Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo T. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nutarties, kuria atsisakyti priimti pareiškėjo T. M. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei M. T. N. T. e/v W. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme buvo pradėta civilinė byla Nr. e2-1387-432/2023 pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei M. T. N. T. e/v W. dėl 846 140,34 Eur turtinės ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Ieškovas nurodė, kad prašoma atlyginti žala jam padaryta dėl atsakovės netinkamo teisinių paslaugų teikimo atstovaujant ieškovą Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo prievolių, o konkrečiai dėl to, jog atsakovė nepateikė ieškovo apeliacinio skundo dėl Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimo toje byloje.

4. T. M. (toliau – ieškovas, pareiškėjas) 2023 m. spalio 25 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-685-790/2023 (tai bylos numeris Lietuvos apeliaciniame teisme, kaip apeliacinės instancijos teisme); atnaujinus procesą – spręsti dėl ieškovo sūnaus ir draudikų įtraukimo į bylos nagrinėjimą; kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo; skirti atsakovei ir jos atstovui po 5 000 Eur baudas už teismo klaidinimą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis; skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutarties bei Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutarties priverstinį vykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde apibrėžtos ribos.

10. Analizuojamu atveju sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo vadovaujantis CPK 365 straipsnio 1 dalimi, yra pagrįsta ir teisėta.

Dėl proceso atnaujinimo instituto taikymo išimtinumo

11. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė teisės į teismą įgyvendinimo priemonė. Kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, yra pažymėjęs, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant aiškiam ir neabejotinam proceso atnaujinimo pagrindui. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, būtų nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės prašyti atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Taigi, proceso atnaujinimas pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, teismui nustačius pagrindą manyti, kad dėl prašyme atnaujinti procesą nurodytų aplinkybių byloje galėjo būti priimti neteisėti ir nepagrįsti sprendimai.

Dėl galimybės atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje ieškinys paliktas nenagrinėtas

12. Analizuojamu atveju pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą, grindžiamą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7 ir 9 punktuose nustatytais pagrindais, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nurodęs, kad byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, šalių ginčas nebuvo išspręstas iš esmės, o tik pasisakyta dėl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos spręsti byloje keliamą klausimą. Apeliantas su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir teigia, kad CPK 365 straipsnio normos nedraudžia pareikšti prašymo atnaujinti procesą byloje, kuri baigta nepriėmus teismo procesinio sprendimo dėl bylos esmės.

13. CPK 365 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais.

14. Civilinė byla gali būti užbaigta išsprendus bylą iš esmės teismo sprendimu (įsakymu, nutartimi ar kitu procesiniu sprendimu). Ji gali būti užbaigta teismo nutartimi ir tuo atveju, kai konstatuojama procesinė situacija, su kuria įstatymo siejamas tolesnis bylos nagrinėjimo negalimumas: bylą nutraukiant (CPK 293 straipsnis) arba pareiškimą paliekant nenagrinėtą (CPK 296 straipsnis). Visais nurodytais atvejais priimamas ne tarpinis, o galutinis procesinis sprendimas, t. y. civilinė byla yra užbaigiama, tačiau priklausomai nuo bylos užbaigimo pagrindo, įstatyme nustatyti skirtingi teismo procesinio sprendimo sukeliami teisiniai padariniai.

15. Bylą užbaigus teismo procesiniu sprendimu, kuriuo iš esmės išsprendžiamas materialinis šalių ginčas arba kuriuo byla nutraukiama, joje dalyvavę asmenys netenka teisės vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 279 straipsnio 4 dalis, 294 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu teismo nutartis pareiškimą (ieškinį) palikti nenagrinėtą pagal įstatymą neužkerta suinteresuotam asmeniui kelio vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka, pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtą, (CPK 297 straipsnio 2 dalis), t. y. asmuo paprastai išsaugo teisę į pažeistos teisės gynybą teisme.

16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog negalima paneigti tikimybės tokios procesinės situacijos, kai dėl galbūt neteisėtos teismo nutarties, kuria pareiškimas paliktas nenagrinėtas, asmuo negalės įgyvendinti teisės kreiptis į teismą, todėl pripažinta, kad byloje, kuri užbaigta teismui priėmus nutartį pareiškimą palikti nenagrinėtą, proceso atnaujinimas būtų galimas tik išskirtiniu atveju – jeigu būtų konstatuota, jog galbūt neteisėta teismo nutartis užkerta kelią asmeniui apginti savo pažeistas teises ar interesus, naudojantis teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais ar kreipiantis į teismą iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2011).

17. Aptariamu atveju ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas konstatavus, kad ieškovas ieškinį pareiškė pažeisdamas Briuselis Ibis nustatytas jurisdikcijos taisykles. Nutarties palikti ieškinį nenagrinėtą (nurodytu teisiniu pagrindu) teisėtumas buvo įvertintas instancine tvarka. Be kita ko, skundžiama nutartimi pareiškėjui išaiškinta, kad tuo atveju, jei paaiškėjo naujos aplinkybės apie atsakovės gyvenamąją vietą ir dėl to tikėtinai pasikeitė bylos jurisdikcija, pareiškėjas turi teisę teikti naują ieškinį teismui.

18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1387-432/2023, kuria ieškovo ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, nesukūrė bylos šalims jokių materialinių teisinių pasekmių, bei, kaip jau minėta, neužkirto kelio ieškovui kreiptis į teismingą teismą su reikalavimu atlyginti patirtą žalą. Atskirajame skunde apelianto nurodoma aplinkybė, kad jam svarbūs terminai ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti, todėl ir prašoma atnaujinti procesą, nelemia proceso atnaujinimo instituto taikymo. Apeliantui išaiškintina, kad ieškinio senaties terminas nėra procesinis, todėl jo pabaiga nėra kliūtis kreiptis į teismą – reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti, nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Atsakovas turi teisę ieškinio termino pasibaigimu gintis nuo ieškinio reikalavimų, tačiau, jeigu ieškinio pareiškimo terminas praleistas dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (Lietuos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškinio senaties termino taikymas pareiškimo palikimo nenagrinėto atveju reglamentuotas CK 1.130 straipsnyje: ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka, ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, iki senaties termino nutraukimo praėjęs laikas į naują terminą neįskaičiuojamas, išskyrus atvejus, kai pareiškimas paliktas nenagrinėtas dėl ieškovo kaltės. Taigi, ieškinio senaties termino pabaiga nėra juridinis faktas, savaime lemiantis teismo sprendimą dėl proceso atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2011).

19. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi atsisakyti priimti pareiškimą dėl proceso byloje atnaujinimo. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentais nepaneigtas pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumas, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.