- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-28
- Bylos Nr.
- e2A-567-945/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09765-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bartninkas, Dalė Burdulienė, Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- E. Š.
- Atsakovas
- M. U., D. U., Kauno miesto 18-ojo notarų biuro
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto 19-ojo notaro biuro
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Dalės Burdulienės ir Albinos Rimdeikaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. Š. ieškinį atsakovams M. U., D. U., Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notarei B. G. dėl netesybų (delspinigių) sumažinimo, vykdomojo įrašo dalies dėl delspinigių panaikinimo, trečiasis asmuo Kauno miesto 19-ojo notaro biuro notarė A. U.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. Š. (toliau – ieškovas), patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė teismo pripažinti 2016 m. rugsėjo 28 d. tarp ieškovo ir R. U. sudarytos paskolos sutarties, patvirtintos Kauno miesto 19-ojo notaro biuro notarės A. U. (reg. Nr. 19KU-4008), 2 punktą, kuriuo nustatyta delspinigių suma – 0,5 proc. per dieną, nesąžiningu ir jį pakeisti, sumažinant delspinigius iki 0,038 proc. per dieną, panaikinti Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notarės B. G. 2017 m. lapkričio 29 d. išduoto notaro vykdomojo įrašo (reg. Nr. 1-6769) dalį dėl 23 272,13 Eur delspinigių sumos, priteisti iš atsakovų M. U. ir D. U. (toliau – kartu atsakovai) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovas nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 28 d. ieškovas ir R. U. sudarė paskolos sutartį dėl 100 000 Eur paskolos suteikimo be metinių palūkanų. Paskolos sutarties 2 punktu R. U. nustatė 0,5 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku negrąžintos sumos. (duomenys neskelbtini) m. R. U. mirė, jo teises ir pareigas perėmė atsakovai. Kadangi ieškovas iki 2017 m. rugsėjo 28 d. negrąžino skolos, Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notarė B. G. 2017 m. lapkričio 29 d. išdavė notaro vykdomąjį įrašą, kuriuo užfiksavo, jog skolinio įsipareigojimo suma – 100 000 Eur, delspinigiai – 0,5 proc. dydžio už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku negrąžintos sumos, kitos išlaidos – 272,13 Eur. Atsakovai 2018 m. lapkričio 14 d. pateikė notaro vykdomąjį raštą vykdyti antstoliui V. K. (toliau – antstolis), nurodydami, jog negrąžintos skolos dydis – 91 000 Eur, delspinigių dydis – 30 000 Eur, notaro išlaidos – 272,13 Eur. Tokiu būdu atsakovai sumažino delspinigių normą tris kartus, o tai sudaro 0,167 proc. už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku negrąžintos sumos (167 Eur už dieną). Nors atsakovai delspinigių normą ir sumažino, tačiau netesybos vis tiek yra aiškiai per didelės. Prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimui 2016 m. rugsėjo 28 d. ieškovas ir R. U. sudarė sutartį dėl hipotekos, kuria ieškovas įkeitė žemės sklypą ir gyvenamąjį pastatą su kitais inžineriniais statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Antstolis 2019 m. sausio 29 d. areštavo minėtą žemės sklypą su gyvenamuoju namu, 2020 m. sausio 10 d. pasiūlė atsakovams perimti nekilnojamąjį turtą už pradinę 96 000 Eur pardavimo kainą. 2020 m. kovo 3 d. Turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. S-1162 antstolis perdavė atsakovams žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir kiemo statinius lygiomis dalimis. Akte nurodyta, jog perduodamo turto vertė – 96 000 Eur. 2020 m. kovo 23 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S-1439 antstolis konstatavo, jog liko išieškoti 23 272,13 Eur delspinigius. Taigi šiuo metu yra išieškota 6 727,87 Eur dydžio delspinigių suma, beveik atitinkanti 0,038 proc. dydį. Ieškovas prašė iki minėto dydžio sumažinti aiškiai per didelius paskolos sutartyje numatytus delspinigius. Toks netesybų sumažinimas atitiktų teismų praktiką, individualią ieškovo situaciją, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Jeigu teismas patenkintų šį reikalavimą, teismo sprendimas, esant galiojančiam Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notarės B. G. 2017 m. lapkričio 29 d. išduotam notaro vykdomajam įrašui, nesukeltų ieškovui materialiųjų teisinių pasekmių, kadangi minėto vykdomojo įrašo egzistavimas ir toliau liktų pagrindu tęsti išieškojimą. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas teismo taip pat prašė panaikinti vykdomojo įrašo dalį dėl 23 272,13 Eur delspinigių sumos.
Atsiliepimas
3. Atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodė nesutinkantys su ieškiniu, prašė jį atmesti. Atsakovai teigė, kad 2016 m. rugsėjo 28 d. paskolos sutartis buvo abiejų šalių suderinta laisva valia. R. U. nebūtų skolinęs 100 000 Eur, jeigu nebūtų susitarimo dėl tokio dydžio netesybų (0,5 proc. dydžio delspinigių, kaip kreditoriaus nuostolių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.261 straipsnio prasme). Paskolos sutarties sudarymo metu ieškovas turėjo daug nekilnojamojo turto, todėl buvo įsitikinęs, kad yra finansiškai pajėgus prisiimti tokio masto finansinius įsipareigojimus. Atsakovai, kreipdamiesi dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka, nurodė, kad prašoma išieškoti delspinigių suma yra 30 000 Eur, nes ieškovas tuo metu nurodė, jog turi daug turto, todėl artimiausiu metu bus atsiskaityta. Dėl sutarties pakeitimo (dėl netesybų) ieškovas niekada nesikreipė nei į pradinį kreditorių R. U., nei į atsakovus. Ieškovo reikalavimas teismine tvarka sumažinti netesybas yra nesąžiningas ir pažeidžiantis atsakovų interesus. Ieškovo nesąžiningumą patvirtina tai, kad, negrąžinęs visos skolos, ieškovas 2019 m. gruodžio 18 d. dovanojimo sutartimi perleido savo sūnui 0,1049 ha žemės sklypą.
4. Kitų atsiliepimų į ieškinį nebuvo gauta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė iš ieškovo atsakovams po 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, valstybei 19,18 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą.
6. Teismas nurodė nenustatęs, kad šalių laisva valia susitartas netesybų dydis yra neprotingas, akivaizdžiai per didelis ar pažeidžiantis sutarties šalių interesų pusiausvyrą. Teismas pažymėjo, kad R. U. ir ieškovo 2016 m. rugsėjo 28 d. sudarytas susitarimas dėl netesybų (delspinigių) ir jų dydžio (0,5 proc. per dieną) yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Ieškovas iki kreipimosi į teismą nekvestionavo ir neginčijo susitarimo dėl netesybų, t. y. nuo 2016 m. rugsėjo 28 d. iki kreipimosi į teismą 2020 m. birželio mėn. neneigė, kad sudarant 100 000 Eur paskolos sutartį jo valia dėl delspinigių buvo išreikšta tinkamai (be ekonominio spaudimo, nesant suklydimo ir pan.). Paskolos sutarties 1 punktu šalys susitarė, kad paskolos davėjas nereikalaus metinių palūkanų, bet 2 sutarties punktu paskolos gavėjas sutarties neįvykdymo atveju įsipareigojo mokėti netesybas – 0,5 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku negrąžintos paskolos sumos. Ieškovas sutarties 2 punkte, dalyvaujant notarui, patvirtino, kad delspinigiai yra teisingi ir protingi, todėl su jais sutinka. Šalys, suderinusios valią dėl netesybų, taip pat susitarė ir dėl maksimalios hipotekos sumos netesybų mokėjimo atveju – 30 000 Eur. Teismas konstatavo, kad ieškovas ikisutartiniuose santykiuose, paskolos sutarties sudarymo ir vykdymo procese aiškiai išreiškė suvokiantis susitarimą dėl netesybų, suprato sutarties privalomumo esmę ir šiam susitarimui notaro akivaizdoje pritarė laisva valia.
7. Teismas, nustatęs, kad ieškovui notarine tvarka buvo paskolinta beprocentinė 100 000 Eur paskola vienerių metų laikotarpiui, konstatavo, jog ieškovas savo reikmėms turėjo galimybę naudotis paskolinta suma ir iki nustatyto termino (per vienerius metus) grąžinęs paskolą nemokėti jokio papildomo mokesčio (metinių palūkanų). Byloje tarp šalių nebuvo ginčo, kad ieškovą ir R. U. siejo artimi, draugyste ir pasitikėjimu pagrįsti santykiai, R. U. ir anksčiau buvo skolinęs pinigų ieškovui. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad sandorio sudarymo metu ieškovo turtinė padėtis buvo pakankamai gera. Teismas vertino, kad ieškovas, prisiimdamas sutartinį įsipareigojimą dėl 0,5 proc. netesybų dydžio, turėjo galimybę derėtis ir tartis su jam artimu asmeniu (kreditoriumi) tiek dėl paskolos dydžio/termino, tiek dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių. Ieškovas, prieš pasirašydamas paskolos sutartį ir hipotekos sandorį, turėjo galimybę pats įsivertinti savo finansinę padėtį ir numatyti, kad jo interesus atitinka įsipareigojimas dėl 0,5 proc. delspinigių, dėl 30 000 Eur maksimaliosios hipotekos, užtikrinančios netesybų ir kreditoriaus nuostolius, sumos. 30 000 Eur netesybų procentinė išraiška atitinka žymiai mažesnę nei sutartyje nustatytą 0,5 proc. delspinigių normą (apytiksliai 0,167 proc.). Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų manyti, jog ieškovas buvo silpnesnioji sutarties šalis. Teismas sprendė, kad ieškovas yra pakankamai aktyviai nekilnojamojo turto rinkoje veikiantis fizinis asmuo, neabejotinai turintis patirties sudarant sandorius, tokiai sutarties šaliai taikytini didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai.
8. Teismas padarė išvadą, kad sutarties šalys aiškiai išreiškė valią, jog 30 000 Eur maksimaliosios hipotekos suma užtikrins netesybų ir kreditoriaus nuostolių sumą (2016 m. rugsėjo 28 d. hipotekos sandorio 7.2 punktas). Būtent tokios netesybų sumos kreditoriai reikalauja iš paskolos gavėjo, nors paskolos sutartimi yra numatyta sąlyga ir dėl didesnių netesybų mokėjimo (0,5 proc. delspinigių). Teismas nenustatė, kad egzistuoja faktinis ar teisinis pagrindas dar labiau mažinti netesybas, pažymėjo, jog dalinis delspinigių atlyginimas nelaikytinas pakankamu pagrindu juos sumažinti. Konstatavęs, kad ieškinio reikalavimas dėl netesybų mažinimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismas atmetė ir išvestinį reikalavimą panaikinti vykdomojo įrašo dalį dėl delspinigių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį, priteisti ieškovui iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Įstatymų leidėjas yra suteikęs įgaliojimus teismams kontroliuoti netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta sąlygų vienai iš sandorio šalių piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Tokia teismų pareiga yra įtvirtinta nepaisant to, ar sandoris yra patvirtintas notaro, ar ne, todėl teismo akcentavimas, jog paskolos sutartis yra patvirtinta notaro, nepaneigia šalies teisės ginčyti sandorio sąlygas ir teismo pareigos vertinti, ar šalių sutartos netesybos nėra neprotingai per didelės.
1.2. Teismo pozicija neanalizuoti šalių pusiausvyros ir galimos esminės nelygybės paskolos sutarties sąlygų aspektu, tenurodant, jog šalys buvo laisvos susitarti dėl bet kokio netesybų dydžio, ieškovas privalėjo nedelsiant ginčyti paskolos sutarties sąlygas, neatitinka suformuotos teismų praktikos, paneigia teismų pareigą vykdyti teisingumą.
1.3. Teismas netinkamai įvertino ieškovą ir R. U. (vėliau – atsakovus) siejusius santykius, nurodydamas, jog minėtieji santykiai suteikė ieškovui derybinį pranašumą. Kadangi ieškovą ir R. U. siejo artimos draugystės santykiai, jie susitarė dėl beprocentės paskolos suteikimo, šalys tarėsi, jog ir netesybų nustatymas tėra formalumas, nes, sudarant paskolos sutartį, ieškovas manė, kad pavyks paskolintas lėšas grąžinti laiku, o jei įvyktų nenumatytų aplinkybių, kartu su R. U. buvo aptarę, jog susidariusią situaciją spręs lanksčiai (jokiais būdais ne netesybų ir priverstinio išieškojimo forma).
1.4. Teismas neatsižvelgė, kad 100 000 Eur paskolos grąžinimas buvo užtikrintas du kartus vertingesnio nekilnojamojo turto įkeitimu – vykdomojoje byloje esančioje UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas parengtoje Turto vertės nustatymo pažymoje nurodyta, jog 2018 m. rugpjūčio 29 d. žemės sklypo vertė yra 30 000 Eur, gyvenamojo namo – 160 000 Eur, kiemo statinių – 1 000 Eur. Minėtas turtas jau yra atitekęs atsakovams, todėl jo rinkos vertė akivaizdžiai kompensuoja nuostolius, susijusius su skolos negrąžinimu laiku.
1.5. Teismas nevertino, kad teismų praktikoje aiškiai per didelėmis netesybomis pripažįstami 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą dieną, sudarantys 73 proc. per metus, dėl ko įprasta mažinti delspinigių dydį iki 0,02 proc. per dieną, kas ginčo atveju sudarytų 20 Eur sumą, t. y. 3 600 Eur už 180 dienų. Be to, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Teismas nepasisakė dėl šio teisinio reguliavimo ir teismų praktikos, dėl ko priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą sprendimą, pažeidžiantį ieškovo teises.
Atsiliepimas
10. Atsakovai atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti atsakovams iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Ieškovas argumentavo, kad netesybos yra neprotingos, akivaizdžiai per didelės, todėl turėtų būti sumažintos iki protingos sumos (0,038 proc. per dieną), tačiau nepateikė jokių pagrįstų argumentų dėl šios sumos.
2.2. Ieškovas, sudarydamas 2016 m. rugsėjo 28 d. paskolos sutartį, turėjo ir galėjo įvertinti sutarties nuostatas, savo finansines galimybes įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, o jos pažeidimo atveju – galimas sutarčių neįvykdymo teisines pasekmes. Ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, kad 2016 m. rugsėjo 28 d. sudarydamas paskolos sutartį neturėjo realios galimybės derėtis dėl sąlygų (įskaitant ir sąlygą dėl delspinigių).
2.3. Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad jis su R. U. buvo aptarę, jog, įvykus nenumatytoms aplinkybėms, susidariusią situaciją spręs lanksčiai (jokiais būdais ne netesybų ir priverstinio išieškojimo forma), nes jokio nurodyto susitarimo taip šalių nebuvo.
2.4. Ieškovo argumentai, kad paskolos grąžinimas buvo užtikrintas du kartus vertingesnio ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimu, neturi reikšmės bylos nagrinėjimui ir yra neteisingi. Pasirašydamos sutartinę hipoteką šalys vadovavosi VĮ Registrų centro nustatytomis įkeičiamų daiktų vertėmis ir sutartinės hipotekos 6 punkte nurodė, jog bendra hipotekos objektų vertė yra 93 080 Eur. Antstolis, vadovaudamasis ieškovo užsakymu UAB „Ober-Haus“ atliktu viso areštuoto turto vertės paskaičiavimu (195 000 Eur), organizavo dvejas varžytynes, tačiau neatsirado nei vieno pirkėjo. UAB „Turto vertė“ teismo ekspertas 2019 m. rugsėjo 20 d. atliko įkeisto nekilnojamojo turto pakartotinį vertės nustatymą ir jo apskaičiavimu įkeisto nekilnojamojo turto vertė buvo 160 000 Eur, tačiau neatsirado nei vieno pirkėjo, pageidaujančio įsigyti šį turtą už šią sumą.
2.5. Teismas, atmesdamas ieškinį, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas netaikytinas sprendžiant paskolos sutarties sudarymo ir šalių sutartos delspinigių sumos mokėjimo klausimus, todėl teismas pagrįstai juo nesivadovavo.
11. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 28 d. ieškovas (paskolos gavėjas) ir R. U. (paskolos davėjas) sudarė paskolos sutartį dėl 100 000 Eur paskolos suteikimo iki 2017 m. rugsėjo 28 d. Paskolos sutarties 1 punktu šalys susitarė, kad nenumato mokestinių palūkanų, 2 punktu susitarė dėl netesybų – 0,5 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku negrąžintos sumos. Šalys, suderinusios valią dėl netesybų procentinės išraiškos, taip pat susitarė dėl maksimalios hipotekos sumos netesybų atžvilgiu – 30 000 Eur. Ieškovui iki 2017 m. rugsėjo 28 d. skolos negrąžinus, 2017 m. lapkričio 29 d. buvo išduotas notaro vykdomasis įrašas, kuris 2018 m. lapkričio 14 d. pateiktas vykdyti antstoliui, nurodant, jog negrąžintos skolos dydis – 91 000 Eur, delspinigių dydis – 30 000 Eur, notaro išlaidos – 272,13 Eur.
14. Ieškovas kreipėsi į teismą, reikalaudamas kaip aiškiai per didelius sumažinti paskolos sutartyje numatytus delspinigius nuo 0,5 proc. iki 0,038 proc. per dieną. Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėjo esant pirmąjį netesybų mažinimo pagrindą (aiškiai per didelės netesybos).
15. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017). Pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka netesybas mažinti prašančiai šaliai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė ieškinio reikalavimo pripažinti paskolos sutarties sąlygą dėl 0,5 proc. delspinigių nesąžininga ir ją pakeisti, sumažinant delspinigius iki 0,038 proc. per dieną, pagrįstumo, o taip pat ir išvestinio reikalavimo dėl vykdomojo įrašo dalies dėl netesybų panaikinimo. Ieškovas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu.
16. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas vertino kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, ir nustatė, kad paskolos sutartis sudaryta laisva šalių valia, ieškovas – pakankamai aktyviai nekilnojamojo turto rinkoje veikiantis fizinis asmuo, turintis patirties sudarant sandorius, todėl jam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas, sudarydamas sutartį, turėjo (galėjo) įvertinti paskolos sutarties nuostatas, savo finansines ir teisines galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, o jos pažeidimo atveju – galimas sutarties nevykdymo teisines pasekmes. Pats ieškovas apeliaciniame skunde patvirtina, kad R. U. ir anksčiau yra skolinęs ieškovui pinigus, ieškovą ir R. U. siejo artimi, draugyste ir pasitikėjimu pagrįsti santykiai, neneigia pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių apie paskolos sutarties sąlygų atitikimą ieškovo valiai paskolos sutarties sudarymo metu. Ieškovo apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės apie tai, kad jis ir R. U. tarėsi, jog netesybų nustatymas tėra formalumas, nėra pagrįstos konkrečiais duomenimis, todėl negali būti vertinamos kaip įrodytos. Ieškovo argumentas, kad jis manė, jog jam pavyks paskolintas lėšas grąžinti laiku, todėl nekils sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės, patvirtina, kad paskolos sutarties sąlyga dėl delspinigių dydžio buvo šalių aptarta ir suderinta, tą įrodo ir sutarties 2 punkte esantis ieškovo pareiškimas, jog delspinigiai yra teisingi ir protingi, ieškovas su jais sutinka.
17. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo šalių interesų pusiausvyros ir galimos esminės nelygybės paskolos sutarties sąlygų aspektu, tačiau nenurodo argumentų, pagrindžiančių, jog jis buvo silpnesnioji sutarties šalis. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovo ir R. U. sudaryta paskolos sutartis negali būti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad sudarydamas paskolos sutartį jis neturėjo realios galimybės derėtis dėl sutarties sąlygų (įskaitant ir sąlygą dėl delspinigių), sutarties sudarymo metu 0,5 proc. dydžio delspinigiai būtų buvę neprotingi, neatitinkantys rinkoje taikytų netesybų normų. Ieškovas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad sandorio sudarymo metu ieškovo turtinė padėtis buvo pakankamai gera, ieškovas sutarties sudarymo metu galėjo įvertinti ir įvertino tiek finansinį, tiek teisinį savo įsipareigojimų aspektą. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta ieškovo apeliacinio skundo argumentus dėl neįvertintos esminės paskolos sutarties šalių nelygybės.
18. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ieškovas, sudarydamas sutartį ir vėliau jos nevykdydamas, neprašė R. U. (jo teisių perėmėjų) pakeisti delspinigių dydį, nesitarė su R. U. (jo teisių perėmėjais) dėl šios sąlygos pakeitimo, per sutarties galiojimo laikotarpį nereiškė pretenzijų dėl delspinigių dydžio ir tik pradėjus priverstinį skolos išieškojimą kreipėsi į teismą dėl delspinigių sumažinimo. Delspinigių dydžio ginčijimas pradėjus priverstinio išieškojimo veiksmus, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti pripažįstamas atitinkančiu sąžiningumo ir rūpestingumo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog sutarties sąlygos dėl netesybų neginčijimas beveik ketverius metus įrodo ieškovą suvokus susitarimą dėl netesybų, supratus sutarties privalomumo esmę ir šiam susitarimui notaro akivaizdoje pritarus laisva valia. Šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, sprendžiant delspinigių mažinimo klausimą, nesuponuoja išvados, kad pagal tarp šalių susiklosčiusių santykių pobūdį, šalių elgesį sutarties vykdymo metu sutartimi sulygtas delspinigių dydis galėtų būti pripažintas aiškiai per dideliu.
19. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad 100 000 Eur paskolos grąžinimas buvo užtikrintas du kartus vertingesnio nekilnojamojo turto įkeitimu, jo rinkos vertė kompensuoja atsakovų nuostolius. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu.
20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimui ieškovas įkeitė žemės sklypą ir gyvenamąjį pastatą su kitais inžineriniais statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Sutarties šalys susitarė, kad bendra hipotekos objektų vertė yra 93 080 Eur (6 punktas), užtikrintos prievolės dydis – 100 000 Eur (7.1 punktas), maksimaliosios hipotekos, kuria yra užtikrinamas netesybų ir kreditoriaus nuostolių, patirtų dėl užtikrintos prievolės neįvykdymo ir (ar) netinkamo vykdymo kreditoriui, atlyginimas, suma – 30 000 Eur (7.2 punktas), prievolės įvykdymo terminas – 2017 m. rugsėjo 28 d. (7.4 punktas), hipotekos objektų pardavimo varžytynėse eilė – visas iš karto (8 punktas). Neįvykus įkeisto turto varžytynėms, atsakovai sutiko už 96 000 Eur kainą perimti iš varžytynių neparduotą ieškovo turtą. Tuo pagrindu 2020 m. kovo 3 d. buvo surašytas turto perdavimo išieškotojui aktas, pagal kurį perduoto turto vertė – 96 000 Eur. Taigi, priešingai, nei teigia ieškovas, negalima konstatuoti, kad paskolos grąžinimas buvo užtikrintas du kartus vertingesnio nekilnojamojo turto įkeitimu, kadangi, kaip minėta, pačios sutarties šalys susitarė, jog bendra hipotekos objektų vertė yra 93 080 Eur, o atsakovai šį turtą sutiko perimti už 96 000 Eur sumą. Aplinkybė, kad UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas 2018 m. rugsėjo 5 d. Turto vertės nustatymo pažymoje šio turto vertė buvo nurodyta 195 000 Eur, o UAB „Turto vertė“ Nekilnojamojo turto ekspertizės akte jis buvo įvertintas 160 000 Eur, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, kadangi neatsirado norinčių įsigyti iš varžytynių parduodamą turtą už nurodytas ir vykdant varžytynes sumažintas sumas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad paskolos sutartimi buvo nustatytas paskolos grąžinimo terminas – 2017 m. rugsėjo 28 d., o skolos išieškojimas pagal paskolos sutartį įvykdytas tik 2020 m. kovo 3 d. turto perdavimo išieškotojui aktu. Taigi nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingu laikytinas prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo laikotarpis, o dalinis skolos grąžinimas ją išieškant negali būti laikomas pakankamu pagrindu sumažinti delspinigius.
21. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad atsakovai vykdomojoje byloje reikalauja išieškoti iš ieškovo 30 000 Eur netesybų, ši netesybų procentinė išraiška atitinka žymiai mažesnę nei sutartyje nustatytą 0,5 proc. delspinigių normą (30 000 Eur delspinigių suma, skaičiuojant nuo 100 000 Eur paskolos už 180 dienų, sudaro apytiksliai 0,167 proc.). Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad egzistuoja faktinis ar teisinis pagrindas dar labiau mažinti netesybas. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutartinių delspinigių normą sumažinti iki apeliaciniu skundu prašomų 0,038 proc. už kiekvieną pradelstą dieną nėra pagrindo, ieškovui neįrodžius, kad netesybos yra aiškiai per didelės, jų mažinimas ieškovo prašomu būdu prieštarautų paskolos sutarties šalių valiai sudarant sutartį.
22. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kurios, ieškovo teigimu, pagrindžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo ir R. U. paskolos sutartyje numatytų delspinigių nesumažino kaip aiškiai per didelių. Teisėjų kolegija, vertindama šį apeliacinio skundo argumentą, atkreipia dėmesį, kad teismai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi vadovautis ne a priori (iš anksto), o atsižvelgdami į visų nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą, kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės normos aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, turinčios reikšmės tos teisės normos taikymui, yra tapačios ar iš esmės panašios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2013). Kasacinis teismas savo nutartyse nėra nustatęs universalaus netesybų dydžio, kuris būtų pripažintinas protingu kiekvienos bylos atveju, todėl teismas, spręsdamas netesybų mažinimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju turi atsižvelgti į nagrinėjamos bylos faktinę situaciją, o ne vadovautis kitoje byloje nurodyti protingu delspinigių dydžiu. Pirmosios instancijos teismas iš bylos duomenų nenustatė, kad šalių laisva valia susitartas netesybų dydis yra neprotingas, akivaizdžiai per didelis ar pažeidžiantis sutarties šalių interesų pusiausvyrą, todėl ieškovo apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka suformuotos teismų praktikos, pripažintinas nepagrįstu. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas, kurio 11 straipsnio 8 dalį mini ieškovas, taikomas vartojimo kredito sutartims (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, byloje nėra ginčo, kad ieškovo ir R. U. sudaryta paskolos sutartis nėra vartojimo sutartis, todėl ieškovas nepagrįstai savo reikalavimą grindžia nurodyta teisės norma.
23. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ar proceso teisės normas, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovo apeliacinis skundas yra atmetamas, tenkinamas atsakovų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą atlyginimą. Atsakovų turėtos 700 Eur išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nurodyto dydžio (1 454,8 Eur * 1,3 = 1 891,24 Eur), todėl atsakovams iš ieškovo priteisiama po 350 Eur (700 Eur / 2) atstovavimo išlaidų atlyginimo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo E. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), atsakovams D. U., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir M. U., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.