- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-22
- Bylos Nr.
- e2A-1693-794/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36080-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ejitus“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ejitus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-6200-631/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Stogų sistemos“ ieškinį atsakovei UAB „Ejitus“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
0 I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Stogų sistemos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ejitus“ 278,97 Eur skolą, 2,16 Eur palūkanų, 40,00 baudą, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė didmeninė pirkimo – pardavimo sutartis ir tą pačią dieną atsakovei buvo perduotos prekės bei išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Atsakovė sąskaitas apmokėjo iš dalies ir liko skolinga 278,97 Eur. Kadangi atsakovė praleido sąskaitų apmokėjimo terminus, todėl jos atžvilgiu ieškovė paskaičiavo 2,16 Eur palūkanas. Pasisakydama dėl palūkanų, ieškovė nurodė, kad tarp šalių sudaryta didmeninė pirkimo – pardavimo sutartis vertintina kaip komercinis sandoris, todėl taikytina Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) 1 straipsnio 1 ir 2 dalių, 2 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios 8 procentų dydžio metinę palūkanų normą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jai iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės teigimu, ieškovė neįvardijo, su kokiu atsakovės atstovu sudarė žodines didmeninio prikimo – pardavimo sutartis. Atsakovei neaišku, ar tas asmuo turėjo tinkamus įgaliojimus sudaryti žodines sutartis. Taip pat neaišku, kokiu adresu ieškovė pristatė įsigytas prekes. Taigi, ieškinys paremtas tik prielaidomis ir neįrodytas faktiniais įrodymais.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateiktu dubliku, palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus. Nurodė, kad nors rašytinės pirkimo – pardavimo sutartys su atsakove nebuvo sudarytos, tačiau į ieškovės patalpas atvykdavo atsakovės atstovas D. D., šalys susitardavo dėl perkamų prekių ir atstovas pasirašydavo PVM sąskaitas faktūras. Pažymėjo, kad tarp šalių buvo susiformavusi praktika, jog dėl nedidelių sumų sandoriai nebus sudaromi raštu. Perdavus atsakovės atstovui prekes, tarp šalių buvo atliekamos bankinės operacijos, kuriomis buvo įskaitomi turimi įsiskolinimai, todėl ieškovei nekilo abejonių dėl atsakovės atstovo turimų įgaliojimų sudaryti sandorius ir priimti prekes atsakovės vardu. Be to, išrašytos PVM sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į Valstybinės mokesčių sistemos informacinę sistemą, kuri nerodo jokių klaidų ir yra tinkamai deklaruotos.
Atsiliepimas
4. Atsakovė pateiktu tripliku su ieškovės ieškinyje ir dublike išdėstytais argumentais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad ieškovė nepateikė skolos atsiradimo faktą patvirtinančių dokumentų. Ieškovė neįrodė, koks asmuo atsiėmė prekes, todėl nėra įrodytas prekių išdavimo faktas. Pažymėjo, kad ieškovė taip pat nepateikė pasirašytų sąskaitų į bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 17 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei iš atsakovės 278,97 Eur skolą, 2,16 Eur palūkanas, 40,00 Eur sumą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 321,13 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gruodžio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 490,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė pateikė į bylą PVM sąskaitas faktūras, kurios pasirašytos abiejų šalių atstovų, t. y. prekes atsakovės vardu priėmė atsakovės atstovas D. D., kuris parašu patvirtino, jog prekes gavo ir pretenzijų ieškovei neturi. Atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, jog D. D. neturėjo įgaliojimų atstovauti atsakovę. Teismas pažymėjo, kad ieškovė apie atsakovės atsakingus atstovus, darbuotojus ar kitus įgaliotus asmenis duomenų nevaldo, o atsakovė, turėdama teisę ir pareigą teikti įrodymus, pagrindžiančius nesutikimą su ieškiniu, tokių įrodymų nepateikė. Vien deklaratyvūs teiginiai, kad ieškovė nekonkretizuoja tarp kokių asmenų buvo sudarytos žodinės sutartys, teismas vertino, jog tai nepaneigia atsakovės pareigos atsiskaityti su ieškove už gautas prekes, esant tinkamai įformintoms PVM sąskaitoms faktūroms, išrašytoms už įsigytas prekes, todėl teismas laikė, jog ieškovės pateiktos PVM sąskaitos patvirtina atsakovės prekių įsigijimą bei tinkamą jų gavimą, todėl teismas sprendė, jog atsakovei kilo prievolė apmokėti sąskaitas už įsigytas prekes. Kadangi byloje duomenų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove, nėra, teismas priteisė iš atsakovės ieškovei 278,97 Eur skolą bei 2,16 Eur palūkanas.
Šalies argumentai
7. Atsižvelgus į ieškinyje išdėstytus argumentus bei reikalavimo esmę, teismas laikė, kad ieškovė prašo ne netesybų (baudos), o pagal MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalį, numatytą 40,00 Eur sumą, todėl teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 40,00 Eur sumą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas taip pat sprendė, kad pagal MAPKSVPĮ 1 straipsnio 1 ir 2 dalis, 2 straipsnio 5 dalį, iš atsakovės ieškovei priteistinos 8 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą 321,13 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gruodžio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
9. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė (apeliantė) UAB „Ejitus“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6200-631/2021 panaikinti ir priimti naują sprendimą šioje byloje – atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą. Netenkinus pirmojo reikalavimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6200-631/2021 panaikinti ir grąžinti klausimą dėl ieškovės ieškinio spręsti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Apeliantės teigimu, ieškovė nurodė tik jau apmokėtas sąskaitas, tačiau nenurodė daugiau jokių įrodymu, kurie patvirtintų skolos atsiradimo faktą, t. y. ieškovė neįrodė, koks asmuo priėmė prekes ir, kad jas tinkamai perdavė. Taip pat, ieškovė nepateikė pasirašytų sąskaitų, o teismas priteisė skolą vien pagal ieškovės argumentus, neva buvo sudarytas žodinis sandoris. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
10.2. Apeliantė nurodo, jog byloje nėra pateikta įrodymų, jog šalys susitarė, kad pinigai už parduodamas prekes bus pervedami į ieškovės sąskaitą. Jokių kitų sąlygų, susijusių su parduodamo daikto kaina, jos mokėjimo tvarka ar sumokėjimo faktu nėra nurodyta. Ieškovės teiginiai, kad buvo žodinis susitarimas su atsakove dėl pinigų sumokėjimo nepagrindžiami jokiais kitais įrodymais. Ieškovė pateikdama vien sąskaitas neįrodo atliktų darbų ir / ar kad jau atlikti darbai yra kokybiški ar jie yra iš viso atlikti.
10.3. Ieškovės patikti įrodymai nėra pakankami šalių sutartiniams santykiams patvirtinti, o teismo argumentas, jog atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymu, galinčių patvirtinti, jog D. D. neturėjo įgaliojimu atstovauti atsakovę yra visiškai nepagrįstas, kadangi tokius duomenis ar įrodymus privalėjo pateikti ieškovė. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą.
10.4. Apeliantės įsitikinimu, teismas priėmė šališką sprendimą, kuris naudingas didesne dalimi ieškovei. Teismas priėmė sprendimą, remdamasis savo vidiniu įsitikinimu, nesirėmė jokiais įrodymais. Teismas rėmėsi nepagrįstais ieškovės argumentais, kurie neįrodyti leistinais įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Teismas nevertino atsakovės pateiktų įrodymų.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB ,,Stogų sistemos“ prašo nutraukti apeliacinę bylą ir grąžinti atsakovės – apeliantės UAB „Ejitus“ apeliacinį skundą apeliantei, kaip netinkamą procesinį dokumentą, o jeigu apeliacinis skundas nagrinėjamas atmesti jį pilnoje apimtyje. Atsiliepimui atstatyti padavimo terminą, jeigu jis buvo praleistas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
11.1. Ieškovės teigimu, apeliantė pateikė netinkamą procesinį dokumentą – apeliacinį skundą, kuris neatitinka CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, t. y. apeliantė visiškai nenurodė kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą ir kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės. Skunde yra iš naujo nurodomos faktinės aplinkybė, kurias teismas jau įvertino ir nenurodė, kad teismas, kaip nors nepagrįstai nurodė faktinę aplinkybę, kuri nebuvo ištirta teisme ar iškreipė faktinės aplinkybės turinį. Ieškovės manymu, apeliantės skundas turėjo būti nepriimtas, o nustatytas trūkumų šalinimo teisės institutas, o jeigu nebuvo galima pašalinti trūkumus skundas turėjo būti nepriimtas ir grąžintas apeliantei.
11.2. Apeliantė savo skunde nenurodė jokių absoliutaus neteisėtumo pagrindų dėl procesinių teisių pažeidimo, todėl ieškovė šiuo pagrindu neturi ką pasisakyti ir teismas neturi pagrindų sprendimo dalį naikinti šiais pagrindais. Be to, apeliantė nenurodė ir kitų teisinių pagrindų procesinių normų pažeidimo dėl sprendimo dalies neteisėtumo dėl ko būtų neteisingai išspręsta.
11.3. Ieškovė nesutinka su apeliantės argumentais, jog ieškovė neįrodė, koks asmuo priėmė prekes ir, kad jas tinkamai perdavė. Pažymėjo, jog byloje yra kiti tai patvirtinantys įrodymai, kuriuos ir vertino teismas, todėl ieškovė laikosi pozicijos, kad teismas tinkamai išnagrinėjo įrodymus ir juos vertino pagal savo vidinį įsitikinimą.
11.4. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovė pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai PVM atskaitymo ataskaitą įtraukdama ir ginčytinus dokumentus, kurie patvirtina įgytas prekes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
13. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
15. Nagrinėjamu atveju tikslinga nurodyti tai, kad pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).
16. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl reikalavimų apeliacinio skundo turiniui
17. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad apeliacinis skundas neatitinka imperatyviųjų įstatymo nuostatų šiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, t. y. apeliantė nenurodė kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą ir kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinis skundas, kaip byloje dalyvaujančio asmens procesinis dokumentas, turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, įtvirtintus CPK 111 straipsnyje. Remiantis CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktais, kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente, be kita ko, turi būti nurodyta: procesinio dokumento pobūdis ir dalykas; aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes.
19. Apeliacinis skundas, be minėtų bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, taip pat turi atitikti specifinius apeliacinio skundo turiniui keliamus reikalavimus, įtvirtintus CPK 306 straipsnyje. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktuose nustatyta, kad apeliaciniame skunde, be kita ko, turi būti nurodyta: kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas), kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (CPK 314 straipsnis).
20. Apeliacinio skundo dalykas – tai apelianto apeliacinės instancijos teismui reiškiamas prašymas. Šis prašymas turi atitikti vieną iš CPK 326 straipsnio 1 dalyje nurodytų apeliacinės instancijos teismo teisių: pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (1 punktas); panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą (2 punktas); pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (3 punktas); panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (4 punktas); panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies), o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos CPK 293 ir 296 straipsniuose nurodytos aplinkybės, išskyrus CPK 296 straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytus atvejus (5 punktas).
21. Apeliacinio skundo pagrindas – tai aplinkybės ir argumentai, kuriais grindžiamas pirmosios instancijos teismo (jo dalies) neteisėtumas ir (ar) nepagrįstumas. Apeliacinį skundą paduodantis asmuo privalo nurodyti tiek faktinį (faktinės bylos aplinkybės), tiek teisinį (materialiosios ir (ar) proceso teisės normos) apeliacinio skundo pagrindą. Apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2017 33 punktą).
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo turinį neįžvelgia esminių trūkumų, iš esmės yra pagrindo vertinti, kad šis procesinis dokumentas atitinka jam minimalius keliamus turinio reikalavimus (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktai). Skundo turinys yra pakankamai tinkamai suformuluotas, nurodytas apeliacinio skundo pagrindas, iš skunde nurodytų argumentų aišku, kuo konkrečiai yra grindžiamas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas ir (ar) nepagrįstumas, yra suformuluotas apeliacijos dalykas, yra aišku, kokio procesinio tikslo ir apeliacinio skundo išnagrinėjimo teisinio rezultato atsakovė siekė paduodama šį dokumentą – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra aiškios apeliacijos ribos, kas apeliacinės instancijos teismui leidžia išnagrinėti tarp bylos šalių kilusį ginčą. Vadovaujantis minėtomis aplinkybėmis bei proceso koncentruotumo principu, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo nustatyti atsakovei terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra įvertinami ir dėl jų pagrįstumo pasisakoma išnagrinėjus apeliacinį skundą.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
23. Byloje nustatyta, kad ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras: 2020 m. rugsėjo 24 d. Serija SIS Nr. 0087925 (283,45 Eur), 2020 m. spalio 1 d. Serija SIS Nr. 0088211 (12,58 Eur), 2020 m. spalio 6 d. Serija SIS Nr. 0088354 (27,83 Eur), 2020 m. spalio 19 d. Serija SIS Nr. 0088748 (20,67 Eur), 2020 m. spalio 20 d. Serija SIS Nr. 0088804 (32,67 Eur), 2020 m. spalio 21 d. Serija SIS Nr. 0088850 (18,63 Eur), 2020 m. spalio 23 d. Serija SIS Nr. 0088961 (11,01 Eur), 2020 m. lapkričio 5 d. Serija SIS Nr. 0089327 (57,26 Eur), iš viso 464,10 Eur sumai. Atsakovės atstovas D. D. parašu patvirtino, kad parduodamas prekes gavo ir pretenzijų neturi. Ieškovės patvirtinimu, skola buvo apmokėta iš dalies ir likęs atsakovės įsiskolinimas siekia 278,97 Eur.
Dėl įsiskolinimo priteisimo
24. Apeliantės teigimu, ieškovė nurodė tik jau apmokėtas sąskaitas, tačiau nenurodė daugiau jokių įrodymu, kurie patvirtintų skolos atsiradimo faktą, taip pat ieškovė neįrodė, koks asmuo priėmė prekes ir, kad jas tinkamai perdavė.
25. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą (toliau – PVMĮ) 2 straipsnio 29 dalį PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus šiame įstatyme tokiam dokumentui nustatytus reikalavimus. PVM sąskaitos faktūros privalomi rekvizitai nustatyti PVMĮ 80 straipsnyje, kurio 1 dalies 11 punkte įtvirtinta imperatyvioji teisės norma, kad šiame buhalterinės apskaitos dokumente turi būti nurodytas PVM tarifas (tarifai). Sistemiškai ir lingvistiškai nagrinėjant PVMĮ 79 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009). Taigi, pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių, paslaugų, pateikimą.
26. PVM sąskaitos faktūros privalomi rekvizitai nustatyti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnyje 1 dalyje, kurioje nėra imperatyviai nurodyta, kad PVM sąskaitoje faktūroje turi būti prekes, paslaugas, darbus ar sąskaitą priėmusio asmens parašas. Atsižvelgiant į tai bei į pirmiau nurodytus PVM sąskaitos faktūros, kaip specialią paskirtį turinčio buhalterinės apskaitos dokumento, tikslus, darytina išvada, kad, kaip jau minėta, sąskaitos faktūros nepasirašymas savaime nepaneigia šalių tarpusavio prievolės, kilusios iš sutartinių teisinių santykių. Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2004; 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).
27. Kaip jau buvo minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad PVM sąskaitas faktūras buvo pasirašytos abiejų šalių atstovų, t. y. iš minėtų sąskaitų matyti, kad prekes atsakovės vardu priėmė atsakovės atstovas D. D., kuris parašu patvirtino, jog prekes gavo ir pretenzijų ieškovei neturi. Be to, iš pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų matyti, jog prekės D. D. buvo perduotos ieškovės sandėlyje, adresu Verkių g. 35, Vilnius, tą pačią dieną, kaip ir buvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės argumentai, jog su ieškove nebuvo sudaromi sandoriai bei neperduotos prekės ar jos perduotos neįgaliotam asmeniui paneigia tai, kad perdavus atsakovės atstovui (D. D.) prekes buvo tarp šalių atliekamas bankinės operacijos, kuriomis buvo įskaitomas ieškovės įsiskolinimas. Be to, kaip jau buvo minėta, PVM sąskaitos faktūros: 2020 m. rugsėjo 24 d. Serija SIS Nr. 0087925 (283,45 Eur), 2020 m. spalio 1 d. Serija SIS Nr. 0088211 (12,58 Eur), 2020 m. spalio 6 d. Serija SIS Nr. 0088354 (27,83 Eur), 2020 m. spalio 19 d. Serija SIS Nr. 0088748 (20,67 Eur), 2020 m. spalio 20 d. Serija SIS Nr. 0088804 (32,67 Eur), 2020 m. spalio 21 d. Serija SIS Nr. 0088850 (18,63 Eur), 2020 m. spalio 23 d. Serija SIS Nr. 0088961 (11,01 Eur), 2020 m. lapkričio 5 d. Serija SIS Nr. 0089327 (57,26 Eur), buvo išrašytos iš viso 464,10 Eur sumai, skola buvo apmokėta iš dalies ir likęs atsakovės įsiskolinimas sudaro 278,97 Eur, tačiau atsakovė nenurodė jokių aplinkybių apie jau atliktus mokėjimus ieškovei.
28. Pažymėtina, jog atsakovė nesutikdama su ieškiniu, nei pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių jos apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes. Nors atsakovės teigimu, tai, kad buvo žodinis susitarimas su atsakove dėl pinigų sumokėjimo nepagrindžiami jokiais kitais įrodymais, tačiau pati sau prieštaraudama atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog šioje byloje ginčo dėl to, kad tarp šalių buvo sudaryta paslaugų sutartis, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti paslaugą ir suteikti reikiamas prekes, o atsakovė įsipareigojo už šias paslaugas apmokėti, nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog atsakovė, turėdama teisę ir pareigą teikti įrodymus, pagrindžiančius nesutikimą su ieškiniu, tokių įrodymų nepateikė, o vien deklaratyvūs teiginiai, kad ieškovė nekonkretizuoja tarp kokių asmenų buvo sudarytos žodinės sutartys, nepaneigia atsakovės pareigos atsiskaityti su ieškove už gautas prekes, esant tinkamai įformintoms PVM sąskaitoms faktūroms, išrašytoms už įsigytas prekes.
29. Kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas atmetė jos argumentus, nevertino jos pateiktų įrodymų, priėmė sprendimą, kuris palankesnis ieškovei. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos argumentus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, išsamiai ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus. (PVM sąskaitos faktūros, bankinių įskaitymų pranešimų kopijos). Akcentuotina tai, kad atsakovei nepalankaus ar mažiau palankaus teismo sprendimo priėmimas, kitoks aplinkybių, įrodymų vertinimas savaime nereiškia teismo šališkumo. Be to, apeliantė nenurodė, jokių konkrečių CPK 65 ir 66 straipsniuose nurodytų pagrindų teisėjui nusišalinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės teiginiai dėl teismo šališkumo yra deklaratyvūs ir nulemti atsakovei nepalankaus sprendimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, kad ieškovė nepagrįstai teigia pirmosios instancijos teismą buvus šališką.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į atsakovės apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas atsakovės apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Kiti šalių argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
32. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
33. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Tačiau ieškovė nepateikė prašymo su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu, dėl to šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesvarstomas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
34. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
35. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.