Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-01-23 · Administracinė byla Nr. I-202-789/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-01-23Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-10-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-01-23
Bylos Nr.
I-202-789/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01903-2013-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rasa Ragulskytė-Markovienė, Halina Zaikauskaitė, Raimondas Blauzdžius
Pareiškėjas
VšĮ Utenos ligoninės
Atsakovas
Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Trečiasis asmuo
E. B.
Advokatai
Inga Maskoliūnaitė
Administracinė byla Nr. I-202-789/2014Proceso Nr. 3-61-3-01903-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 5, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjos VšĮ Utenos ligoninės atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei ir atsakovės Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovei Vitalijai Gelžinytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos VšĮ Utenos ligoninės skundą atsakovei Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo E. B.) dėl įsakymo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja VšĮ Utenos ligoninė 2013-06-04 išsiuntė paštu teismui skundą (t. 1, b. l. 1–4), kuriame prašo panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2013-05-09 įsakymą Nr. T1-607 „Dėl pacientei E. K. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“ ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad ginčijamame įsakyme buvo nustatyta, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui E. B. 2012-08-22–2012-08-28 VšĮ Utenos ligoninėje sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant 2013-04-24 kontrolės T3-244-1/2012 ataskaitos Nr. D17-61-(1.27) (toliau – ir Kontrolės ataskaita) išvadoje nurodytų teisės aktų reikalavimus ir pareiškėja įspėta dėl išvadoje nurodytų teisės aktų pažeidimų. Pažymėjo, kad minėto administracinio akto priėmimo faktinis pagrindas yra Kontrolės ataskaita, kurioje akcentuota, jog konsultantas gydytojas akušeris ginekologas pažymėjo, kad diagnozė buvo nustatyta teisingai, sudarytas tyrimų ir gydymo planas, paskirti tinkami tyrimai, paskirtas kryptingas gydymas, viena iš tikėtinų persileidimo priežasčių – intraamnioninė infekcija, nėra įrodytų veiksmingų intervencijų, kaip išvengti persileidimo, kurį lemia infekcijos.

Nurodė, kad nepagrįstai, t. y. nepaisant minėtų duomenų, Kontrolės ataskaitos išvadose nustatyta, jog buvo pažeistas sveikatos apsaugos ministro 2008-03-04 įsakymo Nr. V-170 1 p. patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 64:2008 „Gydytojas akušeris ginekologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (toliau – ir Norma) 11.11 p., reikalaujantis, kad būtų tinkamai tvarkomi medicinos praktikos dokumentai, teikiama statistikos ir kita informacija Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka ir analizuojami savo darbo rezultatai, t. y. nėra duomenų, kad būtų pažymėtas 2012-08-22 E. B. atlikto kraujo tyrimo vertinimas, ir nėra duomenų, kad būtų pažymėtas 2012-08-23 E. B. atliktų mikrobiologinio, lyties organų išskyrų ir šlapimo tyrimų vertinimas. Atkreipė dėmesį, kad atlikti tyrimai buvo normos ribose, todėl papildomas jų vertinimas nereikalingas. Abejoja, ar atliktų tyrimų vertinimo pažymėjimas medicininiuose dokumentuose pagrįstai įvertintas kaip sveikatos priežiūros paslaugos sudedamoji dalis, ypač atsižvelgiant į tai, kad iš konsultanto gydytojo akušerio ginekologo išvadų matyti, kad faktiškai atlikti tyrimai buvo vertinti tinkamai, buvo paskirtas tinkamas gydymas. Mano, kad Normos 11.11 p. reglamentuojamos gydytojo akušerio ginekologo pareigos negali būti sutapatinamos su asmens sveikatos priežiūros paslaugomis.

Civilinio kodekso 6.725 str. 2 d. nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos yra veikla, įskaitant tyrimus ir su asmeniu tiesiogiai susijusius patarimus, kuria stengiamasi asmenį išgydyti, apsaugoti nuo susirgimo ar įvertinti jo sveikatos būklę. Iš minėto reglamentavimo matyti, kad formalus medicininių dokumentų pildymo reikalavimų pažeidimas, dėl kurio nei netinkamai paskirti tyrimai, nei gydymo taktika, nei jis sutrukdė kitiems specialistams įvertinti paskirtų tyrimų rezultatus, negali būti vertinamas kaip netinkamos sveikatos priežiūros paslaugos suteikimas. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 str. 8 d. nustatyta, kad kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui tinkamu laiku tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami, o to paties įstatymo 3 str. 2 d. nustatyta, kad kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų rodiklius ir jų turinio reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras. Atkreipė dėmesį, kad minėtas teisės aktas nėra priimtas iki šiol, todėl teisės aktais nėra reglamentuota, ar medicininių dokumentų pildymo reikalavimų pažeidimas yra rodiklis, turintis įtakos asmens sveikatos priežiūros tinkamumui, ir jei taip, tai kokie šio rodiklio turinio reikalavimai. Pareiškėjos nuomone, nesant teisės aktų apibrėžties, kokie rodikliai lemia kokybišką sveikatos priežiūros paslaugą, nėra teisinio pagrindo deklaruoti, kad formalus medicininių dokumentų pildymo pažeidimas pats savaime lėmė nekokybišką asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimą.

Pažymėjo, kad atliekant E. B. skundo tyrimą nebuvo nustatyta, kad jai reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo neprieinamos, nesaugios ar neveiksmingos, suteiktos netinkamu laiku ar netinkamoje vietoje arba netinkamo specialisto. Pagrindinė gydytojo pareiga yra teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą, o šios pareigos tinkamas įgyvendinimas priklauso nuo gydytojo pasirinktų priemonių medicinos pagalbai suteikti, taip pat jų taikymo atidumo, rūpestingumo, efektyvumo. Mano, kad nustatyta vienintelė neatitiktis teisės aktų reikalavimams, t. y. į medicininius dokumentus neįrašytas atliktų tyrimų vertinimas, neturėjo jokios įtakos E. B. teiktų asmens sveiktos priežiūros paslaugų saugumui, efektyvumui, prieinamumui.

Atkreipė dėmesį, kad E. B. skundo nagrinėjimas buvo pradėtas nesant tam teisinių procesinių prielaidų, nes 2013-02-06 Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. T1-137 patvirtinto Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 20.6 p. nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas ar skundo nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu nesilaikoma privalomos įstatymuose nustatytos pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos. Trečiojo suinteresuoto asmens skundo padavimo dieną galiojusio Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 str. 6 d. buvo nustatyta, kad į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientai turi teisę kreiptis tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, jų manymu, jų teisės buvo pažeistos. Akcentavo, kad E. B. niekada Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 str. 2 d. nustatyta tvarka nesikreipė į pareiškėją su skundu dėl tariamai netinkamai teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, t. y. nepasinaudojo privaloma įstatymuose nustatyta pacientų skundų nagrinėjimo tvarka, todėl atsakovė neturėjo teisinių prielaidų pradėti E. B. skundo nagrinėjimą. Be to, 2012-09-03 prašyme nėra išreikštos jokios pretenzijos dėl tariamai netinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, o tik prašoma paaiškinti, dėl kieno kaltės trečiasis suinteresuotas asmuo prarado kūdikį.

Atsiliepimas

Atsakovė Tarnyba atsiliepime (t. 1, b. l. 46–48) nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Tarnyba vykdo sveikatos priežiūros paslaugų kokybės bei pacientų saugos kontrolę, t. y. pagal savo kompetenciją kontroliuoja, kaip laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, reikalavimų, vykdo pacientų teisių ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, pagal savo kompetenciją nagrinėja juridinių ir fizinių asmenų prašymus, pranešimus ir skundus. Mano, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimas turi būti suprantamas kaip konkrečiu kontroliuojamuoju laikotarpiu sveikatos priežiūros įstaigos teiktų sveikatos priežiūros paslaugų atitikties teisės aktų keliamiems reikalavimams nustatymas de jure ir de facto, neišskiriant ir neapeinant tam tikrų epizodų iš asmens ligos istorijos. Atliekant asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę kontroliuojamasis laikotarpis apima visų pacientei teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės patikrinimą. Tarnyba, vertindama pareiškėjos pacientei teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atvejį, rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis, kurios buvo nustatytos išsamiai išanalizavus pateiktą medicininę dokumentaciją, ir teisės aktais, todėl pareiškėjos teiginiai, kad Tarnyba netyrė teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, saugumo ir tinkamumo, yra nepagrįsti.

Pažymėjo, kad Tarnyba, vadovaudamasi Tarnybos nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų 2011-09-07 sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-839 2.2 p., 10.40. p., turi teisę vykdyti pacientų teisių ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę. Aprašo 4 p. nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolė – Tarnybos atliekamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimas, įskaitant pacientų teisių priežiūrą, kurio metu nustatoma juridinių ir fizinių asmenų, kurie verčiasi asmens sveikatos priežiūros veikla, teiktų ar nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktis teisės aktų reikalavimams, paciento teisių pažeidimo ar nepažeidimo faktas. Vadovaudamasi Sveikatos sistemos įstatymo 75 str., Tarnyba atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo priežiūrą. Minėto įstatymo 2 str. 11 d. apibrėžta, kad sveikatos priežiūros tinkamumas – tai valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos priežiūros sąlygos, užtikrinančios sveikatos priežiūros paslaugų bei patarnavimų kokybę ir efektyvumą. Sistemiškai vertinat šio įstatymo nuostatas, matyti, kad sveikatos priežiūros paslaugų kokybė jame siejama būtent su paslaugų tinkamumu.

Tarnybos nuomone, asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybė tiesiogiai priklauso nuo teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų laikymosi teikiant šias paslaugas. Atkreipė dėmesį, kad jeigu teisės aktuose nustatytų reikalavimų nėra laikomasi, teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos negali būti laikomos saugiomis ir kokybiškomis, taip pažeidžiama paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Mano, kad, vertinant asmens sveikatos priežiūros paslaugos atitiktį teisės aktų reikalavimams, turi būti vertinamas ir medicininės dokumentacijos pildymas, nes medicinos dokumentai, tinkamas jų pildymas yra viena iš asmens sveikatos priežiūros paslaugų sudėtinių dalių, užtikrinančių sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir efektyvumą, todėl jų negalima vertinti atsietai nuo kitų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sudėtinių dalių (sveikatos priežiūros specialistų darbo, naudojamų medicinos prietaisų, vaistų ir kt.) ir jie visada turi įtakos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybei. Minėtą poziciją patvirtina Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2013-04-30 sprendimas Nr. 3R.-149(AG-127/04-2013). Akcentavo, kad pareiškėja iš esmės neginčija fakto, kad dokumentų pildymo pažeidimai buvo, todėl teiginys, kad neįrašytas į medicininius dokumentus atliktų tyrimų vertinimas neturėjo jokios įtakos trečiajam suinteresuotam asmeniui teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų saugumui, efektyvumui, prieinamumui, yra nepagrįstas.

Paaiškino, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 str. nustato pacientų skundų, nesusijusių su žalos atlyginimu, pateikimo ir nagrinėjimo tvarką ir įtvirtina reikalavimą prieš kreipiantis į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pasinaudoti privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka – kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje, jų manymu, jų teisės buvo pažeistos. Atkreipė dėmesį, kad Tarnybai svarbus pats faktas, ar asmuo kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią įstaigą dėl jam teiktų paslaugų ir ar gavo iš jos atsakymą arba ar jau yra suėjęs terminas tokiam atsakymui gauti. Pacientė pateikė Tarnybai pareiškėjos atsakymo jai kopiją, iš kurios aišku, kad ginčijamos būtent šioje įstaigoje pacientei teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Pažymėjo, kad pareiškėja 2012-09-18 rašte Nr. S-(l-24)-678 pacientei aiškiai nurodė, kad atsako į jos 2012-09-03 skundą. Be to, minėtame atsakyme išdėstyta aiški pareiškėjos vidaus audito pozicija, jog personalo veiksmai buvo profesionalūs. Mano, kad minėtos aplinkybės patvirtina, jog įstatymo reikalavimas dėl privalomos ginčo nagrinėjimo procedūros buvo įgyvendintas, todėl pareiškėjos teiginys, kad trečiojo suinteresuoto asmens skundo nagrinėjimas buvo pradėtas nesant tam teisinių procesinių prielaidų, yra nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. B. atsiliepimo nepateikė.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė nurodė, kad palaiko skunde išdėstytus argumentus. Paaiškino, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo suteiktos kokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Pripažino, kad ligos istorijos pildymo pažeidimai buvo padaryti, tačiau tai neturėjo įtakos gydymo kokybei ir pasekmėms, todėl negalima vertinti, kad pacientei buvo suteiktos nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, t. y. nepritaria ginčijamame įsakyme konstatuotai aplinkybei, kad pacientei E. B. buvo suteiktos nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė teismo posėdyje su skundu nesutiko, remdamasi iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais, ir prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad Tarnyba vertino, ar buvo padaryti teisės aktų pažeidimai. Nurodė, kad pareiškėja pažeidė vieną iš vidiniuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, t. y. gydytojas ligos istorijoje nepažymėjo atliktų tyrimų įvertinimo. Atkreipė dėmesį, kad byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, t. y. ir pareiškėja pripažįsta, jog gydytojas neužtikrino, kad būtų tinkamai tvarkomi medicinos praktikos dokumentai, tačiau Tarnyba nevertino šio pažeidimo pasekmių (įtakos diagnozei nustatyti, gydymui parinkti). Mano, kad medicininių dokumentų pildymas yra viena iš asmens sveikatos priežiūros paslaugos dalių, todėl, pažeidus jų pildymo tvarką, minėta paslauga negali būti laikoma kokybiška. Pažymėjo, kad pacientė prieš kreipdamasi į Tarnybą kreipėsi į pareiškėją, kuri išnagrinėjo pacientės kreipimąsi, todėl atsakovė turėjo pagrindą vertinti suteiktų paslaugų kokybę. Atkreipė dėmesį, kad Tarnyba nenagrinėja žalos atlyginimo klausimo, tik vertina suteiktų paslaugų atitiktį teisės aktų reikalavimams. Nurodė, kad Kontrolės ataskaita yra motyvuojamoji skundžiamo įsakymo dalis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. B. ar jos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2013-05-09 įsakymo Nr. T1-607 „Dėl pacientei E. K. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad E. B. 2012-08-22–2012-08-28 VšĮ Utenos ligoninėje dėl gresiančio aborto buvo teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos (stacionarinis gydymas). 2012-08-30–2012-08-31 pacientė buvo stacionarizuota VšĮ Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, kurioje jai buvo atliktas dirbtinis nėštumo nutraukimas (t. 1, b. l. 13–16). E. B. 2012-09-03 raštu kreipėsi į VšĮ Utenos ligoninę, prašydama paaiškinti, dėl kieno kaltės prarado kūdikį ir kilo grėsmė jos pačios sveikatai ir gyvybei (t. 1, b. l. 17–18). Pareiškėja 2012-09-18 raštu Nr. S-(1-24)-678 atsakė į pacientės 2012-09-03 skundą ir nurodė atlikto vidaus audito išvadas. 2012-10-25 Tarnyboje gautas pacientės E. B. skundas, kuriame prašoma atlikti medicininį auditą dėl jai VšĮ Utenos ligoninėje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės (b. l. 58–59).

Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyrius 2013-04-24 Kontrolės T3-244-1 ataskaitoje Nr. D17-61-(1.27.) konstatavo, kad 2012-08-22–2012-08-28 VšĮ Utenos ligoninėje E. B. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumento reikalavimus: VšĮ Utenos ligoninės gydytojas akušeris ginekologas E. D. 2012-08-23 ir 2012-08-24 nepažymėjo pacientei E. B. atliktų 2012-08-22 ir 2012-08-23 tyrimų įvertinimo ligos istorijoje ir taip pažeidė: 1) VšĮ Utenos ligoninės direktoriaus 2011-02-28 įsakymu Nr. V-17 patvirtinto Gydymo stacionare ligos istorijos pildymo tvarkos aprašo 13 pastraipą, kurioje nurodyta, jog visi tyrimai ir gydymo priemonės skiriami motyvuotai pažymint istorijos dienyne jų pagrįstumą ir rezultatus, bei 14 pastraipą (dienyne pažymėti paciento būklės dinamiką, skiriamų tyrimų, procedūrų motyvus, atliktų tyrimų įvertinimą ir gydymo pagrįstumą bei kitą paciento sveikatai svarbią informaciją); 2) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008-03-04 įsakymu Nr. V-170 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 64:2008 „Gydytojas akušeris ginekologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 11.11 p. – tinkamai tvarkyti medicinos praktikos dokumentus, teikti statistikos ir kitą informaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka ir analizuoti savo darbo rezultatus (t. 1, b. l. 13–16). 2013-05-09 Tarnybos direktorius priėmė ginčijamą įsakymą, kuriame nustatė, kad: 1) trečiajam suinteresuotam asmeniui E. B. 2012-08-22–2012-08-28 VšĮ Utenos ligoninėje sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant 2013-04-24 Kontrolės T3-244-1/2012 ataskaitos Nr. D17-61-(1.27) išvadose nurodytų teisės aktų reikalavimus, t. y. pacientei buvo suteiktos nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos; 2) pacientei suteiktus nekokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeista pacientės teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Be to, skundžiamame įsakyme pareiškėja įspėta dėl 2013-04-24 Kontrolės T3-244-1/2012 ataskaitos Nr. D17-61-(1.27) išvadoje nurodytų teisės aktų pažeidimų (t. 1, b. l. 10).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, kurio 3 str. 1 d. nustatyta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui tinkamu laiku tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 str. 8 d.). Pacientų skundų, nesusijusių su žalos atlyginimu, pateikimo ir nagrinėjimo tvarką nustato Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 str. (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 str. 1 d.). Pagal minėto įstatymo 23 str. 2 d. pacientas, manydamas, kad yra pažeistos jo teisės, sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos jo teisės, turi teisę pateikti skundą, laikydamasis šiame įstatyme nustatyto pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos turinio ir formos reikalavimų. Į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientai turi teisę kreiptis tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, jų manymu, jų teisės buvo pažeistos (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 str. 6 d.).

Pareiškėja ginčijamo įsakymo neteisėtumą visų pirma sieja su aplinkybe, kad atsakovė neturėjo teisinių prielaidų pradėti E. B. skundo nagrinėjimą, nes pacientė niekada Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 str. 2 d. nustatyta tvarka nesikreipė į pareiškėją su skundu dėl tariamai netinkamai teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, t. y. nepasinaudojo privaloma įstatymuose nustatyta pacientų skundų nagrinėjimo tvarka. Atsakovė sutinka, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 str. įtvirtina reikalavimą, prieš kreipiantis į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas, pasinaudoti privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka – kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje, jų manymu, jų teisės buvo pažeistos. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad pacientė pateikė Tarnybai pareiškėjos 2012-09-18 atsakymo jai kopiją, iš kurios aišku, kad įstatymo reikalavimas dėl privalomos ginčo nagrinėjimo procedūros buvo įgyvendintas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad E. B. 2012-09-03 raštu kreipėsi į VšĮ Utenos ligoninę, prašydama paaiškinti, dėl kieno kaltės prarado kūdikį ir kilo grėsmė jos pačios sveikatai ir gyvybei. Pareiškėja, remdamasi minėtu pacientės raštu, atlikto vidaus auditą ir 2012-09-18 raštu Nr. S-(1-24)-678 atsakė į pacientės 2012-09-03 skundą. Įvertinęs minėtas bylos aplinkybes ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 str. įtvirtintą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad pacientė 2012-10-25 į Tarnybą dėl medicininio audito dėl jai VšĮ Utenos ligoninėje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kreipėsi, nes buvo nepatenkinta 2012-09-03 skundo nagrinėjimu VšĮ Utenos ligoninėje, t. y. pasinaudojusi privaloma įstatymuose nustatyta pacientų skundų nagrinėjimo tvarka. Taigi šiuo atveju pareiškėja nepagrįstai teigia, jog buvo įstatymuose nustatytų procesinių kliūčių nagrinėti Tarnyboje gautą pacientės E. B. skundą.

Tarnyba atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo priežiūrą (Sveikatos sistemos įstatymas 75 str. 2 d. 6 p.). Įstaigų, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formą, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo valstybinę kontrolę atlieka Tarnyba (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 str. 1 d. 2 p.). Tarnyba, įgyvendindama veiklos tikslus ir vadovaudamasi Nuostatų 10.40. p., vykdo pacientų teisių ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad šiame įstatyme nurodytos įstaigų veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos pagal kompetenciją turi teisę įspėti įstaigą dėl jos veiklos trūkumų bei pažeidimų ir nustatyti jų pašalinimo terminus. Pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 59 str. šiame įstatyme nurodytos įstaigų veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos priima sprendimą dėl šiame įstatyme nustatytų įstaigų kontrolės priemonių ir sankcijų taikymo, jeigu pažeisti įstatymai ir kitų teisės aktų ar normatyvinių dokumentų, reguliuojančių įstaigų veiklą, reikalavimai.

Pažymėtina, kad pareiškėja su skundu į Tarnybą kreipėsi 2012-10-25, o Tarnyba ginčijamą įsakymą priėmė 2013-05-09. Tarnybos direktoriaus 2013-02-06 įsakymo Nr. T1-137 2 p. nustatyta, kad šiuo įsakymu patvirtinto Aprašo nuostatos taikomos ir iki šio įsakymo įsigaliojimo gautiems pacientų skundams nagrinėti, išskyrus nuostatas dėl skundų nagrinėjimo terminų ir reikalavimų skundo turiniui bei įforminimui, kuriems taikomos šių skundų gavimo dieną galiojusių teisės aktų nuostatos. Taigi nagrinėjant pacientės skundą galiojo skirtingos Aprašo redakcijos: iki 2013-02-10 ginčo teisinius santykius reglamentavo Aprašas, patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2012-01-11 įsakymo Nr. T1-31 1 p. (toliau – ir Aprašo redakcija, galiojusi nuo 2012-10-07 iki 2013-02-10), o nuo 2013-02-10 – Aprašas, patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2013-02-06 įsakymo Nr. T1-137 1 p. (toliau – ir Aprašo redakcija, galiojanti nuo 2013-02-10).

Aprašo redakcijos, galiojusios nuo 2012-10-07 iki 2013-02-10, 4 p. buvo nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimas – Tarnybos atliekama asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolė ir pacientų teisių priežiūra, kurios metu nustatoma juridinių ir fizinių asmenų, kurie verčiasi asmens sveikatos priežiūros veikla, teiktų ar nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktis teisės aktų reikalavimams. Tarnyba pagal kompetenciją nagrinėdama skundą privalo išsiaiškinti, ar buvo pažeistos paciento teisės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, ir atlikti pacientui suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimą (Aprašo redakcijos, galiojusios nuo 2012-10-07 iki 2013-02-10, 23 p.). Pagal Aprašo redakcijos, galiojusios nuo 2012-10-07 iki 2013-02-10, 29 p. skundo nagrinėjimas Tarnyboje baigiamas įforminant direktoriaus įsakymu, kuris turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus. Aprašo redakcijos, galiojančios nuo 2013-02-10, 4 p. nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolė – Tarnybos atliekamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimas, įskaitant pacientų teisių priežiūrą, kurio metu nustatoma juridinių ir fizinių asmenų, kurie verčiasi asmens sveikatos priežiūros veikla, teiktų ar nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktis teisės aktų reikalavimams, paciento teisių pažeidimo ar nepažeidimo faktas. Tarnyba pagal kompetenciją nagrinėdama skundą privalo atlikti pacientui suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę (Aprašo redakcijos, galiojančios nuo 2013-02-10, 23 p.). Pagal Aprašo redakcijos, galiojančios nuo 2013-02-10, 29 p. skundo nagrinėjimas Tarnyboje baigiamas įforminant direktoriaus įsakymu. Šiame įsakyme gali būti pateikiamos rekomendacijos asmens sveikatos priežiūros įstaigai dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimo.

Pareiškėja skunde ir teismo posėdyje pripažino faktą, kad ligos istorijos pildymo pažeidimai, kurie nustatyti Kontrolės ataskaitoje, buvo padaryti. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog VšĮ Utenos ligoninės gydytojas akušeris ginekologas E. D. 2012-08-23 ir 2012-08-24 ligos istorijoje nepažymėjo pacientei E. B. 2012-08-22 ir 2012-08-23 atliktų tyrimų įvertinimo, nors pagal VšĮ Utenos ligoninės direktoriaus 2011-02-28 įsakymu Nr. V-17 patvirtinto Gydymo stacionare ligos istorijos pildymo tvarkos aprašo 13, 14 pastraipą ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008-03-04 įsakymu Nr. V-170 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 64:2008 „Gydytojas akušeris ginekologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 11.11 p. turėjo pareigą tai padaryti. Taigi Tarnyba ginčijamame įsakyme pagrįstai konstatavo, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui E. B. 2012-08-22–2012-08-28 VšĮ Utenos ligoninėje sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant Kontrolės ataskaitos išvadose nurodytų teisės aktų reikalavimus.

Tarnyba, konstatavusi padarytą medicininių dokumentų pildymo pažeidimą, ginčijamame akte taip pat padarė išvadą, kad dėl minėto teisės aktų pažeidimo pacientei buvo suteiktos nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, ir taip buvo pažeista jos teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Nors pareiškėja sutinka su nustatytu pažeidimu, tačiau tvirtina, jog minėto pažeidimo negalima vertinti kaip pacientei suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų nekokybiškumo, t. y. nepritaria ginčijamame įsakyme konstatuotai aplinkybei, kad pacientei E. B. buvo suteiktos nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Atsakovė mano, kad medicininių dokumentų pildymas yra viena iš asmens sveikatos priežiūros paslaugos dalių, todėl, pažeidus jų pildymo tvarką, minėta paslauga negali būti laikoma kokybiška. Taigi pagrindinis nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas yra, ar bet koks nustatytas teisės aktų reikalavimų pažeidimas lemia, jog pacientui suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos laikytinos nekokybiškomis.

Kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų samprata įtvirtinta Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 str. 8 d., kurioje nurodyta, kad kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos yra prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui tinkamu laiku tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami. Pagal Aprašo redakcijos, galiojančios nuo 2013-02-10, 4 p. asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolė – Tarnybos atliekamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimas, įskaitant pacientų teisių priežiūrą, kurio metu nustatoma juridinių ir fizinių asmenų, kurie verčiasi asmens sveikatos priežiūros veikla, teiktų ar nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktis teisės aktų reikalavimams, paciento teisių pažeidimo ar nepažeidimo faktas.

Iš Aprašo redakcijos, galiojančios nuo 2013-02-10, 4 p. matyti, kad teiktų ar nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktis teisės aktų reikalavimams ir paciento teisių pažeidimo ar nepažeidimo faktas yra du skirtingi dalykai, kurie turėtų būti vertinami atskirai. Todėl vien tik nustatytas teisės aktų pažeidimas nesudaro pakankamo pagrindo teigti, jog buvo pažeista paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Teismo nuomone, ne bet koks teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas padarytas teisės pažeidimas lemia, jog pacientui buvo suteiktos nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Todėl nepagrįstas atsakovės teiginys, kad vien tik pažeidus medicininių dokumentų pildymo, kaip vienos iš asmens sveikatos priežiūros paslaugos dalių, tvarką minėta paslauga visais atvejais laikytina nekokybiška. Vertinant, ar pacientui buvo suteiktos kokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, svarbu atsižvelgti į teisės pažeidimo sunkumą, pobūdį, pažeidimo įtaką suteikto gydymo kokybei, paciento sveikatos būklei ir kitas svarbias aplinkybes.

Iš nustatytų padaryto teisės aktų pažeidimo aplinkybių matyti, kad nagrinėjamu atveju gydytojas neužtikrino, jog būtų tinkamai tvarkomi medicinos praktikos dokumentai, t. y. gydytojas ligos istorijoje nepažymėjo atliktų tyrimų įvertinimo. Teismo nuomone, nustatytas pažeidimas šiuo atveju vertintinas kaip formalus, neesminis, neturėjęs neigiamos įtakos ir nelėmęs E. B. teiktų asmens sveiktos priežiūros paslaugų saugumo, veiksmingumo, prieinamumo. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ginčijamu atveju pacientei gydymo paslaugos buvo suteiktos tinkamu laiku tinkamoje vietoje ir tinkamo sveikatos priežiūros specialisto. Iš Kontrolės ataskaitos matyti, kad diagnozė buvo nustatyta teisingai, sudarytas tyrimų ir gydymo planas, paskirti tinkami tyrimai ir kryptingas gydymas, todėl išvada, kad dėl formalaus medicininių dokumentų pildymo pažeidimo pacientei buvo suteiktos nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, būtų netiksli ir neteisinga. Tokia išvada neatitiktų teisinio reglamentavimo tikslų. Byloje nėra nustatyta, kad būtent dėl nustatytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų pacientei E. B. turėjo būti atliktas dirbtinis nėštumo nutraukimas.

Pažymėtina, kad ne kiekvienas teisės aktų pažeidimas sudaro pagrindą naikinti administracinį aktą, taip pat ne kiekvienu atveju teismas, įvertinęs, jog priimant ginčijamą administracinį aktą teisės normos buvo pritaikytos netinkamai, turi panaikinti administracinį aktą ir grąžinti bylą atitinkamam viešojo administravimo subjektui nagrinėti iš naujo. Siekdamas užtikrinti bylos nagrinėjimo operatyvumo ir efektyvumo principų įgyvendinimą ir išvengti naujo ginčo tarp šalių, teismas turi diskreciją spręsti, ar yra galimybė ištaisyti viešojo administravimo subjekto padarytas neatitiktis teisės aktų reikalavimams neperduodant bylos viešojo administravimo subjektui nagrinėti iš naujo.

Teismas, įvertinęs minėtą reglamentavimą ir nustatytas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo atveju Tarnybos padaryta išvada, jog pacientei buvo suteiktos nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir todėl buvo pažeista pacientės teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, yra nepagrįsta. Taigi ginčijamo įsakymo 1.1 p. keistinas ir pašalintinas teiginys, jog pacientei buvo suteiktos nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, o 1.2 p. naikintinas.

Be to, kadangi Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 str. 1 d. 1 p. nustatyta, jog Tarnyba pagal kompetenciją turi teisę įspėti įstaigą dėl jos veiklos trūkumų ir pažeidimų, o skundžiamo įsakymo 2 p. pareiškėja įspėta dėl Kontrolės ataskaitos išvadoje nurodytų teisės aktų pažeidimų, kuriuos pripažįsta padariusi, tai nėra pagrindo šio ginčijamo akto punkto keisti ar naikinti.

Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, išdėstytais motyvais ir teisės aktų analize, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, t. y. ginčijamo Tarnybos 2013-05-09 įsakymo 1.1 p. keistinas ir pašalintinas teiginys, jog pacientei buvo suteiktos nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, 1.2 p. naikintinas, o 2 p. paliktinas nepakeistas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1, 2 p.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, kad pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, todėl ji turi teisę į dalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d. dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėja skunde prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 1–4) ir prie jo pridėjo SEB banko mokėjimo nurodymo, atstovavimo sutarties, teisinių paslaugų sutarties ir sąskaitos už teisines paslaugas kopijas (t. 1, b. l. 5–8). Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė papildomai pateikė 2013-09-11 ir 2013-10-23 SEB banko vietinio mokėjimo nurodymus (t. 2, b. l. 104–105). Pažymėtina, kad pareiškėja nepateikė išlaidų apskaičiavimo, pagrindimo ir kai kurių patirtas išlaidas patvirtinančių dokumentų (sąskaitų už teisines paslaugas, kurias apmokėjo pareiškėja), todėl išlaidų atlyginimo klausimas, priimant sprendimą, nesprendžiamas. Kadangi pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra su trūkumais, jis bus nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, dėl to bus priimta atskira teismo nutartis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 ir 129 str.,

nusprendė:

Pareiškėjos VšĮ Utenos ligoninės skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2013-05-09 įsakymo Nr. T1-607 „Dėl pacientei E. K. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“ 1.1 punktą ir pašalinti iš jo teiginį, jog „pacientei E. K. buvo suteiktos nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos“.

Panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2013-05-09 įsakymo Nr. T1-607 „Dėl pacientei E. K. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“ 1.2 punktą.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Raimondas BlauzdžiusRasa Ragulskytė-MarkovienėHalina Zaikauskaitė