Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Daivai Masionienei, dalyvaujant ieškovo Z. G. atstovui advokatui Rokui Kaireliui, atsakovui E. A. K., jo atstovui advokato padėjėjui Vytautui Breimeliui, nedalyvaujant ieškovui Z. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. G. ieškinį atsakovui A. A. K. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, jį atstovauja atstovas advokatas, todėl byla nagrinėtina ieškovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Ieškovas prašo iškeldinti atsakovą iš ginčo patalpos LR CK 4.98 str. pagrindu. Savo reikalavimą ieškovas grindžia jo kaip savininko daiktinėmis teisėmis ir reikalauja jų gynimo. Įstatymas reglamentuoja, kad nuosavybės teisė, tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). Turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.).

Įstatymas numato, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso-toliau LR CPK 178, 185 str. ).

Reikalavimo esmę sudaro tai, kad ieškovas, būdamas (duomenys neskelbtini), Kaune, buto savininkas (12-13, b.l.), prašo iškeldinti atsakovą iš jam priklausančio buto. Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003). Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos, teismas turi nustatyti, ar ieškovas yra savininkas ir ar egzistuoja neteisėtas jo nuosavybės teisės apribojimas (pažeidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-260/2008).

Nagrinėjamoje byloje neginčijama, kad ieškovas Z. G. yra ginčo patalpų savininkas ir kad atsakovas E. A. K. gyvena (naudojasi) ginčo patalpomis (8-9, b.l.). Savininko teisės varžomos tuo, kad asmuo naudojasi turtu ir juo negali naudotis savininkas savo nuožiūra. Tai yra savininko, ieškovo, reikalavimas yra pašalinti jo nuosavybės teisės pažeidimus, kurie nesusiję su valdymo netekimu (vadinamasis negatorinis ieškinys). Savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (šiuo atveju, kad jam priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis naudojamasi).

Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems aukščiau paminėtiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Teismui atsakovas nepateikė įrodymų, galinčių pagrįsti, kad jis ieškovui priklausančiame bute gyvena remdamasi kokiu nors teisėtu pagrindu (pvz., nuomos ar panaudos pagrindais) ir kad tarp šalių egzistuoja prievoliniai teisiniai santykiai. Atsakovas teigia, kad tarp šalių susiklostė ginčo buto panaudos santykiai. Su tokiu atsakovo argumentu teismas negali sutikti. Pažymėtina, jog panauda yra dvišalis sandoris, todėl tam, kad atsirastų panaudos teisiniai santykiai, turi būti suderinta abiejų šalių - panaudos davėjo ir panaudos gavėjo valia (CK 1.63 str. 6 d., 6.629 str.). Panaudos sutartis sudaroma ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė (CK 6.629 str. 2 d., 6.478 str. 1 d.). Įstatymo nustatytos rašytinės formos nesilaikymas, jeigu įstatymuose įsakmiai nenurodyta kitaip, nedaro žodine tvarka sudarytos sutarties negaliojančios, tačiau pasunkina jos įrodinėjimą (CK 1.93 str. 2 d.). Pažymėtina, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str.). Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikalingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Iš byloje esančios medžiagos galima daryti išvadą, kad ieškovą su atsakovu jokie sutartiniai teisiniai santykiai nesiejo. Kaip matyti iš byloje pateiktos sutikimo deklaracijos (38-39, b.l.), ieškovas 2003-11-06 įgaliojo atsakovą valdyti ir naudotis jam priklausančiu ginčo butu, sutiko, kad atsakovas ginčo bute deklaruotų savo gyvenamąją vietą. Teismo įsitikinimu, šio įrodymo negalima traktuoti kaip dokumento, kurio pagrindu tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai. Be to, kaip matyti iš įgaliojimo atšaukimo (47, b.l.), ieškovas 2014-05-20 atšaukė atsakovui duotą įgaliojimą. Teismas konstatuoja, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo teigti, kad bylos šalių teisiniai santykiai, nesant abiejų šalių valios sukurti panaudos teisinius santykius, patys savaime į juos persiformavo. Įstatymai nenumato tokios sutarčių sudarymo ( atsiradimo) galimybės. Pagal CK 154 str. sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. CK 6.156 str. šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį. Taigi, sudaryti sutartį turi tik abi sutarties šalys laisva valia, išskyrus aukščiau pacituotus atvejus. Šiuo atveju ieškovo valios sudaryti su atsakovu panaudos sutartį nenustatyta, jis tą nuosekliai neigia.

Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovas ieškovui priklausančiame bute gyvena remdamasi kokiu nors teisėtu pagrindu, todėl ir ieškovui neturėtų būti taikomi reikalavimai keliami panaudos sutarties nutraukimo atveju, t.y. laikymasis CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatyto įspėjimo termino. Nepaisant to, atsižvelgtina, kad ieškovo ieškinys teisme yra gautas 2014 m. kovo 27 d. ir per beveik aštuonis mėnesius nėra pateikta duomenų, kad atsakovas būtų ėmęsis aktyvių veiksmų išsikelti iš jam nebepriklausančių patalpų. Be to, įstatymas nenumato nei tokio įspėjimo formos nei detalizuoja reikalavimus į įspėjimo turiniui, svarbu, kad viena šalis būtų informuota apie kitos šalies valią nutraukti sutartį. Atsakovas dar 2014-01-08 pranešimu buvo informuotas apie ieškovo reikalavimą išsikelti iš ginčo buto, tad, dar atsižvelgus į bylos nagrinėjimo teisme laiką, turėjo pakankamai laiko pasiruošti ir persikelti į kitas gyvenamąsias patalpas.

Atsakovas, taip pat, nurodo, kad butu ieškovas leido jam naudotis dėl jo užimamų pareigų ieškovo įsteigtoje įmonėje. Iš šio argumento, teismas daro išvadą, kad atsakovas mano, jog ginčo butu naudojasi kaip tarnybiniu butu. Tačiau su tokiu argumentu teismas negali sutikti. Tarnybinių gyvenamųjų patalpų pagrindinė paskirtis – garantuoti, kad tam tikras pareigas einantys arba tam tikrą darbą dirbantys darbuotojai galėtų tinkamai atlikti jiems pavestą darbą. Gyvenamosios patalpos prie tarnybinių gyvenamųjų patalpų priskiriamos (išbraukiamos) ir darbuotojų, kuriems gali būti suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos, kategorijų sąrašai nustatomi valstybės valdžios ar valdymo institucijos, savivaldybės tarybos, juridinio asmens valdymo organo sprendimu (CK 6.618 str. 2 d.). Valstybės valdžios ar valdymo institucijos, savivaldybės tarnybos, juridiniai asmenys prie tarnybinių gyvneamųjų patalpų priskiria rik jiems nuosavybės teise priklausančias gyvenamąjsias patalpas (CK 6.618 str. 3 d.). Pagrindiniai tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos požymiai, ją skiriantys nuo gyvenamosios (ne tarnybinės) patalpos nuomos, yra specifinis sutarties dalykas ir specifinės sutarties šalys. Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos santykiams pripažinti būtina nustatyti abiejų šių požymių egzistavimą. Pažymėtina ir tai, kad tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis visais atvejais yra terminuota. Iš šios bylos duomenų nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčo butas gali būti priskirtas tarnybinių gyvenamųjų patalpų kategorijai: ginčo butas nuosavybės teise registruotas ne įmonės UAB „Heban“, o ieškovo, kaip fizinio asmens vardu (12-13, b.l.), byloje nėra pateikta UAB „Heban“ valdymo organų sprendimų dėl kokių nors įmonės vardu registruotų gyvenamųjų patalpų priskyrimo tarnybinėms gyvenamosioms patalpoms bei nėra sprendimų dėl darbuotojų, kuriems gali būti suteikiamos tarnybinės gyvenamosios patalpos, sąrašo patvirtinimo. Taip pat, byloje nėra jokių ginčo buto nuomos sutarčių, sudarytų tarp ieškovo ir atsakovo.

Teismas, vadovaudamasis išdėstytais motyvais konstatuoja, kad atsakovas, neteisėtai gyvendamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, pažeidžia ieškovo teises ir todėl ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovą yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Ieškinį patenkinus pilnai iš atsakovo priteistina: 144,00 Lt žyminis mokestis (11, b.l.), 423,50 Lt už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą (53, b.l.), 3000,00 Lt už teisinę pagalbą (49-50, 51-52, 64-67, b.l.) ieškovo naudai (LR CPK 88 str., 93 str.)

Kadangi teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje civilinėje byloje nesiekia 10,00 Lt, todėl, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalimi, bei 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, minėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259str.,263 str., 265 str.,270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Iškeldinti atsakovą E. A. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš gyvenamųjų patalpų – buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, su jam priklausančiu turtu.

Priteisti iš atsakovo E. A. K., gim. (duomenys neskelbtini), - 144,00 Lt (vienas šimtas keturiasdešimt keturi Lt, 00 ct.) (41,70 Eur) žyminio mokesčio, 423,50 Lt (keturi šimtai dvidešimt trys Lt, 50 ct.) (122,65 Eur) už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, 3000,00 Lt (trys tūkstančiai Lt, 00 ct.) (868,86 Eur) už teisinę pagalbą ieškovo Z. G., gim. (duomenys neskelbtini), naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.