Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2018-03-06 · Civilinė byla Nr. e2-186-549/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-06
Bylos Nr.
e2-186-549/2018
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00521-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ingrida Krušienė
Ieškovas
T. M. H., N. H.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Snieguolė Šermukšnė, Jonas Platelis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-186-549/2018Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00521-2017-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.11.6.; 3.2.6.5. (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 6 d.Palanga
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Ingrida Krušienė,sekretoriaujant Leokadijai Vaitilavičienei,dalyvaujant ieškovo T. M. H. atstovui advokatui Jonui Plateliui,ieškovės N. H. atstovei advokatei Snieguolei Šermukšnei,atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei V. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų T. M. H. ir N. H. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo parduoti žemės sklypą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai ieškiniu teismo prašė panaikinti 2017-01-25 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus (toliau – ir NŽT skyrius) raštą Nr. 16SD- 88-(14.16.104.) ir 2017-05-02 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) raštą Nr. 1SS-1164-(8.5.) bei įpareigoti NŽT, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintomis taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) parduoti N. H. ir T. M. H. žemės sklypą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Palangoje, taip pat priteisti iš atsakovės žyminį mokestį, atstovavimo ir kitas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovams priklauso statiniai – vandens bokštas, gręžinys ir tvora, esantys valstybiniame žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje, kuriuos įsigijo iš UAB „Palangos vandenys“ 2015-04-30 aukciono metu. Nacionalinės žemės tarnybos skyrius 2015-05-21 raštu davė sutikimą perleisti valstybinės žemės sklypo prie statinių nuomos teises tuo pačiu patvirtindama, kad sklypas yra tinkamai suformuotas ir galimas naudoti pagal paskirtį. 2015-05-25 ieškovų ir UAB „Palangos vandenys” pasirašyta statinių pirkimo-pardavimo sutartimi ir 2015-05-26 priėmimo-perdavimo aktu, pardavėjas perdavė ieškovams visus įsigytus statinius, o taip pat nuomos teisę į 0,1318 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovai perėmė nuomos teises į nurodytą sklypą pagal 2008-07-02 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (4.12.)Ž1 -18. Ieškovai naudoja Žemės sklypą, eksploatuoja jame esančius statinius pagal paskirtį. Ieškovai atliko elektros instaliacijos vandens gręžinyje darbus, gręžinyje sumontavo siurblį bei reikalingą įrangą, nutiesė vandentiekio vamzdžius iki gyvenamojo namo ir pajungė katilinėje. Žemės sklype esantis gręžinys yra registruotas Žemės gelmių registre.

Šalies argumentai

Ieškovai kreipėsi į NŽT Skyrių su 2016-10-28 prašymu žemės sklypą parduoti, tačiau NŽT Skyrius tai padaryti 2017-01-25 raštu atsisakė, taip pat NŽT 2017-05-02 raštu ieškovų skundą dėl NŽT skyriaus 2017-01-25 rašto panaikinimo atmetė. NŽT ir jos skyriaus sprendimai motyvuojami tuo, kad žemės sklypas yra per didelio ploto statiniams eksploatuoti.

Ieškovai su 2016-10-28 prašymu pateikė visus Taisyklėse nurodytus dokumentus, NŽT Skyrius pateiktų dokumentų trūkumų nenustatė ir per nustatytą terminą trūkstamų dokumentų nepareikalavo, todėl prašymas pateikti žemės sklypo planą, kuriame būtų išskirta ir nustatyta valstybinės žemės sklypo dalis, nėra reikalavimas dėl trūkstamų dokumentų pagal Taisyklių 13 p., kadangi planas buvo pateiktas su 2016-10-28 prašymu. Klaipėdos apskrities viršininko 2008-01-22 įsakymu Klaipėdos apskrities viršininko administracija įregistravo žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre ir sudarė 2008-07-02 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (4.12.) Ž1-18, kuria išnuomojo 0,1318 ha ploto susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų paskirties sklypą UAB „Palangos vandenys“ šiame sklype esantiems inžineriniams statiniams eksploatuoti. Tokiu būdu, buvo pripažinta, kad sklype esantiems inžineriniams statiniams eksploatuoti reikalingas visas žemės sklypas, o ne jo dalis, todėl atsakovės reikalavimas pateikti žemės sklypo planą, kuriame būtų išskirta žemės sklypo dalis, yra nepagrįstas. Kadangi atsakovė pagal Taisyklių 16 p., turi visus Taisyklių 12 p. nurodytus dokumentus, turi būti tęsiamos pardavimo procedūros ir parengiamas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektas. Todėl nėra kliūčių žemės sklypo pardavimui. Tai konstatuota ir įsiteisėjusiu Palangos miesto apylinkės teismo 2016-04-10 sprendimu, kuriuo panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos miesto skyriaus 2015 m. rugsėjo 2 d. įsakymas Nr. 16VĮ-271-(14.16.2.) dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo. Minėtame įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad nėra Taisyklių 28 p. nurodytų sąlygų neišnuomoti sklypo ne aukciono tvarka, o tos pačios sąlygos taikytinos žemės sklypų pardavimui ne aukciono tvarka. Kadangi teismas konstatavo, kad ieškovai turi teisę nuomotis žemės sklypą, reiškia pareiškėjai turi teisę ir žemės sklypą išsipirkti.

Žemės sklypas buvo suformuotas detaliuoju planu, kuris patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 127 ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, vadovaudamasi 2008-01-22 įsakymu, įregistravo Žemės sklypą tokio dydžio, koks jis yra, ir būtent tokiu tikslu, kokiam jis buvo išnuomotas UAB „Palangos vandenys“, t.y. inžineriniams statiniams eksploatuoti. NŽT 2015-05-21 raštu davė sutikimą perleisti Žemės sklypo nuomos teisę su nuoroda, kad Žemės sklypas inžineriniams statiniams eksploatuoti, todėl atsakovės argumentai yra nepagrįsti. Atsakovė nepagrįstai nurodo, jog žemės sklype esantys statiniai priskirtini inžineriniams tinklams, nes pagal Lietuvos geologijos tarnybos duomenis vandens bokštas (gręžinio Nr. 10433) yra skirtas iš Nemirsetos gyvenvietėje esančios vandenvietės (vandens telkinys Nr. 3182) išgauti požeminį vandenį, todėl jis priskirtinas inžinerinių statinių rūšiai, hidrotechnikos statinių grupei ir turi būti taikomas Vandens įstatymas bei atitinkami poįstatyminiai aktai. Be to, šiuo atveju taikytino Žemės gelmių įstatymo 16 str. konstatuota, kad žemės sklypas, reikalingas žemės gelmių ištekliams naudoti, gali būti perkamas ar išsinuomojamas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovai įsitikinę, kad atsakovė įpareigotina žemės sklypą parduoti ieškovams.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje ieškovo T. M. H.atstovas advokatas Jonas Platelis ieškinį palaikė. Nurodė, kad ieškovai gyvena (duomenys neskelbtini), ten turi gyvenamą namą, šalia yra žemės sklypas, dėl kurio pardavimo yra ginčas šioje byloje. Tame sklype stovi jų statiniai, iš kurių tiekiamas vanduo į jų namą. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymas yra svarbus įrodymas, kad tokio ploto 2008 m. yra suformuotas sklypas tiems statiniams eksploatuoti ir išnuomotas Palangos vandenims, kurie 2015 m. nusprendė parduoti savo turtą aukcione, o ieškovai juos nusipirko. Po to buvo įregistruota statinio nuosavybės teisė. NŽT pareiškė, kad nutraukia nuomos sutartį, šis nutraukimas teismo buvo pripažintas neteisėtu. 2016-10-28 ieškovai kreipėsi į NŽT dėl sklypo pardavimo, tačiau NŽT nesutiko, prašė pateikti žemės sklypo ribų planą. NŽT atsakymai yra neteisėti ir nemotyvuoti, todėl naikintini. Žemės įstatymo 10 str., administraciniai aktai neatitinka procedūrinių reikalavimų; kliūčių nebuvimas yra konstatuotas įsiteisėjusiais Palangos miesto apylinkės teismo sprendimais. Pardavimo sąlygos yra ekvivalentiškos nuomos sąlygoms, todėl tokio pat dydžio sklypas gali būti parduodamas ieškovams. NŽT bando argumentuoti, kad jiems reikalingas mažesnis plotas, tačiau šie reikalavimai yra nemotyvuoti. Institucija vilkina sprendimo priėmimą, šiurkščiai pažeidžia terminus. Prašo ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės N. H. atstovė advokatė S. Š. teismo posėdyje ieškinio reikalavimus palaikė. Paaiškino, kad ieškovai įsigijo statinius iš „Palangos vandenų“ aukcione, į juos investavo savo lėšas, gręžinį užregistravo savo vardu ir naudoja savo namo reikmėms. Žemė aplink jį nuomojama, NŽT nutraukė nuomos sutartį, todėl ieškovai nusprendė tą sklypą nusipirkti. Pagal 1991-07-25 Žemės reformos įstatymą ir su tam tikrais pakeitimais galiojantį iki šiol, galima įsigyti žemę.

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodo, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta, jog valstybinės žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovams nuosavybės priklauso kiti inžineriniai statiniai – kiemo statinių (vandens bokštas, gręžinys, tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Palangos miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-118-824/2016 pagal ieškovų ieškinį Nacionalinei žemės tarnybai dėl neteisėto valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo, nebuvo sprendžiamas klausimas ar šiems inžineriniams statiniams – kiemo statiniams – eksploatuoti reikalingas visas 0,1318 ha nuomojamas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, plotas.

Šalies argumentai

Ieškovams NŽT skyriui 2016-10-28 pateikus prašymą parduoti naudojamą valstybinės žemės sklypą, 2017-01-24 buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje. Iš viešai prieinamų Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 skaitmeninio rastrinio ortofotografinio žemėlapio bei žemės sklypo faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu atliktos vietovės foto fiksacijos nustatyta, kad didžioji žemės sklypo dalis yra apaugusi medžiais ir nėra naudojama, o esami kiemo statiniai užima mažesnę dalį ploto, todėl darytina išvada, kad visas Žemės sklypas nėra reikalingas esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą tiesioginę paskirtį. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis, NŽT skyrius 2017-01-25 raštu Nr. 16 SD-88-( 14.16.104.) „Dėl prašymo“ pasiūlė Ieškovams parengti žemės sklypo planą, kuriame būtų išskirta žemės sklypo dalis, reikalinga jame esantiems statiniams eksploatuoti, o NŽT, išnagrinėjusi ieškovų 2017-02-27 skundą, padarė išvadą, kad šio rašto naikinti nėra teisinio pagrindo. Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 ir 10 straipsnių nuostatomis, valstybinės žemės sklypai lengvatinėmis sąlygomis, ne aukciono būdu, parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, statiniai – vandens bokštas ir gręžinys – priskirtini Reglamento IV skyriaus 5 skirsnyje nurodytiems inžineriniams tinklams. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad inžineriniai statiniai - susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 punkto 2 dalį, atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros objektai, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė V. V. palaikė institucijos poziciją, prašė ieškinio netenkinti. Paaiškino, kad žemės sklypas, kurį siekia pirkti ieškovai, yra per didelis tiems statiniams eksploatuoti. Remiantis Žemė įstatymo 40 str. 2 d., institucija klaidingai išdavė sutikimą perleisti nuomos teisę prie statinių. Apeliacinis teismas pasisakė dėl nuomos sutarties, tačiau nenagrinėjo žemės sklypo dydžio klausimo. Institucija neatsisako parduoti žemės sklypo, tačiau tik tokio plotą, kuris reikalingas pastatams eksploatuoti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nagrinėjamas ginčas, susijęs su valstybinės žemės pirkimo–pardavimo teisiniais santykiais.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apskrities viršininkas priėmė 2008-01-22 įsakymą, kuriuo įpareigojo Klaipėdos apskrities Palangos m. žemėtvarkos skyriaus vedėją pateikti duomenis VĮ Registrui centras dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje įregistravimo nekilnojamojo turto registre bei šį sklypą išnuomoti UAB „Palangos vandenys“. Atsižvelgdama į šį Įsakymą, Klaipėdos apskrities viršininko administracija sudarė 2008-07-02 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (4.12.)Ž1-18, kuria išnuomojo 0,1318 ha ploto susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų paskirties sklypą UAB „Palangos vandenys“ šiame sklype esantiems inžineriniams statiniams eksploatuoti iki 2044 metų.

UAB „Palangos vandenys“ viešo aukciono, vykusio 2015-04-30, metu pardavė savo nekilnojamąjį turtą: vandens bokštą, gręžinį ir tvorą, esančius (duomenys neskelbtini), Palangoje.

Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrius 2015-05-21 raštu davė sutikimą perleisti valstybinės žemės sklypo prie statinių nuomos teises, tuo pačiu nurodant, kad naujas statinių savininkas ir Žemės sklypo nuomininkas privalo eksploatuoti pagal Sutartyje nustatytą bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotą pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį – Kita bei naudojimo būdą – Susisiekimo ir inžinierinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos.

Priėmimo-perdavimo 2015-05-25 aktu prie 2015-05-25 sutarties Nr. KIES-3952 pardavėjas UAB „Palangos vandenys“ perdavė ieškovams visus įsigytus statinius – Kitus inžinerinius statinius-Kiemo statinius (vandens bokštą, gręžinį, tvorą), esančius (duomenys neskelbtini), Palangoje, o taip pat nuomos teisę į 0,1318 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovų nuosavybės teisės į statinius ir nuomos teisės į nurodytą žemės sklypą buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos pranešė, kad Žemės gelmių registro tvarkytojas, registro Gręžinių dalyje įrašė naują gręžinio indentifikavimo Nr. 10433 savininką – N. H..

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016-10-30 išrašo matyti, šio sklypo paskirtis nurodyta – Kita. Žemės sklypo naudojimo būdas – Susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorija. Žemės sklypo plotas ir užstatyta teritorija – 0,1318 ha. Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus.

Iš prisijungtos civilinės bylos 2-118-824/2016, nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus vedėjo 2015-09-02 įsakymu valstybinės žemės nuomos sutartis buvo nutraukta prieš terminą, tačiau Palangos miesto apylinkės teismo 2016-04-10 sprendimu šis įsakymas panaikintas. Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-07 nutartimi Palangos miesto apylinkės teismo 2016-04-10 sprendimas paliktas galioti.

Ieškovai 2016-10-28 prašymu kreipėsi į atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Palangos skyrių, prašydami parduoti nuomojamą valstybinės žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, tačiau 2016-11-30 raštu ieškovams buvo nurodyta pateikti žemės ribų planą, kuriame būtų išskirta ir nustatyta valstybinės žemės sklypo dalis, reikalinga statiniams eksploatuoti, ir tik pateikus minėtą planą, bus sprendžiamas klausimas dėl valstybinės žemės dalies pardavimo.

Ieškovams 2016-12-27 raštu paprašius Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Palangos skyrių patikslinti savo 2016-11-30 atsakymą, pastaroji 2017-01-25 nurodė, kad valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Palangoje suformuotas kitiems inžineriniams statiniams - kiemo statiniams eksploatuoti, yra per didelio ploto. Ieškovams dar karta buvo nurodyta pateikti žemės sklypo planą, nes tik tada bus sprendžiamas klausimas dėl valstybinės žemės dalies pardavimo.

Ieškovai NŽT skyriaus 2017-01-25 raštą apskundė atsakovei Nacionalinės žemės tarnybai prie ŽŪM, tačiau atsakovė 2017-05-02 raštu Nr. 1SS-1167-(8.5.) ieškovų skundo netenkino, motyvuodama tuo, kad 2017-01-24 atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje, bei iš viešai prieinamo Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 skaitmeninio rastrinio ortofotografmio žemėlapio nustatyta, jog žemės sklypas, kuris suformuotas kitiems inžineriniams statiniams – kiemo statiniams (unikalus Nr. 2596-3001-7027) eksploatuoti, yra per didelio ploto, nes didžioji žemės sklypo dalis yra apaugusi medžiais ir nėra naudojama pagal paskirtį, o esami kiemo statiniai užima mažesnę dalį ploto. Buvo padaryta išvada, kad 0,1318 ha ploto žemės sklypas nėra reikalingas esamiems statiniams eksploatuoti, todėl pagrindo naikinti Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus 2017-01-25 raštą nėra.

Byloje nagrinėjamas ginčas, susijęs su valstybinės žemės pirkimo – pardavimo teisiniais santykiais. Žemės teisinius santykius reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos Žemės įstatymas (toliau – Žemės įstatymas), kuriame, be kita ko, nustatyta valstybinių žemės sklypų pardavimo tvarka. Pagal šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalį įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises.

Žemės įstatymo 10 str. 5 dalies 1 punktas nustato, kad be aukciono parduodami žemės sklypai, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent – fizinio arba juridinio asmens teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą ir valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti.

Minėtų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-15 nutarimo Nr. 1442 redakcija), 3 punkte detalizuota, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju dėl to, kokio dydžio žemės sklypas yra būtinas pastatams, statiniams eksploatuoti, yra sprendžiama individualiai (Konstitucinio Teismo 2014-10-30 nutarimas).

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyme nustatyta teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014). Pastatų savininkai turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą. Nuomotino ar perkamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos – pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008).

Byloje nekyla ginčas dėl to, kad valstybinės žemės sklype, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Palangoje, yra ieškovams priklausantys inžineriniai statiniai – vandens bokštas, gręžinys ir tvora, tačiau atsakovės vertinimu, šie statiniai priskirtini inžineriniams tinklams, kuriems pagal Žemės įstatymo 40 str. 6 d. 2 d. neformuojamas atskiras sklypas, nes jiems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas.

Su tokiais atsakovės argumentais teismas nesutinka. Kaip buvo nustatyta Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-07 nutartyje, kuria paliktas galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2016-04-20 sprendimas, pagal Lietuvos geologijos tarnybos duomenis, vandens bokštas (gręžinio Nr. 10433) yra skirtas požeminiam vandeniui iš Nemirsetos gyvenvietėje esančios vandenvietės (vandens telkinys Nr. 3182) išgauti. Atsižvelgiant į STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ nuostatas, statiniai, skirti vandens išgavimo bei tiekimo reikmėms ir esantys vandenvietėse, priskirtini inžinerinių statinių rūšiai, hidrotechnikos statinių grupei (STR 1.10.09:2003 6.2.3 p. ir 11.5.1 p.). Hidrotechnikos statinių statybą bei rūšis reglamentuoja ne tik Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, bet ir Lietuvos Respublikos vandens įstatymas bei atitinkami įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, tokie kaip STR 2.02.06:2004 „Hidrotechniniai statiniai. Pagrindinės nuostatos“ ir STR 2.02.04:2004 „Vandens ėmimas, vandenruoša. Pagrindinės nuostatos“. Šiame akte apibrėžta vandenvietės sąvoka – tai žemės paviršiaus teritorija, užimanti požeminio vandens telkinio dalį, kurioje sutelkti požeminio vandens kaptažo ir kiti inžineriniai statiniai, pakėlimo ir perdavimo vartotojui statiniai ir įrenginiai, kuriais išgaunamas vanduo tiekiamas į vandentiekio sistemą (10.15 p.), o vandens ėmykla – tai statinys vandeniui paimti iš paviršinių ir požeminių vandens šaltinių (10.17 p.). Pažymėtina, jog teismas iš naujo nenustatinėja aplinkybių, kurios buvo nustatytos įsiteisėjusiuose Palangos miesto apylinkės teismo 2016-04-20 sprendime ir Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-07 nutartyje, kuria paliktas galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2016-04-20 sprendimas, nes nustatytos aplinkybės yra laikytinos prejudiciniu faktu, kurio nereikia įrodinėti (CPK 182 str. 2 p.). Todėl darytina išvada, jog kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, t. y. vandens bokštas, gręžinys, tvora, esantys (duomenys neskelbtini), Palangoje, negali būti priskiriami prie inžinerinių tinklų pagal Reglamento STR 1.01.09:2003 IV skyriaus 5 skirsnį ir laikomi inžinerinės infrastruktūros objektais, kuriems aptarnauti nereikalingas didesnis nei 0,01 ha žemės plotas.

Žemesnės instancijos teismas

Minėtose Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse nustatyta, jog parduodami ar išnuomojami sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuose planuose ir tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamo turto registre įrašytą tiesioginę paskirtį. Tačiau norminiai aktai nenurodo ir neapibrėžia, kokio būtent dydžio sklypas turi būti formuojamas konkrečiam statiniui eksploatuoti.

Atsakovė nurodė, kad atsižvelgiant į faktinių duomenų patikrinimą vietovėje, atlikta 2017-01-24 ir į viešai prieinamų Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 skaitmeninio rastrinio ortofotografinio žemėlapio duomenis, nustatė, jog didžioji ginčo žemės sklypo dalis nėra naudojama žemės sklype esantiems kiemo statiniams eksploatuoti, ir naudojama ne pagal paskirtį, todėl 0,1318 ha ploto žemės sklypas yra per didelio ploto esamiems statiniams eksploatuoti, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, negalėjo nurodyti, koks būtent plotas naudojamas ir yra reikalingas statiniams eksploatuoti (CPK 178 straipsnis).

Atsakovės atstovė teismo posėdyje taip pat nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismas 2016-10-07 nutartimi nenagrinėjo ginčo žemės sklypo dydžio klausimo, o sprendė tik dėl nuomos sutarties, tačiau pažymėtina, kad Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p., nurodo, kad analogiškai kaip ir valstybinės žemės pardavimo atveju, valstybinės žemės nuomos be aukciono būdu žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Vadinasi, pripažinus, jog žemės sklypo nuomos sutartis buvo nutraukta neteisėtai, preziumuota ir tai, kad žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Palangoje, yra būtent tokio dydžio, koks yra būtinas jame esantiems statiniams eksploatuoti.

Ieškovai kartu su skundu atsakovei Nacionalinės žemės tarnybai prie ŽŪM, pateikė Žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, kuris patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarnybos 2004-05-20 sprendimu Nr. 127, bei detaliojo plano sprendinius, kuriais dalinai koreguojant Palangos miesto Nemirsetos detaliojo plano korektūros sprendinius planuojamai teritorijai, ir formuojami 9 sklypai, tarp jų ir ginčo Sklypas Nr. 1, kurio plotas 1318 kv. m., pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, žemės sklypo naudojimo būdas (pobūdis) – infrastruktūros teritorija, inžinerinės infrastruktūros tinklams, objektams įrengti ir eksploatuoti (indeksas 14). Taip pat ieškovai pateikė žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Palangoje, planą, suformuotą UAB „Vakarų matininkai“ atliekant kadastrinius matavimus, iš kurio matyti, kad sklypas suformuotas 1318 m² ploto ir su šiuo žemės planu bei jo ribomis sutiko visos suinteresuotos šalys, tarp jų ir Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto Žemėtvarkos skyrius, kurio funkcijas yra perėmęs Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Palangos skyrius.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka) apie įregistruotą ieškovams turtą, t. y. vandens bokštą, gręžinį, tvorą, registro numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, matyti, kad šio turto tikslinė paskirtis nurodyta – kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai. Naudojamo žemės sklypo plotas prie šių statinių pagal Registro duomenis ir detalųjį planą yra 0,1318 ha. Šio žemės sklypo naudojimo būdas – susiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorija. Užstatyta teritorija taip pat 0,1318 ha. Kaip matyti iš 2008-07-02 Sutarties Nr. (4.12)Ž1-18, Klaipėdos apskrities viršininko administracija išnuomojo 0,1318 ha ploto susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų paskirties sklypą UAB „Palangos vandenys“ šiame sklype esantiems inžineriniams statiniams eksploatuoti iki 2044 metų. UAB „Palangos vandenys“ viešo aukciono, vykusio 2015-04-30 metu, pardavus nekilnojamąjį turtą: vandens bokštą, gręžinį ir tvorą, esančius (duomenys neskelbtini), Palangoje, ieškovei N. H., jai buvo perleista ir nuomos teisė į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Palangoje. NŽT skyrius 2015-05-21 raštu sutiko perleisti valstybinės žemės sklypo prie statinių nuomos teises, tuo pačiu nurodydamas, kad naujas statinių savininkas ir Žemės sklypo nuomininkas privalo eksploatuoti pagal Sutartyje nustatytą bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotą pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį – Kita bei naudojimo būdą – Susisiekimo ir inžinierinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos.

Teritorijų planavimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2004-05-01 iki 2004-10-16) 25 straipsnis apibrėžia detaliojo teritorijų planavimo procesą ir įtvirtina, kad šį procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas ir baigiamasis etapas. Būtent teritorijų planavimo dokumento rengimo etapo metu vertinamas esamos teritorijos (žemės sklypų) užstatymas, inžineriniai tinklai, gatvės, želdiniai, gamtos ir kultūros paveldo objektai ir kt., nustatomos teritorijos vystymo tendencijos, probleminės situacijos, nustatomos teritorijos naudojimo ir apsaugos svarbiausios kryptys ir tvarkymo prioritetai, numatomos teritorijos naudojimo ir apsaugos priemonės, statybų bei aplinkos tvarkymo programa, veiklos reglamentavimas. Teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo etapas yra reikalingas teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikiui Vyriausybės nustatyta tvarka įvertinti. Baigiamojo etapo metu atliekamas teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymas, derinimas su institucijomis, nagrinėjami ginčai, tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje, tvirtinimas ir registravimas teritorijų planavimo registre. Teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 3 dalis nustato, kad detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymams, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų sprendiniams, kitiems teisės aktams.

Nors atsakovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad NŽT skyriaus 2015-05-21 sutikimas perleisti valstybinės žemės sklypo prie statinių nuomos teises buvo klaidingas, tačiau jokių veiksmų šiai menamai klaidai ištaisyti nesiėmė, prieštaravimų dėl Žemės sklypų Klaipėdos pl. 3, 5, 7, 9, 9a detaliojo plano sprendinių nepareiškė, jo neginčijo, su žemės sklypo Klaipėdos pl. 7a, Palangoje, planu taip pat sutiko. Taigi, jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad patvirtintas detalusis planas pažeidžia Teritorijų planavimo įstatymo 22 str., nenustatyta.

Kaip buvo nustatyta Palangos miesto apylinkės teismo 2016-04-20 sprendime, ieškovai į viešame aukcione įsigytą turtą – vandenvietę – investavo 4 646,16 Eur lėšų (atliko elektros instaliacijos vandens gręžinyje darbus, gręžinyje sumontavo siurblį bei reikalingą įrangą, nutiesė vandentiekio vamzdžius iki gyvenamojo namo ir prijungė katilinėje) tam, kad jį būtų galima naudoti pagal paskirtį ir tuo tikslu, kuriuo įsigijo. Todėl sprendė, kad žemės sklypas faktiškai yra naudojamas ir jame yra pastatyti statiniai, eksploatuojami ir naudojami pagal jų nustatytą paskirtį. Tokiu būdu, pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeisti žemės sklypo formavimo tvarką nustatantys norminiai aktai ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Palangoje, yra suformuotas per didelis jame esantiems pastatams eksploatuoti, nėra jokio teisinio pagrindo.

Byloje nėra nustatyta, kad per laikotarpį nuo Palangos miesto apylinkės teismo 2016-04-20 sprendimo įsiteisėjimo, būtų pasikeitusios kokios nors aplinkybės, kurios leistų daryti išvadą, jog ginčo žemės sklypas nėra naudojimas pagal paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registre, kad pastatų yra sumažėję, ar atsirado kitų aplinkybių, kurios patvirtintų, kad esantiems sklype statiniams eksploatuoti reikalingas mažesnis žemės sklypas nei jis yra suformuotas šiuo metu – 0,1318 ha, todėl darytina išvada, jog ieškovams priklausančių inžinerinių statinių – vandens bokšto, gręžinio ir tvoros, eksploatacijai yra būtinas būtent toks žemės plotas, koks ir yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, įtvirtintas detaliuoju planu bei įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamus žemės sklypus, privalo pateikti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypų buvimo vietą „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“ 12 p., nurodytus dokumentus. Konkrečiu atveju tai būtų: 1. prašymas parduoti žemės sklypą (jo dalį). Jeigu žemės sklypą pageidauja pirkti du ar daugiau asmenų bendrosios (dalinės ar jungtinės) nuosavybės teise, jie pateikia prašymą, pasirašytą visų arba vieno iš jų, jei jis turi notaro patvirtintą įgaliojimą atstovauti kitiems asmenims. Prašyme turi būti nurodyti statinių ir įrenginių, esančių prašomame parduoti naudojamame žemės sklype, unikalūs numeriai ir atsiskaitymo su valstybe už perkamą žemės sklypą būdas – iš karto ar išsimokėtinai; 2. žemės sklypo suteikimą ar naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas (jeigu žemės sklype nėra statinių ir įrenginių); 3. fizinio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento; 4. naudojamo žemės sklypo plano, kuriame būtų pažymėti esami statiniai ir įrenginiai (jeigu jų yra ir kai prašymo parduoti žemės sklypą pateikimo metu prašomas parduoti žemės sklypas yra suformuotas), įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją. Taigi, taisyklėse nėra reikalavimo asmeniui, pageidaujančiam pirkti naudojamą žemės sklypą, kartu su prašymu parduoti žemės sklypą teikti naudojamo žemės sklypo planą, kuriame būtų išskirta ir nustatyta sklypo dalis, reikalinga sklype esančių statinių eksploatavimui, pakanka pateikti tik naudojamo žemės sklypo planą, kuriame būtų pažymėti esami statiniai ir įrenginiai.

Taisyklių 13 p. nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 10 darbo dienų nuo prašymo ir kitų dokumentų gavimo patikrina, ar prašyme nurodyti visi reikiami duomenys ir pateikti visi Taisyklių 12 punkte nurodyti dokumentai, taip pat sutikrina asmens pateiktus duomenis su Juridinių asmenų registro duomenimis, patvirtinančiais Lietuvos Respublikos juridinio asmens įregistravimą (jeigu naudojamą žemės sklypą pageidauja pirkti Lietuvos Respublikos juridinis asmuo), arba su Juridinių asmenų registro duomenimis, patvirtinančiais užsienio juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos Lietuvoje įsteigtos atstovybės ar filialo įregistravimą ir informaciją apie atstovybę ar filialą įsteigusį asmenį (jeigu naudojamą žemės sklypą pageidauja pirkti užsienio juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, įsteigę Lietuvoje atstovybę ar filialą), taip pat su Nekilnojamojo turto registro duomenimis, patvirtinančiais statinių ir įrenginių, esančių žemės sklype, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimą; prideda Juridinių asmenų registro ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus prie asmens pateikto prašymo ir kitų dokumentų, nurodytų Taisyklių 12 punkte. Jeigu prašyme nurodyti ne visi reikiami duomenys ar pateikti ne visi Taisyklių 12 punkte nurodyti dokumentai, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys nustato iki 15 darbo dienų terminą jiems pateikti ir apie tai raštu praneša asmeniui. Jeigu per nustatytą laiką reikiami duomenys ir dokumentai nepateikiami, prašymas nenagrinėjamas ir kartu su pateiktais dokumentais grąžinamas asmeniui.

Šiuo atveju, kaip matyti iš 2016-10-28 prašymo, ieškovai T. M. H. ir N. H. kartu su prašymu parduoti jiems naudojamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Palangoje, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra jiems nuosavybės teise priklausantys statiniai (unik. Nr. 2596-3001-7027), pateikė ir šio žemės sklypo plano kopiją.

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Palangos skyrius, 2016-10-28 priėmęs T. M. H. ir N. H. prašymą, per Taisyklių 13 p. nurodytą terminą jokių prašymo trūkumų nenustatė, trūkumų šalinimo instituto netaikė, ir tik praėjus daugiau nei mėnesiui iš ieškovų pareikalavo pateikti duomenis, kurie nėra numatyti Taisyklių 12 p. Todėl konstatuotina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Palangos skyrius nepagrįstai atsisakė tęsti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo ieškovams be aukciono procedūrą.

Byloje nesurinkus įrodymų, jog ieškovai nenaudojo žemės sklypo pagal tikslinę paskirtį, taip pat nepaneigus, jog žemės sklypas, Klaipėdos pl. 7a, Palangoje, yra visiškai užstatytas ieškovams priklausančiais statiniais ir yra būtent tokio dydžio, koks yra būtinas jame esantiems statiniams eksploatuoti bei įvertinus tai, kad sprendžiant ieškovų prašymą dėl naudojamo valstybinės žemės sklypo pardavimo, buvo pareikalauta pateikti duomenis, kurie nėra numatyti teisės aktuose (Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 12 p.), spręstina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Palangos skyrius priėmė nepagrįstą sprendimą nespręsti ieškovų prašymo dėl naudojamo žemės sklypo, Klaipėdos pl. 7a, Palangoje, pardavimo, o atsakovė - Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM nepagrįstai šį sprendimą paliko galioti. Pripažinus, jog atsakovės priimtas 2017-05-02 sprendimas yra nepagrįstas, jis naikintinas, taip pat panaikinant ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Palangos skyriaus 2017-01-25 raštą „Dėl prašymo“. Įvertinus tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Palangos skyrius, priėmęs ieškovų prašymą dėl žemės sklypo, Klaipėdos pl. 7a, Palangoje, pardavimo, nenustatė jokių prašymo trūkumų, numatytų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 12 p., bei netaikė šių Taisyklių 13 p. numatyto termino trūkumams šalinti, teismas pripažįsta, kad ieškovai turi teisę įsigyti žemės sklypą, kuriame yra jų nuosavybės teise valdomi statiniai lengvatinėmis sąlygomis (ne viešo aukciono būdu), todėl ieškinys tenkintinas – atsakovė įpareigotina parduoti ieškovams ginčo žemės sklypą vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintomis taisyklėmis.

Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., 98 str. nuostatomis, patenkinus ieškinį iš atsakovės priteistinos ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos. CPK 98 str. 2 d. nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė N. H. turėjo šias išlaidas: 150,00 Eur žyminio mokesčio (2017-05-17 mokėjimo nurodymas Nr. 287, ir2017-10-13 mokėjimo dokumentas Nr. 10131206) ir 550,00 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti (2018-02-13 sąskaita ser. PLS Nr. 18-234, ir 2018-02-13 mokėjimo pavedimas dok. Nr. 02131754). Ieškovas T. M. H. patyrė 1303,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ( 2017-06-02 sąskaita Nr. PLJ17-129, 2018-01-18 sąskaita Nr. PLK18-101, 2017-06-06 mokėjimo nurodymas 999,00 Eur sumai (mokėtojas N. H.) ir 2018-01-18 mokėjimo nurodymas 304,00 Eur).

Teismas, atsižvelgdamas į byloje suteiktų teisinių paslaugų kiekį, bylos aplinkybes, į tai, kad turėtos išlaidos advokatų pagalbai neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), ieškinį patenkinus ieškovams iš atsakovės priteistinos įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269, 270 straipsniais, teismas

nutaria

ieškinį tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017-05-02 raštą „Dėl Jūsų skundo“ Nr. 1SS-1164-(8.5.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2017-01-25 raštą „Dėl prašymo“ Nr. 16SD-88-(14.16.104).

Įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos parduoti ieškovams T. M. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 0,1318 ha dydžio valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis.

Iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (į. k. 188704927) priteisti ieškovei N. H., a.k. (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynis šimtus eurų, 00 ct), ir T. M. H., a. k. (duomenys neskelbtini) 1303,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus tris eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Teisėja Ingrida Krušienė