Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjęs pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutarties sustabdyti civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui (suinteresuoti asmenys – antstolė D. P., antstolė V. M., T. B., AB „DNB bankas“).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2015 m. gegužės 20 d. buvo priimtas pareiškėjo R. B. pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas 2015 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdyje prašė bylos nagrinėjimą atidėti, kadangi paaiškėjo, jog nėra galutinai išspręsta pareiškėjo ir jo sutuoktinės santuokos nutraukimo byla ir todėl nėra aiški reali pareiškėjo turtinė padėtis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 str. 2 d., nenustatyta.

Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 162³ str.).

Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskiriamos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 str.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepaisant to, dėl kurios rūšies civilinės bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo yra sprendžiama, abiem atvejais turi būti nustatytos objektyvios aplinkybės, kliudančios išspręsti civilinę bylą. Byla sustabdoma iki tol, kol išnyksta sustabdymo pagrindą sudariusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-187/2011). CPK 163 str. nuostatose įtvirtinti privalomi bylos sustabdymo pagrindai, tarp kurių – atvejis, kai negalima nagrinėti bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (CPK 163 str. 3 p.). Pagal CPK 163 str. 3 p. teismas privalo sustabdyti bylą: 1) kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys; t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę, priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; 2) kai negalima išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, t. y. teismui reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir perkelti savo kompetencijos kitam teismui ar kitai institucijai, jeigu turi galimybę nustatyti visus teisiškai reikšmingus faktus nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 21 d. nutartis Nr. 3K-3-332/2011). Taigi CPK 163 str. 3 p. pagrindu byla sustabdoma, kai sprendimas kitoje byloje turės prejudicinę arba įrodomąją reikšmę, konstatavus, jog negalima išnagrinėti civilinės bylos dėl to, kad bylą nagrinėjantis teismas pats negali nustatyti faktų, kurie bus nustatyti kitoje byloje, ir jie sustabdomoje byloje turės prejudicinę arba įrodomąją reikšmę.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjo elgesys per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-65/2015). Fizinio asmens bankroto byla iškeliama, jeigu nustatoma, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų. FABĮ 2 str. 2 d. fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip tokia asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (325x25=8125 Eur).

Ginčo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdė civilinės bylos dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. N2-2279-131/2009 pagal T. B. ir R. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu. Iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. vasario 17 d. sprendimu nutraukė R. B. (pareiškėjas fizinio asmens bankroto byloje) ir T. B. santuoką bei patvirtino jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo, įskaitant išlaikymo priteisimą sutuoktinių vaikams turtu ir turto padalinimą, pasekmių (t. I, b. l. 59-61). AB DNB banko prašymu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. spalio 26 d. nutartimi atnaujino procesą santuokos nutraukimo byloje, kadangi sprendimu buvo nuspręsta dėl į procesą neįtraukto banko teisių ir pareigų, t. y. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai nebuvo nurodę, jog 2007 m. gegužės 5 d. tarp UAB „Rumsta“ ir banko buvo sudaryta kreditavimo sutartis, kuria įmonei buvo suteiktas 3607217,43 Eur kreditas; prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui R. B. įsipareigojo solidariai atsakyti visu savo turtu, jei UAB „Rumsta“ neįvykdys ar netinkamai įvykdys prievoles bankui; UAB „Rumsta“ 2009 m. vasario 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla, įmonė nebuvo įvykdžiusi visų savo prievolių bankui, todėl nuo nutarties įsiteisėjimo bankas įgijo teisę reikalauti grąžinti kreditą iš R. B. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi nutarė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo nekilnojamuoju turtu, nustatė 30 terminą pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams turtu. Dalyje panaikintu sprendimu iš viso buvo padalintas santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas, kurio bendra vidutinė rinkos vertė, remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašais, šiuo metu siekia apie 227641 Eur (butas (duomenys neskelbtini), pagal 2014 m. spalio 30 d. masinį vertinimą – 43153 Eur; gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), pagal 2014 m. lapkričio 14 d. masinį vertinimą – 139597 Eur; žemės sklypas (duomenys neskelbtini), pagal 2011 m. lapkričio 14 d. masinį vertinimą – 44891 Eur); panaikintu sprendimu taip buvo padalintos trys transporto priemonės, kurių vertė šiuo metu siekia apie 2260 Eur (t. II, b. l. 178-188), viso dalintino turto vertė – 229901 Eur. Tuo tarpu Fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatytais pagrindais bankrutuoti siekiančio pareiškėjo įsipareigojimai šiuo metu siekia apie 806645 Eur, mėnesinės pajamos siekia apie 600 Eur, iš kurių apie 230 Eur skiriami vaikų išlaikymui. Taigi iš nustatytų aplinkybių matyti, jog pareiškėjo pradelsti įsiskolinimai kreditoriams, net ir tuo atveju, jei jam santuokos nutraukimo byloje būtų priteistas visas santuokos metu įgytas turtas (pvz., būtų paneigta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija – CK 3.88 str. 2 d., sutuoktinių lygių dalių prezumpcija – CK 3.117 str. 1 d.), ženkliai viršytų 25 MMA. Pareiškėjo per mėnesį gaunamos pajamos siekia tik apie 600 Eur, iš kurių pareiškėjui pragyvenimui lieka 370 Eur, taip pat negali būti laikomos pakankamomis, jog pareiškėjas per protingą terminą galėtų įvykdyti pradelstus įsipareigojimus bei būtų laikomas mokiu. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką keliant bankroto bylą pareiškėjo elgesys turi būti vertinamas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo dienos, todėl pareiškėjo veiksmai (pvz., laidavimo sutarties sudarymas 2007 m.; kreipimasis dėl santuokos nutraukimo 2009 m.), kurie buvo atlikti ankstesniu laikotarpiu nei per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo dienos (2015 m. gegužės 20 d.), negalėtų lemti atsisakymą kelti bankroto bylą. Todėl apeliacinės teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje Nr. N2-2279-131/2009 priimtas galutinis procesinis sprendimas neturės jokios įtakos nagrinėjamai bylai, kadangi byloje pakanka duomenų pareiškėjo nemokumo būklei nustatyti. Tuo atveju, jei iškėlus bankroto bylą pareiškėjo dėl santuokos nutraukimo byloje priimto sprendimo turto apimtis padidėtų, tai iš papildomai gauto turto galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai. Taigi tolesnis bylos nagrinėjimas nepažeistų nei pareiškėjo, nei jo kreditorių interesų.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, nes netinkamai įvertino aplinkybes dėl Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. N2-2279-131/2009 prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Todėl skundžiama nutartis naikintina ir prašymas išspręstinas iš esmės – prašymas dėl bylos sustabdymo atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutarė:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti prašymą dėl bylos sustabdymo.