- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-28
- Bylos Nr.
- A-556-1533-14
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01903-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Atsakovas
- Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos Utenos ligoninės
- Trečiasis asmuo
- E. B.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Utenos ligoninės skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui E. B. dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Utenos ligoninė (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. birželio 4 d. išsiuntė paštu teismui skundą (I t., b. l. 1–4), kuriame prašė panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2013 m. gegužės 9 d. įsakymą Nr. T1-607 „Dėl pacientei E. K. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamame įsakyme buvo nustatyta, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui E. B. 2012 m. rugpjūčio 22 d. – 2012 m. rugpjūčio 28 d. VšĮ Utenos ligoninėje sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant 2013 m. balandžio 24 d. Kontrolės T3-244-1/2012 ataskaitos Nr. D17-61-(1.27) (toliau – ir Kontrolės ataskaita) išvadoje nurodytų teisės aktų reikalavimus ir pareiškėjas įspėtas dėl išvadoje nurodytų teisės aktų pažeidimų. Pažymėjo, kad minėto administracinio akto priėmimo faktinis pagrindas yra Kontrolės ataskaita, kurioje akcentuota, jog konsultantas gydytojas akušeris ginekologas pažymėjo, kad diagnozė buvo nustatyta teisingai, sudarytas tyrimų ir gydymo planas, paskirti tinkami tyrimai, paskirtas kryptingas gydymas, viena iš tikėtinų persileidimo priežasčių – intraamnioninė infekcija, nėra įrodytų veiksmingų intervencijų, kaip išvengti persileidimo, kurį lemia infekcijos. Nurodė, kad nepagrįstai, t. y. nepaisant minėtų duomenų, Kontrolės ataskaitos išvadose nustatyta, jog buvo pažeistas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. V-170 1 punktu patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 64:2008 „Gydytojas akušeris ginekologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (toliau – ir Norma) 11.11 punktas, reikalaujantis, kad būtų tinkamai tvarkomi medicinos praktikos dokumentai, teikiama statistikos ir kita informacija Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka ir analizuojami savo darbo rezultatai, t. y. nėra duomenų, jog būtų pažymėtas 2012 m. rugpjūčio 22 d. E. B. atlikto kraujo tyrimo vertinimas, ir nėra duomenų, kad būtų pažymėtas 2012 m. rugpjūčio 23 d. E. B. atliktų mikrobiologinio, lyties organų išskyrų ir šlapimo tyrimų vertinimas. Atkreipė dėmesį, kad atlikti tyrimai buvo normos ribose, todėl papildomas jų vertinimas nereikalingas. Abejoja, ar atliktų tyrimų vertinimo pažymėjimas medicininiuose dokumentuose pagrįstai įvertintas kaip sveikatos priežiūros paslaugos sudedamoji dalis, ypač atsižvelgiant į tai, kad iš konsultanto gydytojo akušerio ginekologo išvadų matyti, jog faktiškai atlikti tyrimai buvo vertinti tinkamai, buvo paskirtas tinkamas gydymas. Pareiškėjo manymu, Normos 11.11 punkte reglamentuojamos gydytojo akušerio ginekologo pareigos negali būti sutapatinamos su asmens sveikatos priežiūros paslaugomis. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.725 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos yra veikla, įskaitant tyrimus ir su asmeniu tiesiogiai susijusius patarimus, kuria stengiamasi asmenį išgydyti, apsaugoti nuo susirgimo ar įvertinti jo sveikatos būklę. Iš minėto reglamentavimo matyti, kad formalus medicininių dokumentų pildymo reikalavimų pažeidimas, dėl kurio nei netinkamai paskirti tyrimai, nei gydymo taktika, nei jis sutrukdė kitiems specialistams įvertinti paskirtų tyrimų rezultatus, negali būti vertinamas kaip netinkamos sveikatos priežiūros paslaugos suteikimas. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui tinkamu laiku tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami, o to paties įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų rodiklius ir jų turinio reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras. Atkreipė dėmesį, kad minėtas teisės aktas nėra priimtas iki šiol, todėl teisės aktais nėra reglamentuota, ar medicininių dokumentų pildymo reikalavimų pažeidimas yra rodiklis, turintis įtakos asmens sveikatos priežiūros tinkamumui, ir jei taip, tai kokie šio rodiklio turinio reikalavimai. Pareiškėjo nuomone, nesant teisės aktų apibrėžties, kokie rodikliai lemia kokybišką sveikatos priežiūros paslaugą, nėra teisinio pagrindo deklaruoti, kad formalus medicininių dokumentų pildymo pažeidimas pats savaime lėmė nekokybišką asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimą. Pažymėjo, kad atliekant E. B. skundo tyrimą nebuvo nustatyta, kad jai reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo neprieinamos, nesaugios ar neveiksmingos, suteiktos netinkamu laiku ar netinkamoje vietoje arba netinkamo specialisto. Pagrindinė gydytojo pareiga yra teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą, o šios pareigos tinkamas įgyvendinimas priklauso nuo gydytojo pasirinktų priemonių medicinos pagalbai suteikti, taip pat jų taikymo atidumo, rūpestingumo, efektyvumo. Pareiškėjo manymu, nustatyta vienintelė neatitiktis teisės aktų reikalavimams, t. y. į medicininius dokumentus neįrašytas atliktų tyrimų vertinimas, neturėjo jokios įtakos E. B. teiktų asmens sveiktos priežiūros paslaugų saugumui, efektyvumui, prieinamumui. Atkreipė dėmesį, kad E. B. skundo nagrinėjimas buvo pradėtas nesant tam teisinių procesinių prielaidų, nes 2013 m. vasario 6 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. T1-137 patvirtinto Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 20.6 punkte nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas ar skundo nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu nesilaikoma privalomos įstatymuose nustatytos pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos. Trečiojo suinteresuoto asmens skundo padavimo dieną galiojusio Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje buvo nustatyta, kad į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientai turi teisę kreiptis tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, jų manymu, jų teisės buvo pažeistos. Akcentavo, kad E. B. niekada Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka nesikreipė į pareiškėją su skundu dėl tariamai netinkamai teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, t. y. nepasinaudojo privaloma įstatymuose nustatyta pacientų skundų nagrinėjimo tvarka, todėl atsakovas neturėjo teisinių prielaidų pradėti E. B. skundo nagrinėjimą. Be to, 2012 m. rugsėjo 3 d. prašyme nėra išreikštos jokios pretenzijos dėl tariamai netinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, o tik prašoma paaiškinti, dėl kieno kaltės trečiasis suinteresuotas asmuo prarado kūdikį.
Atsiliepimas
Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 46–48) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas paaiškino, kad Tarnyba vykdo sveikatos priežiūros paslaugų kokybės bei pacientų saugos kontrolę, t. y. pagal savo kompetenciją kontroliuoja, kaip laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, reikalavimų, vykdo pacientų teisių ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, pagal savo kompetenciją nagrinėja juridinių ir fizinių asmenų prašymus, pranešimus ir skundus. Atsakovo manymu, asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimas turi būti suprantamas kaip konkrečiu kontroliuojamuoju laikotarpiu sveikatos priežiūros įstaigos teiktų sveikatos priežiūros paslaugų atitikties teisės aktų keliamiems reikalavimams nustatymas de jure ir de facto, neišskiriant ir neapeinant tam tikrų epizodų iš asmens ligos istorijos. Atliekant asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę kontroliuojamasis laikotarpis apima visų pacientei teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės patikrinimą. Tarnyba, vertindama pareiškėjo pacientei teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atvejį, rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis, kurios buvo nustatytos išsamiai išanalizavus pateiktą medicininę dokumentaciją, ir teisės aktais, todėl pareiškėjo teiginiai, kad Tarnyba netyrė teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, saugumo ir tinkamumo, yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad Tarnyba, vadovaudamasi Tarnybos nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų 2011 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-839, 10.40 punktu, turi teisę vykdyti pacientų teisių ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę. Aprašo 4 punkte nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolė – Tarnybos atliekamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimas, įskaitant pacientų teisių priežiūrą, kurio metu nustatoma juridinių ir fizinių asmenų, kurie verčiasi asmens sveikatos priežiūros veikla, teiktų ar nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktis teisės aktų reikalavimams, paciento teisių pažeidimo ar nepažeidimo faktas. Vadovaudamasi Sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsniu, Tarnyba atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo priežiūrą. Minėto įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje apibrėžta, kad sveikatos priežiūros tinkamumas – tai valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos priežiūros sąlygos, užtikrinančios sveikatos priežiūros paslaugų bei patarnavimų kokybę ir efektyvumą. Sistemiškai vertinant šio įstatymo nuostatas, matyti, kad sveikatos priežiūros paslaugų kokybė jame siejama būtent su paslaugų tinkamumu. Tarnybos nuomone, asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybė tiesiogiai priklauso nuo teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų laikymosi teikiant šias paslaugas. Atkreipė dėmesį, kad jeigu teisės aktuose nustatytų reikalavimų nėra laikomasi, teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos negali būti laikomos saugiomis ir kokybiškomis, taip pažeidžiama paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Atsakovo manymu, vertinant asmens sveikatos priežiūros paslaugos atitiktį teisės aktų reikalavimams, turi būti vertinamas ir medicininės dokumentacijos pildymas, nes medicinos dokumentai, tinkamas jų pildymas, yra viena iš asmens sveikatos priežiūros paslaugų sudėtinių dalių, užtikrinančių sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir efektyvumą, todėl jų negalima vertinti atsietai nuo kitų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sudėtinių dalių (sveikatos priežiūros specialistų darbo, naudojamų medicinos prietaisų, vaistų ir kt.) ir jie visada turi įtakos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybei. Minėtą poziciją patvirtina Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2013 m. balandžio 30 d. sprendimas Nr. 3R.-149(AG-127/04-2013). Akcentavo, kad pareiškėjas iš esmės neginčija fakto, jog dokumentų pildymo pažeidimai buvo, todėl teiginys, kad neįrašytas į medicininius dokumentus atliktų tyrimų vertinimas neturėjo jokios įtakos trečiajam suinteresuotam asmeniui teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų saugumui, efektyvumui, prieinamumui, yra nepagrįstas. Paaiškino, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnis nustato pacientų skundų, nesusijusių su žalos atlyginimu, pateikimo ir nagrinėjimo tvarką ir įtvirtina reikalavimą prieš kreipiantis į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pasinaudoti privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka – kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje, jų manymu, jų teisės buvo pažeistos. Atkreipė dėmesį, kad Tarnybai svarbus pats faktas, ar asmuo kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią įstaigą dėl jam teiktų paslaugų ir ar gavo iš jos atsakymą arba ar jau yra suėjęs terminas tokiam atsakymui gauti. Pacientė pateikė Tarnybai pareiškėjo atsakymo jai kopiją, iš kurios aišku, kad ginčijamos būtent šioje įstaigoje pacientei teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Pažymėjo, kad pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 18 d. rašte Nr. S-(l-24)-678 pacientei aiškiai nurodė, jog atsako į jos 2012 m. rugsėjo 3 d. skundą. Be to, minėtame atsakyme išdėstyta aiški pareiškėjo vidaus audito pozicija, jog personalo veiksmai buvo profesionalūs. Atsakovo manymu, minėtos aplinkybės patvirtina, jog įstatymo reikalavimas dėl privalomos ginčo nagrinėjimo procedūros buvo įgyvendintas, todėl pareiškėjo teiginys, kad trečiojo suinteresuoto asmens skundo nagrinėjimas buvo pradėtas nesant tam teisinių procesinių prielaidų, yra nepagrįstas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 23 d. sprendimu (II t., b. l. 111–119) pareiškėjo VšĮ Utenos ligoninės skundą patenkino iš dalies. Teismas pakeitė Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2013 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. T1-607 „Dėl pacientei E. K. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“ 1.1 punktą ir pašalino iš jo teiginį, jog „pacientei E. K. buvo suteiktos nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos“. Teismas panaikino Tarnybos 2013 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. T1-607 „Dėl pacientei E. K. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“ 1.2 punktą. Kitą skundo dalį atmetė.
Teismas konstatavo, kad byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2013 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. T1-607 „Dėl pacientei E. K. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Teismas nustatė, kad E. B. 2012 m. rugpjūčio 22 d. – 2012 m. rugpjūčio 28 d. VšĮ Utenos ligoninėje dėl gresiančio aborto buvo teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos (stacionarinis gydymas). 2012 m. rugpjūčio 30 d. – 2012 m. rugpjūčio 31 d. pacientė buvo stacionarizuota VšĮ Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, kurioje jai buvo atliktas dirbtinis nėštumo nutraukimas. E. B. 2012 m. rugsėjo 3 d. raštu kreipėsi į VšĮ Utenos ligoninę, prašydama paaiškinti, dėl kieno kaltės prarado kūdikį ir kilo grėsmė jos pačios sveikatai ir gyvybei. Pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. S-(1-24)-678 atsakė į pacientės 2012 m. rugsėjo 3 d. skundą ir nurodė atlikto vidaus audito išvadas. 2012 m. spalio 25 d. Tarnyboje gautas pacientės E. B. skundas, kuriame prašoma atlikti medicininį auditą dėl jai VšĮ Utenos ligoninėje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės. Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyrius 2013 m. balandžio 24 d. Kontrolės ataskaitoje konstatavo, kad 2012 m. rugpjūčio 22 d. – 2012 m. rugpjūčio 28 d. VšĮ Utenos ligoninėje E. B. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumento reikalavimus: VšĮ Utenos ligoninės gydytojas akušeris ginekologas E. D. 2012 m. rugpjūčio 23 d. ir 2012 m. rugpjūčio 24 d. nepažymėjo pacientei E. B. atliktų 2012 m. rugpjūčio 22 d. – 2012 m. rugpjūčio 23 d. tyrimų įvertinimo ligos istorijoje ir taip pažeidė: 1) VšĮ Utenos ligoninės direktoriaus 2011 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-17 patvirtinto Gydymo stacionare ligos istorijos pildymo tvarkos aprašo 13 pastraipą, kurioje nurodyta, jog visi tyrimai ir gydymo priemonės skiriami motyvuotai pažymint istorijos dienyne jų pagrįstumą ir rezultatus, bei 14 pastraipą (dienyne pažymėti paciento būklės dinamiką, skiriamų tyrimų, procedūrų motyvus, atliktų tyrimų įvertinimą ir gydymo pagrįstumą bei kitą paciento sveikatai svarbią informaciją); 2) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-170 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 64:2008 „Gydytojas akušeris ginekologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 11.11 punktą – tinkamai tvarkyti medicinos praktikos dokumentus, teikti statistikos ir kitą informaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka ir analizuoti savo darbo rezultatus. 2013 m. gegužės 9 d. Tarnybos direktorius priėmė ginčijamą įsakymą, kuriame nustatė, kad: 1) trečiajam suinteresuotam asmeniui E. B. 2012 m. rugpjūčio 22 d. – 2012 m. rugpjūčio 28 d. VšĮ Utenos ligoninėje sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant Kontrolės ataskaitos išvadose nurodytų teisės aktų reikalavimus, t. y. pacientei buvo suteiktos nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos; 2) pacientei suteikus nekokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeista pacientės teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Be to, skundžiamame įsakyme pareiškėjas įspėtas dėl Kontrolės ataskaitos išvadoje nurodytų teisės aktų pažeidimų.
Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 8 dalimi, 23 straipsnio 1, 2, 6 dalimis. Teismas, įvertinęs minėtas bylos aplinkybes ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad pacientė 2012 m. spalio 25 d. į Tarnybą dėl medicininio audito dėl jai VšĮ Utenos ligoninėje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kreipėsi, nes buvo nepatenkinta 2012 m. rugsėjo 3 d. skundo nagrinėjimu VšĮ Utenos ligoninėje, t. y. pasinaudojusi privaloma įstatymuose nustatyta pacientų skundų nagrinėjimo tvarka. Taigi šiuo atveju pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog buvo įstatymuose nustatytų procesinių kliūčių nagrinėti Tarnyboje gautą pacientės E. B. skundą.
Teismas, spręsdamas ginčą, taip pat vadovavosi Sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 58 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 59 straipsniu, Nuostatų 10.40 punktu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas su skundu į Tarnybą kreipėsi 2012 m. spalio 25 d., o Tarnyba ginčijamą įsakymą priėmė 2013 m. gegužės 9 d. Tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. T1-137 2 punktu nustatyta, kad šiuo įsakymu patvirtinto Aprašo nuostatos taikomos ir iki šio įsakymo įsigaliojimo gautiems pacientų skundams nagrinėti, išskyrus nuostatas dėl skundų nagrinėjimo terminų ir reikalavimų skundo turiniui bei įforminimui, kuriems taikomos šių skundų gavimo dieną galiojusių teisės aktų nuostatos. Taigi nagrinėjant pacientės skundą galiojo skirtingos Aprašo redakcijos: iki 2013 m. vasario 10 d. ginčo teisinius santykius reglamentavo Aprašas, patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2012 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. T1-31 1 punktu (toliau – ir Aprašo redakcija, galiojusi nuo 2012 m. spalio 7 d. iki 2013 m. vasario 10 d.), o nuo 2013 m. vasario 10 d. – Aprašas, patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. T1-137 1 punktu (toliau – ir Aprašo redakcija, galiojanti nuo 2013 m. vasario 10 d.). Teismas vadovavosi Aprašo redakcijos, galiojusios nuo 2012 m. spalio 7 d. iki 2013 m. vasario 10 d., 4, 23, 29 punktais, Aprašo redakcijos, galiojančios nuo 2013 m. vasario 10 d., 4, 23, 29 punktais. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje pripažino faktą, jog ligos istorijos pildymo pažeidimai, kurie nustatyti Kontrolės ataskaitoje, buvo padaryti. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog VšĮ Utenos ligoninės gydytojas akušeris ginekologas E. D. 2012 m. rugpjūčio 23 d. ir 2012 m. rugpjūčio 24 d. ligos istorijoje nepažymėjo pacientei E. B. 2012 m. rugpjūčio 22 d. ir 2012 m. rugpjūčio 23 d. atliktų tyrimų įvertinimo, nors pagal VšĮ Utenos ligoninės direktoriaus 2011 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-17 patvirtinto Gydymo stacionare ligos istorijos pildymo tvarkos aprašo 13, 14 pastraipas ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-170 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 64:2008 „Gydytojas akušeris ginekologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 11.11 punktą turėjo pareigą tai padaryti. Taigi Tarnyba ginčijamame įsakyme pagrįstai konstatavo, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui E. B. 2012 m. rugpjūčio 22 d. – 2012 m. rugpjūčio 28 d. VšĮ Utenos ligoninėje sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant Kontrolės ataskaitos išvadose nurodytų teisės aktų reikalavimus. Tarnyba, konstatavusi padarytą medicininių dokumentų pildymo pažeidimą, ginčijamame akte taip pat padarė išvadą, kad dėl minėto teisės aktų pažeidimo pacientei buvo suteiktos nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, ir taip buvo pažeista jos teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Nors pareiškėjas sutinka su nustatytu pažeidimu, tačiau tvirtina, jog minėto pažeidimo negalima vertinti kaip pacientei suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų nekokybiškumo, t. y. nepritaria ginčijamame įsakyme konstatuotai aplinkybei, kad pacientei E. B. buvo suteiktos nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Atsakovas mano, kad medicininių dokumentų pildymas yra viena iš asmens sveikatos priežiūros paslaugos dalių, todėl, pažeidus jų pildymo tvarką, minėta paslauga negali būti laikoma kokybiška.
Teismas konstatavo, kad pagrindinis nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas yra, ar bet koks nustatytas teisės aktų reikalavimų pažeidimas lemia, jog pacientui suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos laikytinos nekokybiškomis. Teismas vadovavosi Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, Aprašo redakcijos, galiojančios nuo 2013 m. vasario 10 d., 4 punktu. Teismas nurodė, kad iš Aprašo redakcijos, galiojančios nuo 2013 m. vasario 10 d., 4 punkto matyti, jog teiktų ar nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktis teisės aktų reikalavimams ir paciento teisių pažeidimo ar nepažeidimo faktas yra du skirtingi dalykai, kurie turėtų būti vertinami atskirai. Todėl vien tik nustatytas teisės aktų pažeidimas nesudaro pakankamo pagrindo teigti, jog buvo pažeista paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Teismo nuomone, ne bet koks teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas padarytas teisės pažeidimas lemia, jog pacientui buvo suteiktos nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Todėl nepagrįstas atsakovo teiginys, kad vien tik pažeidus medicininių dokumentų pildymo, kaip vienos iš asmens sveikatos priežiūros paslaugos dalių, tvarką, minėta paslauga visais atvejais laikytina nekokybiška. Vertinant, ar pacientui buvo suteiktos kokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, svarbu atsižvelgti į teisės pažeidimo sunkumą, pobūdį, pažeidimo įtaką suteikto gydymo kokybei, paciento sveikatos būklei ir kitas svarbias aplinkybes. Iš nustatytų padaryto teisės aktų pažeidimo aplinkybių matyti, kad nagrinėjamu atveju gydytojas neužtikrino, jog būtų tinkamai tvarkomi medicinos praktikos dokumentai, t. y. gydytojas ligos istorijoje nepažymėjo atliktų tyrimų įvertinimo. Teismo nuomone, nustatytas pažeidimas šiuo atveju vertintinas kaip formalus, neesminis, neturėjęs neigiamos įtakos ir nelėmęs E. B. teiktų asmens sveiktos priežiūros paslaugų saugumo, veiksmingumo, prieinamumo. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ginčijamu atveju pacientei gydymo paslaugos buvo suteiktos tinkamu laiku tinkamoje vietoje ir tinkamo sveikatos priežiūros specialisto. Iš Kontrolės ataskaitos matyti, kad diagnozė buvo nustatyta teisingai, sudarytas tyrimų ir gydymo planas, paskirti tinkami tyrimai ir kryptingas gydymas, todėl išvada, jog dėl formalaus medicininių dokumentų pildymo pažeidimo pacientei buvo suteiktos nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, būtų netiksli ir neteisinga. Tokia išvada neatitiktų teisinio reglamentavimo tikslų. Byloje nėra nustatyta, kad būtent dėl nustatytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų pacientei E. B. turėjo būti atliktas dirbtinis nėštumo nutraukimas. Teismas pažymėjo, kad ne kiekvienas teisės aktų pažeidimas sudaro pagrindą naikinti administracinį aktą, taip pat ne kiekvienu atveju teismas, įvertinęs, jog priimant ginčijamą administracinį aktą teisės normos buvo pritaikytos netinkamai, turi panaikinti administracinį aktą ir grąžinti bylą atitinkamam viešojo administravimo subjektui nagrinėti iš naujo. Siekdamas užtikrinti bylos nagrinėjimo operatyvumo ir efektyvumo principų įgyvendinimą ir išvengti naujo ginčo tarp šalių, teismas turi diskreciją spręsti, ar yra galimybė ištaisyti viešojo administravimo subjekto padarytas neatitiktis teisės aktų reikalavimams neperduodant bylos viešojo administravimo subjektui nagrinėti iš naujo. Teismas, įvertinęs minėtą reglamentavimą ir nustatytas bylos aplinkybes, konstatavo, kad šiuo atveju Tarnybos padaryta išvada, jog pacientei buvo suteiktos nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir todėl buvo pažeista pacientės teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, yra nepagrįsta. Todėl teismas ginčijamo įsakymo 1.1 punktą pakeitė ir pašalino teiginį, jog pacientei buvo suteiktos nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, o 1.2 punktą panaikino. Be to, kadangi Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog Tarnyba pagal kompetenciją turi teisę įspėti įstaigą dėl jos veiklos trūkumų ir pažeidimų, o skundžiamo įsakymo 2 punktu pareiškėjas įspėtas dėl Kontrolės ataskaitos išvadoje nurodytų teisės aktų pažeidimų, kuriuos pripažįsta padaręs, tai nėra pagrindo šio ginčijamo akto punkto keisti ar naikinti.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė išlaidų apskaičiavimo, pagrindimo ir kai kurių patirtas išlaidas patvirtinančių dokumentų (sąskaitų už teisines paslaugas, kurias apmokėjo pareiškėjas), todėl išlaidų atlyginimo klausimas, priimant sprendimą, nesprendžiamas. Kadangi pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra su trūkumais, jis bus nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, dėl to bus priimta atskira teismo nutartis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 2 d.).
III.
Atsakovas Tarnyba apeliaciniu skundu (II t., b. l. 144–147) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 23 d. sprendimą pakeisti panaikinant sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjo skundas, o pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas. Atsakovo nuomone, asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybė tiesiogiai priklauso nuo teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų laikymosi teikiant šias paslaugas. Jei teisės aktuose nustatytų reikalavimų nėra laikomasi, teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos negali būti laikomos saugiomis ir kokybiškomis, tuo pažeidžiama paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Valstybė tvarką nustato būtent per teisės aktus, juose įtvirtindama tam tikrus reikalavimus, todėl jei yra nustatomas neatitikimas šiems reikalavimams, konstatuotinas ir teiktų paslaugų netinkamumas, nekokybiškumas. Vertinant asmens sveikatos priežiūros paslaugos atitiktį teisės aktų reikalavimams, turi būti vertinamas ir medicininės dokumentacijos pildymas. Medicinos dokumentai, tinkamas jų pildymas yra viena iš asmens sveikatos priežiūros paslaugų sudėtinių dalių, užtikrinančių sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir efektyvumą, todėl jų negalima vertinti atsietai nuo kitų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sudėtinių dalių (sveikatos priežiūros specialistų darbo, naudojamų medicinos prietaisų, vaistų ir kt.). Vyriausioji administracinių ginčų komisija savo 2013 m. balandžio 30 d. sprendime Nr. 3R-43 (AG-23/04-2013) iš esmės pasisakė identiškai Tarnybos aukščiau išdėstytai nuomonei.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas padarė išvadą, kad Kontrolės ataskaitoje nustatytas pažeidimas buvo formalus, neesminis, neturėjęs neigiamos įtakos ir nelėmęs pacientei teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų saugumo, veiksmingumo, prieinamumo. Atsakovas iš esmės nesutinka su tokiu teisės aktų aiškinimu, nes pagal tokį išaiškinimą Tarnybai kiekvienu atveju nustačius teisės aktų pažeidimus reikėtų nustatinėti ne tik tuos pažeidimus padariusius asmenis, asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo rezultatus, bet ir priežastinį ryšį tarp asmenų veikos ir rezultatų, asmenų kaltės ar nekaltumo klausimus. Kitaip tariant, Tarnyba turėtų nustatinėti visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas pacientų sveikatos padarytai žalai pagrįsti, ir jas nustačius ar nenustačius galėtų pasisakyti dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybiškumo ar nekokybiškumo. Toks teismo išaiškinimas nepagrįstai išplečia atsakovo įgaliojimus.
3. Pacientų sveikatos padarytos žalos nustatymo komisijos teisinis veiklos pagrindas yra Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnis, kuriame reglamentuoti pacientui padarytos žalos atlyginimo pagrindai, tuo tarpu Tarnyba tirdama pacientų skundus vadovaujasi to paties įstatymo 23 straipsniu, kuris reglamentuoja pacientų skundų, nesusijusių su žalos atlyginimu, pateikimo ir nagrinėjimo tvarką. Teismas ne tik išplečia Tarnybos įgaliojimus, bet ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę aiškiai atskiria nuo asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų, kas yra neteisinga ir ydinga. Pagal pirmosios instancijos sprendimą galimos situacijos, kai nepildomi medicininiai dokumentai, nesilaikoma kitų reikalavimų, bet dėl jų neatsirado akivaizdi žala (šiuo atveju pagal teismo sprendimą nėra nustatyta, kad būtent dėl nustatytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų pacientei turėjo būti atliktas dirbtinis nėštumo nutraukimas), tai teisės aktų pažeidimai visiškai nedaro įtakos paslaugų kokybei. Tarnybos nuomone, taip nėra ir negali būti, nes visų teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, pagrindinis tikslas, kad pacientams būtų suteiktos saugios ir kokybiškos paslaugos.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 156–158) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti; iš Tarnybos priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apelianto dėstomas teisinių santykių interpretavimas neatitinka bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir taikomų teisės normų turinio. Iš esmės apeliacinis skundas grindžiamas nuostata, kad bet koks gydytojo veiklą reglamentuojančio teisės akto pažeidimas suponuoja pagrindą teigti, jog sveikatos priežiūros paslaugos yra teikiamos nekokybiškai. Pareiškėjo nuomone, nesant teisės aktų apibrėžties, kokie rodikliai sąlygoja kokybišką sveikatos priežiūros paslaugą, nėra teisinio pagrindo deklaruoti, kad formalus medicininių dokumentų pildymo pažeidimas pats savaime sąlygojo nekokybišką asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimą (nesant visumos apibrėžties negalimas visumos dalies trūkumo deklaravimas). Juolab, kad ir bendrosios kompetencijos kasacinio teismo praktikoje asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybiškumas vertinamas aiškinantis, ar gydytojas nustatė teisingą diagnozę, parinko tinkamus gydymo metodus, tinkamus medikamentus, ar jis tinkamus gydymo metodus taikė rūpestingai, atidžiai ir atsargiai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005, 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2009), o ne pagal tai ar preciziškai tiksliai užpildyti medicinos dokumentai. Tokia praktika pagrįsta ir elementaria logika, kad žala sveikatai gali būti padaroma nustačius neteisingą diagnozę, parinkus netinkamą gydymą arba jį suteikus ne laiku ar netinkamo specialisto. Analogiškos praktikos laikomasi ir administracinių teismų praktikoje (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A525-l654/2010; 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). CK 6.725 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos yra veikla, įskaitant tyrimus ir su asmeniu tiesiogiai susijusius patarimus, kuria stengiamasi asmenį išgydyti, apsaugoti nuo susirgimo ar įvertinti jo sveikatos būklę. Šios teisės normos dispozicija duoda pagrindą teigti, kad formalus medicininių dokumentų pildymo reikalavimų pažeidimas, nepadaręs įtakos nei paskirtų tyrimų ar gydymo taktikos netinkamumui, nei sutrukdęs kitiems specialistams įvertinti paskirtų tyrimų rezultatus, negali savaime sąlygoti asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimo netinkamumo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 47, 84, 85, 97, 127, 130, 137, 138, 139, 150, 154 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 47¹ straipsniu 2012 m. balandžio 17 d. įstatymo Nr.XI-1973, kuris įsigaliojo nuo 2012 m. liepos 1 d., 8 straipsniu buvo pakeista šio Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalis nustatant, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
Šioje byloje apeliacinis skundas surašytas bei pateiktas po 2012 m. liepos 1 d., žodiniam nagrinėjimui būtinumo nekilo, todėl byla buvo paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o tai reiškia, jog nedalyvaujant administracinės bylos proceso dalyviams, netenkinant prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo.
Tikrinamoje administracinėje byloje ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių nėra. Disputas kilo dėl to, ar šiuo konkrečiu atveju nustatyti ir pirmesnėse šio baigiamojo teisės akto dalyse aptarti teisės aktų reikalavimų nepaisymai patenka į sąvoką „nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos“. Pirmosios instancijos teismas pateikė neigiamą atsakymą nurodęs, jog vien medicininių dokumentų pildymo pažeidimas nenulemia, kad pacientui suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos laikytinos nekokybiškomis.
Ginčo visuomeninius santykius inter alia apibrėžia Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas; redakcija galiojusi 2013 m. gegužės 9 d. įsakymo priėmimo metu).
Įstatymo 2 straipsnio 8 dalis pateikia kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugos definiciją - tai prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami.
Aiškinant šią teisės normą yra pagrindas teigti, kad jei sveikatos priežiūros paslauga yra (buvo) neprieinama, sunkiai prieinama, nesaugi, neveiksminga sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos atžvilgiu, suteikta netinkamu laiku, netinkamoje vietoje, nesivadovaujant šiuolaikinio medicinos ir mokslo lygiu bei gera praktikos patirtimi, neišnaudojant turimas paslaugos teikėjo galimybes ir taip neužtikrinant paciento poreikių bei lūkesčių, tokia sveikatos priežiūros paslauga negalėtų/neturėtų būti laikoma kokybiška. Tačiau tam, kad sveikatos priežiūros paslauga būtų pripažinta nekokybiška, reikalingi ir atitinkami kriterijai, nes priešingu atveju ta pati faktinė situacija gali būti interpretuojama skirtingai. Pavyzdžiui, vienais atvejais paciento neapžiūra po patekimo į medicinos įstaigą per valandą galėtų būti pripažinta, kaip suteikta netinkamu laiku, kitais atvejais – ne. Todėl įstatymų leidėjas įtvirtinęs paciento teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas kartu nurodė, jog kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų rodiklius ir jų turinio reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras (Įstatymo 3 str. 1-2 d.).
2013 m. gegužės 9 d. įsakyme nurodomi: Sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 punktas, apibrėžiantis Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos teisinį statusą, kompetenciją, Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 23 straipsnis, reglamentuojantis pacientų skundų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką, Sveikatos priežiūros įstaigų 58 straipsnio 1 dalis (sveikatos įstaigų veiklą kontroliuojančių valstybės institucijų teisės), 59 straipsnis (sveikatos įstaigų veiklos kontrolės priemonių taikymo pagrindai ir tvarka) bei kiti teisės aktai, tačiau tarp jų nėra Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje minimo ir šiai bylai aktualaus teisinio reguliavimo. Esant tokioms aplinkybėms nebuvo visiškai jokio pagrindo išvadai dėl nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo. Nesant poįstatyminio teisės akto nurodančio, kokie rodikliai apsprendžia kokybišką sveikatos priežiūros paslaugą, tvirtinimas, kad vien medicininių dokumentų pildymo pažeidimas lėmė nekokybišką asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimą – teisiškai nepagrįstas. Kita vertus, administracinėje byloje nėra jokių faktinių duomenų, jog į medicininius dokumentus neįrašytas atliktų tyrimų vertinimas padarė įtaką E. B. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų saugumui, efektyvumui, prieinamumui, diagnostikai.
Dėl išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai bei pagrįstai pakeitė ginčijamo įsakymo 1.1 punktą ir pašalino teiginį, jog pacientei buvo suteiktos nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, o 1.2 punktą panaikino visiškai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.