- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-15
- Bylos Nr.
- e2-240-939/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00822-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė (pirm.)
- Ieškovas
- R. L.
- Atsakovas
- P. L.
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“, B2Kapital“, Pro invest group“
nedalyvaujant trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“, ,,B2Kapital“, ,,Pro invest group“ atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui P. L., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Sergel“, ,,B2Kapital“, ,,Pro invest group“, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokos metu įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. L. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašo: nutraukti jos ir atsakovo P. L. (toliau – ir atsakovas) santuoką, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; netaikyti sutuoktinių taikinimo priemonių; po santuokos nutraukimo ieškovės asmeninėn nuosavybėn priteisti ½ dalį 0,55020 ha žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) 2340 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini) km.; po santuokos nutraukimo atsakovo asmeninėn nuosavybėn priteisti ½ dalį 0,55020 ha žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) 2340 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini) km.; transporto priemones: automobilį „M. C.“, valstybinis numeris: (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur vertės ir automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur vertės; po santuokos nutraukimo prievoles uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“, ,,B2Kapital“, pripažinti asmeninėmis ieškovės prievolėmis, vykdomomis iš ieškovės asmeninio turto; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinė A. pavardę, atsakovui palikti L. pavardę; priteisti iš atsakovo valstybės naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimui ieškovei.
Ieškinyje nurodė, kad ji ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės nurodė, jog jos ir atsakovo santuoka yra faktiškai iširusi, santuokiniai ryšiai nutrūkę. Gyvenant santuokoje bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise buvo įgytas nekilnojamas turtas 0,55020 ha žemės sklypas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) esantis (duomenys neskelbtini)km, kuris dalintinas lygiomis dalimis po ½. Gyvenant santuokoje įgytos dvi transporto priemonės ir atsakovo vardu VĮ „Regitroje“ registruotos transporto priemones: automobilį „M. C.“, valstybinis numeris: (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur vertės ir automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur vertės; po santuokos nutraukimo paliktinos atsakovo asmeninėje nuosavybėje, nes jis prižiūri ir rūpinasi jais. Piniginės kompensacijos iš atsakovo už jo asmeninėje nuosavybėje liekančias transporto priemones nepageidauja. Dėl kreditorinių įsipareigojimų nurodė, jog ji turi asmeninius kreditorinius įsiskolinimus uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“, ,,B2Kapital“, kuriuos vykdys iš savo asmeninių lėšų. Bendrų su atsakovu kreditorinių įsipareigojimų neturi. Po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti ikisantuokinę A. pavardę, atsakovui paliktina L. pavardė. Į išlaikymą iš sutuoktinio nepretenduoja. Mano, kad ir atsakovas neturi teisės gauti išlaikymo iš jos, nes yra darbingas.
Ieškovė 2022 m. vasario 23 d. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, remdamasi ieškinyje nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai paaiškino, kad su atsakovu po santuokos sudarymo gyveno 4-5 metus, po to, ji išsikėlė iš namų, kuriuose gyveno kartu su atsakovu, vaikų gyvendami santuokoje nesusilaukė. Gyvendami santuokoje nesutarė, pykdavosi. Nuo 2019 m. ji gyvena su kitu draugu. Automobilis jai nereikalingas, nes ji neturi teisė vairuoti transporto priemones. Santuokos metu buvo pirktas iš valstybės žemės ūkio paskirties sklypas, kuris yra prie atsakovo tėvams priklausančios sodybos. Ji niekada tos žemės nedirbo, prie sutuoktinio namų turėjo tik daržą ir šiltnamį. Ji gyvena Prienų mieste, žemės nedirbs, todėl sutinka, kad atsakovas jai sumokėtų kompensaciją, už jai priklausančio turto dalį. Sutinka, kad jai kompensacija būtų išmokėta per 10 mėnesių. Šiuo metu ji dirba iš jai priklausančio atlyginimo trys antstoliai vykdo atskaitymus. Ji yra paėmusi kreditus, be atsakovo žinios, savo poreikiams, su atsakovu kartu negyveno. Kreditus ėmė nes jai trūko pinigų, vieną kreditą dengė kitu, pirko mobilaus ryšio telefoną. Šiuo metu dirba, iš jos atlyginimo daromi atskaitymai.
Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė. Atsakovas (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu prašė patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies. Nurodė, kad sutinka su visais ieškinio reikalavimais, išskyrus reikalavimą dėl žemės sklypo padalijimo. Paaiškino, kad su ieškove kartu gyveno jo tėvams priklausančiuose namuose, buvo nesutarimų, sutinka, kas santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Kartu negyvena maždaug nuo 2018 metų. Nori, kad žemės sklypas būtų paskirtas jam, nes sklypas yra prie jo tėvų namų, jis sutinka išmokėti ieškovei kompensacija 1000 Eur per 10 mėnesių. Jis neturi kreditorinių įsiskolinimų. Jam nežinoma apie ieškovės skolas, gyveno atskirai, jų nepripažįsta ir nėra už jas atsakingas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB ,,B2Kapital“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka, jog įsiskolinimas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (antstolė D. K.) būtų pripažinta ieškovės asmenine prievole, nes vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta santuokos metu.
Trečiųjų asmenų, nereiškiančių savarankiškų reikalavimų, UAB „Sergel“ ir UAB ,,Pro invest group“ per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimų į ieškinį, procesiniai dokumentai ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo įteikti tinkamai. Trečiojo asmens, nereiškiančio savarankiškų reikalavimų, tinkamai informuoto apie teismo posėdžius, atstovai į juos neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, duomenų apie neatvykimo priežastis nėra, todėl byla išnagrinėta proceso dalyviams nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas pilnai.
Dėl santuokos nutraukimo, pavardžių, išlaikymo
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).
Ieškovė ieškiniu prašo nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuojant, jog santuoka iširo dėl nesėkmingai susiklosčiusių tarpusavio santykių, skirtingų požiūrių į santuokinį gyvenimą, bendro ūkio vedimą. Ieškovė nurodė, jog jos ir atsakovo santuoka yra faktiškai iširusi, santuokiniai ryšiai nutrūkę. Ieškovė su atsakovu santuokoje pragyveno apie penkis metus, po to ji paliko atsakovo namus, kur kartu gyveno, o nuo 2019 metų gyvena su kitu draugu. Atsakovas neprieštaravo, kad šalių santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nors atsakovas ne kartą siūlė ieškovei sugrįžti. Atsakovas patvirtino, kad šalys kartu negyvena ir bendro ūkio neveda.
Žinotina, kad sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo įstatyme apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, pažeidimas iš esmės. Sutinkamai su CK 3.27 straipsniu, sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad sutuoktiniai po santuokos sudarymo kartu gyveno apie penkis metus, nuo 2017 m. kartu negyvena, bendro ūkio neveda, artimų santuokinių ryšių nepalaiko, nenori taikytis, duomenų, kuriais remiantis būtų galima tikėtis, kad įmanoma išsaugoti šeimą, kad ieškovė ir atsakovas vėl pradės bendrai gyventi ir vykdyti sutuoktinių pareigas vienas kito atžvilgiu, nėra. Teismas, atsižvelgdamas į šalių poziciją, termino susitaikyti neskyrė (CK 3.54 straipsnio 4 dalis). Dėl paminėto spręstina, kad sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma. Minėta, ieškovė ir atsakovas vienas kito dėl santuokos iširimo nekaltina, ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas ieškiniui dėl santuokos nutraukimo esant abipusei sutuoktinių kaltei neprieštaravo. Kadangi šalys kaltės CK 3.60 straipsnio pagrindu neįrodinėjo, ginčo, kad šeima iširo dėl abipusės kaltės, nėra, todėl, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai kalti dėl šeimos iširimo, nes nedėjo pastangų siekti šeimos darnos, paremtos abipusiu sutarimu ir pagarba. Todėl pripažintina, kad jie abu pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, šalių santuoka faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ji nutrauktina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Šalys viena iš kitos išlaikymo priteisti neprašo, todėl jis nepriteistinas. Tarp šalių ginčo dėl pavardžių nėra, ieškovė pageidavo pasilikti ikisantuokinę pavardę, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei R. L. paliekama pavardė – A., o atsakovui P. L.– L. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl santuokoje įgyto turto jiems padalijimo, pirmiausiai nustatytina visa dalintino turto masė, atribotinas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, ir įgytas nesant santuokoje (priklausantis asmeninės nuosavybės teise), sudarytinas turto bei kompensacijų balansas (CK 3.118 str.). Pagal teismų praktiką turto balansas sudaromas pagal byloje esančią medžiagą, teismas šiuo atveju nėra aktyvus. Už informacijos pateikimą teismui atsakingos ginčo šalys, kuriuos turėjo teikti duomenis apie turtą, esantį bendrąją jungtine nuosavybe. Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, bet kurio jų vardu, taip pat ir santuokos metu gautos pajamos (tiek ir iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, tiek ir iš jų abiejų bendros ar kiekvieno atskirai veiklos, arba darbines veiklos) yra bendroji jų jungtinė nuosavybė iki tol, kol šis turtas nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 str., 3.88 str. 1 d.).
Spręsdamas dėl konkretaus sutuoktinių turto padalijimo būdo (turto padalijimo natūra ar viso turto priteisimo vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais), teismas kiekvienu atveju privalo išsiaiškinti sutuoktinių pageidavimus – t. y. nustatyti, ar dėl turto padalijimo būdo tarp šalių yra ginčas. Nustačius, kad sutuoktinių pageidavimai dėl konkretaus turto padalijimo būdo nesiskiria arba kai vienam iš sutuoktinių pareiškus savo pageidavimą dėl turto padalijimo būdo antrasis sutuoktinis jo neginčija arba nepareiškia kitokio pageidavimo, teismas padalija turtą tuo būdu, dėl kurio tarp šalių nėra ginčo, išskyrus atvejus, kai tokio būdo taikymas pažeistų nepilnamečių vaikų interesus, kuriuos teismas privalo ginti exofficio, arba sutuoktinių (ar vieno iš jų) kreditorių interesus ir byloje dalyvaujantys kreditoriai jam prieštarauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo vardu VĮ Registrų centro duomenimis registruotas žemės sklypas 0,5500 ha (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) esantis (duomenys neskelbtini). Šio sklypo vertė – 2340 Eur, nustatyta pagal VĮ ,,Registrų centro“ vidutinės rinkos vertę pagal unikalų numerį. Šios vertės šalys neginčijo. Ieškovė ieškiniu prašė jai priteisti ½ dalį žemės sklypo. Teismo posėdžio metu ieškovė žodžiu pakeitė savo reikalavimą ir prašė žemės sklypą priteisti atsakovui, o jai kompensaciją. Ieškovė nurodė, kad tai dirbamas žemės sklypas, ji jo niekada nedirbo ir nedirbs. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas, būdamas A. L. įpėdinis, paveldėjo teisę išsipirkti iš valstybės 1,00 ha žemės. (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės pirkimo pardavimo išsimokėtinai pagrindu P. L. įsigijo 0,5500 ha žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kuri yra bendroji jungtinė nuosavybė, nes įgyta santuokoje (DOK – 44272).
Daroma išvada, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad po santuokos nutraukimo būtų pripažinta, jog atsakovui asmeninės nuosavybės teise tenka žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl teismas taiko būtent tokį nekilnojamojo turto padalinimo būdą. Be to, teismo vertinimu, tikslinga nekilnojamąjį turtą, palikti atsakovui, nes ieškovė neprisideda prie šio turto išlaikymo, šios žemės niekada nedirbo ir neprižiūrėjo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šalių santuokoje įgytas bendros 2 340,00 Eur vidutinės rinkos vertės nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo paliktinas atsakovo asmenine nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o atsakovui atiteko visas santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1 170,00 Eur kompensacija už atsakovui atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį.
Ieškovė transporto priemonių neturi, atsakovo vardu registruotos dvi transporto priemonės: automobilis „M. C.“, valstybinis numeris: (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur vertės, kurio dalyvavimas viešajame eisme sustabdytas ir automobilis „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur vertės.
Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo transporto priemonės palikti atsakovo asmeninėje nuosavybėje, nes ji automobiliais nesinaudoja, neprisidėjo savo lėšomis nei prie jų įsigijimo, nei išlaikymo. Piniginės kompensacijos iš atsakovo už jo asmeninėje nuosavybėje liekančias transporto priemones nepageidauja. Atsakovas su ieškovės siūlomu santuokos metu įgyto turto padalijimu sutiko, nurodė, kad transporto priemonės iš esmės yra bevertės. Atsižvelgiant į paminėtą, šalių santuokoje įgytas turtas: automobilis „M. C.“, valstybinis numeris: (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur vertės, kurio dalyvavimas viešajame eisme sustabdytas ir automobilis „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur vertės, po santuokos nutraukimo paliktinas atsakovo asmenine nuosavybe, nepriteisiant ieškovei kompensacijos iš atsakovo už šiam atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį.
Dėl priteistos kompensacijos mokėjimo išdėstymo
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo jos naudai 1 170,00 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui nuosavybėje liekantį santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą. Atsakovas sutiko išmokėti ieškovei kompensaciją, tačiau prašė priteistos kompensacijos mokėjimą išdėstyti, nurodydamas, kad gali mokėti po 100 Eur per mėnesį, nes šiuo metu neturi galimybės atsiskaityti su ieškove iš karto. Ieškovė neprieštaravo dėl teismo sprendimu jai iš atsakovo priteistinos kompensacijos mokėjimo išdėstymo dalimis ir su tuo visiškai sutiko.
CPK 284 straipsnyje įtvirtintos normos, nustatančios sprendimo vykdymo išdėstymą ar atidėjimą, įgyvendinimas iš esmės reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos. Todėl ji taikytina tik išimtinais atvejais, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Spręsdamas tokio pobūdžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, interesus ir nustatyti, ar tokio prašymo tenkinimo atveju nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neprieštarauja, kad priteistinos kompensacijos mokėjimas būtų išdėstytas, taip pat atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, į priteistos kompensacijos dydį bei kas mėnesį tenkančią mokėti kompensacijos dalį, atsakovo prašymas tenkintinas – iš jo priteistinos 1 170,00 Eur kompensacijos ieškovei už jam atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį sumokėjimas išdėstytinas 12 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad atsakovas P. L. po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos per pirmąjį mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos turi sumokėti ieškovei R. L. 70,00 Eur dydžio kompensacijos dalį, kitus 11 mėnesius iki paskutinės mėnesio dienos sumoka R. L. po 100,00 Eur dydžio kompensacijos dalį.
Dėl prievolės kreditoriui vykdymo
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė ir pradinis kreditorius UAB ,,IPE Digital Lietuva“ (duomenys neskelbtini) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri reikalavimo teisę perleido UAB ,,B2Kapital“ ir (duomenys neskelbtini) buvo išduotas teismo įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti skolą iš R. L.. Taip pat iš ieškovės išieškotojos UAB ,,Pro I. G.“ naudai vykdomas išieškojimas antstolio G. S. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išduotą Kauno m. 16-ojo notaro biuro notarės. Be to, antstolės A.Kvaraciejienės kontoroje iš ieškovės vykdomos administracinės baudos išieškojimas valstybei ( išieškotojas - Valstybinė mokesčių inspekcija)
Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine jos prievolę UAB ,,B2Kapital“, UAB ,,Pro I. G.“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Ieškovė nurodė, kad atsakovui apie jos sutarčių sudarymą nebuvo žinoma, gauti pinigai nebuvo naudojami šeimos interesais, bendro ūkio vedimui, nes ji su atsakovu negyveno. Atsakovas patvirtino, kad savo sutikimo ieškovei sudaryti sutartis nedavė, jie kartu negyveno, bendro ūkio nevedė. Trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,B2Kapital“ atsiliepime nurodė, kad nesutinka, kad ieškovės prievolė būtų pripažinta jos asmenine prievole, nes vartojimo sutartis sudaryta santuokos metu, todėl prašo šią prievolę pripažinti solidaria.
Teismas pažymi, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus, savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 dalis ir 3 dalis. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Iš bylos duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta ieškovo, sutuoktiniam nedalyvaujant. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip nurodo atsakovas jam apie sutarties sudarymą su kreditore nebuvo žinoma, savo sutikimo jai sudaryti jis nedavė, gauti pinigai nebuvo naudojami šeimos interesais, bendro ūkio vedimui, kur ieškovė išleido ir panaudojo šiuos gautus pinigus, atsakovui nežinoma. Priešingų duomenų byloje nėra. Ieškovė nepateikė patvirtinančių įrodymų, jog skolindamasi pinigus tarėsi su atsakovu, kad sutartis sudaryta šeimos interesais, ir šių aplinkybių byloje neįrodinėjo, o priešingai nurodė, kad su atsakovu kartu negyveno, kreditą ėmė savo asmeninėms reikmėms.
Bylos duomenų visuma sudaro pagrindą vertinti, jog negalima pripažinti, kad ieškovės paimta vartojimo paskola buvo panaudota šeimos interesams tenkinti ir nėra pagrindo šios prievolės pripažinti solidaria sutuoktinių prievole. Byloje nepateikta priešingų duomenų, leidžiančių pakankamai pagrįstai abejoti vartojimo kredito lėšų panaudojimo tikslu ir vertinti, kad jos panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, todėl akivaizdu, kad kreditiniai įsipareigojimai UAB ,,B2Kapital“ UAB ,,Pro I. G.“ laikyti asmenine ieškovės prievole.
Byloje nėra ginčo, jog antstolės A. K. iš ieškovės valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija) išieškoma suma vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)yra ieškovei paskirta administracinė nuobauda – bauda už ieškovės padarytus administracinius nusižengimus, todėl vykdomosiose bylose vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)iš ieškovės išieškomas kreditorinis įsipareigojimas laikytinas asmenine ieškovės prievole.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Valstybė byloje patyrė 216,00 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidų ir 11,83 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (duomenys neskelbtini)sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų.
Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė dėl savo socialinio statuso ir materialinės padėties buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 100 procentų, iš atsakovo valstybei priteistina 216,00 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidų ir 11,83 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Taip pat iš atsakovo priteistinas 119,00 Eur žyminis mokestis valstybei ( 88,00 Eur (117,6,00 Eur x 0,75) už reikalavimą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, 31,00 Eur už reikalavimą dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo (1370 Eur x 3 procentai x 0,75), nuo kurių sumokėjimo ieškovė atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 384, 385 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti pilnai.
N. R. Lučkienės, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), ir P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei R. L. palikti ikisantuokinę pavardę „A.“, atsakovui P. L. – jo pavardę „L.“.
Priteisti atsakovui P. L. automobilį „M. C.“, valstybinis numeris: (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur vertės, automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur vertės.
Priteisti atsakovui P. L., 0,55020 ha žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) 2340 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini)km.;
Priteisti iš atsakovo P. L. ieškovei R. L. 1 170,00 Eur kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį. Išdėstyti priteistos kompensacijos mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad atsakovas P. L. po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos per pirmąjį mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos turi sumokėti ieškovei R. L. 70,00 Eur dydžio kompensacijos dalį, kitus 11 mėnesius iki paskutinės mėnesio dienos sumoka R. L. po 100,00 Eur dydžio kompensacijos dalį.
Nustatyti, kad piniginė prievolė (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), kreditoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 122668722, yra asmeninės ieškovės R. L. piniginė prievolė, ir ji asmeniškai lieka atsakingas šiam kreditoriui ir po šalių santuokos nutraukimo.
Nustatyti, kad piniginė prievolė (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) kreditoriui UAB ,,B2Kapital”, juridinio asmens kodas 225516770, yra asmeninė ieškovės R. L. piniginė prievolė, ir ji asmeniškai lieka atsakingas šiam kreditoriui ir po šalių santuokos nutraukimo.
Nustatyti, kad piniginė prievolė (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) kreditoriui UAB ,,Pro I. G.”, juridinio asmens kodas 302453988, yra asmeninė ieškovės R. L. piniginė prievolė, ir ji asmeniškai lieka atsakingas šiam kreditoriui ir po šalių santuokos nutraukimo.
Priteisti iš atsakovo P. L., 119,00 Eur (vienas šimtas devyniolika eurų) žyminio mokesčio ir 11,83 Eur (vienuolika eurus 83 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, bei 216,00 Eur (du šimtus šešiolika eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų valstybei, priteistą sumą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo pavedime nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimui įsiteisėjus ne vėliau kaip kitą darbo dieną, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 541 straipsnio 3 dalimi, elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.