- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-21
- Bylos Nr.
- e2S-2119-430/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08800-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Pareiškėjas
- A. D.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis A. N., T. S., S. S., L. S., uždaroji akcinė bendrovė „Juris LT“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. D. kreipėsi į antstolį A. N. su skundu, kuriuo prašo sustabdyti antstolio paskirtą ekspertizę turto vertei nustatyti.
2. Skunde nurodo, jog antstolis nori dar kartą vertinti turtą, kuris jau buvo įvertintas prieš metus ir niekas nepasikeitė. Toks veiksmas, anot pareiškėjo, yra visiškai beprasmis ir tik didinantis išlaidas. Pareiškėjas pažymi, jog ne kartą siūlė antstoliui nutraukti šiuos beprasmius veiksmus, nes jis sutinka S. (t. y. T. S., S. S. ir L. S.) sumokėti teismo priteistą skolą per 18 mėnesių. Nurodo, kad antstolis areštavo jam ir jo sutuoktinei priklausantį vienintelį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėjas gyvena su sutuoktine ir dviem vaikais. Pasak pareiškėjo, kadangi nurodytas turtas yra areštuotas ir kitų antstolių, antstolio A. N. taikytas areštas yra beprasmis ir perteklinis. Pareiškėjas skunde pažymi, jog prašė nenukreipti skolos išieškojimo į paskutinį jo šeimos būstą, nes gali skolą S. sumokėti per 18 mėnesių. Nurodo, jog išskaitos gal būti daromos iš jo ir sutuoktinės pajamų. Pareiškėjas dirba įmonėje „Bolt“ vairuotoju, teikia sąskaitas, iš kurių matyti, kad jo mėnesio pajamos ženkliai viršija 1 000 Eur per mėnesį, todėl jis gali sumokėti tariamą skolą. Kartu atkreipė dėmesį, jog S. buvo galimybė įsigyti pusę pareiškėjo šeimos namo, tačiau jie nesinaudojo tokia galimybe. Mano, kad bandymas parduoti pusę namo yra nelogiškas, neproporcingas, nes namas suprojektuotas vienai šeimai ir dalinti jį yra neracionalu, neįmanoma, o perstatymas būtų labai brangus.
3. Antstolis A. N. 2025 m. kovo 28 d. patvarkymu Nr. S-25-157-12845 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, kartu su vykdomųjų bylų Nr. 0157/20/00943, Nr. 0157/20/00944, Nr. 0157/20/01246, Nr. 0157/20/01263 ir Nr. 0157/20/01753 kopijomis.
4. Antstolis pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 663 straipsnyje nurodyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per dvylika mėnesių, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per trisdešimt šešis mėnesius, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos. Antstolis nurodo, jog vertinant vykdomojoje byloje pateiktus antstolių prisijungimus prie išieškojimo ir jo vykdomas bylas bendra išieškotina suma (skola kreditoriams) patvarkymo surašymo dieną (t. y. 2025 m. kovo 28 d.) sudaro 40 069,44 Eur. Taigi, taikant CPK 663 straipsnį, skolininko mėnesio išskaitos skolai dengti turėtų sudaryti apie 1 113,04 Eur/mėn. Kartu antstolis atkreipia dėmesį, jog iš esmės analogišką skundą skolininkas jau yra pateikęs ir jo skundas šiuo metu yra nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme pagal skolininko pateiktą atskirąjį skundą (Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-7792-964/2025 pareiškėjo skundą atmetė). Pažymėjo, jog skolininkas ankstesnį skundą antstoliui teikė prieš daugiau nei 2 mėnesius ir jokių įmokų skolų dengimui iki šiol gauta nebuvo. Iš to, anot antstolio, matyti, kad skolininko pateikiami argumentai bei bandymas remtis CPK normomis yra tik bandymas sudaryti iliuziją, kad skola dengiama arba bus dengiama, tačiau realiai skola nėra dengiama. Atsižvelgdamas į tai, antstolis vertina, kad nėra nustatyta pagrindų skundo tenkinimui. Pažymi, jog skolininkas skolos nedengia. Duomenų, kad skola gali būti padengta CPK 663 straipsnyje nustatytais terminais taip pat nenustatyta.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo S. S. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Pažymėjo, kad A. D. prieš kiekvieną turto vertinimą ir varžytines pasižada sumokėti skolą per 18 mėnesių, bet tai yra pastovus melas ir pažadai. Anot suinteresuoto asmens, jis buvo pasiūlęs vietoje pilnos skolos (11 598 Eur) sumokėti 10 000 Eur, tačiau su sąlyga, jog visa suma turi būti sumokėta iš karto. Pareiškėjas šio pasiūlymo atsisakė. Suinteresuotas asmuo S. S. nurodo, jog susiklosčius tokiai situacijai, kad A. D. nuolat meluoja ir nevykdo savo pažadų, taip pat šmeižia jų šeimos narius, jokių nuolaidų pareiškėjo atžvilgiu taikoma nebus, kol nebus išieškota visa skola. Pažymi, jog jis pritaria antstolio vykdomiems veiksmams ir prašo tęsti išieškojimo veiksmus A. D. atžvilgiu, nes pareiškėjo pažadus girdi jau nuo 2020 m. balandžio 7 d. Suinteresuoto asmens vertinimu, per 60 mėnesių tikrai buvo galimybė geranoriškai išmokėti skolą, bet pareiškėjas A. D. pasirinko skundų ir laiko tempimo taktiką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 25 d. nutartimi pareiškėjo A. D. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
7. Pirmosios instancijos teismas, nurodė, kad CPK 663 straipsnio nurodyta teisės norma nustato skolininkui pareigą pačiam pateikti įrodymus, jog išieškomą pinigų sumą galima išieškoti iš jo gaunamo darbo užmokesčio ar kitų pajamų per CPK 663 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju kartu su 2025 m. kovo 27 d. skundu dėl antstolio veiksmų, pareiškėjas nepateikė jokių jame nurodytas aplinkybes patvirtinančių duomenų, t. y. įrodymų apie savo (ir savo sutuoktinės) darbo užmokesčio bei kitų pajamų dydį per mėnesį ir duomenų, jog turimi įsipareigojimai iš tiesų gali būti įvykdyti per nurodytą terminą. Teismas patikrinęs aktualius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) duomenis apie pareiškėjo darbovietę ir mokamas išmokas, nustatė, jog pareiškėjas nuo 2023 m. liepos 10 d. dirba UAB „Grėsmės nacionaliam saugumui“, jo gaunamas darbo užmokestis – 70 Eur/mėn. (neatskaičius mokesčių). Taip pat pareiškėjas nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d. verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą. Duomenų apie kitas pareiškėjo gaunamas/turimas pajamas byloje nėra.
8. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas antstolio veiksmus šiuo pagrindu, t. y. remiantis CPK 663 straipsnio 1 dalimi, skundžia jau ne pirmą kartą. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, jog 2025 m. sausio 19 d. antstolio kontoroje buvo gautas iš esmės analogišką pareiškėjo skundą 2025 m. sausio 27 d. patvarkymu Nr. S-25-157-3763 antstolis atsisakė tenkinti pareiškėjo ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-7792-964/2025 pareiškėjo A. D. skundą atmetė. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas per 2024 m. – 2025 m. geranoriškai neatliko nei vienos įmokos skolai padengti (paskutinį kartą lėšos iš skolininko buvo gautos 2023 m. rugsėjo 21 d.). Ir nors, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 26 d. nutartyje, tiek pats antstolis, nurodė, jog pareiškėjui geranoriškai pradėjus atlikti įmokas, ši aplinkybė turėtų esminės reikšmės sprendžiant dėl tolesnių antstolio veiksmų (tame tarpe ir dėl areštuoto turto realizavimo), pareiškėjas turimų įsiskolinimų ir toliau nedengia (nors tvirtina, jog galėtų turimą skolą padengti per 18 mėnesių). Tokie skolininko pateikiami argumentai bei bandymas remtis CPK normomis, antstolio vertinimu, yra tik bandymas sudaryti iliuziją, kad skola dengiama arba bus dengiama, tačiau realiai skola nėra dengiama. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir išieškotojas (suinteresuotas asmuo) S. S., kuris pateiktame atsiliepime pažymėjo, jog tokius pareiškėjo pažadus girdi jau nuo 2020 m.
9. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, į tai, kad antstolio A. N. vykdomosiose bylose Nr. 0157/20/00943, Nr. 0157/20/00944, Nr. 0157/20/01246, Nr. 0157/20/01263 ir Nr. 0157/20/01753 nėra duomenų, patvirtinančių, jog skolininko A. D. turimi įsipareigojimai gali būti išieškoti per CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, teismas sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju antstolis nepažeidė jokių vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, taip pat veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjo skundas atmestas, kaip nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2025 m. balandžio 25 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Nėra aišku iš kur atsirado šita taip vadinama 40 tūkst. eurų skola, kurią "teismas" priteisė už teisėtą veiklą. Taip vadinama "teisinė sistema" pareiškėją jau daugiau nei 15 metų persekioja už visiškai teisėtą veiklą - žurnalistiką, paskelbę ja nusikaltimu, ir įvedę cenzūrą. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-117 734/2009 įvedė cenzūrą – uždraudė pareiškėjui rašyti straipsnius, kurie nepatinka aukštas pareigas užėmusiam valstybės tarnautojui. Kadangi pareiškėjas toliau rašė straipsnius buvo šešis kartus nuteistas kaip kriminalinis nusikaltėlis, pareiškėjo gyvenimas sunaikintas, turtas atimtas. Teismai daug kartų nagrinėjo šią bylą, tačiau nė karto nedrįso pasisakyti dėl šios bylos esmės. Šiuo atveju visi teismų sprendimai – cenzūros įvedimas, ir spaudos persekiojimas prieštarauja Konstitucijai ir Teismų įstatymui. Visas šis persekiojimas, teisėjams darant sunkius nusikaltimus pareiškėjo atžvilgiu, nė karto nebuvo įvertintas, ir teisėjai toliau klastoja savo nutartis, slėpdami vienas kito nusikaltimus. Visas Vilniaus miesto apylinkės ir apygardos "teismai" dirba vienoje organizuotoje grupėje, persekioja už teisėtą veiklą, vykdo sunkius nusikaltimus pareiškėjo atžvilgiu. Kartu antstoliai baigia išporceliuoti pareiškėjo turtą - valstybė jau pavogė iš pareiškėjo du priklausančius žemės sklypus, dabar taikosi pavogti ir paskutinį šeimos būstą, ir pareiškėją su vaikais išmesti į gatvę.
10.2. Bet kokie antstolio veiksmai, bandant parduoti pareiškėjo paskutinį būstą, yra neteisėti. Dar absurdiškiau atrodo antstolio noras dar kartą pasipelnyti, įvertinant dar kartą turtą, kuris jau įvertintas prieš metus, ir niekas nepasikeitė. Todėl tai visiškai beprasmis ir papildomai kainuojantis veiksmas. Prieš metus jis jau bandė parduoti pusę minėto namo, tačiau sulaukė nulinio susidomėjimo.
10.3. Pareiškėjas kreipėsi į Registrų centrą, kad būtų paskaičiuota minėto nekilnojamojo turto objekto rinkos vertė. Gavus šiuos skaičius, būtų galima žinoti vidutinę šio objekto vertę, ir ją dalinti per pusę. LR CPK 681 str. 1 d. nurodyta, jog areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones.
10.4. Pareiškėjas ne kartą siūlė antstoliui nutraukti šiuos beprasmius veiksmus, nes sutinka sumokėti teismo priteistą skolą per 18 mėnesių. Nurodė, kad antstolis areštavo pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklausantį vienintelį gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėjas gyvena su sutuoktine ir dviem vaikais. Minėtas turtas areštuotas ir kitų antstolių. Antstolis pasiūlė kitiems antstoliams pradėti turto realizavimo veiksmus arba gauti sutikimą šiems veiksmams. Kadangi aukščiau nurodytas namas areštuotas kitų antstolių, A. N. taikytas areštas beprasmis ir perteklinis. Antstolis informuotas, kad teisme yra nagrinėjamos kitos bylos dėl tariamos žalos atlyginimo iš A. D.. Atsižvelgiant į tai, vienam kreditoriui suteikus teisę įsigyti pareiškėjo turtą, būtų pažeistos kitų kreditorių teisės.
10.5. Pareiškėjas prašė nenukreipti skolos išieškojimo į paskutinį pareiškėjo šeimos būstą, nes gali skolą sumokėti per 18 mėnesių. Išskaitos gal būti daromos iš jo ir sutuoktinės pajamų. Pareiškėjas dirba įmonėje „Bolt“ vairuotoju, teikia sąskaitas, iš kurių matyti, kad jo mėnesio pajamos ženkliai viršija 1000 Eur per mėnesį. Todėl jis gali sumokėti tariamą skolą Stankūnams. Pažymėjo, kad išieškotojams buvo galimybė įsigyti pusę pareiškėjo šeimos namo, tačiau jie nesinaudojo tokia galimybe. Bandymas parduoti pusę namo yra nelogiškas, neproporcingas, nes namas suprojektuotas vienai šeimai ir dalinti jį yra neracionalu, antstolio nustatyta namo kaina yra nepagrįsta, ją būtina peržiūrėti.
10.6. Pareiškėjas skundą grindžia CPK 663 straipsnio 1 dalimi, teikia įrodymus apie gaunamas pajamas, kurių pakaktų skolai per 18 mėnesių padengti. Pareiškėjas neabejoja, kad bylos, kuriose jo atžvilgiu teismas taikė draudžiamus veiksmus, bus atnaujintos, todėl lieka byla dėl tariamos žalos Stankūnams. Šią žalą pareiškėjas yra pajėgus sumokėti per 15 mėnesių, tuo labiau, kad pats S. sutinka su 10 tūkst. eurų tariamos žalos atlyginimu, kai pareiškėjas siūlo 2 tūkst. eurų mokėjimą ir taikos sutarties sudarymą. Atkreipiamas teismo dėmesys, kad vadinamiems nukentėjusiems S. jokia žala nebuvo padaryta, o teismas pareiškėjui skyrė didžiausią baudą tik todėl, kad priešinosi šiai teismų sistemai.
10.7. Visiškai nepagrįsta teismo nuomonė, kad pareiškėjas nesugebėtų sumokėti 10 tūkst. eurų per 18 mėnesių.
11. Atsiliepimų į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
14. Nustatyta, kad antstolis A. N. vykdo 3 500 Eur skolos išieškojimą iš skolininko A. D. vykdomosiose bylose Nr. 0157/20/00943, Nr. 0157/20/00944, Nr. 0157/20/01246, Nr. 0157/20/01263, Nr. 0157/20/01753). Vykdydamas jam pavestas funkcijas, t. y. minėtų vykdomųjų dokumentų vykdymą, antstolis atliko eilę priverstinio vykdymo veiksmų, tame tarpe, 2025 m. sausio 14 d. gavęs išieškotojo prašymą nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą, 2025 m. sausio 17 d. parengė patvarkymą Nr. S-25-157-2338, kuriuo pasiūlė antstoliams areštavusiems skolininko turtą pradėti skolininko turto realizavimo veiksmus arba duoti sutikimą antstoliui realizuoti skolininkui priklausantį turtą. Negavus duomenų apie pradėtus turto realizavimo veiksmus bei kilus abejonei dėl skolininko turto vertės, antstolis A. N. 2025 m. kovo 25 d. parengė patvarkymą Nr. S-25-157-12105, kuriuo paskyrė turto vertės nustatymo ekspertizę A. D. priklausančioms nuosavybės teisėms į nekilnojamąjį daiktą – ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertizę pavedant atlikti MB „Vertinimo paslaugų centras“ turto vertintojai L. G.. 2025 m. kovo 27 d. antstolio kontoroje buvo gautas A. D. skundas, kuriuo prašoma sustabdyti antstolio paskirtą ekspertizę. Nurodoma, jog skundas grindžiamas CPK 663 straipsnio 1 dalimi, t. y. skolininko teigimu, jo gaunamų pajamų pakaktų padengti skolą per 18 mėnesių, o antstolio veiksmai (šiuo atveju paskirta ekspertizė) yra beprasmiai ir tik didina vykdymo išlaidas. Antstolis A. N. 2025 m. kovo 28 d. patvarkymu Nr. S-25-157-12845, atsižvelgdamas į skolininko turimų įsipareigojimų kreditoriams dydį (40 069,44 Eur), į tai, kad geranoriškai skola nėra dengiama, atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
15. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų.
Dėl atskirojo skundo argumentų
16. Apeliantas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą iš esmės grindžia tuo, jog bet kokie antstolio veiksmai, bandant parduoti pareiškėjo paskutinį būstą, yra neteisėti, dar absurdiškiau atrodo antstolio noras dar kartą pasipelnyti, įvertinant dar kartą turtą, kuris jau įvertintas prieš metus. Pareiškėjas ne kartą siūlė antstoliui nutraukti šiuos beprasmius veiksmus, nes sutinka sumokėti teismo priteistą skolą per 18 mėnesių, teigia, kad išskaitos gal būti daromos iš jo ir sutuoktinės pajamų, pareiškėjas dirba įmonėje „Bolt“ vairuotoju, teikia sąskaitas, iš kurių matyti, kad jo mėnesio pajamos ženkliai viršija 1000 Eur per mėnesį, tuo labiau, kad pats išieškotojas sutinka su 10 tūkst. eurų žalos atlyginimu. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nesudarančius pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
17. Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatymas nustato pareigą vykdymo procese antstoliui veikti aktyviai – antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
18. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas grindžiamas CPK 663 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per dvylika mėnesių, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per trisdešimt šešis mėnesius, darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų.
19. Pareiškėjas šiuo atveju teigė, kad jis gali sumokėti skolą išieškotojams per 18 mėnesių, todėl antstolio veiksmai, bandant parduoti pareiškėjo paskutinį būstą, yra neteisėti. Tačiau pažymėtina, kad vien informacija, esanti vykdomosiose bylose, apie apelianto turtinę padėtį, antstolio atlikti piniginių sumų išskaitymai savaime neįrodo apelianto realios galimybės įstatymų nustatytu terminu padengti įsiskolinimus kreditoriams, taip pat vykdymo išlaidas. CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatyta skolininko pareiga pateikti antstoliui įrodymus apie savo finansines galimybes per nustatytą laikotarpį padengti įsiskolinimus yra tiesiogiai siejama ir su jo ateityje gautinomis pajamomis, lėšomis. Tik tokius įrodymus pateikus, antstolis gali juos įvertinti ir priimti sprendimą dėl išieškojimo nenukreipimo į skolininko turtą, mokėjimų išdėstymo. Todėl šiuo atveju būtent skolininkui tenka pareiga pagrįsti, kad jo finansinė padėtis leis per nurodytą terminą atsiskaityti su kreditoriais bei padengti vykdymo išlaidas.
20. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kartu su 2025 m. kovo 27 d. skundu dėl antstolio veiksmų, pareiškėjas nepateikė jokių skunde nurodytas aplinkybes patvirtinančių duomenų, įrodymų apie savo (ir savo sutuoktinės) darbo užmokesčio bei kitų pajamų dydį per mėnesį ir duomenų, jog turimi įsipareigojimai iš tiesų gali būti įvykdyti per nurodytą terminą. Pirmosios instancijos teismas remdamasis VSDFV duomenimis nustatė, kad pareiškėjas nuo 2023 m. liepos 10 d. dirba UAB „Grėsmės nacionaliam saugumui“, jo gaunamas darbo užmokestis – 70 Eur/mėn. (neatskaičius mokesčių). Taip pat pareiškėjas nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d. verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo skola išieškotojams Stankūnams yra 14 600 Eur, o bendra visiems kreditoriams išieškotina suma 38 819,92 Eur, todėl pareiškėjo mėnesio išskaitos skolai dengti turėtų sudaryti 1 078,33 Eur/mėn. Nors apeliantas akcentuoja, kad žalą pareiškėjas yra pajėgus sumokėti per 15 mėnesių, o S. sutinka su 10 tūkst. eurų tariamos žalos atlyginimu, tačiau šie argumentai niekuo nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, jog duomenų apie kitas pareiškėjo gaunamas/turimas pajamas byloje nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjo turimi įsipareigojimai gali būti išieškoti per CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir konstatavo, kad antstolis nepažeidė jokių vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas per 2024 m. – 2025 m. geranoriškai neatliko nei vienos įmokos skolai padengti ir toliau jos nedengia (nors tvirtina, jog galėtų turimą skolą padengti per 18 mėnesių). Apeliantas atskirajame skunde šių aplinkybių nepaneigė ir apskritai nepateikė jokių argumentų, dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo, nenurodė kokias teisės normas netinkamai taikė pirmosios instancijos teismas.
21. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Dėl esminių skundo argumentų pasisakyta, kiti yra nesusiję su nagrinėjama byla, neturi reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.