handlowo-uslugowe „ZEBRA“ dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Towarzystwo Ubezpieczen i Raesekuracji WARTA“ S.A.. Ieškovas nurodė, kad jis vykdė krovinio pervežimą maršrutu Hamburgas (Vokietija) – Chimki (Rusija). Krovinio pervežimui nuo Hamburgo (Vokietijos) iki Vilniaus (Lietuvos) ieškovas sudarė 2013 m. gegužės 28 d. krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su atsakovu Przedsiebiorsrwo Produkcyjno-handlowo-uslugowe „ZEBRA“. Vežėjui atsakovui Przedsiebiorsrwo Produkcyjno-handlowo-uslugowe „ZEBRA“ vežant krovinį, 2013 m. birželio 2 d., įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sudaužyta dalis vežto krovinio už 21 650,38 Eur sumą. Žalą dėl dalies krovinio sugadinimo atlygino atsakovo draudikas. Be krovinio dalies sudaužymo buvo patirta ir daugiau žalos dėl vežėjo sukelto eismo įvykio. Ieškovas, kaip vežėjas pagal krovinio vežimo sutartį, atlygino krovinio gavėjui UAB „Firma Uran M“ susidariusius 12 303,07 Eur nuostolių dėl akcizo mokesčio. Ieškovas, atlyginęs žalą, įgijo regreso teisę į faktinį už žalą atsakingą ir žalos metu krovinį vežusį vežėją, t.y. atsakovą Przedsiebiorsrwo Produkcyjno-handlowo-uslugowe „ZEBRA“. Teismo prašo priteisti iš atsakovo 12 303,07 Eur nuostolių dėl už sugadintą krovinį priskaičiuoto akcizo, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas Przedsiebiorsrwo Produkcyjno-handlowo-uslugowe „ZEBRA“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodyta, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovas neįrodė, jog jis patyrė žalą ir nenurodė priežastinio ryšio tarp atsakovo tariamų veiksmų/neveikimo ir tariamos žalos. Pažymėjo, kad mokestinė prievolė atsiranda tik tada, jei prekės yra pateikiamos į apyvartą, o ne jų sunaikinimo atveju. Atsakovas negali atsakyti už ieškovo mokėtinas sumas, su kuriomis jis sutiko nepagrįstai sudarius susitarimą su siuntėju. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad iki 2015 m. birželio 30 d. pagal susitarimą sumokėjo užsakovui 12 303,07 Eur sumą. Atsakovas nebuvo ir nėra 2014 m. gegužės 30 d. susitarimo tarp ieškovo ir UAB „Firma Uran M“ šalimi. Minėto susitarimo nuostatos nėra susijusios su atsakovu. Nurodė, jog yra suėję ieškinio pateikimo senaties terminas. Pažymėjo, kad atsakovas pagal 2013 m. sausio 4 d. Draudimo liudijimą (polisą) Nr. (duomenys neskelbtini) yra apsidraudusi vežėjo civilinę atsakomybę pervežant krovinius tarptautiniais keliais. Pagal minėtą sutartį, visas išlaidas, susijusias su žalos atlyginimo, dengia draudikas. Pažymėjo, kad atsakovas negali būti atsakingas už siuntėjo permokėtą akcizo mokestį, kurį sumokėti niekada nebuvo įpareigotas. Siuntėjas Federalinei Vokietijos Respublikai turėjo nurodyti, kad prarado prekes dėl sunaikinimo ir akcizo mokestis neturėtų būti skaičiuojamas. Mokestinė prievolė atsiranda tik tada, kai prekė perduodama vartojimui, o ne kai sunaikinama. Teismo prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Towarzystwo Ubezpieczen i Raesekuracji WARTA“ S.A. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį ir rašytinius paaiškinimus palaikė juose išdėstytais motyvais. Prašė ieškinį tenkinti.
Į teismo posėdį neatvyko atsakovas Przedsiebiorsrwo Produkcyjno-handlowo-uslugowe „ZEBRA“, trečiasis asmuo Towarzystwo Ubezpieczen i Raesekuracji WARTA“ S.A., apie posėdį pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 805 straipsnio 1, 2 dalys), prašymų atidėti teismo posėdį negauta. Laikytina, jog procesinių kliūčių bylai nagrinėti nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė vykdė krovinio pervežimą maršrutu Hamburgas (Vokietija) – Chimki (Rusija). Krovinio pervežimui nuo Hamburgo (Vokietijos) iki Vilniaus (Lietuvos) ieškovė sudarė 2013 m. gegužės 28 d. krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su atsakovu Przedsiebiorsrwo Produkcyjno-handlowo-uslugowe „ZEBRA“ (1 tomas, e. b. l. 60-61, 66-67). Vežėjui atsakovui Przedsiebiorsrwo Produkcyjno-handlowo-uslugowe „ZEBRA“ vežant krovinį, 2013 m. birželio 2 d., įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sudaužyta dalis vežto krovinio už 21 650,38 Eur sumą. Žalą dėl dalies krovinio sugadinimo atlygino atsakovo draudikas (1 tomas, e. b. l. 60). Krovinio gavėjas ZAO „FIRMA URAN M“ padengė nuostolius dėl akcizo mokesčio, o pagal 2014 m. gegužės 30 d. susitarimą su ZAO „FIRMA URAN M“ uždaroji akcinė bendrovė „Baltic major Cargo“ atlygino ZAO „FIRMA URAN M“ 12303,07 Eur nuostolių dėl priskaičiuoto ir nesumokėto akcizo (1 tomas, e. b. l. 75).
Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl nuostolių atlyginimo už sugadintą krovinį priskaičiuoto akcizo. Ieškovė (perėmusi reikalavimo teises), organizavusi krovinio pervežimą ir krovinio gavėjui atlyginusi nuostolius dėl sumokėto akcizo, reiškia regresinį reikalavimą faktiniam vežėjui – byloje atsakovui.
Kas yra vežėjas CMR konvencijos prasme, nustatoma pagal konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinis teismas ne kartą pasisakė, kurios aplinkybės yra reikšmingos tokiai kvalifikacijai tinkamai atlikti. Jei sutartimi su krovinio siuntėju pervežimo procese dalyvaujantis ekspeditorius įsipareigoja būti vežėjas (įsipareigoja siuntėjui nugabenti krovinį į paskyrimo vietą, nors veža ne pats, o tik atlieka ekspedijavimo paslaugas), jis atsako siuntėjui kaip vežėjas nepriklausomai nuo to, ar jis veš pats, ar paves tai padaryti trečiajam asmeniui. Tokiais atvejais ekspeditorius, atlyginęs nuostolius pagal CMR konvencijos nuostatas, turi regreso teisę kitų dalyvavusių vežime asmenų atžvilgiu. Taigi ekspeditorius, gaunantis atlyginimą už visą konkretų pervežimą, yra vežėjas CMR konvencijos prasme ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2012 ). Byloje nagrinėjamu atveju ieškovė (vežėja) atlygino gavėjui nuostolius dėl paskaičiuoto akcizo, akcizo mokestis buvo paskaičiuotas, kadangi dalis prarasto krovinio nebuvo išvežta iš Europos Sąjungos muitų teritorijos.
Pagal CMR konvencijos nuostatas vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo krovinio priėmimo vežti momento iki jo perdavimo momento (17 straipsnio 1 dalis). CMR konvencijoje, griežtai reglamentuojančioje vežėjo atsakomybę, įtvirtinant jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (CMR konvencijos 17, 18 straipsniai), kartu nustatytos ir tam tikras garantijos, kuriomis ribojamas vežėjui tenkančių atlyginti nuostolių dydis (CMR konvencijos 23 straipsnio 1–3 dalys, 28 straipsnis). Tačiau CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta tokio ribojimo išimtis: vežėjas negali vadovautis Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų, jeigu žala padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Taikant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį, vežėjo didelis neatsargumas, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams, kurie yra pagrindas taikyti vežėjui visišką atsakomybę už krovinio praradimą. Tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009). Šiuo atveju eismo įvykio metu atsikabinusi puspriekabė nuvažiavo nuo kelio, dėl ko sudužo jame buvęs krovinys – stikliniai buteliai su alkoholiu. Tokie vežėjo veiksmai, kai buvo neužtikrintas saugus krovinio vežimas techniškai tvarkinga transporto priemone vertinti kaip grubus aplaidumas ir prilygintini tyčiniams veiksmams, vežėjas nesugebėjo užtikrinti protingą (minimalų) krovinio praradimo rizikos laipsnį, dėl ko yra pagrindas taikyti vežėjui visišką atsakomybę už krovinio praradimą. Būtent dėl krovinio neišvežimo iš Europos Sąjungos muitų teritorijos buvo paskaičiuotas, o vėliau ir sumokėtas akcizo mokestis (siuntėjas Gerb. Heineken SE&co.KG sumokėjo akcizo mokestį, kurį pagal reikalavimą atlygino krovinio gavėjas ZAO „FIRMA URAN M“), t.y. gavėjas patyrė nuostolius, kuriuos atlygino vežėjas, reiškiantis regresinį reikalavimą.
CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalis nustato, kad turi būti kompensuojamas visas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos, jeigu prarastas visas krovinys, ir proporcingai nuostolio dydžiui, praradus dalį krovinio; kiti nuostoliai nekompensuojami. Taigi, CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalyje abstrakčiai apibrėždamos, kokios išlaidos turėtų būti priskiriamos prie „kitų su vežimu susijusių mokėjimų“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisako, jog CMR konvencijoje nedetalizuota, kas laikytina „kitais su vežimu susijusiais mokėjimais”. Vertintina, kad tai gali būti, pavyzdžiui, išlaidos, susijusios su sugadintų prekių grąžinimu, kai jų nepriima gavėjas; akcizas, kai jis sumokėtas dėl to, kad krovinys buvo pavogtas dar neišgabenus jo iš šalies (pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos Lordų Rūmų sprendimas byloje J. B.&Co. V B. F. and Shipping); sumokėtas PVM; sugadintų prekių ekspertizės, utilizavimo išlaidos ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2011).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad, sprendžiant klausimą, ar reikalaujamos priteisti sumos laikytinos kitomis su vežimu susijusiomis įmokomis, turi būti nustatomas tiesioginis priežastinis ryšys tarp netinkamo pervežimo įvykdymo ir krovinio siuntėjo ar gavėjo privalomai atliktų išlaidų; jeigu yra tiesioginis priežastinis ryšys, tai laikytina, kad tai įmokos, susijusios su vežimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-296/2008). CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalies nuostata dėl pareigos kompensuoti kitus su vežimu susijusius mokėjimus aiškintina kaip nustatanti pareigą kompensuoti ne hipotetines, o realiai patirtas atitinkamas išlaidas, kurias su netinkamu pervežimo įvykdymu sieja tiesioginis priežastinis ryšys. <...> Pagal CMR konvencijos 37 straipsnį vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal šios konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu, laikantis šiame straipsnyje išdėstytų nuostatų.
Byloje nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė įrodymus apie sumokėtą akcizo mokestį: krovinio gavėjas ZAO „FIRMA URAN M“ padengė nuostolius dėl akcizo mokesčio, o pagal 2014 m. gegužės 30 d. susitarimą su ZAO „FIRMA URAN M“ uždaroji akcinė bendrovė „Baltic major Cargo“ atlygino ZAO „FIRMA URAN M“ 12303,07 Eur nuostolių dėl priskaičiuoto ir nesumokėto akcizo (1 tomas, e. b. l. 75). Ieškovo patirtos išlaidos laikytinos CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalyje numatytais kitais su vežimu susijusiais mokėjimais, todėl ieškovas, atlyginęs nuostolius pagal šios konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos (CMR konvencijos 37 str.). Pažymėtina ir tai, jog išlaidos atsirado ne tik dėl vežėjo netinkamai atlikto pervežimo, bet dar ir dėl papildomų aplinkybių. Pagal į bylą pateiktą 2014 m. rugsėjo 12 d. krovinio siuntėjo Gerb. Heinemann SE & Co.KG raštą pranešta, jog ekspedicijos įmonė UAB „ADR8“ nepateikė teisingų dokumentų ir/arba įrodymų, patvirtinančių krovinio vežimo įmonei „Uran M“ patirtos avarijos metu apgadinto krovinio utilizavimą, įmonė Gerb. Heinemann SE & Co.KG buvo priversta apmokėti Vokietijos muitinės įstaigos išrašytą sąskaitą – faktūrą 12303,07 Eur sumai už dokumentais nepatvirtintą krovinio išvežimą už Europos sąjungos ribų (2 tomas, e. b. l. 143). Taigi, išlaidos atsirado dėl vežėjo netinkamai atlikto pervežimo, jos yra realios ir pagrįstos, išlaidų kilmė įrodyta, akcizo mokestis turėjo būti privalomai sumokėtas dėl prekių neišgabenimo iš Europos sąjungos teritorijos, dėl ko išlaidos priskirtinos prie būtinų. Svarbu ir tai, jog jei krovinys būtų sėkmingai nugabentas į paskirties šalies apmokestinamų prekių sandėlį, prievolė siuntėjui Gerb. Heinemann SE & Co.KG mokėti akcizo mokestį nekiltų, kadangi krovinys būtų išgabentas iš ES teritorijos.
Atsakovas vienu iš nesutikimo su ieškiniu argumentų nurodo ir tai, jog vadovaujantis Vokietijos Degtinės (alkoholio) monopolio įstatymo 143 straipsnio 3 dalimi, akcizo mokesčiai netaikomi, jei produktai yra visiškai sudužę arba negrąžinamai prarasti. Teismas, nesutikdamas su atsakovo argumentai, pažymi, jog Vokietijos Degtinės (alkoholio) monopolio įstatymo 143 straipsnio 3 dalyje yra reglamentuojama ne tik mokesčio prievolės neatsiradimo pagrindai, bet ir tai, jog turi būti pateikti pakankami įrodymai, patvirtinantys, kad produktai yra nepataisomai sugadinti ar negrįžtamai prarasti. Šiuo atveju atsakovas įrodymų, patvirtinančių, jog Vokietijos muitinė pripažino alkoholio produktus negrįžtamai prarastus, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Priešingai, į bylą pateikta mokesčio mokėtojo – skolininko Gerb. Heinemann SE & Co.KG Mokesčių deklaracija patvirtina, jog akcizo mokestis, neesant pakankamų utilizavimo dokumentų, buvo paskaičiuotas, mokestinė prievolė nepanaikinta (2 tomas, e. b. l. 137-143).
Kadangi krovinio ieškovas pats nevežė, o samdė kitą vežėją – atsakovą Przedsiebiorsrwo Produkcyjno-handlowo-uslugowe „ZEBRA“, atlyginęs krovinio gavėjo patirtus kitus su vežimu susijusius mokėjimus, ieškovas įgijo regreso teisę į atsakovą, vadovaujantis CMR konvencijos 37 straipsniu.
Vadovaujantis išdėstytais motyvais, ieškovei iš atsakovo priteistina 12303,07 Eur nuostoliams atlyginti.
CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali pareikalauti sumokėti palūkanas nuo sumos, skirtos kompensacijai; palūkanos – 5 proc. metams – pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kai vežėjui raštu pateikiamas reikalavimas, o jeigu tokio nebuvo, – nuo ieškinio pateikimo dienos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad lingvistinis nurodytos CMR konvencijos nuostatos aiškinimas leidžia spręsti, jog ši teisės norma reglamentuoja palūkanas, kurias turi mokėti vežimo sutartį pažeidęs vežėjas. Palūkanų, mokėtinų vežėjo, dydį reglamentuoja CMR konvencija. Dėl to tuo atveju, kai tenkinamas vežėjui pareikštas ieškinys dėl nuostolių, patirtų dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo, atlyginimo, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš vežėjo priteistinos CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio, t. y. 5 proc., palūkanos. Tai atitinka ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011). Kadangi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti, ieškovo prašymas tenkinamas ir priteisiama 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą 12303,07 Eur sumą nuo 2015 m. rugsėjo 11 d iki teismo sprendimo įvykdymo.
Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog turėtų būti taikomas ieškinio senaties institutas. CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią Konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų. CMR konvencijos 39 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad dėl reikalavimų, kuriuos vežėjai pateikia vieni kitiems, ieškinio senatis prasideda arba nuo tos dienos, kai buvo paskelbtas galutinis teismo sprendimas, kuriuo nustatoma būtina sumokėti kompensacinė suma, arba, jeigu tokio sprendimo nėra, – nuo faktinio atlygio mokėjimo dienos. Byloje nagrinėjamu atveju 2015 m. birželio 25 d. UAB „Baltic Major Cargo“ atlygino akcizo mokestį krovinio gavėjui ZAO „FIRMA URAN M“ ir būtent ši data laikytina faktinio mokėjimo diena, nuo kurios pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas. Kadangi ieškovė kreipėsi į teismą 2015 m. rugsėjo 11 d., laikytina, jog ieškinio senaties terminas nepraleistas.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 277,00 Eur žyminis mokestis, 916,10 Eur atstovavimo išlaidos ir 179,23 Eur vertimo išlaidos (e.b.l.78,80,103; 2 t. b.l.1,149,162-165). Pažymėtina, jog bylinėjimosi išlaidos atitinka Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d įsakymu Nr.1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr.1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo keistų ir išdėstytos naujos redakcijos Rekomendacijose nustatytus dydžius.
Teismas atmeta ieškovės prašymą priteisti 200,00 Eur atstovavimo išlaidas, susijusias su reikalavimo perleidimo sutartimi, kadangi šios išlaidos nepriskirtinos prie tų, kurias privalėtų atlyginti atsakovas, šios išlaidos nepriskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų, o laikytinos šalių sutartinių santykių išlaidomis.
Įvertinus nurodyta, ieškovei iš atsakovo priteistina 1372,33 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies1 ir 6 punktai).
Vadovaujantis CPK 92 straipsniu iš atsakovo priteistina 6,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui UAB „ADR8“, j.a.k. 302208540, iš atsakovo Przedsiebiorsrwo Produkcyjno-handlowo-uslugowe „ZEBRA“, j.a.k. 8371219984, 12303,07 Eur (dvylika tūkstančių trys šimtai trys Eur 7 ct) nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą 12303,07 Eur sumą nuo 2015 m. rugsėjo 11 d iki teismo sprendimo įvykdymo ir 1372,33 Eur (tūkstantis trys šimtai septyniasdešimt du Eur 33 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo Przedsiebiorsrwo Produkcyjno-handlowo-uslugowe „ZEBRA“, j.a.k. 8371219984, valstybės naudai 6,62 Eur (šešis Eur 62 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.