Kauno apylinkės teismo sprendimas, 2-3927-887/2012

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2012-10-22
Bylos Nr.: 2-3927-887/2012
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Agnė Petkevičienė
Ieškovas: A. R.
Atsakovas: R. R.
Išvadą teikia: Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai: Neringa Grubliauskienė, Aušra Veselovaitė

Kategorijos

78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
99.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-3927-887/2012

Procesinio sprendimo Nr. 2-05-3-01186-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1;

116.1; 99.5; 99.7 (N)KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 22 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Irenai Griškevičiūtei, dalyvaujant ieškovui A. R., jo atstovei advokatei Aušrai Veselovaitei, atsakovei R. R., jos atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Linai Janulevičienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. patikslintą ieškinį atsakovei R. R. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo pakeitimo, ataskaitos apie išlaikymą teikimo, institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2011-11-21 nutarties dalį dėl nepilnametės dukters M. R. išlaikymo ir šią dalį išdėstyti taip: priteisti iš atsakovo A. R., nepilnametės dukters M. R., gim. (duomenys neskelbtini) d., išlaikymui po 400,00 Lt kasmėnesinių periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės, priteisti iš ieškovės R. R. (C.) nepilnametės dukters M. R. išlaikymui po 400,00 Lt kasmėnesinių periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės. Nepilnametės dukters lėšų tvarkytoja paskirti įstatyminę atstovę motiną R. R.; patvirtinti skyrium gyvenančio tėvo A. R. bendravimo su dukra M. R. bendravimo tvarką; nustatyti, kad R. R. ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 d. privalo A. R. kas mėnesį pateikti ataskaitą dėl dukters M. R. išlaikymui skirtų lėšų panaudojimo (77-81 b.l.).

Ieškovas ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad nutraukus santuoką, buvusių sutuoktinių mažametės dukters M. R. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jos motina R. R., tačiau nebuvo aptarta skyrium gyvensiančio tėvo bendravimo su dukra tvarka. Kadangi bylos nagrinėjimo metu tėvo A. R. su dukra M. bendravimas buvo nuolatinio, tęstinio pobūdžio, be to, tiek tėvas, tiek ir motina reiškė reikalavimą dėl mergaitės gyvenamosios vietos nustatymo atitinkamai su tėvu ar mama, todėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimas nebuvo keliamas. Tačiau paskutiniu metu tėvo ir dukters bendravimas tapo nenuoseklus, labiau chaotiškas ir iš esmės prikausomas nuo atsakovės noro ir pozicijos. Be to, tapo žinoma, jog atsakovė ketina išvykti iš Lietuvos ir persikelti nuolatinai gyventi į užsienį kartu išsiveždama ir dukrą. Esant tokioms aplinkybėms, yra ne tik įstatyminis pagrindas bet ir iškyla realus poreikis nustatyti tėvo ir dukters bendravimo tvarką, aptariant visus galinčius iškilti ateityje klausimus, tikslu, kad nebūtų nepagrįstai apribota skyrium gyvenančio tėvo galimybė matytis, bendrauti su dukra, dalyvauti jos auklėjime. Taip pat pažymėtina ir tai, jog šiuo metu yra pasikeitusi R. R. materialinė padėtis, todėl yra pagrindas prašyti pakeisti dukters M. R. išlaikymo proporcijas. Kauno apygardos teismas 2011-11-21 sprendime nurodė, kad mergaitei yra reikalinga 800,00 Lt per mėnesį išlaikymo būtinųjų poreikių patenkinimui. Atsižvelgus į tai, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovės pateiktos informacijos pagrindu buvo kosntatuota, kad R. R. niekur nedirba, teismas nustatė, kad A. R. teikia dukrai išlaikymą po 600,00 Lt per mėnesį, o R. R. - po 200,00 Lt per mėnesį. Išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirta R. R.. Teismui priteisus išlaikymą nuo 2010-08-02, iki Kauno apygardos teismo sprendimo priėmimo yra sukauptas A. R. teikiamo išlaikymo įsiskolinimas sumoje 6400,00 Lt. Atsižvelgus į tai, kad R. R. kategoriškai atsisako teikti A. R. informaciją apie tai, kaip yra panaudojami mergaitės išlaikymui skirtas 600,00 Lt per mėnesį išlaikymas, atsisako nurodyti, kaip bus panaudotas išlaikymo įsiskolinimas (juolab, kad yra duomenų, kad ketinama šiuos pinigus panaudoti įsikūrimui užsienyje, t.y. ne mergaitės, o pačios R. R. poreikių tenkinimui), prašymo įpareigoti R. R. pateikti duomenis/ataskaitą, kaip yra panaudojamas A. R. dukrai išlaikymui skirti pinigai tiek išlaikymo įsiskolinimas, tiek ir periodinės išmokos. Pažymėtina, kad atsakovė yra sveika, išsilavinusi, darbingo amžiaus, kurios turtinė padėtis bei gaunamos pajamos sudaro pagrįstas prielaidas teikti ne mažesnį kaip 400,00 Lt per mėnesį išlaikymą dukrai. Akivaizdu, kad nustatytas išlaikymas po 200,00 Lt per mėnesį yra neadekvatus šiandieninei R. R. turtinei padėčiai bei gaunamoms pajamoms. Ieškovo duomenimis, atsakovė R. R. šiuo metu dirba, gauna nuolatines pajamas, todėl reiškia prašymą pakeisti išlaikymo proporcijas, nustatant, kad išlaikymą abu tėvai dukrai teiktų lygiomis dalimis, t.y. po 400,00 Lt per mėnesį (77-81, 152-153 b.l.).

Ieškovo atstovė advokatė Aušra Veselovaitė teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. R. finansinis pajėgumas yra sumažėjęs: pakeista darbo sutatis, gaunamos mažesnės išmokos iš darbo santykių, sudaryta santuoka, žmona laukiasi vaiko ir yra reikalinga išlaikymo, 2012-12-12 planuojama, kad gims vaikas, be to, paimta paskola. Tuo tarpu atsakovės R. R. finansinis pajamingumas yra iš esmės, t.y. ženkliai pagerėjęs: santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu R. R. nedirbo, šiuo metu dirba ir gauna realias, stabilias pajamas, todėl yra pajėgi skirti dukters iššlaikymui ne mažiau kaip 400,00 Lt per mėnesį. Juolab, kad šiuo metu neturi jokių kitų išlaikomų asmenų, yra sveika, išsilavinusi ir darbingo amžiaus. Į bylą nėra pateikta duomenų, kad atsakovė negalėtų dukters išlaikymui skirti 400,00 Lt per mėnesį. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės atsikirtimuose nurodyti argumentai, jog A. R. gaunamos pajamos yra ženkliai didesnės nei atsakovės šio ginčo aspektu neturi kvalifikuojančios reikšmės, juolab, kad nėra jokių objektyvių kliūčių R. R. realizuoti ketinimą geriau apmokamo darbo paieškoms. A. R. niekada nevengė teikti dukrai išlaikymo, pinigus mokėjo nuolat ir periodiškai. Be to, įsiteisėjus Kauno m. apylinkės teismo 2011-08-08 sprendimui dėl santuokos nutraukimo, kreipėsi į banką paskolos, tikslu , kad susidaręs išlaikymo įsiskolinimas dukrai bei priteista kompensacija R. R. būtų išmokėta iš karto. Kitaip sakant, ėmėsi visų priemonių išlaikymo prievolei tinkamai įvykdyti. Pažymėtina, kad būsimas ieškovo vaikas taip pat turi teisę į lygiavertį išlaikymą kartu su M.. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad aplinkybė, jog skyrium gyvenantis tėvas turi išlaikyti ir kitus asmenis, kurių išlaikymo prievolės teismo sprendimo dėl išlaikymo priėmimo metu nebuvo, reiškia jo turtinės padėties pasikeitimą. Taip pat ieškovas reiškia reikalavimą dėl įpareigojimo teikti ataskaitas išlaikymui skirtų lėšų panaudojimui pagrįsti. Kaip matyti iš pateikto šalių tarpusavio susirašinėjimo, šį klausimą geruoju R. R. atsisako spręsti, t.y. vengia skyrium gyvenantį tėvą informuoti apie lėšų, skirtų dukters išlaikymui, panaudojimą. Tik nustačius, kad nurodyta bendravimo tvarka kenks šalių dukters interesams, ar, kad ieškovas netinkamai atlieka savo pareigas, ar piktnaudžiauja tėvo valdžia ir daro žalą savo dukrai, jam būtų galima taikyti atitinkamus bendravimo su dukra apribojimus. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie neigiamą įtaką dukrai, ar apie tai, kad nustatyta tvarka jai kenks. Ieškovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas pasiūlyta apimtimi nepažeis šalių nepilnamečio vaiko teisių ir interesų, priešingai, tai užtikrins vaiko teisę nuolat, tiesiogiai ir betarpiškai bendrauti su abiem tėvais, be to, tokiu būdu bus sudarytos sąlygos vaikui planuotai, kokybiškai, o ne pripuolamai bendrauti ir su tėčiu, ir su artimaisiais jo giminaičiais, t.y. jo seneliais (155-157 b.l.).

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad išlaikymo priteisimo metu ieškovo pajamos buvo 5000,00 litų per mėnesį, tokios yra išlikusios ir šiuo metu. Atsakovė teismo sprendimo priėmimo metu buvo bedarbė, šiuo metu atsakovės pajamos per mėnesį sudaro 1200,00 Lt. Atsakovei netgi pradėjus dirbti ir pradėjus gauti pajamas, ieškovo gaunamos pajamos per mėnesį yra faktiškai keturis kartus didesnės negu atsakovės. Kaip matyti iš 2011-08-08 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo, atsakovė sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui prieisimo, buvo nurodžiusi, kad vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga skirti 1600,00 Lt per mėnesį bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius skaičiavimus. Ieškovas šių skaičiavimų neginčijo, tačiau įrodinėjo, kad jis negali mokėti per mėnesį 800,00 Lt. Teismas sprendime nurodė, kad vaiko poreikių patenkinimui pakanka per mėnesį skirti 800,00 Lt, todėl iš ieškovo priteisė 600,00 Lt. Nors šis teismo sprendimas atsakovės netenkino, tačiau ji jo neskundė dėl tuometinės savo turtinės padėties. Kaip matyti ieškovo ir atsakovės turtinė padėtis leidžia patenkinti tokius vaiko poreikius, kurie būtų ne tik minimalūs, tačiau leistų vaikui fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Pažymėtina, kad nuo teismo sprendimo priėmimo, ne tik pasikeitė atsakovės turtinė padėtis, tačiau pasikeitė ir ekonomine situacija: augo mokesčiai už komunalinius patarnavimus (elektrą, šildymą, karštą ir šaltą vandenį, dujas), pakilo maisto prekių kainos ir kt., 10 procentų padidėjo įmoka už darželį, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šiandien norint patenkinti tuos pačius vaiko poreikius, reikėtų skirti daugiau lėšų nei teismo sprendimo priėmimo dienai, t.y. 2011-08-08. Akivaizdu, kad atsakovei pradėjus gauti pajamas, bei padidėjus išlaidoms pragyvenimui bei vaiko poreikių patenkinimui, atsakovė skiria dukteriai ne 200,00 Lt, ir net ne 400,00 Lt, bet dargi ir daugiau (priklausomai nuo vaiko poreikių), todėl ieškovo reikalavimas sumažinti iš jo priteisto išlaikymo dydį, o iš atsakovės – padidinti, yra nepagrįstas. Ieškovo teiginiai, kad atsakovė neva tai nepateikia jam jo mokamo išlaikymo pagrindimo yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad ieškovas iki išsiskiriant su atsakove neabejojo, kad vaiką reikia aprengti, valgydinti, lavinti, o galiausiai kad vaikui reikia žaislų ir pramogų. Ieškovas nuolat bendrauja su dukterimi, mato, kad ji yra aprengta, aprūpinta visais reikalingais tokio amžiaus vaikui būtinais daiktais, be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo mokama suma nėra neprotingai didelė, kad kiltų abejonės dėl šių lėšų panaudojimo tikslingumo, todėl mano, kad ieškovo reikalavimas atsakovei atsiskaityti dėl lėšų, iš jo priteistų vaiko išlaikymui, panaudojimo yra akivaizdžiai neprotingas. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Šiuo atveju jokių nesutarimų tarp ieškovo ir atsakovės dėl bendravimo su vaiku tvarkos nėra, todėl akivaizdu, kad teismo įsikišimas nustatant bendravimo tvarką yra visiškai nereikalingas. Todėl ieškovo reikalavimas nustatyti bendravimo su vaiku tvarką teismo sprendimu yra sunkiai suprantamas, juo labiau, kad ir pats ieškovas pripažįsta, kad iki šiol jo bendravimas su dukra nebuvo ribojamas, o iš atsakovės pusės nebuvo daroma jokių kliūčių dėl bendravimo su dukra. Kadangi nėra kliūčių ieškovui bendrauti su vaiku, tai neturėtų būti nustatoma ir bendravimo su vaiku tvarka, juo labiau, kad ieškovo reikalaujama bendravimo tvarka yra akivaizdžiai neprotinga. Tuo pačiu pažymėtina, kad atsakovė neplanuoja išvažiuoti gyventi į užsienį, todėl ieškovui darant prielaidas, atsakovė dėl jo spėlionių neketina teisintis. Kita vertus, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, o ne susiejama su konkrečia šalimi ar adresu, todėl jeigu atsakovės gyvenime įvyktų permainų, susijusių su gyvenamosios vietos pakeitimu ir ieškovas netektų galimybės bendrauti su vaiku, tuomet ieškovas turėtų teisę prašyti kad jo, kaip tėvo teisė matytis ir bendrauti su vaiku, būtų nustatyta teismo sprendimu. Šiai dienai, kai jokių planų dėl išvykimo nėra, teismas neturėtų tenkinti prielaidomis grindžiamo reikalavimo dėl bendravimo su vaiku nustatymo bei atsakovės įpareigojimo maksimaliai užtikrinti ieškovo teisę matytis su vaiku (93-98, 153-154 b.l.).

Atsakovo atstovė advokatė Neringa Grubliauskienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė jai nurodė, kad su ieškovu ji bendrauja tik SMS žinutėmis. Jeigu tėvą domina vaiko padėtis, skambutis padėtų išspręsti problemas. Ieškovas nebendraudamas su vaiko motina, siekia pažeminti atsakovę, reikalaudamas atsiskaityti už panaudotas lėšas, nors pats pripažįsta, kad vaikas pavalgęs, sutinka dėl komunalinių mokesčių, kad vaiką reikia lavinti. Atsakovė sukaupusi kvitus ir ieškovas gali susipažinti, jei pageidauja. Jokio reikalavimo iki tol nebuvo, atsakovė iš ieškovo gauna konkrečią pinigų sumą, kurios yra protingos vaiko išlaikymui. Priteisiant išlaikymą, atsakovė pajamų neturėjo, ieškovo pajamos buvo apie 4000,00-5000,00 Lt. Ieškovui kreipiantis į teismą, atsakovės pajamos keturis kartus buvo mažesnės. Šiai dienai ieškovo pajamos devynis kartus didesnės nei atsakovės. LAT pasisakęs, kad pagrindas keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo ar motinos turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą, ar vaiko poreikių pasikeitimą. Taip pat ne vienoje nutartyje LAT pasisakęs, kad nežymus turtinės padėties pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Ieškovas pripažįsta, kad vaiko poreikiai didėja, LAT praktika aiškiai suformuota ir ieškovo reikalavimas negali būti patenkintas. Paskolos pasiėmimas nėra turtinės padėties pablogėjimas, įmoka, kuri mokama kas mėnesį, atsižvelgiant į ieškovo gaunamas pajamas, neįtakoja jo turtinės padėties, kadangi atlyginimas padidėjo. Esant tokiai praktikai, šis reikalavimas negali būti patenkintas. Dėl bendravimo tvarkos šiai dienai nėra ginčo, atsakovė nenori konfliktų su ieškovu. Atsakovė ne kartą siūlė ieškovui pasiimti vaiką, jis nepasiėmė, jam to nereikia. Paklausus ieškovo, ar jis siūlė mergaitei pasilikti nakvoti jo namuose, mergaitės sutikimo nakvoti ieškovo namuose nebuvo. Nėra jokių kliūčių ieškovui bendrauti su dukra. Dėl bendravimo tvarkos nebuvo problemų ir jos nėra iki šiol, teismo sureguliavimas nereikalingas. Atsiradus pas ieškovą mažam vaikui, kitam vaikui skiriama mažiau laiko, todėl neaišku, ar ieškovas sugebės laikytis nustatytos tvarkos. Šalys buvo nusistatę bendravimo grafiką, iš ieškovo nebuvo jokio prašymo vaiką pasiimti savaitgalį, tokio grafiko nereikia tvirtinti. Dėl bendravimo tvarkos 11 p. Kada atsiras problema, tada ji bus sprendžiama, 11 p. neturėtų būti tvirtinamas. Viduryje savaitės neturi būti nustatomas grafikas, nes mergaitė kitais metais pradės lankyti mokyklą, o į mokyklą vaikas turi eiti iš savo namų. Švenčių dienomis turėtų būti nustatyta bendravimo tvarka lygiomis dalimis, kad tėvai galėtų praleisti lygiomis teisėmis. Dėl reikalavimo pasiteirauti bet kuriuo paros metu, teisė negali būti absoliuti, yra ramybės laikas. Savo bendravimo grafiko neteikė, kadangi mano, jog jis nebūtinas. Nė vienas iš reikalavimų neturėtų būti patenkintas. Netiesa, kad atsakovė nesileido derėtis, pats ieškovas elgiasi nesąžiningai. Nepatvirtinus bendravimo tvarkos, vaiko ir tėvo interesų teismas nepažeistų (154, 158 b.l.).

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl vaiko išlaikymo dalių pakeitimo pagal byloje pateiktus įrodymus matyti, kad ieškovo turtinė padėtis nepasikeitė, ieškovas turi galimybę tenkinti vaiko ne tik minimaliuosius poreikius, bet gali visapusiškai prisidėti prie vaiko ugdymo, lavinimo, todėl išlaikymo dydis turi būti toks, kaip ir yra nustatytas. Atsakovė su pasiūlyta bendravimo tvarka sutinka, mergaitė dažnai susitinka su tėvu, bendravimo tvarka maksimali. Priimant sprendimą vaiko interesus labiausia atitiktų pasiūlyta tvarka, kad nekiltų nesutarimų tarp šalių, tikslinga patvirtinti siūlomą bendravimo tvarką. Dėl kitų reikalavimų palieka teismo nuožiūra (154 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, jog šalims gyvenant santuokoje gimė dukra M. R.. 2011-08-08 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu nutraukta šalių santuoka bei išspręsti klausimai susiję su šalių nepilnamete dukra (8-18 b.l.). Apeliacine tvarka išnagrinėtas A. R. apeliacinis skundas dėl 2011-08-08 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo (22-35 b.l.).

Dėl nepilnametei M. R. priteisto išlaikymo proporcijos pakeitimo.

Šalių pareiga išlaikyti savo vaikus yra lygi ir šią pareigą turi vykdyti abu tėvai.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, užikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 d.). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įstatyme CK 3.192 str. įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Taip pat pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimaliais vaiko poreikių tenkinimais. Antra vertus, vaiko poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus tėvų turtinę padėtį ir finansines galimybes.

Įstatymas numato, kad teismui priėmus sprendimą ar įsakymą dėl išlaikymo priteisimo, kai iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 str. 1 d.). Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, vaiko poreikių pasikeitimas ir kita (pavyzdžiui, priėmus sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, labai pablogėja tėvo (motinos), iš kurio priteistas išlaikymas vaikui, turtinė padėtis ar gaunamos pajamos, jis tampa bedarbis, nedarbingas, šiam asmeniui gimsta vaikai kitoje santuokoje ir kita).

Žemesnės instancijos teismas

Tarp šalių nėra ginčo dėl dukrai skiriamos išlaikymo sumos. Abi šalys pripažįsta, kad dukrai reikalinga 800,00 Lt išlaikymo suma kas mėnesį iš abiejų tėvų. Šią išlaikymo sumą nustatė Kauno apygardos teismas 2011-11-21 sprendimu ir nustatė tėvų skiriamų išlaikymui lėšų proporcijas, t.y., kad ieškovas A. R. dukros išlaikymui turi skirti 600,00 Lt per mėnesį, o atsakovė R. R. – 200,00 Lt. Toks teismo sprendimas buvo priimtas įvertinus šalių turtinę padėtį. Kauno apygardos teismui priimant sprendimą buvo nustatyta, kad A. R. mėnesinės pajamos buvo 5000,00 Lt per mėnesį, R. R. nuo 2010-12-13 buvo bedarbė (30 b.l.). Ieškovas prašo pakeisti priteisto išlaikymo proporcijas, nustatant, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė turi skirti dukros išlaikymui po 400,00 Lt.

Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 2011-11-21 nuosavybės teise nekilnojamojo turto, transporto priemonių neįgijo (130, 131-132 b.l.). 2011 m. lapkričio, gruodžio mėnesiais gaudavo 4000,00-5000,00 Lt darbo užmokestį, šiandieną darbo užmokestis 6000,00-7000,00 Lt, bet pasikeitė jo darbo sutartis, pakitęs darbo krūvis (123, 129 b.l.). Paimtas kreditas atiduoti atsakovei skolą, kadangi priteisus išlaikymą susidarė skirtumas po du šimtus litų už mėnesį (124-127 b.l.). Ieškovas 2012-08-03 sudarė santuoką, sutuoktinė laukiasi vaiko (120 b.l.).

Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 2011-11-21 nuosavybės teise nekilnojamojo turto, transporto priemonių neįgijo. Atsakovė šiuos faktus patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, nors parengiamojo teismo posėdžio metu buvo įpareigota pateikti pastaruosius įrodymus byloje, tačiau ieškovas atsakovės nurodytų faktų apie jos turtinę padėtį, t.y. turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, neginčijo. Atsakovė šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, pradėjus dirbti gaudavo 1200,00 Lt, dabar gauna 845,00 Lt, atlyginimas sumažėjo dėl sunkios įmonės padėties (136, 137-141 b.l.). Atsakovė taip pat paaiškino, kad dukra turi atopinį dermatitą, reikalingi vaistai, tepaliukai, reikia nuolat lankytis pas gydytojus. Ji dukrai skiria išlaikymą pagal galimybes, bet tikrai daugiau nei 200,00 Lt. Atsakovei pragyventi padeda mama, brolis, taip pat jos sugyventinis (153 b.l.). Kad dukra turi specialiųjų poreikių ir kad atsakovę remia artimieji giminaičiai, tokių įrodymų teismui atsakovė nepateikė, tačiau nurodydama šias aplinkybes, atsakovė neprašo padidinti išlaikymo dydžio iš ieškovo, atsakovė mano, kad ieškovas turi galimybę skirti dukros išlaikymui 600,00 Lt. Tuo tarpu ieškovo pagrindinis motyvas dėl ko turėtų būti pakeistos išlaikymo proporcijos, t.y., kad po Kauno apygardos teismo 2011-11-21 sprendimo atsakovė pradėjo dirbti ir gauna pastovias pajamas.

Teismas nepasisako dėl nepilnametei M. R. išlaikymui skiriamos 800,00 Lt sumos, kadangi šalys šios sumos neprašė nei padidinti, nei sumažinti. Teismas ištyręs įrodymus byloje nustatė, kad ieškovo gaunamas darbo užmokestis, net ir pakeitus darbo sutartį, nuo 2011 metų spalio mėnesio iki 2012-08-01 praktiškai kas mėnesį didėjo. 2011-10-01 ieškovo darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, buvo 5767,05 Lt, o 2012-08-01 – 11083,83 Lt (145 b.l.). Ieškovas paaiškino teismui, kad priėmus Kauno apygardos teismo sprendimą pasikeitė darbo užmokestis, jo gaunamas darbo užmokestis susidaro dirbant viršvalandžius ir poilsio dienomis. Anksčiau buvo paprasčiau užsidirbti daugiau pinigų, šiuo metu keičiasi darbo krūvis, darbas bus padalintas trims asmenims ir kitą mėnesį ieškovo pajamos bus kitokios (152 b.l.). Tačiau ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų pagrindžiančių šias aplinkybes, be to, teismas vertina šalių turtinę padėtį, esančią nagrinėjant bylą iš esmės. Ieškovas pateikė teismui įrodymus, kad jo sutuoktinė laukiasi kūdikio, tačiau šiandieną kūdikis dar nėra gimęs ir neaišku, kokie bus vaiko poreikiai, koks jam bus reikalingas išlaikymas. Tačiau teismas vertina, kad ieškovas turi galimybes skirti nepilnametei dukrai M. 600,00 Lt išlaikymą bei galės tinkamai išlaikyti dar vieną gimsiantį kūdikį. Taip pat teismas vertina, kad ir kredito kasmėnesinis mokėjimas po 122,22 Lt iš esmės nepablogina ieškovo turtinės padėties. Ieškovui mokant 600,00 Lt išlaikymą dukrai M., 122,22 Lt kredito įmokas bei skiriant 2012-12-12 gimsiančiam kūdikiui protingo dydžio išlaikymą, jam lieka pakankama suma pragyvenimui. Todėl teismas vertina, kad ieškovo turtinė padėtis po Kauno apygardos teismo 2011-11-21 sprendimo priėmimo iš esmės nepablogėjo ir dėl to nėra pagrindo sumažinti iš ieškovo dukrai M. priteisto išlaikymo dydį. Atsakovė pripažino, kad po Kauno apygardos teismo 2011-11-21 sprendimo ji pradėjo dirbti, iš pradžių atlyginimas buvo 1200,00 Lt, dabar yra 845,00 Lt. Atsižvelgiant į atsakovės gaunamo darbo užmokesčio dydį, teismas vertina, kad atsakovės turtinė padėtis nepagerėjo tiek, kad atsirado pagrindas padidinti dukros išlaikymui atsakovės mokamą dalį. Juolab, kad dukrai gyvenant su atsakove, jai tenka pagrindinė našta užtikrinti dukros būtinuosius poreikius bei atsakovė patvirtino, kad ji skiria dukros išlaikymui žymiai daugiau negu 200,00 Lt.

Tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos (skirtis jų gaunamos pajamos ir kt.). Dėl to CK 3.192 str. 2, 3 d. įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų. Išlaikymo dydis apskaičiuotinas įvertinant ne tik tėvų gaunamas pajamas, kartu įvertinant tai, kad tėvui ar motinai, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas daro išvadą, kad jog 600,00 Lt iš ieškovo priteisto šalių nepilnametės dukters išlaikymo dydis kartu su vaiko motinos teikiamu išlaikymu yra ta suma, kuri pakankama minimaliems jos poreikiams patenkinti ir kurią turtinė ieškovo padėtis leidžia jam teikti, atitinkančiu priteisiamo išlaikymo proporcingumo nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai principą (CK 3.192 str. 2, 3 d.). Todėl įvertinus šalių paaiškinimus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės išvadą (154 b.l.), byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį po 2011-11-21 Kauno apygardos teismo sprendimo priėmimo, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog jo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo, kas nesudaro pagrindo išvadai, kad turėtų būti pakeista Kauno apygardos teismo 2011-11-21 sprendimu nustatyta nepilnametės dukros M. R. šalių teikiama išlaikymo proporcija.

Dėl atsakovo bendravimo tvarkos su dukterimi nustatymo.

CK 3.156 str. nustato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Be to, CK 3.170 str. nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Taip pat, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Ieškovas prašo ieškinyje nustatyti jo ir dukros bendravimo tvarką, kadangi yra kilę nepatogumų dėl bendravimo su dukra:

1. A. R. teisė maksimaliai bendrauti su dukra M. R. neribojama, t.y. skyrium gyvenantis tėvas turi teisę laisvai ir nevaržiomai bendrauti su dukra iki jos pilnametystės.

2. A. R. suteikiama teisė susitikti ir bendrauti su dukra kas antrą sekmadienį, dukrą pasiimant iš gyvenamosios vietos ne vėliau kaip 11.00 val. ryto ir pristatant tos pačios dienos vakarą iki 18.00 val. gyvenamosios vietos adresu.

3. A. R. suteikiama teisė matytis ir susitikti su dukra M. R. ne mažiau kaip 2 kartus savaitėje darbo dienomis, t.y. pirmadienį ir trečiadienį, dukrą pasiimant iš darželio/mokyklos/gyvenamosios vietos vakare ne vėliau kaip 18.30 val. ir pristatant gyvenamosios vietos adresu iki 20.30val. tos pačios dienos vakarą.

4. A. R. suteikiama teisė pasiimti dukrą M. R. švenčių dienomis - Šv;. Kalėdų antrąją dieną, Šv. Velykų antrąją dieną, Tėvo dieną bei A. R. ir jo dukters gimimo dieną - nuo 10.00 val. ryto ir kitos dienos ryte nuvedant į darželį/mokyklą/pristatant gyvenamosios vietos adresu. Tuo atveju, jei sekanti diena yra nedarbo diena - iki 12.00 val. pristatant dukrą motinai jos nurodytos gyvenamosios vietos adresu.

5. Sprendimą su kuo iš dukra M. R. bus ligos atveju, A. R. ir R. R. priima abipusiu sutarimu, atsižvelgę į dukters sveikatos būklę, įvertinę jai palankiausias sąlygas, o taip pat išklausę dukters nuomonę.

6. A. R. suteikiama teisė pasiimti dukrą M. R. atostogoms ne mažiau kaip 14 dienų per metus. Pirmą A. R. kasmetinių su dukra M. atostogų dieną ne vėliau kaip 10.00 val. ryto motina pristato tėvui dukrą jo nurodytos gyvenamosios vietos adresu ir pasiima ją iš tėvo paskutinės su dukra atostogų dienos 20.00 val. Kartu tėvo ir dukters praleistų nepertraukiamų kasmetinių ar/ir kitų atostogų trukmė negali būti trumpesnė kaip 1/2 dalis bendros A. R. atostogų trukmės ir turi būti nepertraukiama. Apie ketinimą pasiimti dukrą M. R. atostogoms A. R. informuoja (elektronine žinute, pranešant telefonu, SMS žinute, laišku ir pan.) jos motiną R. R. ne vėliau kaip likus savaitei iki planuojamos praleisti su dukra pirmosios atostogų dienos.

7. Atostogaudamas su dukra, pasiimdamas ją savaitgalių ar/ir susitikdamas su ja švenčių dienomis A. R. informuoja jos motiną R. R., kur ir kaip ketinama praleisti susitikimų ar atostogų laiką ir įsipareigoja nurodyti laisvai prieinamus ir veikiančius kontaktinius telefonus ar/ir kitas telekomunikacijos priemones, kurių pagalba R. R. galėtų laisvai bet kuriuo paros metu susisiekti su dukra M. R..

8. R. R. privalo A. R. nurodyti laisvai prieinamus ir veikiančius kontaktinius telefonus ar/ir kitas telekomunikacijos priemones, kurių pagalba A. R. galėtų laisvai ir nevaržomai bet kuriuo paros metu susisiekti su dukra M. R..

9. Pasikeitus dukters M. R. gyvenamosios vietos adresui, ugdymo įstaigai (darželiui, mokyklai ir pan.) R. R. apie tai praneša A. R. nedelsiant, t.y. ne vėliau kaip kitą dieną, nurodydama gyvenamosios vietos/mokymo įstaigos pilną adresą, kontaktinius telefonus ir/ar kitas prieinamas komunikacines priemones.

10. Atsiradus galimybei dukrai atostogauti užsienyje, ar R. R. priėmus sprendimą kartu su dukra išvykti iš Lietuvos ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ar/ir R. R. ketindama persikelti gyventi su dukra į užsienį, privalo ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) savaites apie tai raštu pranešti A. R., nurodyti dukters trumpalaikio išvykimo buvimo vietos adresą ir kontaktinius telefonus, ar pasikeitusios gyvenamosios vietos ir ugdymo įstaigos, kurią lankys M. R., pilną adresą, kontaktinius telefonus ir/ar kitas prieinamas komunikacines priemones, kurių pagalba A. R. galėtų laisvai ir nevaržomai bet kuriuo paros metu susisiekti su dukra M. R. ar/ir ugdymo įstaigos vadovu.

11. Tuo atveju, jei R. R. su dukra M. R. ilgesniam nei 6 mėn. terminui persikelia gyventi į užsienio valstybę, R. R.: (i) įsipareigoja užtikrinti, kad bus maksimaliai laikomasi skyrium gyvenančio tėvo ir dukters bendravimo tvarkos; (ii) įsipareigoja nesudaryti kliūčių laisvai ir nevaržomai A. R. susitikti, o tap pat nevaržomai bet kada bendrauti su dukra M. R., naudojantis komunikacinėmis priemonėmis (telefonu, skype ir kt.); (iii) įsipareigoja savo sąskaita apmokėti visas faktines išlaidas, reikalingas skyrium gyvenančiam tėvui atvykti pas dukrą ar susitikti su ja Lietuvoje ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį ne trumpesniam kaip 2 dienų nepertraukiamam laikotarpiui; (iv) Įsipareigoja nedrausti ir neriboti A. R. aktyviai dalyvauti dukters auklėjime, slaugyti ją ligos atveju.

Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad bendravimo tvarką nustatinėti nebūtina, su ieškovu dėl bendravimo susitarę, nebuvo problemų grafiką pasikeisti. Vertinant ieškovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką, atsakovė paaiškino, kad ją visi punktai tenkina, tik nesutinka su 11 punkto 3 dalimi, nesutinka kad ieškovas galėtų skambinti bet kuriuo paros metu bei pagal 6 punktą, per atostogas, geriau kad ieškovas dukrą pasiimtų pats.

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad reikėtų keisti bendravimo tvarkos 3 punktą, nes mergaitė po metų laiko lankys mokyklą ir bendravimo laikas viduryje savaitės neturi būti nustatomas, nes mažam vaikui sukels daug organizacinių nepatogumų, vaikas į mokyklą turi išeiti iš namų, tinkamai pasiruošęs. 4 punktas turi būti papildytas aptariant šalių bendravimą su vaiku lyginiais ir nelyginiais metais švenčių dienomis, siekiant užtikrinti šalių lygiateisiškumą. Dėl ieškovo bendravimo su dukra jo atostogų metu 6 punkte turi būti patikslinta, kad ieškovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir pristato po atostogų į vaiko gyvenamąją vietą. Taip pat turi būti aptarta, kad ir atsakovė turi teisę praleisti su dukra atostogas ir tuo metu ieškovo bendravimo tvarka su dukra turi negalioti, nes motina turi tokias pačias teises, priešingu atveju ieškovui bus sudaryta galimybė kreiptis į antstolį, dėl bendravimo tvarkos nevykdymo. Keistina 10 punkte numatyta sąlyga, kad ieškovas turi teisę skambinti dukrai bet kuriuo paros metu, kadangi tokia teisė negali būti absoliuti kalbant apie mažametį vaiką, be to, yra ramybės laikas, kuomet vaikas ilsisi ir nei vienas iš tėvų negali jo trikdyti. Bei mano, kad tvarkos 11 punktas apskritai nereikalingas šiai dienai.

Iš bylos duomenų bei šalių elgesio teismo posėdžio metu akivaizdu, kad šalys nesutaria, nėra geranoriškai nusiteikę viena kitos atžvilgiu, konfliktuoja, bendravimas sudėtingas. Nors atsakovė ir jos atstovė įrodinėjo, kad bendravimo tvarka nereikalinga, nes šalims pavyksta geranoriškai susitarti, tačiau ieškovas mano, kad su atsakove susitarti nepavyks bei pati atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškovu bendravimas vyksta tik itin trumpomis SMS žinutėmis dėl dukros pasiėmimo ir parvežimo. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad yra buvę nesusipratimų dėl ieškovo bendravimo su dukra. Todėl teismas vertina, kad esant tokiai situacijai tikslinga nustatyti ieškovo A. R. ir dukros M. R. bendravimo tvarką, vadovaujantis teisingumo bei kitais civilinio proceso teisės principais, kurie reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, kad nebūtų suteiktas nei vienai iš šalių perdėtas pranašumas ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais, 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaikų atžvilgiu veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai. Todėl nustatytina sekanti ieškovo bendravimo tvarka su dukra M. R.:

1. A. R. teisė maksimaliai bendrauti su dukra M. R. neribojama, t.y. skyrium gyvenantis tėvas turi teisę laisvai ir nevaržiomai bendrauti su dukra iki jos pilnametystės.

4. A. R. suteikiama teisė pasiimti dukrą M. R. lyginiais metais švenčių dienomis - Šv. Kalėdų antrąją dieną, Šv. Velykų antrąją dieną, Tėvo dieną bei A. R. ir jo dukters gimimo dieną - nuo 10.00 val. ryto ir kitos dienos ryte nuvedant į darželį/mokyklą/pristatant gyvenamosios vietos adresu. Tuo atveju, jei sekanti diena yra nedarbo diena - iki 12.00 val. pristatant dukrą motinai jos nurodytos gyvenamosios vietos adresu. R. R. lyginiais metais švenčių dienomis praleidžia su dukra - Šv. Kalėdų pirmąją dieną, Šv. Velykų pirmąją dieną, Motinos bei R. R. gimimo dieną. Nelyginiais metais A. R. suteikiama teisė pasiimti dukrą M. R. švenčių dienomis - Šv. Kalėdų pirmąją dieną, Šv. Velykų pirmąją dieną, Tėvo dieną bei A. R. gimimo dieną - nuo 10.00 val. ryto ir kitos dienos ryte nuvedant į darželį/mokyklą/pristatant gyvenamosios vietos adresu. Tuo atveju, jei sekanti diena yra nedarbo diena - iki 12.00 val. pristatant dukrą motinai jos nurodytos gyvenamosios vietos adresu. R. R. praleidžia su dukra Šv. Kalėdų antrąją dieną, Šv. Velykų antrąją dieną, dukros M. gimimo dieną, Motinos bei R. R. gimimo dieną.

6. A. R. suteikiama teisė pasiimti dukrą M. R. atostogoms ne mažiau kaip 14 dienų per metus. Pirmą A. R. kasmetinių su dukra M. atostogų dieną ne vėliau kaip 10.00 val. ryto pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos bei pristatnt ją paskutinės su dukra atostogų dienos 20.00 val. į dukros gyvenamąją vietą. Kartu tėvo ir dukters praleistų nepertraukiamų kasmetinių ar/ir kitų atostogų trukmė negali būti trumpesnė kaip 1/2 dalis bendros A. R. atostogų trukmės ir turi būti nepertraukiama. Apie ketinimą pasiimti dukrą M. R. atostogoms A. R. informuoja (elektronine žinute, pranešant telefonu, SMS žinute, laišku ir pan.) jos motiną R. R. ne vėliau kaip likus savaitei iki planuojamos praleisti su dukra pirmosios atostogų dienos.

7. R. R. suteikiama teisė praleisti su dukra M. R. atostogas ne mažiau kaip 14 dienų per metus. Kartu motinos ir dukters praleistų nepertraukiamų kasmetinių ar/ir kitų atostogų trukmė negali būti trumpesnė kaip 1/2 dalis bendros R. R. atostogų trukmės ir turi būti nepertraukiama. Apie ketinimą atostogauti su dukra dukra M. R. R. R. informuoja (elektronine žinute, pranešant telefonu, SMS žinute, laišku ir pan.) jos tėvą A. R. ne vėliau kaip likus savaitei iki planuojamos praleisti su dukra pirmosios atostogų dienos. Motinai atostogaujant su dukra, tėvo bendravimas su dukra M. nevyksta, pasibaigus atostogoms, ieškovas bendrauja su dukra nustatyta tvarka.

8. Atostogaudamas su dukra, pasiimdamas ją savaitgalių ar/ir susitikdamas su ja švenčių dienomis A. R. informuoja jos motiną R. R., kur ir kaip ketinama praleisti susitikimų ar atostogų laiką ir įsipareigoja nurodyti laisvai prieinamus ir veikiančius kontaktinius telefonus ar/ir kitas telekomunikacijos priemones, kurių pagalba R. R. galėtų laisvai susisiekti su dukra M. R..

9. Atostogaudama su dukra, R. R. informuoja jos tėvą A. R., kur ir kaip ketinama praleisti atostogų laiką ir įsipareigoja nurodyti laisvai prieinamus ir veikiančius kontaktinius telefonus ar/ir kitas telekomunikacijos priemones, kurių pagalba A. R. galėtų laisvai susisiekti su dukra M. R..

10. R. R. privalo A. R. nurodyti laisvai prieinamus ir veikiančius kontaktinius telefonus ar/ir kitas telekomunikacijos priemones, kurių pagalba A. R. galėtų laisvai ir nevaržomai susisiekti su dukra M. R..

11. Pasikeitus dukters M. R. gyvenamosios vietos adresui, ugdymo įstaigai (darželiui, mokyklai ir pan.) R. R. apie tai praneša A. R. nedelsiant, t.y. ne vėliau kaip kitą dieną, nurodydama gyvenamosios vietos/mokymo įstaigos pilną adresą, kontaktinius telefonus ir/ar kitas prieinamas komunikacines priemones.

12. Atsiradus galimybei dukrai atostogauti užsienyje, ar R. R. priėmus sprendimą kartu su dukra išvykti iš Lietuvos ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ar/ir R. R. ketindama persikelti gyventi su dukra į užsienį, privalo ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) savaites apie tai raštu pranešti A. R., nurodyti dukters trumpalaikio išvykimo buvimo vietos adresą ir kontaktinius telefonus, ar pasikeitusios gyvenamosios vietos ir ugdymo įstaigos, kurią lankys M. R., pilną adresą, kontaktinius telefonus ir/ar kitas prieinamas komunikacines priemones, kurių pagalba A. R. galėtų laisvai ir nevaržomai susisiekti su dukra M. R. ar/ir ugdymo įstaigos vadovu.

13. Tuo atveju, jei R. R. su dukra M. R. ilgesniam nei 6 mėn. terminui persikelia gyventi į užsienio valstybę, R. R.: (i) įsipareigoja užtikrinti, kad bus maksimaliai laikomasi skyrium gyvenančio tėvo ir dukters bendravimo tvarkos; (ii) įsipareigoja nesudaryti kliūčių laisvai ir nevaržomai A. R. susitikti, o tap pat nevaržomai bet kada bendrauti su dukra M. R., naudojantis komunikacinėmis priemonėmis (telefonu, skype ir kt.); (iii) šalys įsipareigoja per pusę apmokėti visas faktines išlaidas, reikalingas skyrium gyvenančiam tėvui atvykti pas dukrą ar susitikti su ja Lietuvoje ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį ne trumpesniam kaip 2 dienų nepertraukiamam laikotarpiui; (iv) Įsipareigoja nedrausti ir neriboti A. R. aktyviai dalyvauti dukters auklėjime, slaugyti ją ligos atveju.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo nuomone, tokia bendravimo tvarka šiuo metu labiausiai atitiktų paties vaiko interesus, padėtų išlaikyti ieškovo ir jo dukros ryšius bei atsakovės teigimu tokia bendravimo tvarka nesudarytų kliūčių, yra pakankama. Dukrai augant, keičiantis mokymo įstaigai, atsiradus užklasiniam užimtumui, atsižvelgiant į vaiko interesus ir esant šalių norui bendravimo tvarka gali būti keičiama, koreguojama.

Dėl ataskaitų teikimo.

Ieškovas taip pat prašo įpareigoti atsakovę kas mėnesį teikti ataskaitą apie dukros išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą, kadangi ieškovui kyla įtarimų, kad atsakovė vaiko išlaikymui skiariamas lėšas panaudoja ne pagal paskirtį.

CK 3.203 str. 1 d. nustatyta, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai jo interesams. Išlaikymas priteisiamas vaikui yra jo nuosavybė (CK 3.186 str. 1 d.). Išlaikymas negali būti naudojamas vaiko tėvo (motinos) ar kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad visos sumos, gaunamos kaip išlaikymas, pirmiausia privalo būti naudojamos būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti, ji maitinti, aprengti, mokyti, ugdyti, laisvalaikio reikmėms ir pan., o likusi suma taupoma ar saugiai investuojama. Tuo atveju, kai vaiko (vaikų) tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys panaudoja vaikui skirtą išlaikymą ne vaiko (vaikų) interesais (panaudoja jį savo asmeniniams poreikiams tenkinti, perleidžia kitiems asmenims ir pan.) CK 3.203 str. 2 d. nustatyta tokio asmens pareiga atlyginti vaikui padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis 3K-3-341/2006, 2008-11-10 nutartis 3K-7-495/2008).

Atsakovė teigia, jog ataskaitų teikimas ją apsunkintų, be to, ieškovo teikiama išlaikymo suma dukrai nėra tokio dydžio už kurią reikėtų teikti ataskaitas. Tačiau įstatymas numato teisę, tam iš tėvų, kuris teikia išlaikymą vaikui, reikalauti lėšų panaudojimo ataskaitos ir ne todėl, kad pažeminti kitą tėvą ar motiną, kaip teigia atsakovės atstovė, bet todėl, kad tas asmuo turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą. Iš bylos duomenų, šalių paaiškinimų akivaizdu, kad tarp šalių susiklostę sudėtingi, konfliktiški santykiai, todėl teismo nuomone, teikiamos ataskaitos konkretizuotų ir užtikrintų aiškią padėtį vaiko išlaikymo klausimu bei apribotų su išlaikymu susijusių konfliktų galimybę tarp šalių. Taip pat pažymėtina, kad šiuo atveju įpareigojimas teikti ataskaitas apie teikiamų lėšų panaudojimą nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, o priešingai, užtikrins šių lėšų panaudojimo tikslingumą normaliam vaiko vystymuisi. Todėl atsakovė R. R. įpareigotina teikti kasmėnesines, iki einamojo mėnesio 25 d. už praėjusį mėnesį, dukros M. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui teikiamų piniginių lėšų, kurias skiria ieškovas A. R., panaudojimo ataskaitas kartu su išlaidas patvirtinančiais įrodymais (Kauno apygardos teismas 2011-10-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1888-324/2011). Kadangi teismo sprendimas skelbiamas 2012-10-22, atsakovė, prašiusi netenkinti šio ieškinio reikalavimo, neturės galimybių pateikti ataskaitų su įrodymais už praėjusį ginčo laikotarpį, todėl ataskaitos teiktinos nuo 2012 metų gruodžio mėnesio už lapkričio mėnesį.

CPK 93 str. 3 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui ir atsakovui proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas patyrė 1511,00 Lt bylinėjimosi išlaidų: 211,00 Lt žyminis mokestis (7, 42 b.l.) ir 1300,00 Lt advokato pagalbai apmokėti (121 b.l.). Ieškovas sumokėjo 139,00 Lt žyminį mokestį už reikalavimą nustatyti bendravimo tvarką. Bei teismui 2012-01-31 nutartimi nurodžius, kad ieškovas privalo sumokėti žyminį mokestį ir už reikalavimą dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo, ieškovas sumokėjo dar 139,00 Lt žyminį mokestį. Tačiau ieškovas turėjo sumokėti 3 procentus nuo prašomos išlaikymą sumažinti sumos - nuo 200,00 Lt, t.y. ieškovas turėjo sumokėti 72,00 Lt žyminį mokestį. Kadangi ieškovas už ieškinį privalėjo sumokėti 211,00 Lt žyminio mokesčio, todėl likusi perteklinė 67,00 Lt žyminio mokesčio dalis grąžintina ieškovui.

Žyminį mokestį įpareigotina grąžinti Valstybinė mokesčių inspekcija.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio vienas reikalavimas nepatenkintas, o du patenkinti, tik šiek tiek vaiko interesais pakoreguota bendravimo tvarka, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 1012,37 Lt jo turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 5 p., 93 str., 88 str. 1 d. 6 p.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė patyrė 2000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (142, 143 b.l.). Ieškovo ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai atmestų reikalavimų daliai, iš ieškovo atsakovei priteistina 660,00 Lt jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.).

Taip pat, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį šalims paskirstomos bylinėjimosi išlaidos valstybei: iš ieškovo A. R. priteistina 9,25 Lt teismo turėtų pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iš atsakovės priteistina 17,95 Lt teismo turėtų pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui tenkanti dalis bylinėjimosi išlaidų valstybei yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos iš ieškovo nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str.

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti ieškovo A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir nepilnametės dukros M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką:

1. A. R. teisė maksimaliai bendrauti su dukra M. R. neribojama, t.y. skyrium gyvenantis tėvas turi teisę laisvai ir nevaržomai bendrauti su dukra iki jos pilnametystės.

6. A. R. suteikiama teisė pasiimti dukrą M. R. atostogoms ne mažiau kaip 14 dienų per metus. Pirmą A. R. kasmetinių su dukra M. atostogų dieną ne vėliau kaip 10.00 val. ryto pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos bei pristatant ją paskutinės su dukra atostogų dienos 20.00 val. į dukros gyvenamąją vietą. Kartu tėvo ir dukters praleistų nepertraukiamų kasmetinių ar/ir kitų atostogų trukmė negali būti trumpesnė kaip 1/2 dalis bendros A. R. atostogų trukmės ir turi būti nepertraukiama. Apie ketinimą pasiimti dukrą M. R. atostogoms A. R. informuoja (elektronine žinute, pranešant telefonu, SMS žinute, laišku ir pan.) jos motiną R. R. ne vėliau kaip likus savaitei iki planuojamos praleisti su dukra pirmosios atostogų dienos.

7. R. R. suteikiama teisė praleisti su dukra M. R. atostogas ne mažiau kaip 14 dienų per metus. Kartu motinos ir dukters praleistų nepertraukiamų kasmetinių ar/ir kitų atostogų trukmė negali būti trumpesnė kaip 1/2 dalis bendros R. R. atostogų trukmės ir turi būti nepertraukiama. Apie ketinimą atostogauti su dukra M. R. R. R. informuoja (elektronine žinute, pranešant telefonu, SMS žinute, laišku ir pan.) jos tėvą A. R. ne vėliau kaip likus savaitei iki planuojamos praleisti su dukra pirmosios atostogų dienos. Motinai atostogaujant su dukra, tėvo bendravimas su dukra M. nevyksta, pasibaigus atostogoms, ieškovas bendrauja su dukra nustatyta tvarka.

13. Tuo atveju, jei R. R. su dukra M. R. ilgesniam nei 6 mėn. terminui persikelia gyventi į užsienio valstybę, R. R.: (i) įsipareigoja užtikrinti, kad bus maksimaliai laikomasi skyrium gyvenančio tėvo ir dukters bendravimo tvarkos; (ii) įsipareigoja nesudaryti kliūčių laisvai ir nevaržomai A. R. susitikti, o taip pat nevaržomai bet kada bendrauti su dukra M. R., naudojantis komunikacinėmis priemonėmis (telefonu, skype ir kt.); (iii) šalys įsipareigoja per pusę apmokėti visas faktines išlaidas, reikalingas skyrium gyvenančiam tėvui atvykti pas dukrą ar susitikti su ja Lietuvoje ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį ne trumpesniam kaip 2 dienų nepertraukiamam laikotarpiui; (iv) Įsipareigoja nedrausti ir neriboti A. R. aktyviai dalyvauti dukters auklėjime, slaugyti ją ligos atveju.

Įpareigoti R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo 2012 metų gruodžio mėnesio, teikti kasmėnesines, iki einamojo mėnesio 25 d. už praėjusį mėnesį, dukros M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui teikiamų piniginių lėšų, kurias skiria ieškovas A. R., panaudojimo ataskaitas kartu su išlaidas patvirtinančiais įrodymais.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovui A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1012,37 Lt (vieną tūkstantį dvylika litų 37 ct) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovei R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 660,00 Lt (šešis šimtus šešiasdešimt litų) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 17,95 Lt (septyniolika litų 95 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank”, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 5660.

Grąžinti ieškovui A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 2012-02-06 įmokos mokėjimo kvitu „Swedbank“, AB banke sumokėto žyminio mokesčio dalį – 67 Lt (šešiasdešimt septynis litus) (iš viso mokėta 139 Lt).

Žyminį mokestį pavesti grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Agnė Petkevičienė