Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-11-26 · Civilinė byla Nr. 2A-1487-123/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-26
Bylos Nr.
2A-1487-123/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09023-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė, Virginija Nijolė
Ieškovas
S. V.
Atsakovas
K. A.
Kategorijos

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1487-123/2015

Teisėja D. Žukauskienė (Proceso Nr. 2-06-3-09023-2014-2)
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.5.2.1; 3.3.1.21. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. lapkričio 26 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo S. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal S. V. ieškinį atsakovei K. A. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas sumažinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-08-20 nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nustatytą nepilnamečio sūnaus G. V. išlaikymo dydį ir nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus G. V. išlaikymui po 250 Lt (72,40 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, įpareigoti atsakovę teikti ieškovui ataskaitas apie išlaikymo panaudojimą kiekvieną mėnesį. Nurodo, jog ieškovas su atsakove sudarė taikos sutartį dėl nepilnamečio G. V. išlaikymo, kurią 2009-08-20 nutartimi patvirtino teismas. Šalys susitarė, jog ieškovas vaiko išlaikymui kas mėnesį iki vaiko pilnametystės mokės po 700 Lt (202,73 Eur). Šiuo metu ieškovo turtinė padėtis labai sunki, jis neturi nekilnojamojo turto, pablogėjo ieškovo sveikata, ieškovo pajamos sumažėjo, dėl to jis negali teikti 700 Lt dydžio išlaikymo vaikui. Šiuo metu dirba nepilną darbo dieną, uždirba apie 455 Lt per mėnesį, 2013 metais įkūrė savo bendrovę, tačiau dėl sveikatos problemų negalėjo intensyviai dirbti. Kol sirgo gaudavo nedarbingumo pensiją, taip pat dirbo pagal galimybes. Šiandien ieškovo pajamas sudaro apie 463 Lt, iš savo bendrovės pajamų negauna. Esant sunkiai ieškovo padėčiai, ieškovas gali teikti 250 Lt (72,41 Eur) išlaikymą kiekvieną mėnesį ir tai sudarytų didesniąją jo pajamų dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-05-29 sprendimu tenkino ieškinį iš dalies. Pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-08-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-12926-740/2009 iš ieškovo S. V. priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui G. V. po 144,81 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovės K. A. 100 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui S. V. Priteisė iš atsakovės K. A. 13,32 Eur žyminį mokestį į valstybės biudžetą. Teismas konstatavo, kad atsakovės pajamas sudaro nedarbo išmoka, ir nors atsakovė turi nekilnojamojo turto, tačiau butas suvaržytas hipoteka, atsakovė turi įsipareigojimų bankui, taip pat įsiskolinimą UAB ,,Būsto paskolų draudimas“. Nustatė, kad ieškovo atlyginimas, atskaičius mokesčius, yra apie 455 Lt (131,78 Eur), nuo 2009 metų ieškovui diagnozuotas vėžys, jo pajamos ir galimybės dirbti yra sumažėjusios, abi šalys turi pareigą patenkinti savo pačių būtiniausius poreikius. Duomenų, jog ieškovo valdoma bendrovė dirba nuostolingai ar negali veikti dėl nekonkuravimo susitarimo, byloje nėra pateikta, todėl teismui kilo pagrįstų abejonių, jog ieškovo pajamos galimai yra didesnės, nei jis nurodo, ir ieškovas gali teikti didesnį išlaikymą vaikui. Konstatavo, kad ieškovo reikalavimas sumažinti nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį iki 72,41 Eur (250 Lt) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos, nebūtų proporcingas atsakovės turtinei padėčiai, kadangi akivaizdu, jog atsakovės gaunamų pajamų nepakanka jos būtiniausiems poreikiams tekinti bei išlaikyti vaiką. Ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkino iš dalies – iš ieškovo priteisto išlaikymo dydį sumažino iki 144,81 Eur (500 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovę kas mėnesį teikti ieškovui ataskaitas apie išlaikymo panaudojimą netenkino. Teismas įvertinęs ieškinio dalyką, ieškovo turėtas nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas, atsakovės siekį bylą baigti taikiai, atsakovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 100 Eur.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas S. V. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-29 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – sumažinti išlaikymo dydį, priteisiant iš S. V. nepilnamečio sūnaus G. V. išlaikymui po 72,40 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikas sulauks pilnametystės nuo ieškinio padavimo dienos. Mano, kad teismas tinkamai neįvertino šalių turtinės padėties. Atsakovė turi nekilnojamojo turto – butą, kurio vidutinė rinkos vertė 29 659 Eur. Atsakovė moka bankui kreditą ir šiuo metu įsiskolinimo neturi. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovė nuomoja jai nuosavybės teise priklausantį butą, ir nevertino aplinkybės, jog atsakovė rado naują darbą ir gauna 550 Eur dydžio darbo užmokestį. Nurodo, kad jo turtinė padėtis sunki – ieškovas neturi nekilnojamojo turto, tik vieną seną automobilį ir įmonės akcijas, jo sveikata bloga, nustatytas nedarbingumas, būtina vartoti vaistus, vitaminus, papildus, saugius maisto produktus. Paaiškino, kad jo gaunamas darbo užmokestis sudaro 133,22 Eur. Mano, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai stabdydama bylos nagrinėjimą dėl kitos civilinės bylos, nes taip buvo vilkinamas teismo procesas. Nurodo, kad išlaikymo dydis turėjo būti sumažintas nuo ieškinio padavimo, o ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Mano, kad teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir neišsireikalavo nekonkuravimo sutarties, taip pat nenustatė vaiko poreikių masto.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė K. A. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-29 sprendimą palikti nepakeistą – nemažinti iš apelianto nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka, kad teismas netinkamai įvertino atsakovės turtinę padėtį. Nurodė, kad kredito įmokas bankui vienerius metus mokės UAB „Būsto paskolų draudimas“, nes atsakovė nepajėgė dengti kredito savo lėšomis. Nurodo, kad apeliantas turi ne vieną, o du automobilius ir UAB (duomenys neskelbtini) akcijas. Apeliantas teismui nepateikė įrodymų dėl savo blogos turtinės padėties, dokumentų, patvirtinančių teiginį dėl nekonkuravimo sutarties. Nesutinka su apelianto teiginiu, jog blogino savo turtinę padėtį, vilkino teismo procesą stabdydama bylos nagrinėjimą. Nesutinka, kad apelianto sveikata yra pablogėjusi, nes apeliantas sirgo 2011 m. Vaikui pripažintas elektyvusis mutizmas, būtina odontologo pagalba, vaikas turi regėjimo negalią – nešioja akinius, turi jautrią žarnyno sistemą. Vaiko poreikiai yra besikeičiantys ir augantys. Ieškovo prašymas apmokėti nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo iš dalies tenkintas jo ieškinys dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumažinimo iki 144,81 Eur per mėnesį. Prašo sumažinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-08-20 nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nustatytą 202,73 Eur (700 Lt) nepilnamečio sūnaus G. V. išlaikymo dydį ir nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus G. V. išlaikymui po 72,40 Eur (250 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teismui pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008; 2009-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Reikalaujant keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-294/2010).

Apeliantas įrodinėja, kad pasikeitė (pasunkėjo) jo turtinė padėtis – ieškovas neturi nekilnojamojo turto, tik vieną seną automobilį ir įmonės akcijas, jo sveikata bloga, nustatytas nedarbingumas, būtina vartoti vaistus, vitaminus, papildus, saugius maisto produktus, o jo gaunamas darbo užmokestis sudaro 133,22 Eur. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino atsakovės turtinę padėtį, kuri yra ženkliai geresnė nei ieškovo.

Spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus, ir, remdamasis jais, nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovas neturi nekilnojamojo turto (b. l. 8), jam priklauso 100 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) paprastųjų vardinių akcijų (b. l. 7), ieškovo vardu registruotos dvi transporto priemonės (b. l. 11). Ieškovas dirba UAB (duomenys neskelbtini), yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas (b. l. 7, 18-20). Ieškovo pajamas laikotarpiu nuo 2014 m. kovo mėnesio iki 2014 m. birželio mėnesio sudarė 455 Lt/mėn. (b. l. 26). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, jog ieškovo draudžiamosios pajamos, gautos iš UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-06-30 sudarė 3 000 Lt (b. l. 21). Ieškovui 2009 m. nustatytas tęstinis sveikatos sutrikimas, buvo atliktos operacijos, nuo 2010-08-23 iki 2014-03-04 ieškovui buvo nustatytas nedarbingumas (b. l. 16). Iš pateiktos pažymos apie atsakovės pajamas matyti, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2014 m. kovo mėn. iki 2014 m. spalio mėn. gaudavo ligos pašalpą, nuo 2014-11-11 iki 2015-01-31 atsakovės pajamas sudarė nedarbo draudimo išmoka, kurios dydis apie 176 Eur (b. l. 76–77). Atsakovė pagal dvišalę mokymosi programą iki 2015-05-07 tobulino kvalifikaciją (b. l. 70–75). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini), butas apsunkintas hipoteka (b. l. 78–79), nes buto įsigijimui atsakovė paėmė banko kreditą. Paaiškino, kad šiuo metu bute negyvena, gyvena Telšiuose giminaičiams priklausančiame bute, siekia parduoti jai nuosavybės teise priklausantį butą Klaipėdoje, kad galėtų tinkamai įvykdyti įsipareigojimus kreditoriui. Iš SEB banko pažymos apie įsipareigojimus matyti, jog 2015-05-04 atsakovės įsipareigojimai bankui sudaro 53 230,05 Eur, atsakovei nustatyta 105,79 Eur/ mėn. įmoka UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ už draudiko padengtą kredito bankui dalį.

Įvertinus byloje esančius įrodymus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pasikeitusią ieškovo turtinę padėtį ir sumažino priteistą išlaikymo dydį nuo 202,73 Eur iki 144,81 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovas byloje nepateikė pakankamai įrodymų, kad dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgus teikti teismo priteisto išlaikymo – 144,81 Eur per mėnesį savo nepilnamečiam sūnui. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas turi verslą, yra uždarosios akcinės bendrovės vienintelis akcininkas bei vadovas, ir nors nurodė, jog verslo intensyviai vystyti negalėjo dėl nekonkuravimo susitarimo ir pajamų iš bendrovės veiklos negauna, tačiau rašytiniais įrodymais nustatyta, jog nuo 2014-01-01 iki 2014-06-30 draudžiamąsias pajamas iš ieškovo valdomos bendrovės sudarė 3000 Lt (b. l. 21), duomenų, jog ieškovo valdoma bendrovė dirba nuostolingai ar negali veikti dėl nekonkuravimo susitarimo byloje nėra pateikta. Teismas pagrįstai konstatavo, kad kyla pagrįstų abejonių, jog ieškovo pajamos galimai yra didesnės, nei jis nurodo, ir ieškovas gali teikti didesnį išlaikymą vaikui.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jį atleido nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, nes pripažino, jog ieškovo finansinė padėtis yra sunki, todėl šia nuostata turėtų vadovautis priimdamas sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodyta aplinkybe, nes pasunkėjusi apelianto turtinė padėtis buvo pagrindu jį atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau neatleidžia jo nuo pareigos mokėti išlaikymą vaikui, jį sumažinti ar perkelti vaiko išlaikymo naštą atsakovei.

Pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog atsakovės gaunamų pajamų nepakanka jos būtiniausiems poreikiams tekinti bei išlaikyti vaiką, atsakovė turi kreditorinių įsipareigojimų ir toks teiktino išlaikymo dydis prieštarautų vaiko interesams. Apeliantas nurodo, kad atsakovė turi nekilnojamojo turto – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 29 659 Eur (b. l. 78). Tačiau iš byloje esančių aplinkybių matyti, kad 2015-05-04 dieną atsakovės įsipareigojimai bankui sudarė 53 230,05 Eur (b. l. 132), t. y., yra didesni nei buto vertė. Be to, atsakovė yra sudariusi mokėjimų draudimo susitarimą su UAB „Būsto paskolų draudimas“, nes nepajėgė dengti kredito savo lėšomis. Todėl vien turto nuosavybės teise turėjimas savaime, neįvertinus kitų reikšmingų aplinkybių, nesuponuoja išvados, kad atsakovė yra geriau finansiškai apsirūpinusi nei ieškovas. Apeliantas nurodo, kad atsakovė nuomoja jai nuosavybės teise priklausantį butą, tačiau nepateikia į bylą šį teiginį pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str.).

Atsakovė kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą dėl išmokų vaikui, Vaikų išlaikymo fondo sprendimu nuo 2015-02-01 iki 2024-12-31 kiekvieną mėnesį nuspręsta mokėti 57 Eur dydžio išmoką vaikui (b. l. 99). Iš antstolio J. P. patvarkymo matyti, jog ieškovo išlaikymo vaikui įsiskolinimas nuo 2009-08-20 iki 2014-12-31 sudarė 11 645,61 Eur (b. l. 56). Iš byloje pateiktų medicininių dokumentų nustatyta, jog nepilnamečiam berniukui nustatytas elektyvusis mutizmas (b. l. 93–94). Bylos nagrinėjimo metu berniukui suėjo 8 metai. Įvertinus byloje esančias aplinkybes, nėra pagrindo abejoti atsakovės nurodytu teiginiu, kad atsakovė vaikui išlaikyti išleidžia 300 Eur per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas išlaikymą šalių nepilnamečiam sūnui po 144,81 Eur per mėnesį atsižvelgė į suformuotą kasacinio teismo praktiką, t.y. neperžengė orientacinio kriterijaus, nustatančio priteistino išlaikymo dydį, ribų (nuo 2015-07-01 MMA yra 325 Eur; 325: 2 = 162,50 Eur).

Dėl laiko, nuo kurio gali būti mažinamas nepilnamečiam vaikui priteistas išlaikymas

Įstatymuose expressis verbis nereglamentuojama, nuo kada gali būti mažinamas priteisto išlaikymo dydis. Kadangi šios vaiko turtinės teisės dydis, mastas yra nustatytas privalomu ir vykdytinu teismo procesiniu sprendimu (CPK 18 str.), tai jos dydis, mastas yra privalomi ir vykdytini iki jie nebus pakeisti ar panaikinti kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Be to, nagrinėjamos kategorijos bylose prioritetiškai ginami ir saugomi nepilnamečių vaikų interesai (CK 3.3 str. 1 d.) lemia, kad teismo procesiniu sprendimu nustatyta vaiko teisė į konkretaus dydžio išlaikymą (nepriklausomai nuo sprendimo įvykdymo ar neįvykdymo masto) nebūtų paneigiama ar ribojama iki kito teismo sprendimo, kuriuo sumažinamas priteisto išlaikymo dydis, įsiteisėjimo. Taigi netoleruotina tokia situacija, jeigu teismo procesiniu sprendimu, kuriuo sumažinamas priteisto išlaikymo dydis, būtų retroaktyviai paneigiama iki šio sprendimo įsiteisėjimo egzistavusi vaiko teisė į didesnio dydžio išlaikymą. Dėl to įsiteisėjusio sprendimo pagrindu egzistuojančios vaiko turtinės teisės į išlaikymą sumažinimo momentui neturi teisinės reikšmės aplinkybės, siejamos su išlaikymą teikiančio vieno iš tėvų turtinės padėties pablogėjimu ar jo kreipimusi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2011). Darytina išvada, kad, spręsdamas dėl teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo, teismas mažesnio dydžio išlaikymą priteisia būtent nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 18, 279, 281 str., 588 str. 1 d.). Apelianto nurodyta aplinkybė, kad išlaikymo dydis turėjo būti sumažintas nuo ieškinio padavimo, o ne teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atmestina kaip nepagrįsta. Aplinkybė, kad byla buvo sustabdyta atsakovės prašymu, nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovė vilkino civilinės bylos nagrinėjimą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-29 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–329 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė GriškevičienėKolegijos teisėjai Erika MisiūnienėIrma Čuchraj