- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-10-07
- Bylos Nr.
- 1-158-478/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-55-1-00225-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Gytis Večerskas
- Nukentėjusysis
- M. K.
- Kaltinamasis
- S. S., A. S.
- Advokatai
- Loreta Daukšienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, Daivai Aliulienei, Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nukentėjusiajai M. K., gynėjoms advokatėms Loretai Daukšienei, Violetai Naujokienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. S. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šalčininkų raj., lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, teistas:
1982-11-09 Šalčininkų rajono teismo nuosprendžiu pagal BK 104 str. (1961 m. BK) laisvės atėmimu 10 metų;2011-02-24 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d. laisvės apribojimu 1 metams;2012-11-29 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 7 mėnesiams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.
A. S. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Varėnos raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 kl. išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, gyv. (duomenys neskelbtini) Varėnos raj., teistas 2007-05-17 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 4 d. laisvės apribojimu 2 metams, 2007-11-21 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi ši bausmė pakeista areštu 45 paroms, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,
kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
S. S. ir A. S. 2012 m. gegužės mėn. 06 d. apie 22 val. M. K. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Varėnos raj., tarpusavio konflikto metu, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, būdami iš anksto susitarę bendrai pavartoti fizinį smurtą savo šeimos nario D. S. atžvilgiu ir dėl to pasiėmę kirvį bei peilį, A. S. savo broliui D. S. tyčia kirviu sudavus ne mažiau penkių smūgių į kairįjį petį, kairę krūtinės ląstos pusę ir kairę nugaros pusę, dešiniąją plaštaką, tuo padarius nukentėjusiajam odos nubrozdinimus kairio peties viršutinio paviršiaus – kairio žasto išorinio paviršiaus viršutinio trečdalio srityje, krūtinės ląstos kairėje pusėje ir nugaros kairėje pusėje, kraujosruvas odoje ir poodyje dešinėje plaštakoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo pat metu S. S. tyčia sudavus vieną smūgį peiliu savo sūnui D. S. į kairę krūtinės ląstos pusę, tuo padarant nukentėjusiajam kiauryminį durtinį – pjautinį krūtinės ląstos sužalojimą su kairio širdies skilvelio pažeidimu, dėl ko nuo ūmaus nukraujavimo į krūtinės ląstos ertmę ir išorę pastarasis mirė, t. y. A. S. ir S. S. bendrais veiksmais nužudė artimą savo šeimos narį.
S. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu nusikaltimo padarymu prisipažino ir parodė, kad A. S. yra jo sūnus. 2012-05-06 anksti atėjo pas sūnų į (duomenys neskelbtini), duris atidarė A., visą dieną ten gėrė su M. K., jis daugiau gėrė alų. Kai grįžo A. iš žvejybos, kartu pradėjo gerti. D. buvo kitame kambaryje, su jais negėrė. Daugiau nieko nebuvo iš pašalinių, pas D. buvo kažkas atėjęs, kas, nežino. Apie 16 val. buvo užmigęs, pabudo apie 19 val., atnešė dar vyno, alaus. Žiūrėjo televizorių, išgirdo triukšmą koridoriuje. Vieną kartą išėjo, pamatė, kad abu sūnūs – D., t. y. D. su A. koridoriuje barėsi, A. nieko rankose neturėjo, kumščiais mosikavosi, ar vienas mosikavo, ar abu, nežino. Nežino, kodėl jie barėsi, jie dažnai barėsi. Pasakė nusiraminti, bet D. sudavė porą smūgių jam kumščiais į veidą ir į šonus. Grįžo atgal į kambarį, paėmė peilį, su peiliu išėjo antrą kartą. A. su D. vis dar barėsi. Nežino, kaip ten išėjo, peilis buvo rankose, nes prieš tai pjaustė dešrą, sudavė D. peiliu, nežino kur. Viskas vyko koridoriuje, prie virtuvės. Grįžo atgal į kambarį, atvažiavo pareigūnai. Kas vyko po dūrio, nežino, žiūrėjo televizorių, nesidomėjo, ką padarė. Tą dieną iš ryto D. matė, jis nebuvo sužalotas. Kad A. pakviestų pamokyti D., taip nebuvo. D. peiliu sudavė vieną smūgį, kaip kiti sužalojimai atsirado, nežino. Be A. ir D. ten nieko nebuvo, tik paskui sužinojo, kad buvo kažkokie žmonės. Peilį padėjo sofoje po minkšta dalimi. Kodėl dūrė, negali paaiškinti. Su D. nesutarė, su A. sutardavo. D. buvo savarankiškas, A. pasiduodavo jo įtakai. D. be peilio dūrio nėra sudavęs. Viską padarė dėl girtumo. Kiek tą dieną išgėrė, nežino, bet labai daug.
Po baigiamųjų kalbų S. S. kreipėsi pareiškimu, kad ne jis dūrė D. S. peiliu (b. l. 28, t. 3), ir apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad išgirdęs konfliktą koridoriuje, iš kambario, kuriame tuo metu buvo, atsidarė duris, išėjo pasižiūrėti į koridorių. Stovėjo A. nugara į jį, D. stovėjo galvą užlenkęs į jo pusę. Žingsnį padarius, A. staiga į jį atsisuko su peiliu į pilvą, peilį laikė dešinėje rankoje, kirvio visai nebuvo. Pasakė „ne broliai, vyrai baikit“. Peilį nunešė į kambarį nuvalyti, galvojo paslėpti. Peilį iš A. kai paėmė, nematė, ar buvo kruvinas, tamsu buvo koridoriuje. Girdėjo A. balsą „D.“, manė, kad viskas tvarkoje, vienas kito atsiprašinėja. Išgėrė, parūkė, M. įpylė, po kiek laiko atvažiavo policija, tada pamatė, kad prie D. klanas kraujo. Maždaug nuo 21 val. iki 22 val. tai vyko. Slėpė peilį, kad policijos neiškviestų, nežinojo, ką A. padarė. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, kad jis nudūrė D., neteisingi. Norėjo, kad sūnus nebūtų kalėjime. Kaip D. atsirado sužalojimai, mėlynės nuo kirvio sudavimo, nežino. Girdėjo, kad dar su kirviu D. sukapotas, pasakė tyrėjai, kad jis su kirviu sudavė, paskui su peiliu. Parodymų patikrinimo vietoje melavo. D. su A. koridoriuje kai mušėsi, nematė. D. jam smūgių nesudavė, pats taip sugalvojo. Dėl prokurorės paprašytos bausmės parodymus pakeitė, nesupranta, kodėl tokia ilga bausmė. Kaltę prisiėmė, jei sūnus nebūtų nuteistas, kai jam paprašė bausmės, pakeitė parodymus. Su A. nešnekėjo, nebuvo jokio susitarimo, kad einam, sumušim.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (b. l. 121-122, t. 1) S. S. parodė, kad 2012-05-06 visą dieną buvo sugyventinės M. K. bute. Ryte sūnus A. S. išvyko žvejoti, o jis su M. gėrė. Po pietų grįžo A., jie gėrė toliau. Iki vakaro išgėrė 7-8 butelius vyno „Debesėlis“. Apie 19 val. jis nuėjo ir nupirko dar du butelius vyno. Išgirdęs triukšmą koridoriuje, jis išėjo pažiūrėti ir pamatė, kad yra susikibę A. su D.. Jis liepė baigti daryti nesąmones, tada sūnus D. kirto jam rankos kumščiu į akį ir į šoną. Jis apsisuko ir išėjo. Grįžęs į kambarį, išgėrė dar 200 g vyno. Triukšmas nesiliovė, jis vėl išėjo į koridorių. Kadangi prieš tai pjovė dešrą, tai į koridorių išėjo rankoje laikydamas peilį. Koridoriuje sūnūs vienas prieš kitą mosikavosi rankomis. Jis stovėjo už sūnaus A. nugaros. Kai A. per grumtynes pasitraukė į šoną, prieš jį buvo D. S., tuo momentu jam peiliu ir įdūrė. Su peiliu dūrė iš apačios, bet tiksliai pasakyti negali. Įdūręs, apsisuko ir nuėjo į kambarį. Peilį norėjo išmesti per langą, bet pagalvojo ir peilį paslėpė po minkštasuoliu. Kodėl taip padarė, pasakyti negali. Jis buvo stipriai girtas. Nematė, kad A. S. ką nors turėtų rankose. Namuose tuo metu dar buvo kaimynas M. su mergina. M. P., būdamas virtuvėje, galėjo jį matyti, kai buvo koridoriuje. Koridoriaus kampe buvo vienas kirvis, dar keli kirviai buvo už virtuvės durų. D. įdūrė gal dėl to, kad šis jam kirto, be to, buvo girtas. D. peiliu dūrė ne tuo momentu, kai jis jam sudavė, o kai po kurio laiko vėl atėjo į koridorių.
Ikiteisminio tyrimo metu S. S. parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 123-125, t. 1), šį proceso veiksmą filmuojant, dalyvaujant gynėjui, (duomenys neskelbtini) nurodė kambarį, kuriame jis 2012-05-06 su M. K. gėrė vyną, stalą kambaryje, ant kurio gulėjo peilis, kuriuo jis pjaustė dešrą, vietą koridoriuje prie virtuvės tarpdurio, kurioje buvo abu jo sūnūs, kai jis išėjo iš kambario į koridorių, ir kur sūnus D. jam sudavė smūgius kumščiu į veidą ir į šoną, vietą koridoriuje, kur pamatė abu sūnus, stovinčius vieną priešais kitą, susikibusius rankomis ir besistumdančius, kai išėjo antrą kartą į koridorių su peiliu rankoje, nurodė, kad D. stovėjo pasisukęs veidu į jį, o A. – nugara į jį, bei parodė, kaip jis peiliu dūrė D. S., kai A. pasislinko į šalį ir tarp jo ir D. atsirado tarpas, taip pat parodė vietą po minkštojo baldų komplekto dalimi kambaryje, kur paslėpė peilį. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus šio procesinio veiksmo vaizdo įrašą nustatyta, kad S. S. parodymus nusikaltimo vietoje davė laisvanoriškai, pats niekieno neįtakojamas pasakojo nusikaltimo padarymo aplinkybes, po vaizdo įrašo peržiūros nei kaltinamasis S. S., nei jo gynėjas jokių pastabų nepareiškė.
A. S. kaltu nusikaltimo padarymu neprisipažino ir parodė, kad 2012-05-06 buvo išvykęs su V. B. žuvauti, apie pietus grįžo, nuėjo kaimynei daržą sukasti. Po to krautuvėje nusipirko 2 butelius 2 litrų alaus „Panama“. Nuėjo už namo ant suoliuko gerti, atėjo tėvas, prašė jam įpilti, įpylė, jis išgėrė ir nuėjo. Kai išgėrė alų, ėjo link namų, kieme stovėjo M., tėvas ir D., D. prie tėvo kabinėjosi, sudavė 3 smūgius į veidą. Tėvas užlipo į laiptinę, atėjo V., visi keturi ėjo į namus alaus gerti. Užlipo į viršų, tėvas prie kaimyno durų stovėjo, tada brolis vėl prie tėvo kabinosi, kirto į veidą. Ėjo į kambarį, D. liko laiptinėje, girdėjosi, kad dar barasi. Nuėjo į kambarį, po kiek laiko atėjo D., tuoj atėjo J. B.. Išgėrė alaus po stiklinę, prasidėjo tarp M. ir D. ginčas, jie tarpusavyje stumdėsi. M. kirto D. apie 8-9 smūgius su ranka į nugarą, sakė jiems nusiraminti, nusiramino, toliau išgėrinėjo. D. nuėjo į virtuvę, girdėjosi, kad sako „varyk iš čia“, girdėjosi tėvo ir brolio balsai. Ar muštynės tarp jų, ar ginčas buvo, nematė. Brolis parėjo į kambarį, sėdėjo, toliau išgėrinėjo alų. Pabaigus, D. dar nuėjo alaus, atnešė 2 litrų talpos 2 butelius alaus 8 laipsnių stiprumo, jis to alaus negėrė. Nuėjo į kitą kambarį, atsigulė ant savo minkšto kampo, atėjo mama iš virtuvės, atsigulė į kitą lovą miegoti. V. ir J., mamos pakviesti, išėjo namo. Tik jie išėjo, atėjo tėvas pas jį į kambarį, išsitraukė iš kišenės vyną, prisėdo šalia, pasiūlė išgerti. M. su D. nuėjo į virtuvę, nusinešė alų, girdėjosi, kad kažką kepa. Jis su tėvu išgėrė po stiklinę vyno, nuėjo į virtuvę atsinešti dešros. Brolis prisikabino prie jo, sudavė į krūtinės sritį. Matė, kad jis girtas, nekreipė dėmesio, nesikabinėjo. Grįžo į kambarį, padėjo dešrą, iš žvejybinės tašės išsitraukė peilį, atpjovė dešros, peilį padėjo šalia kompiuterio klaviatūros. Dar su tėvu išgėrė, ėjo į tualetą. Virtuvėje sėdėjo brolis, puolė į koridorių link jo. Kad brolis nelįstų, pamatė koridoriuje kirvį, pasilenkė jį paimti, pagąsdinti. Lenkėsi link kirvio, jį paėmė, atsisuko į brolį su kirviu, brolis buvo susilenkęs. Tuo metu tėvas nueidinėjo į kambarį iš koridoriaus. Kai matė, kad tėvas nueidinėja, broliui užkabino petį kirviu. Brolis sukosi į virtuvę, klausė, kas jam yra, brolis nieko neatsakė. Sukosi, norėjo kirvį padėti, brolis įžengė į virtuvę. M. klausė, kas jam yra, brolis sakė nieko, tarp virtuvės ir koridoriaus nugriuvo. M. šoko prie jo. Tada dėjo kirvį palei sieną. M. rėkė padėti kirvį, kad kraujas bėga. Išsigando, įbėgo į virtuvę, M. stovėjo prie lango virtuvėje. Pamatė brolio kairėje pusėje, pilvo srityje pjautinę žaizdą, uždengė ranka, kitą ranką padėjo po galva. Modestas kvietė GMP. Laikė brolį, kol atvažiuos M. P. brolis dar kvėpavo, jis šaukė mamą, bet ji negirdėjo, miegojo, brolį šaukė, nereagavo. Brolis tris kartus atsiduso, jokių požymių daugiau nerodė. Patikrino ant kaklo pulsą, neužčiuopė, suprato, kad mirė. Nubėgo į kambarį, tėvas sėdėjo fotely, mamą pakėlė, pasakė, kad jis brolį užmušė. Mama nuėjo į kambarį skambinti sesei. Laukė GMP, išgėrė stiklinę vyno ar alaus. Atvažiavo GMP, ėjo pasižiūrėti, sakė, kad jau vėlu. Grįžo atgal į kambarį, išgėrė apie 2 stiklines alaus, atėjo policininkai, pamatė, kad rankos kruvinos, surakino, išvedė į automobilį. Po kiek laiko atvedė ir tėvą, išvežė. Važiuojant su tėvu nekalbėjo apie tai, kaip viskas įvyko. Tą dieną jautėsi blaivus. Gėrė vieną butelį kieme, vieną kambaryje, viskas vyko per visą dieną, tas alus beveik nieko nereiškia. Su tėvu iki įvykio nebendravo, retai matėsi. Su broliu santykiai buvo geri, tėvas jų nekiršino. Su D. koridoriuje nesimušė, nebuvo dėl ko. Kirviu sudavė vieną kartą netyčia, nepamena, kuria kirvio dalimi pataikė, negali paaiškinti, kodėl daugiau sužalojimų kirviu nustatyta. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją kelis klausimus uždavė, atsakė ir viskas. Kokius klausimus uždavė, į tokius atsakė. Ten tą patį šnekėjo, nežino, ką jie ten rašė, advokatas apklausoje dalyvavo. Kodėl skiriasi parodymai, nežino, ten parodymų nedavė. Skaityti nemoka, parašą padėjo, advokatė pažiūrėjo į tą lapą, davė pasirašyti, advokatė jam neperskaitė. Pyksta ant tėvo. Parodymus nusprendė duoti, nes tėvas nieko neprisimena. Kad su tėvu puolė D., neprisimena. Parodymų patikrinimo vietoje nedavė parodymų. Ikiteisminio tyrimo metu, kad tarp brolio ir M. P. kivirčas įvyko sakė, tyrėja sakė, kad tai neįdomu. Nepatvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų t. 1, b. l. 175, 177, 181,182-183, nurodė, kad tokių parodymų nedavė. Parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė, kur kas buvo, nežinodamas pasakė taip, kaip ten surašyta.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (b. l. 177, t. 1) A. S. parodė, kad D. S. yra jo brolis. Paskutinę savaitę iki brolio mirties jie konfliktavo, nes brolis D. be jokios priežasties kabinėjosi, jį mušė. 2012-05-06 nuo pietų pradėjo išgėrinėti. Kartu gėrė kaimynai: V., jo sesuo J., M. P.. Bute, kuris yra (duomenys neskelbtini), buvo ir jo tėvas S. S., motina M. K., brolis D. S.. Gėrė 5 laipsnių stiprumo alų „Tornado“, turėjo 3-4 alaus butelius, 2 l talpos. Tėvas ir motina kartu negėrė, buvo virtuvėje. Begeriant jis buvo nuėjęs į tualetą. Grįžtant brolis D. prikibo prie jo ir sudavė smūgius, jis neatsimena, į kurias vietas. Jis nuėjo pas tėvą, gėrė alaus, vyno, buvo susinervinęs, todėl tėvui padavė peilį, kurį paėmė iš savo krepšio, pats paėmė kirvį, tėvui pasakė „Einam, sumušim brolį“. Tėvas atsakė „Einam“. Tuo momentu jo motina kambaryje miegojo. Su tėvu jis nesitarė, ką konkrečiai darys. Abu išėjo į koridorių, pirmas ėjo jis. Brolis iš virtuvės atbėgo muštis, jis norėjo suduoti su kirviu, bet nespėjo užsimoti. Tėvas stovėjo šalia jo, jam iš kairės pusės. D. ėjo iš priekio į jį su tėvu nuo virtuvės pusės. Kai jis užsimojo kirviu, brolis buvo labiau pasisukęs į tėvo pusę. Matė, kaip tėvas mojo ranka su peiliu į D. pusę, mojo iš apačios į viršų. Tuo momentu D. sukosi link virtuvės, sulinkdamas žemyn, o jis kirviu pataikė D. į petį. Žengęs žingsnį, D. nugriuvo ant grindų. Virtuvėje buvo M. P., kuris pasakė, kad D. bėga kraujas. M. norėjo atimti kirvį, bet jis pagrasino, kad tas nelįstų. Tada jis brolį D. atvertė ant nugaros, pamatė kairėje krūtinės pusėje žaizdą, daug kraujo. Jis žaizdą uždengė ranka, pasakė, kad kviestų medikus. Atsisukęs į koridorių, pamatė, kad tėvas išbėgo. Tada jis grįžo į kambarį ir toliau gėrė alų.
Įtariamojo papildomų apklausų metu (b. l. 175, 181, 182-183, t. 1) A. S. papildomai parodė, kad jis tėvui pasiūlė nueiti ir sumušti brolį, tačiau tarp jų nebuvo jokio susitarimo apie tai, kuris konkrečiai ir kokius veiksmus atliks, apie jokias pasekmes jie nekalbėjo, jis tik pasakė „einam ir sumušim“, tėvas pats paėmė peilį nuo kompiuterio klaviatūros, o jis paėmė kambaryje buvusį kirvį. Broliui sudavė vieną smūgį kirviu, bet nežino, kur ir kokia kirvio dalimi pataikė. Jis gėrė su savo broliu, kaimynais V., M. ir J., po to, kambaryje gėrė su savo tėvu. Vienu momentu, kai jis išėjo iš tualeto, tai jo brolis D. koridoriuje pradėjo jį mušti kumščiais. Tada jis iš kambario atsinešė kirvį ir vieną kartą jam sudavė kirviu, tuo pačiu metu šalia jo buvo tėvas, gal jis rankoje ir turėjo peilį. Po to, kai jis broliui kirto kirviu, tai šis pasisuko, paėjo į virtuvės pusę ir tada nukrito. Jo tėvas S. S. ir ankščiau peiliu buvo sužalojęs ir jį, ir jo mamą.
Ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 178-180, t. 1), šį proceso veiksmą filmuojant, dalyvaujant gynėjai, patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, ir parodė vietą (duomenys neskelbtini), šio buto koridoriuje tarp kambario durų ir virtuvės tarpdurio, kur, laikydamas kirvį, stovėjo jis, o jam iš kairės pusės stovėjo jo tėvas, laikydamas peilį, kurį jis pats, paėmęs iš kuprinės, buvo jam davęs. A. S. parodė, kaip jo tėvas sudavė peiliu vieną smūgį D. S. iš apačios į viršų, paaiškino, kad jo brolis pasisuko į kairę pusę, t. y. į virtuvės pusę, o jis sudavė broliui vieną smūgį kirviu.
Nukentėjusioji M. K. parodė, kad A. S. yra jos sūnus, S. S. yra jos sugyventinis, turi dar vieną sūnų ir dukrą. Iš pradžių gyveno normaliai, vėliau S. S. pradėjo muštis, sūnūs liepė jam išeiti, tai buvo prieš penkerius metus. Tarp D. ir A. yra metų skirtumas, jie gyveno su ja. Įvykio dieną S. S. atėjo ryte, jie kartu išgėrė, ji nuėjo miegoti. Kiek išgėrė, neatsimena, gėrė vyno ir alaus. Tą dieną pas D. buvo atėję draugai, nuėjo visi pas D. į kambarį. Kai buvo atsikėlusi matė, kad A. ir S. sėdėjo prie kompiuterio. D. praeidamas užkabino A., įvyko kivirčas. S. S. liepė mušti, A. nuėjo paskui D.. Kaip jie koridoriuje pradėjo muštis, nematė, kaip mušėsi, girdėjo. Paskui ją pažadino sūnus A., pasakė, kad D. užmušė. Kai viskas įvyko, t. y. kai buvo nudurtas D., ji miegojo, nieko negirdėjo. Nuėjo skambinti dukrai ir sūnui. A. sėdėjo prie D. užspaudęs žaizdą. S. S. tuo metu bute jau nebuvo, M. sėdėjo virtuvėje. Pareigūnai atvedė S. S. iš apačios. D. ir A. santykiuose buvo daug problemų. A. visus pinigus atiduodavo jai, o D. pastoviai pas ją negyveno, jis turėjo moterį. Konflikto tarp M. P. ir D. nematė. S. S. peilį buvo padėjęs po sofos minkšta dalimi. Kai sakė, kad tėvas kiršino sūnus, turėjo omenyje tik tą vieną momentą, kai tėvas pasakė: „mušk juos“, tada A. su D. nuėjo į koridorių. Ji S. S. bijojo, jis visada buvo piktas, ją dažnai mušdavo, kai būdavo girtas, vaikų - ne. Prieš trejus metus S. S. puolė ant jos su peiliu, pradūrė striukę, šoną, bet bylos nebuvo, nes buvo per mažas sužalojimas. A. S. su S. S. gerai sutarė. Po įvykio su A. S. nekalbėjo, jis laiškuose nieko nerašė.
Liudytojas M. P. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, santykiai su jais normalūs, yra kaimynai, tarp jų yra buvę piktumų. 2012 metais per motinos dieną visi išgėrinėjo pas kaltinamuosius namie. Su kaltinamaisiais ir B. susitiko laiptinėje ir nutarė eiti pas D. išgerti. Gėrė gal nuo 16.00 val., iš pradžių su jais gėrė ir A. S., paskui A. S. nuėjo į kambarį. S. S. matė, jis buvo kitame kambaryje, tame bute jis negyvena. M. K. buvo kitame kambaryje, kiek suprato, jie gėrė. Sėdėjo pas D. kambaryje, po kiek laiko su D. liko dviese, B. išėjo namo. Nuėjo į virtuvę. D. su A. susibarė koridoriuje, mušėsi, S. S. balso negirdėjo. Atsistojo eiti iš virtuvės, pamatė A. S. su kirviu rankoje, D. buvo susiėmęs už šono. D. įžengė į virtuvę ir susmuko. A. S. buvo atsisukęs į virtuvę veidu. Pasakė jam mesti kirvį. Tada A. S., laikydamas kirvį abiem rankom iškėlęs pasakė, kad: „dar tave kirsiu“. Tuo metu koridoriaus nematė. Iškvietė GMP ir išėjo jų pasitikti. S. S. matė, kai jį policija išvedė iš namų. Galėjo matyti tik dalį koridoriaus, jei ten buvo trečias žmogus, galėjo jo nematyti. S. S. galėjo patekti į koridorių jam nematant. A. S. su D. pykdavosi, kai išgerdavo, mušdavosi. D. prieš įvykį nebuvo sužalotas, tą dieną jis pats su D. nesipyko, jokio konflikto tarp jų nebuvo. Negirdėjo, kad M. K. ką nors sakytų. Jis pats tą dieną smurto D. S. atžvilgiu nevartojo, su juo nesistumdė, į nugarą nesudavė kumščiu nei lauke, nei laiptinėje, jokių muštynių tarp jų tą dieną nebuvo, jie tik draugiškai gėrė alų.
Liudytoja J. B. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, jie yra kaimynai. Pati nieko nematė. Įvykio dieną buvo pas D. namuose, sėdėjo jo kambaryje, gėrė alų. Jos brolis išėjo pirmas, ji išėjo po pusvalandžio. Pavalgė namuose, tada atėjo su jais parūkyti, jie buvo virtuvėje. Parūkė ir išėjo. Jie buvo išgėrę, bet ne girti. A. S. tuo metu nematė. Kai pirmą kartą išėjo, buvo apie 18 val., tiksliai neatsimena, tada matė S. S.. M. K. matė, kai atėjo, ji gulėjo. M. parašė jai žinutę, paprašė paskambinti. Jis pasakė, kad D. sukapotas, kad eina pasitikti GMP. Apie 21 val. sužinojo, kad D. negyvas. Kai pirmą kartą pas D. buvo, vienu momentu D. su A. S. apsižodžiavo, tėvas tame konflikte nedalyvavo. Buvo, kad D. varė tėvą iš buto. Kai išėjo parūkiusi, virtuvėje paliko D. ir M., kambaryje buvo A. S., S. S., M. K..
Liudytojas V. B. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, su jais nepiktuoju, yra kaimynai. Ryte su A. S. nuvažiavo žvejoti. Grįžo iš žvejybos, sukasė kaimynei daržą, eidami namo sutiko D. S., M. P. ir J. B., nuėjo pas D.. Alaus turėjo apie 4 litrus, 5 laipsnių. 20.30 val. išėjo namo. Visą tą laiką sėdėjo pas D. kambaryje ir gėrė alų. Buvo pas D. nuo 14.00 val. iki 20.30 val. Išgėrę turėtą alų, ėjo dar pirkti. Per tą laiką nebuvo nesutarimų tarp A. S. ir D.. Tą dieną matė bute S. S., jis gėrė virtuvėje vyną su M. K.. Gali būti, kad D. su A. S. tą dieną apsižodžiavo, prie jo jie nesimušė. Tik ryte sužinojo, kad D. užmušė. Sakė, kad D. užmušė A. S. su S. S., tiksliai nežino. D. barėsi su S. S.. D. tą dieną, kol buvo pas jį, nebuvo sužalotas. Prieš įvykį broliai buvo susimušę, dėl ko, nežino.
Liudytoja Ž. G. parodė, kad ji dirba Alytaus rajono prokuratūros prokurore. Kaltinamuosius žino iš bylos medžiagos, asmeninių santykių jokių. Atliko byloje tam tikrus veiksmus, vykdė kaltinamųjų apklausas, dalyvavo kaltinamųjų apklausose pas ikiteisminio tyrimo teisėją. A. S. apklausa iš anksto buvo planuota, dalyvavo advokatė N. R., pas teisėją D. Ž. buvo apklausiamas. Apklausa vyko dalyvaujant gynėjai, užduodant klausimus, A. S. aiškino aplinkybes, buvo fiksuojama protokole, pamena, sekretorės buvo prašymas sustoti, nespėjo užrašyti, ką pasakojo. A. S. pats aiškino aplinkybes. Jei būtų atsisakęs duoti parodymus, būtų nurodyta. Apie valandą užtruko apklausa, buvo atvežtas atspausdintas protokolas, jis buvo garsiai perskaitytas, A. S. pasirašė, jokių pastabų nebuvo. A. S. apklausos protokolas, esantis t. 1, b. l. 177, surašytas iš A. S. žodžių. A. S. ir S. S. parodymų patikrinimo vietoje metu nedalyvavo. Buvo fiksuojamos aplinkybės, kurias nurodė S. S., advokatas dalyvavo. Kai S. S. buvo sulaikytas, neigė kaltę, paskui nurodė, kad papasakos aplinkybes. Kai išsiblaivė, papasakojo, jis parodė, kur peilis, nes niekas nežinojo jo buvimo vietos. S. S. apklausos protokolas, esantis t. 1, b. l. 121-122, surašytas iš jo paties žodžių, buvo perskaitytas garsiai, paaiškinta, kad jei nesutinka, gali paaiškinti, klausimai tikslinimui užduoti.
Liudytoja A. J. parodė, kad ji dirba Varėnos rajono PK vyr. tyrėja, kaltinamuosius pažįsta, asmeninių santykių jokių, iki bylos nebuvo sutikusi. Byloje atliko ikiteisminį tyrimą. A. S. apklausų buvo ne viena. Kai buvo sulaikytas, areštinėje vyko apklausos, dalyvavo gynėja advokatė N. R. visose jo apklausose. Ką A. S. pasakojo, tai buvo užrašyta. Pats A. S. skaitė protokolą, jis skaityti moka, rašo sunkiai, advokatė jam garsiai dar skaitė. Kad D. S. mušėsi su M. P., A. S. minėjo. Kai darė paskutinę apklausą, A. S. pasakė, kad M. juokaudamas kumščiavosi su D.. Protokole tai lyg buvo užrašyta, dabar tiksliai nepamena. Kad jis pasiūlė tėvui eiti sumušti D., kirviu buvo užsimojęs, iš jo žodžių užrašyta, jis taip pasakojo. A. S. apklausos protokolai, t. 1, b. l. 175, b. l. 181, b. l. 182 surašyti iš A. S. žodžių, dalyvaujant advokatei. Vyko parodymų patikrinimas vietoje, važiavo į (duomenys neskelbtini). Prieš tai buvo A. S. klausta, ar jis gali parodyti, jis sutiko. Nuvykus į jų butą užėjo, paprašyta rodyti, viskas buvo nufilmuota. Grįžus į policijos komisariatą, protokolas perskaitytas, filmuota medžiaga peržiūrėta, A. S. pastabų nebuvo. S. S. irgi davė parodymus, dalyvaujant advokatui. Ką jis sakė, buvo užrašyta, perskaityta. Visose apklausose advokatas dalyvavo. S. S. kad už sūnų kaltę apsiimtų, tokių kalbų nebuvo.
Įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 9-26, t. 1) nustatyta, kad nusikaltimo vieta yra Varėnos raj., (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta, kad šio buto virtuvėje ant grindų rastas vyriškos lyties lavonas, gulintis pusiau dešiniu šonu, lavono kūnas virtuvėje, o galva virtuvės ir koridoriaus tarpduryje, lavono dešinėje pusėje yra 0,10-0,30 x 2,0 m kraujo klanas, dešinioji plaštaka, dešinys dilbis, kairė plaštaka ir kairys dilbis, krūtinės apatinė dalis ir pilvas sutepti apdžiūvusiu krauju, yra kraujo nutekėjimo žymės į dešinę krūtinės ląstos pusę statmenai arba beveik statmenai kūno išilginiai ašiai, krūtinės kairėje pusėje ties vidurine raktikauline linija ir 6 šonkaulio lygyje netaisyklingos verpstės formos lygiais kraštais žaizda išilginiu matmeniu beveik statmena krūtinės viduriniajai linijai, kairio peties viršutiniame paviršiuje pereinant į žasto išorinio paviršiaus viršutinį trečdalį, kairėje pusėje yra odos nubrozdinimai tamsiai raudonu minkštu apdžiūvusiu paviršiumi, daugiau sužalojimų kūno paviršiuje nėra, po apžiūros iš nusikaltimo vietos paimtas kirvis, rastas koridoriuje atremtas į sieną, koridoriuje rasta pora basučių, ant kurių rasta rausvai rusvų dėmių, panašių į kraują, iš kambario nuo sofos lovos po antklode rastas vienas butelis su alumi, du buteliai su vynu ir cigaretės nuorūka su rusvomis dėmėmis, panašiomis į kraują, kambaryje rastų rausvai rusvų dėmių, panašių į kraują, mėginiai, prie krosnies rastas kirvis, kitame kambaryje ant lovos rastas sulankstomas peilis, iš virtuvės – peiliai 7 vnt.
Papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 27-32, t. 1) nustatyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Varėnos raj., po kambaryje esančio minkštojo baldų kampo sėdimąja dalimi ant medinių grindų rastas mediniu rudos spalvos kotu peilis, ant kurio geležtės ir ašmenų matosi rusvos spalvos dėmės.
Daiktų apžiūros protokolu (b. l. 83-94, t. 1) nustatyta, kad daiktai, paimti įvykio vietos apžiūros metu ir papildomos įvykio vietos apžiūros metu: du kirviai, devyni peiliai, trys buteliai, šlepečių pora apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai ir pridėti prie bylos medžiagos.
Specialisto išvada Nr. M 168/12 (06) (b. l. 39-50, t. 1) nustatyta, jog D. S. mirtis įvyko dėl kiauryminio durtinio - pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo su kairio širdies skilvelio pažeidimu, įvykus ūmiam nukraujavimui į krūtinės ląstos ertmę ir išorę, sužalojimas galėjo būti padarytas neužilgo iki mirties, veikiant krūtinės kairę pusę aštriu, duriančio-pjaunančio tipo žalojančiu daiktu; šis sužalojimas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi. D. S. lavone taip pat rasta odos nubrozdinimai kairio peties viršutinio paviršiaus – kairio žasto išorinio paviršiaus viršutinio trečdalio srityje, krūtinės ląstos kairėje pusėje ir nugaros kairėje pusėje padaryta neužilgo iki mirties, dinamiškai kontaktuojant su kietais bukais žalojančiais paviršiais, gyviems asmenims tokie sužalojimai priskiriami nežymiai sutrikdžiusių sveikatą kūno sužalojimų grupei, tarp šių sužalojimų ir mirties priežastinio ryšio nėra. D. S. lavone taip pat rasta kraujosruvos odoje ir poodyje dešinėje plaštakoje, padaryta neužilgo iki mirties, veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, gyviems asmenims tokie sužalojimai priskiriami nežymiai sutrikdžiusių sveikatą kūno sužalojimų grupei, tarp šių sužalojimų ir mirties priežastinio ryšio nėra. Kiauryminis durtinis - pjautinis krūtinės ląstos ertmės sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Odos nubrozdinimai kairio peties viršutinio paviršiaus – kairio žasto išorinio paviršiaus viršutinio trečdalio srityje, krūtinės ląstos kairėje pusėje ir nugaros kairėje pusėje padaryta mažiausiai trijų trauminių poveikių pasėkoje, kraujosruvos odoje ir poodyje dešinėje plaštakoje padaryta mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimų padarymo galimybė, nukentėjusiajam susižalojant pačiam, mažai tikėtina. Tyrimui pateiktas peilis gali veikti kaip aštrus, duriančio -pjaunančio tipo, žalojantis daiktas, todėl neatmetama kiauryminio durtinio - pjautinio krūtinės ląstos ertmės sužalojimo padarymo galimybė, veikiant tyrimui pateikto peilio geležte. Kiauryminis durtinis - pjautinis krūtinės ląstos ertmės sužalojimas padarytas esant trauminiam poveikiui nukentėjusio atžvilgiu iš priekio ir nežymiai iš kairės į dešinę bei nežymiai iš apačios į viršų, odos nubrozdinimai kairio peties viršutinio paviršiaus- kairio žasto išorinio paviršiaus viršutinio trečdalio srityje, krūtinės ląstos kairėje pusėje ir nugaros kairėje pusėje padaryta esant trauminiams poveikiams nukentėjusiojo atžvilgiu iš kairės ir iš nugaros pusės bei traumuojančiam daiktui veikiant smailiu kampu traumuojamos anatominės kūno srities atžvilgiu. Kraujosruvos odoje ir poodyje dešinėje plaštakoje padaryta traumuojančiam daiktui veikiant statmenai traumuojamos anatominės kūno srities atžvilgiu. Nuo kiauryminio durtinio- pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo padarymo momento iki mirties momento galėjo praeiti nuo keliasdešimt sekundžių iki kelių minučių laiko tarpas, šio laikotarpio metu nukentėjusysis galėjo atlikti savarankiškus veiksmus (žengti keletą žingsnių, prašytis pagalbos ir pan.). Sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti tiek nukentėjusiajam esant vertikalioje padėtyje, tiek nukentėjusiajam esant horizontalioje padėtyje, tiek nukentėjusiajam esant tarpinėje šioms padėtims padėtyje. D. S. lavono kraujyje rasti 2,06 ‰ etilo alkoholio gyviems asmenims atitinka vidutinio sunkumo laipsnio girtumą.
Daiktų parodymo atpažinti protokolu (b. l. 51-53, t. 1) nustatyta, kad A. S. iš trijų pateiktų kirvių nurodė kirvį, paimtą iš M. K. buto koridoriaus įvykio vietos apžiūros metu, kurį jis 2012-05-06 paėmė iš koridoriaus, turėjo rankoje ir bandė suduoti savo broliui D..
Specialisto išvada Nr. pM 168/12 (06) (b. l. 55-58, t. 1) nustatyta, jog tyrimui pateiktas kirvis savo dalimis gali veikti kaip kietas bukas arba bukabriaunis žalojantis daiktas, todėl neatmetama odos nubrozdinimų kairio peties viršutinio paviršiaus - kairio žasto išorinio paviršiaus viršutinio trečdalio srityje, krūtinės ląstos kairėje pusėje ir nugaros kairėje pusėje bei kraujosruvų odoje ir poodyje dešinėje plaštakoje padarymo galimybė veikiant tyrimui pateiktu kirviu.
GMP kvietimo kortele (b. l. 73, t. 1) nustatyta, kad 2012-05-06 d. 22.06 val. liudytojas M. P. iškvietė greitąją medicinos pagalbą į (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotį dėl D. S. sužeidimo kirviu, atvykus medikams buvo užfiksuota, kad D. S. mirė iki medikų atvykimo. Kortelėje taip pat užfiksuota, jog kaimynai nurodė, kad brolis prieš brolį šokinėjo su kirviu.
Daiktų apžiūros protokolu (b. l. 80-82, t. 1) nustatyta, kad D. S. drabužiai, kuriais jis buvo apsirengęs nužudymo metu: kelnės, trumpikės, kojinės bei bateliai apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai ir pridėti prie bylos medžiagos, apžiūros metu nustatyta, kad drabužiuose pažeidimų nėra, kelnių dešinėje klešnėje yra rusvos spalvos sutepimai.
Alkotesterio šaknele Nr. 002018 (b. l. 104, t. 1) nustatyta, kad 2012-05-07 00.46 val. S. S. alkoholio koncentracija buvo 2.219 ‰.
Specialisto išvada Nr. G 449/12 (06) (b. l. 108-110, t. 1) nustatyta, jog S. S. padaryta kairio peties sąnario sumušimas, poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, dešinio žasto viduriniame trečdalyje vidiniame paviršiuje, dešinio žasto apatiniame trečdalyje nugariniame paviršiuje, kairės alkūnės sąnario nugariniame paviršiuje, sužalojimai padaryti nemažiau septynių trauminių poveikių pasėkoje kieto buko daikto poveikyje, sužalojimai tiek visumoje, tiek imant juos atskirai, kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Alkotesterio šaknele Nr. 002017 (b. l. 167, t. 1) nustatyta, kad 2012-05-06 23.13 val. A. S. alkoholio koncentracija buvo 2,705 ‰.
Žemesnės instancijos teismas
Specialisto išvada Nr. G 459/12 (06) (b. l. 193-195, t. 1) nustatyta, jog A. S. padaryta poodinės kraujosruvos krūtinės kairėje pusėje, III-IV šonkaulių projekcijoje, beveik horizontalios krypties, pailgos formos, kairio žasto apatiniame trečdalyje delniniame paviršiuje, dešinio žasto viduriniame trečdalyje delniniame paviršiuje, dešinės pažasties priekiniame paviršiuje, dešinio riešo sąnario delniniame paviršiuje, kraujosruva viršutinės lūpos kairėje pusėje, gleivinėje, su jos centre esančia žaizdele, paviršinis odos nubrozdinimas kairio antakio išoriniame krašte galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje, sužalojimai padaryti nemažiau devynių trauminių poveikių pasėkoje, galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, sužalojimai tiek visumoje, tiek imant juos atskirai, kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.
Teismas S. S. parodymus, kad ne jis dūrė D. S. peiliu, o A. S., vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir juos atmeta, nes jie paneigti byloje ištirtais įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju, tame tarpe ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, bei parodymų patikrinimo vietoje metu S. S. nuosekliai parodė, kad jis iš apačios peiliu dūrė vieną kartą D. S.. Šie jo parodymai atitinka ne tik specialisto išvada Nr. M 168/12 (06) (b. l. 39-50, t. 1) nustatytą aplinkybę, kad kiauryminis durtinis - pjautinis krūtinės ląstos ertmės sužalojimas padarytas esant trauminiam poveikiui nukentėjusio atžvilgiu iš priekio ir nežymiai iš kairės į dešinę bei nežymiai iš apačios į viršų, bet ir paties S. S. parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje iki parodymų pakeitimo, kad D. S., kai jam dūrė, buvo atsisukęs į jį veidu, bei A. S. parodymus, kad jis peiliu D. S. nedūrė. Be to, S. S. parodymus, kad peiliu dūrė A. S., paneigia liudytojo M. P. parodymai, kad A. S. stovėjo prieš D. S. abiem rankom laikydamas kirvį, todėl teismas daro išvadą, kad A. S. objektyviai negalėjo durti peiliu D. S.. S. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas su gynėju, kuris dalyvavo ir atliekant parodymų patikrinimą, parodymų patikrinimo vietoje metu S. S. pats laisvanoriškai nusikaltimo vietoje pasakojo visas nusikaltimo aplinkybes, pats nurodė, kur paslėpė peilį, jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu sutapo su kitais byloje ištirtais įrodymais, todėl teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį S. S. atžvilgiu, vadovaujasi jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu bei pirmojo teisiamojo posėdžio metu, kad jis dūrė peiliu D. S.. Teismas taip pat atmeta S. S. parodymus, kad A. S. nieko rankose neturėjo, nes šie jo parodymai paneigti A. S. ir liudytojo M. P. parodymais, kad A. S. rankose laikė kirvį.
Teismas A. S. parodymus teisiamojo posėdžio metu, kad jis nekvietė tėvo eiti sumušti D. S., kad kirviu D. S. sudavė vieną kartą netyčia, vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir juos atmeta, nes šie jo parodymai paneigti byloje ištirtais įrodymais. Apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu A. S. nuosekliai parodė, kad būdamas piktas ant brolio, jis pasakė tėvui S. S. „einam, sumušim brolį“, paėmė kambaryje buvusį kirvį, tėvas paėmė ant kompiuterio klaviatūros gulėjusį peilį ir abu išėjo iš kambario į koridorių, kur jis D. S. sudavė kirviu į petį ir matė, kaip S. S. mojo ranka su peiliu į D. pusę iš apačios į viršų (b. l. 175, 181, 182-183, t. 1). Analogiškus parodymus A. S. davė ir apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (b. l. 177, t. 1) bei parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 178-180, t. 1), visų šių apklausų metu dalyvavo A. S. gynėja, kuri jokių pastabų dėl atliktų proceso veiksmų ar netiksliai surašytų A. S. parodymų nepareiškė, parodymų patikrinimas vietoje buvo filmuojamas ir teismas akivaizdžiai įsitikino, kad A. S. pats laisvanoriškai ir niekieno neįtakojamas nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes. Šiuos savo parodymus A. S. patvirtino ir akistatos su S. S. metu (b. l. 184-185, t. 1). Tai, kad yra smulkių nesutapimų A. S. parodymuose dėl kirvio ar peilio paėmimo vietos, teismas paaiškina jo buvusiu girtumu (2,705 ‰) ir kad dėl šios aplinkybės A. S. gali neprisiminti kai kurių nusikaltimo padarymo aplinkybių. Tai, kad tarp A. S. ir S. S. buvo susitarimas eiti sumušti D. S., patvirtina ir nukentėjusioji M. K.. Nors nukentėjusioji nurodė, kad paties įvykio nematė, nes miegojo, tačiau nurodė girdėjusi S. S. kvietimą eiti sumušti D. S.. A. S. parodymais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jis kvietė tėvą eiti sumušti brolį, todėl M. K. parodymai, kad tai darė S. S. vertintini kaip siekimas padėti išvengti A. S. baudžiamosios atsakomybės, tačiau jie patvirtina buvus kaltinamųjų susitarimą sumušti D. S.. A. S. parodymai kad jis sudavė vieną smūgį kirviu broliui netyčia, paneigti jo paties, S. S., liudytojų M. P. ir V. B. parodymais, kad tą dieną iki šio konflikto D. S. nebuvo sužalotas, specialisto išvada Nr. M 168/12 (06) (b. l. 39-50, t. 1), kad D. S. lavone rasta odos nubrozdinimai kairio peties viršutinio paviršiaus – kairio žasto išorinio paviršiaus viršutinio trečdalio srityje, krūtinės ląstos kairėje pusėje ir nugaros kairėje pusėje tamsiai raudonu, standžiu, įdubusiu paviršiumi, kraujosruvos odoje ir poodyje dešinėje plaštakoje, padaryti ne mažiau penkių trauminių poveikių pasėkoje, ir specialisto išvada Nr. pM 168/12 (06) (b. l. 55-58, t. 1), kuria nustatyta, jog tyrimui pateiktas kirvis savo dalimis gali veikti kaip kietas bukas arba bukabriaunis žalojantis daiktas, todėl neatmetama odos nubrozdinimų kairio peties viršutinio paviršiaus - kairio žasto išorinio paviršiaus viršutinio trečdalio srityje, krūtinės ląstos kairėje pusėje ir nugaros kairėje pusėje bei kraujosruvų odoje ir poodyje dešinėje plaštakoje padarymo galimybė veikiant tyrimui pateiktu kirviu. Taigi, šių įrodymų visuma nustatyta, kad A. S. sudavė kirviu D. S. ne mažiau penkių smūgių.
Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad A. S., S. S. ir D. S. nusikaltimo dieną M. K. bute girtavo ir buvo apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, A. S. dėl menkavertės priežasties – už tai, kad brolis D. S. užkabino jį praeidamas petimi, susikivirčijo su D. S., būdamas piktas ant brolio, pakvietė tėvą S. S. eiti ir sumušti brolį, pats pasiėmė kirvį, S. S. pasiėmė peilį, abu išėjo iš kambario į koridorių, į kurį iš virtuvės atėjo D. S., A. S. tyčia sudavė broliui D. S. kirviu ne mažiau penkių smūgių į kairį petį, krūtinės ląstą kairėje pusėje, nugarą kairėje pusėje bei dešinę plaštaką, S. S. tyčia sudavė vieną smūgį peiliu savo sūnui D. S. į kairę krūtinės ląstos pusę, tuo padarant D. S. kiauryminį durtinį – pjautinį krūtinės ląstos sužalojimą su kairio širdies skilvelio pažeidimu, dėl ko nuo ūmaus nukraujavimo į krūtinės ląstos ertmę ir išorę pastarasis mirė, t. y. A. S. ir S. S. bendrais veiksmais nužudė artimą savo šeimos narį, todėl jų nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 2 d. 3 p.
Nors A. S. padaryti sužalojimai kirviu atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, o D. S. mirtis įvyko nuo kiauryminio durtinio - pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo su kairio širdies skilvelio pažeidimu, įvykus ūmiam nukraujavimui į krūtinės ląstos ertmę ir išorę, kurį padarė S. S., tačiau teismas sprendžia, kad D. S. buvo nužudytas bendrais abiejų kaltinamųjų veiksmais. Byloje nustatyta, kad A. S. pakvietė tėvą eiti sumušti D. S., abu pasiėmė kūną žalojančius įrankius – A. S. - kirvį, o S. S. – peilį. Šių įrankių, skirtų žaloti nukentėjusįjį, išankstinis susiradimas leidžia daryti išvadą, kad bendrininkų tyčia šiame nusikalstamos veikos etape buvo neapibrėžta, t. y. juos būtų tenkinę bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą. Nors mirtiną smūgį peiliu D. S. sudavė tėvas S. S., tačiau kaltinamasis A. S., veikdamas bendrai su tėvu S. S., iš anksto su juo susitaręs, tyčia žalojo brolį D. S. kirviu, taip siekė tokiais savo veiksmais sutrikdyti jo sveikatą ir nors numatė, kad neišvengiamai tokiais veiksmais nukentėjusiajam gali padaryti gyvybei pavojingus sužalojimus, tačiau buvo visiškai abejingas pasekmių atžvilgiu, jų nedetalizavo, t. y. vienodai norėjo bet kokių padarinių - ar sutrikdyti sveikatą, ar nužudyti. Tai, kad šiai nusikalstamai veikai, dar prieš pradedant ją vykdyti, buvo pasiruošti įrankiai – peilis bei kirvis, patvirtina, kad jau iš anksto buvo nuspręsta nukentėjusįjį žaloti žymiai smarkiau, nei tai galima padaryti kumščiais ar kojomis. Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje užsimojimas kirviu yra pirmasis kūno judesys, kuriuo tiesiogiai keliama grėsmė žmogaus gyvybei, todėl smūgiuojant kirviu sunkių padarinių kilimo tikimybė buvo akivaizdi. Be to, ta aplinkybė, kad kaltinamieji veikė dviese, t. y. su iš anksto pasiruoštu jėgos pranašumu, naudodami kirvį bei peilį prieš neginkluotą D. S., rodo, jog kaltinamieji turėjo numatyti, jog pastarasis šiuo atveju negalės efektyviai pasipriešinti šiam užpuolimui, kas rodo aiškiai išreikštą abiejų kaltininkų – tiek S. S., tiek ir A. S., tyčią - žaloti kuo smarkiau, nekonkretizuojant, kokio sunkumo pasekmes tai sukels. Abiejų bendrininkų susitarimas daryti nusikaltimą buvo išreikštas net dvejomis formomis: pirma - susitarta žodžiu dar kambaryje, antra susitarimo forma pasireiškė konkliudentiniais veiksmais, kai koridoriuje S. S. dūrė D. S. peiliu, o A. S. kirto kirviu. A. S. tiesiogiai dalyvavo atliekant žalojimo veiksmus, t. y. jis yra nužudymo bendravykdytojas, ir nors jis pats nepadarė mirtinų sužalojimų, bet prie jų prisidėjo bendrai žalodamas nukentėjusįjį, tuo silpnino jo pasipriešinimą, išlaikant smurtinės jėgos prieš gynybą persvarą ir, tuo pačiu, aktyviais konkliudentiniais veiksmais patvirtino savo dalyvavimą bendrininkų nusikalstamame sumanyme. Vien užsimojimas kirviu prieš nukentėjusįjį buvo reikšmingas bendrai nusikalstamai veikai, kadangi neabejotinai palengvino tuo momentu bendrininkui S. S. galimybę suduoti smūgį nukentėjusiajam peiliu. Dėl šių aplinkybių, šiuo atveju, atsiradę padariniai, t. y. D. S. mirtis, abiems bendrininkams yra bendri.
A. S. ir S. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.) ir nusikaltimą padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nors A. S. nurodė, kad jis nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, šie jo parodymai paneigti alkotesterio parodymais (b. l. 167, t. 1), kuriais nustatyta, kad iš karto po nusikaltimo A. S. alkoholio koncentracija buvo 2,705 ‰, t. y. jam buvo nustatytas sunkus girtumas.
Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą.
A. S. ir S. S. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą - nužudymą, kuris sukėlė negrąžinamus padarinius ir ypatingą žalą visuomenei. Taipogi atsižvelgtina ir į kiekvieno iš kaltinamųjų asmenybes, juos charakterizuojančius duomenis. S. S. anksčiau teistas (b. l. 43-44, 51-54, 55-58, t. 2, b. l. 4-10, t. 3), tame tarpe ir už nužudymą, baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 38-42), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (b. l. 33), charakterizuojamas patenkinamai (b. l. 37, t. 2), specialisto išvadoje Nr. 90TPK-129/12 nurodyta, kad šiuo metu klinikiniame vaizde lėtinio psichikos sutrikimo požymių nėra, vyrauja priklausomybė nuo alkoholio, kuri nėra medicininis nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo kriterijus, analizuojant S. S. inkriminuojamą nusikalstamą veiką (b. l. 137-138, t. 1). A. S. anksčiau teistas (b. l. 67, t. 2), tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka (b. l. 65-66, t. 2), charakterizuojamas patenkinamai (b. l. 64, t. 2), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (b. l. 62, t. 2), specialisto išvadoje Nr. 90TPK-130/12 nurodyta, kad šiuo metu klinikiniame vaizde lėtinio psichikos sutrikimo ar žymesnio protinio atsilikimo požymių nėra, skurdi pažintinė veikla yra susijusi su pedagoginiu apleistumu, interesų ribotumu, įvertinus ikiteisminio tyrimo medžiagą, įtariami psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas vartojimas; tai nėra medicininis nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo kriterijus, analizuojant A. S. inkriminuojamą nusikalstamą veiką (b. l. 197-198, t. 1). Nusikaltimo padarymo būdas, priežastys, bendrininkavimo forma taip pat rodo kaltinamųjų padidintą pavojų visuomenei. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, į kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, dvi jų atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jiems skirtinos baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu viršijanti sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. S. S. paskirta bausmė BK 63 str. 9 d. subendrintina su 2012-11-29 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, nes nužudymą S. S. padarė prieš priimant 2012-11-29 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendį.
Nukentėjusiajai M. K. prašant, jai grąžintini daiktiniai įrodymai: devyni peiliai, du kirviai, šlepetės. Kiti daiktai, kaip beverčiai, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 304-305 str.str., 307-309 str.str., 313 str.,
nusprendžia:
S. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 3 p., ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 17 (septyniolikai) metų.
Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 5 d. 2 p., paskirtąja bausmę apėmimo būdu subendrinus su 2012 11 29 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme, galutinę subendrintą bausmę S. S. skirti laisvės atėmimą 17 (septyniolikai) metų.
Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2013-10-07.
Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikotarpį, S. S. išbūtą laikinai sulaikius ir suėmime nuo 2012-05-09 iki 2013-10-07.
Kardomąją priemonę S. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą ir jo laiką, vadovaujantis BK 66 str., įskaityti į bausmės laiką.
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 3 p., ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 15 (penkiolikai) metų.
Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2013-10-07.
Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikotarpį, A. S. išbūtą laikinai sulaikius ir suėmime nuo 2012-05-07 iki 2013-10-07.
Kardomąją priemonę A. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą ir jo laiką, vadovaujantis BK 66 str., įskaityti į bausmės laiką.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus: devynis peilius, du kirvius, šlepetes, saugomas Alytaus apskrities Varėnos rajono policijos komisariate, grąžinti nukentėjusiajai M. K., tris butelius, nuorūką, rausvai rusvų dėmių mėginį, mirusiojo D. S. kraujo pavyzdį, drabužius: sportines kelnes, trumpikes, kojines, batus, įtariamojo S. S. rankų pirštų nagus, rankos plaštakos ir pirštų nuoplovas, DNR pavyzdį, įtariamojo A. S. DNR pavyzdį, saugomus Alytaus apskrities Varėnos rajono policijos komisariate, CD su pokalbio iš bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus įrašais, saugomą voke ikiteisminio tyrimo medžiagoje, sunaikinti kaip beverčius, A. S. ir S. S. asmens tapatybės korteles, saugomas byloje, išsiųsti į bausmės atlikimo vietą.
Nuosprendis per 20 d., suimtiems nuteistiesiems šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.