Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Violetos Petkevičienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų mažosios bendrijos „Lofotena“ ir A. K. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo (rašto) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjai mažoji bendrija „Lofotena“ (toliau – ir Bendrija) ir A. K. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Architektūros skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2025 m. liepos 28 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Raštas), kuriuo atsisakyta iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą išduoti leidimą naujai suformuoti patalpas (duomenys neskelbtini), ir patvirtinta, kad 2025 m. balandžio 3 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) lieka aktualus ir nebus naikinamas; 2) įpareigoti Administracijos Skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą išduoti leidimą naujai suformuoti patalpas ir atlikti kitus projekte numatytus veiksmus (duomenys neskelbtini), bei teisingai pritaikyti nagrinėjamai situacijai aktualias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82-4.85 straipsnyje įtvirtintas nuostatas; 3) pareiškėjų naudai iš atsakovės priteisti pareiškėjos – Bendrijos – patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant teismo rinkliavą ir kitas su skundo parengimu susijusias išlaidas.

Paaiškina, kad jie asmeninės nuosavybės teise valdo administracines patalpas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patalpos), esančias administraciniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas). Pastate iš viso yra 84 patalpos suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Iš šių 84 patalpų, 55 patalpos yra gyvenamosios paskirties, o likusios 29 patalpos – negyvenamosios (administracinės) paskirties. Tokiu būdu, anot pareiškėjų, dalis Pastato laikoma esminiu gyvenamųjų patalpų (butų) kompleksu, kurio individualios patalpos priklauso kitiems asmenims asmeninės nuosavybės teise. Pažymi, kad gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties patalpos, esančios Pastate, yra valdomos asmeninės nuosavybės teise, o bendrosios Pastato konstrukcijos (laiptinė, stogas, fasadas ir kt.) yra valdomos bendrosios dalinės nuosavybės teise, atitinkamai proporcingomis dalimis kiekvienam savininkui. Nurodo, jog 2025 m. vasario 25 d. iniciavo Pastato Patalpų paprastojo remonto projekto derinimo procedūras bei savivaldybei pateikė paprastojo remonto projektą, kuriuo suplanuota atidalinti patalpas, papildomai numatyti langai. Tačiau Administracija pateikė pastabas, be kita ko, nurodė, kad paprastojo remonto darbams nėra gauti visų be išimties Pastate esančių patalpų savininkų sutikimai. Tad jie 2025 m. vasario 25 d., 2025 m. kovo 10 d. ir 2025 m. kovo 21 d. pateikė raštus (duomenys neskelbtini), kuriais siekė atkreipti dėmesį į tai, jog savivaldybės informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pateikiamos pastabos yra nepagrįstos, nes jiems siekiant atlikti Pastato paprastojo remonto darbus, turėjo būti taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.82-4.85 straipsniuose įtvirtintas reguliavimas. Reaguodama į jų raštus, pareiškėjų teigimu, Administracija 2025 m. balandžio 3 d. pateikė raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės pastabų paprastojo remonto projektui (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir 2025 m. balandžio 3 d. raštas), kuriame išdėstė, jog, priešingai nei nurodo jie: 1) nagrinėjamu atveju turi būti taikytina CK 4.75 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. jie siekdami atlikti Pastato paprastąjį remontą turėjo gauti visų (100%) Pastato savininkų sutikimus; 2) šiai pozicijai pritarė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija; 3) Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – ir Statybos įstatymas) bei kiti teisės aktai nenumato procedūrų ar galimybės koreguoti sprendimą, kuris jau pateiktas informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Tad jie 2025 m. balandžio 14 d. pateikė Administracijai prašymą (skundą) Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Prašymas), kuriuo prašė iš naujo išnagrinėti jų prašymą ir panaikinti 2025 m. balandžio 3 d. raštą bei pateikti naują išaiškinimą, kuris būtų grindžiamas aktualiu ir oficialiu teisės aktų aiškinimu. Tačiau Administracija 2025 m. liepos 28 d. priėmė skundžiamą Raštą, kuriuo jų Prašymas atmestas. Pareiškėjai nesutinka su Raštu. Pirmiausia nurodo, jog Administracija netinkamai aiškina CK 4.82-4.85 straipsnių nuostatas. Anot pareiškėjų, Administracijos aiškinimas, jog atliekant Pastato paprastąjį remontą turėjo būti taikomas CK 4.75 straipsnyje numatytas reguliavimas, t. y. gauti visų Pastato bendraturčių sutikimai, yra nepagrįstas. Nurodo, jog CK 4.75 straipsnis taikomas, kai pats daiktas (pavyzdžiui, visas pastatas arba palėpė arba kita nekilnojamojo turto objektas) priklauso keliems asmenims bendrąja daline nuosavybe. Tokiu atveju kiekvienas bendraturtis turi dalį to paties daikto, o ne atskirą, jam priklausantį nekilnojamojo turto vienetą. Būtent dėl to reikalingas visų bendraturčių sutikimas – nes sprendimas paveiks visų bendraturčių teises į tą patį bendrą objektą. Tuo tarpu CK 4.82-4.85 straipsniuose nustatytas specialus teisinis reguliavimas „butų ir kitų patalpų savininkams“, pagal kurį „butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga“. Šis reguliavimas taikomas situacijoms, kur kiekvienas savininkas turi savo atskirą turtinį vienetą (butą ar kitos paskirties patalpą), o bendrosios konstrukcijos, inžinerinė įranga, laiptinės ir panašūs objektai priklauso jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokiu atveju sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų gali būti priimami ne vienbalsiai, o daugumos balsų sutikimu. Taip pat nurodo, jog atsakovės aiškinimas neatitinka aktualios Lietuvos Aukščiausio Teismo (toliau – ir LAT) praktikos, pagal kurią, jeigu pastate esantys butai ir kitos patalpos priklauso savininkams asmeninės nuosavybės teise, gali būti taikomos CK 4.82-4.85 straipsnių nuostatos. Teigia, jog kiekvienos patalpos, esančios Pastate, savininkas turi atskirą asmeninę nuosavybės teisę, o bendrosios Pastato konstrukcijos (laiptinė, fasadas ir kt.) yra valdomos bendrosios nuosavybės teise, atitinkamai proporcingomis dalimis kiekvienam savininkui. Tai reiškia, kad jie nėra viso Pastato, kaip vientiso turtinio vieneto, bendraturčiai (kaip tai numato CK 4.75 straipsnis), bet yra savarankiški savo Patalpų savininkai, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdantys tik bendro naudojimo objektus. Tad mano, jog, kadangi Pastate yra 84 atskiros Nekilnojamojo turto registre įregistruotos patalpos, kurios nuosavybės teise priklauso atskiriems asmenims, tokiu atveju taikytina LAT suformuota praktika, leidžianti atitinkamus sprendimus priimti būtent CK 4.85 straipsnio pagrindu. Dar pareiškėjai mano, jog net pats teisėkūros procesas rodo nuoseklų siekį taikyti CK 4.85 straipsnį, net ir priimant sprendimus dėl kitos (negyvenamosios) paskirties pastatų valdymo, naudojimo ir disponavimo. Teigia, jog šiuo metu yra parengtas įstatymo projektas „CK 4.75, 4.82, 4.83, 4.84 ir 4.85 straipsnių pakeitimo“ Nr.: 24-5390(3) (užregistruotas 2024 m. spalio 2 d.) (toliau – ir Projektas). Anot pareiškėjų, Projekte tiesiogiai numatyta, jog 3 ir daugiau butų turintys kitos paskirties pastatai galės vadovautis CK 4.82-4.85 straipsniais; Projekto 2 straipsniu keičiamas CK 4.82 straipsnis, kurio 8 dalyje siūloma numatyti, kad „šis straipsnis mutatis mutandis taikomas ir negyvenamosios paskirties pastatų, kuriuose yra 3 ir daugiau butų, taip pat kitų patalpų, butų ir kitų patalpų savininkams įgyvendinant jų teises ir pareigas“. Analogiškai Projekto 4 straipsniu keičiamas CK 4.83 straipsnis, kurio 7 dalyje nustatyta, kad „šis straipsnis mutatis mutandis taikomas ir negyvenamosios paskirties pastatų, kuriuose yra 3 ir daugiau butų, taip pat kitų patalpų, butų ir kitų patalpų savininkams įgyvendinant jų teises ir pareigas“. Taip pat Projekto 5 straipsniu keičiamas CK 4.85 straipsnis, kurio 10 dalyje numatyta, kad „šis straipsnis mutatis mutandis taikomas ir negyvenamosios paskirties pastatų, kuriuose yra 3 ir daugiau butų, taip pat kitų patalpų, butų ir kitų patalpų savininkams įgyvendinant jų teises ir pareigas“. Taigi, mano, jog Projekto egzistavimas atskleidžia nuoseklią įstatymų leidėjo poziciją leisti daugumos balsais spręsti bendrojo naudojimo patalpų tvarkymo klausimus ir neapsunkinti savininkų. Dar pareiškėjai nurodo, jog skundžiamas Raštas yra nepagrįstas, nes pažeidžia viešojo administravimo principus, kadangi nėra tinkamai motyvuotas, kaip to reikalauja teisės aktai bei teismų praktika. Teigia, kad skundžiamas Raštas, kuriuo faktiškai atsisakyta leisti jiems vykdyti paprastąjį remontą, apsiriboja abstrakčia nuoroda į Aplinkos ministerijos išaiškinimą ir nepateikia motyvuotos analizės, kodėl nagrinėjamu atveju negalėtų būti taikoma CK 4.85 straipsnyje įtvirtinta teisės norma. Toks abstraktus atsakymas, pareiškėjų nuomone, pažeidžia bendruosius viešojo administravimo principus, reikalaujančius, kad kiekviena neigiama administracinė procedūra būtų tinkamai pagrįsta objektyviais duomenimis bei teisės normomis. Galiausiai mano, kad skundžiamas Raštas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes Administracija nepagrįstai vadovaujasi Aplinkos ministerijos rekomendacinio pobūdžio išvada. Nurodo, kad Administracija savo poziciją grindžia Aplinkos ministerijos išaiškinimu. Tačiau pažymi, kad teisės aktai nesuteikia teisės Aplinkos ministerijai oficialiai aiškinti įstatymų, kitų teisės aktų nuostatų, jų taikymo, nagrinėti konkrečių situacijų, daryti situacijų vertinamojo pobūdžio išvadų. Dar akcentuoja, jog net pati Aplinkos ministerija išaiškinime aiškiai nurodo, kad pagal kompetenciją teikiama nuomonė dėl galiojančio teisinio reglamentavimo, o ši nuomonė nelaikytina oficialiu teisės aiškinimu ir neturi privalomos galios asmenims, institucijoms ar sprendžiant ginčą teisme. Atitinkamai, pareiškėjų teigimu, Aplinkos ministerijos išaiškinimas, kuriuo vadovavosi Admiistracija, iš esmės yra tik neoficiali nuomonė, neturinti jokios teisinės galios. O Raštas, grindžiamas tokiu neoficialiu išaiškinimu, pažeidžia viešojo administravimo principus, kadangi yra vadovaujamasi ne teisės aktais ar oficialiais aiškinimais, o subjektyvia nuomone, neatsižvelgiama į tai, kad pati Aplinkos ministerija apsibrėžia savo kompetencijos ribas, ignoruojama aktuali LAT praktika, kuri turi precedentinę galią.

2. Atsakovė Administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su pareiškėjų skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nesutinka su pareiškėjų pozicija, jog šiuo atveju turi būti taikoma CK 4.85 straipsnio nuostata. Nurodo, jog pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, t. y. kitaip tariant, visų statinio bendraturčių sutikimu (sutarimu). O pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalį, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Anot atsakovės, valstybės politiką civilinės teisės srityje formuojančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. liepos 31 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta nuomonė, jog CK 4.85 straipsnis taikomas tada, kai pagal teisės aktų reikalavimus butai yra gyvenamosios paskirties pastatuose. CK 4.75 straipsnis yra bendroji teisės norma, o CK 4.85 straipsnis yra specialioji teisės norma CK 4.75 straipsnio atžvilgiu, reglamentuojanti specialiąją, tik butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarką. Teigia, kad sąvoka butai, paaiškinta Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje , o kitos patalpos apibrėžtos to paties straipsnio 10 dalyje. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – ir STR 1.01.03:2017) nustato statinių klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį. STR 1.01.03:2017 5 punktas numato, kad pastatai pagal paskirtį skirstomi į dvi grupes – gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus, pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai. Taip pat pažymi, jog pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) nuomonę, CK 4.85 straipsnis reglamentuoja butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą. CK 4.75 straipsnis yra bendroji teisės norma, o CK 4.85 straipsnis yra specialioji teisės norma CK 4.75 straipsnio atžvilgiu, reglamentuojanti specialiąją, tik butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarką. Nurodo ir tai, kad pagal Aplinkos ministerijos 2021 m. sausio 4 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Teisingumo ministerijos 2019 m. liepos 31 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) jei patalpos paskirties keitimo darbai vykdomi negyvenamosios paskirties pastate, o atlikus patalpos paskirties keitimą, pastato paskirtis lieka negyvenamoji – taikomas CK 4.75 straipsnis, t. y. gaunamas visų pastato bendraturčių rašytinis sutikimas. Taigi, Administracijos teigimu, sprendimai dėl administracinės paskirties pastato bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo turi būti priimami CK 4.75 straipsnyje nustatyta tvarka. Negyvenamosios paskirties (administracinės paskirties) pastato atskirai suformuotų nekilnojamojo turto objektų (patalpų) savininkų rašytinis sutikimas turi būti gautas vadovaujantis CK 4.75 straipsniu, nepaisant to, kad pastate yra butų. Atsiliepime Administracija dar nesutinka, jog dėl Projekto turi būti panaikintas skundžiamas Raštas. Teigia, jog jai nėra aišku, kodėl viešojo administravimo subjektas priimdamas vienokį ar kitokį savo sprendimą turėtų vadovautis akto projektu bei jo aiškinamuoju raštu. Pažymi, kad tai nėra priimtas ir galiojantis teisės akto pakeitimas, tad atitinkamai jis neturi jokios teisinės galios. Jei būtų priešingai, tai sukeltų chaosą teisės aktų sistemoje. Akcentuoja, jog nors šiuo metu ir yra pateiktas Projektas, tačiau tai ne reiškia, kad jis nebus atsiimtas, ar įstatymų leidėjo tiesiog nebus priimtas. Taigi, mano, kad pareiškėjų argumentai dėl Projekto yra visiškai nepagrįsti, nes Projektas užregistruotas 2024 m. spalio 2 d., tačiau atsiliepimo rengimo metu nėra jokių duomenų apie šio teisės akto pateikimo priėmimą ir (ar) įsigaliojimą. Galiausiai atsiliepime nesutinka, kad skundžiamas Raštas yra nemotyvuotas. Nurodo, jog pareiškėjai nepateikia jokių argumentų, kurie pagrįstų kaip konkrečiai Raštas pažeidžia viešojo administravimo principą. Administracijos nuomone, skundžiamas Raštas yra visiškai pagrįstas, kadangi jį priimant buvo atsižvelgta į galiojantį teisinį reguliavimą bei faktines aplinkybes, į situaciją pasižiūrėta atidžiai, konkrečiai ir objektyviai.

3. Pareiškėjai ir atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Byloje kilo ginčas dėl Savivaldybės Rašto, kuriuo pareiškėjų Prašymas atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.

5.1. Pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise valdo Patalpas, esančias Pastate. Minėtame Pastate iš viso yra 84 patalpos suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Iš šių 84 patalpų 55 patalpos yra gyvenamosios paskirties, o likusios 29 patalpos – negyvenamosios (administracinės) paskirties.

5.2. Pareiškėjai per IS „Infostatyba“ Administracijai 2025 m. vasario 13 d. pateikė prašymą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (su dokumentais), išduoti specialiuosius reikalavimus.

Administracija prašymą atmetė, buvo pateiktos atitinkamos pastabos (tai matyti iš atsakovės papildomai pateikto IS „Infostatyba“ ekrano vaizdo).

5.3. Pareiškėjai 2025 m. vasario 25 d. pateikė Administracijai prašymą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame prašė panaikinti Administracijos Architektūros skyriaus 2025 m. vasario 18 d. atsisakymą; taip pat pareiškėjai dar pateikė 2025 m. kovo 10 d. raštą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 2025 m. kovo 21 d. raštą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuose išdėstė savo poziciją.

Pareiškėjai iš esmės nurodė, jog Administracijos 2025 m. vasario 18 d. pateiktos pastabos yra nepagrįstos, nes jiems siekiant atlikti Pastato paprastojo remonto darbus, turėjo būti taikomas CK 4.82-4.85 straipsniuose įtvirtintas reguliavimas, t. y. Pastato paprastajam remontui turėjo pritarti Pastato savininkų dauguma (50 proc. + 1).

5.4. Administracijos Architektūros skyrius 2025 m. balandžio 3 d. parengė raštą, kuriuo atsakė į pareiškėjų 2025 m. vasario 25 d. prašymą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2025 m. kovo 10 d. raštą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 2025 m. kovo 21 d. raštą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)).

Minėtame rašte nurodyta, jog sprendimai dėl administracinės paskirties pastato bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo turi būti priimami CK 4.75 straipsnyje nustatyta tvarka. Negyvenamosios paskirties (administracinės paskirties) Pastato atskirai suformuotų nekilnojamojo turto objektų (patalpų) savininkų rašytinis sutikimas turi būti gautas vadovaujantis CK 4.75 straipsniu, nepaisant to, kad Pastate yra butų.

Pažymėta ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą vykdo Inspekcija. Taip pat Inspekcija 2022 m. balandžio 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo Savivaldybės administraciją, kad dėl CK 4.85 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo kreipėsi tarnybinės pagalbos į Teisingumo ministeriją, kuri formuoja politiką civilinės teisės srityje. Inspekcijos ir Teisingumo ministerijos pozicijai 2020 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pritarė ir Aplinkos ministerija, kurios nuomone atliekant statybos darbus atskiroje patalpoje, esančioje negyvenamosios paskirties pastate, kuriame yra atskirais kadastro vienetais (savarankiškais nekilnojamaisiais daiktais) suformuotos patalpos, jeigu tokių darbų atlikimui reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, o statybą leidžiančio dokumento gavimui – dokumentas, nurodytas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte, statytojas turi gauti statinio (jo dalies) atskirų patalpų savininkų sutikimus, o tokių rašytinių sutikimų gavimas įgyvendinamas CK 4.75 straipsnyje nustatyta tvarka.

Dar nurodyta, jog nei vienas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą nebuvo priimtas, tačiau taip pat pažymėta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27¹ straipsniu, savivaldybių administracijoms yra priskirta kompetencija bei prievolė įvertinti ar projekto sprendiniai atitinka nurodomą paskirtį. Be to, paminėta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 91 punktu savivaldybės vyriausiasis architektas, prieš priimdamas sprendimą pritarti ar nepritarti projektiniams pasiūlymams, gali kreiptis dėl papildomo projekto ekspertinio vertinimo į regioninę architektūros tarybą, kad būtų įvertinta ar projekto sprendiniais įgyvendinami Architektūros įstatyme nustatyti architektūros kokybės kriterijai, bei ar įgyvendinami kiti šio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytus statinio architektūros reikalavimai. Projektas turi būti parengtas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, svarbu akcentuoti, jog projekto architektūriniai sprendiniai turi atitikti paskirtį.

Šiame rašte, atsakant į pareiškėjų prašymą panaikinti Administracijos Architektūros skyriaus 2025 m. vasario 18 d. atsisakymą, nurodyta, jog prašymas buvo išnagrinėtas, pateiktos pastabos, kurias prašoma įvertinti, tad prašymo nagrinėjimas informacinėje sistemoje uždarytas. Be to, pažymėta, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, Specialiųjų reikalavimų išdavimo tvarkos aprašas nenumato procedūrų ar galimybės, koreguoti sprendimą, kuris jau pateiktas informacinėje sistemoje „Infostatyba“.

5.5. Pareiškėjai 2025 m. balandžio 14 d. pateikė Administracijai Prašymą; pareiškėjai prašė: 1) įpareigoti Administracijos Architektūros skyrių iš naujo išnagrinėti prašymą išduoti leidimą naujai suformuoti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti Administracijos Architektūros skyriaus 2025 m. balandžio 3 d. raštą ir pateikti naują išaiškinimą, kuris būtų grindžiamas aktualiu ir oficialiu teisės aktų aiškinimu.

5.6. Administracijos Architektūros skyrius 2025 m. liepos 28 d. priėmė skundžiamą sprendimą (Raštą).

Rašte, pirmiausia, nurodyta, kad Administracija gavo pareiškėjų Prašymą, kuriame prašoma: 1) įpareigoti Administracijos Architektūros skyrių iš naujo išnagrinėti prašymą išduoti leidimą naujai suformuoti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti Administracijos Architektūros skyriaus 2025 m. balandžio 3 d. raštą ir pateikti naują išaiškinimą, kuris būtų grindžiamas aktualiu ir oficialiu teisės aktų aiškinimu.

Rašte teigiama, kad 2025 m. gegužės 28 d. įvykusio susitikimo metu buvo nutarta kreiptis į Aplinkos ministeriją dėl nuomonės pateikimo pagal šiuos klausimus: 1) ar atvejais, kai pastatas yra negyvenamosios paskirties, tačiau jame yra atskirais nekilnojamo turto kadastro objektais suformuotos gyvenamosios patalpos, statybą leidžiančio dokumento išdavimui turi būti pateikti visų, t. y. 100 % pastato bendraturčių sutikimai ar pakankamas sprendimas priimtas balsų dauguma?; 2) ar atliekant negyvenamajame pastate esančios patalpos (-ų) nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimą (padalijimą, atidalijimą, sujungimą, perdalijimą (amalgamaciją)) statybą leidžiančio dokumento išdavimui turi būti pateikiama tiek aktualių formuojamų patalpų bendraturčių sutikimai, tiek pastato bendraturčių sutikimai? Jei minėtu atveju privalomi ir negyvenamojo pastato bendraturčių sutikimai, ar turi būti pateikiama visi, t. y. 100 % pastato bendraturčių sutikimai ar pakankamas sprendimas priimtas balsų dauguma?; 3) atvejais, kuomet pastatas vertinant bendrą gyvenamų ir negyvenamų patalpų plotų balansą pagal dominuojančią paskirtį priskiriamas negyvenamiesiems pastatams, bei pastatas nekilnojamojo turto registro išraše registruotas kaip negyvenamasis, tačiau jį sudaro atskirais nekilnojamo turto kadastro objektais suformuotos tiek negyvenamosios, tiek gyvenamosios paskirties patalpos, o gyvenamųjų patalpų suformuotų atskirais turiniais vienetais skaičius viršija negyvenamąsias, ar statybą leidžiančio dokumento išdavimui turi būti pateikiami visi, t. y. 100 % pastato bendraturčių sutikimai ar pakankamas sprendimas priimtas balsų dauguma?

Taip pat Rašte nurodyta, kad 2025 m. liepos 16 d. Administracija gavo Aplinkos ministerijos atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra pateikta Aplinkos ministerijos nuomonė: „Atsižvelgdami į nurodytą teisinį reguliavimą ir LAT praktiką, manome, kad Rašto 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais turėtų būti pateikti visų negyvenamojo pastato bendraturčių sutikimai (t. y. taikytina bendroji teisės norma – CK 4.75 straipsnio 1 dalis, o ne specialioji teisės norma – CK 4.85 straipsnio 1 dalis)“.

Rašte, atsakant į Prašymo antrą klausimą, nurodyta, jog atsižvelgiant į Aplinkos ministerijos 2025 m. liepos 16 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstytus argumentus, Administracijos Architektūros skyriaus 2025 m. balandžio 3 d. raštas yra aktualus ir nebus naikinamas.

Taip pat Rašte, atsakant į Prašymo 1 klausimą, nurodyta, jog prašymas išduoti leidimą naujai suformuoti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), bus išnagrinėtas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, pataisytą pagal pastabas prašymą iš naujo pateikus informacinėje sistemoje „Infostatyba“.

5.7. Pareiškėjai, nesutikdami su Raštu, kreipėsi į teismą, prašydami jį panaikinti bei įpareigoti Administraciją atlikti veiksmus.

6. Teisėjų kolegija, pirmiausia, pažymi, kad teismas privalo ex officio (savo iniciatyva) patikrinti, ar skundžiamą sprendimą (aktą) priėmė tam įgaliotas viešojo administravimo subjektas.

7. Minėta, kad pareiškėjai kreipėsi į Administraciją su 2025 m. balandžio 14 d. Prašymu, kuriame prašė: 1) įpareigoti Administracijos Architektūros skyrių iš naujo išnagrinėti prašymą išduoti leidimą naujai suformuoti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti Administracijos Architektūros skyriaus 2025 m. balandžio 3 d. raštą ir pateikti naują išaiškinimą, kuris būtų grindžiamas aktualiu ir oficialiu teisės aktų aiškinimu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek iš pareiškėjų Prašymo reikalavimų (vienareikšmiškai), tiek ir iš paties Prašymo turinio galima suprasti, jog pareiškėjai iš esmės teikė skundą dėl Administracijos Architektūros skyriaus 2025 m. balandžio 3 d. rašto. Taip pat Administracijos Architektūros skyrius skundžiamame 2025 m. liepos 28 d. Rašte, be kita ko, nurodė, kad Administracijos Architektūros skyriaus 2025 m. balandžio 3 d. raštas yra aktualus ir nebus naikinamas. Taigi, irgi galima suprasto, kad buvo sprendžiamas pareiškėjų skundas (Prašymas) dėl minėto 2025 m. balandžio 3 d. rašto.

8. Sutinkamai su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nuostatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2023 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 13.12 papunkčiu, 23.10 papunkčiu ir 45 punktu, Vilniaus miesto savivaldybės veiklos dokumentų valdymo ir klientų aptarnavimo reglamento, patvirtinto Administracijos direktoriaus 2023 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 46 punktu Administracijos direktorius turi teisę nagrinėti asmenų skundus dėl administracijos padalinių (nagrinėjamu atveju Administracijos Architektūros skyriaus) priimtų sprendimų. Tuo tarpu Administracijos Architektūros skyriaus vedėjui nesuteikta teisė nagrinėti skundų dėl pačio Architektūros skyriaus priimtų sprendimų. Beje, atkreiptinas dėmesys, kad ir pačiame Administracijos Architektūros skyriaus 2025 m. balandžio 3 d. rašte buvo nurodyta, jog šis raštas, be kita ko, gali būti skundžiamas Administracijos direktoriui.

9. Kaip matyti iš bylos, Administracijos Architektūros skyriaus 2025 m. liepos 28 d. Raštą, išnagrinėjus pareiškėjų Prašymą dėl Administracijos Architektūros skyriaus vyr. architektės 2025 m. balandžio 3 d. rašto, priėmė (pasirašė) Architektūros skyriaus vedėja A. P.. Tačiau minėta valstybės tarnautoja tokios teisės neturėjo; tokią teisę turėjo tik Administracijos direktorius. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas išvadai, kad Architektūros skriaus vedėja, priimdama šioje byloje skundžiamą 2025 m. liepos 28 d. Raštą viršijo savo kompetenciją, t. y. veikė ultra vires (virš jėgų, t.y. už įgalinimų ribų).

Teisėjų kolegija pažymi, kad konstatavus šią aplinkybę, tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti minėtą Raštą.

10. Pabrėžtina, kad Administracija atsiliepime (atsiliepimo 26 punktas) teigia, jog pareiškėjai neskundė Architektūros skyriaus 2025 m. balandžio 3 d. rašto. Atsakovė tokią išvadą daro iš to, kad pareiškėjai savo 2025 m. balandžio 14 d. Prašymą adresavo Administracijos Architektūros skyriaus vyr. architektei L. K., o ne Administracijos direktoriui, kaip aiškiai buvo nurodyta apskundimo tvarka pačiame 2025 m. balandžio 3 d. rašte.

Tačiau teisėjų kolegija su tokiais Administracijos argumentais nesutinka. Nors pareiškėjų teiktas Prašymas ir buvo teisiškai nekorektiškas, tačiau ar juo buvo / ar nebuvo skundžiamas Architektūros skyriaus 2025 m. balandžio 3 d. raštas negali būti nustatomas vien pagal teikiamo Prašymo (skundo) adresatą. Teisėjų kolegija, jau anksčiau minėjo, kad pareiškėjų teikto Prašymo reikalavimai ir turinys leido spręsti, jog jie iš esmės teikė skundą dėl Administracijos Architektūros skyriaus 2025 m. balandžio 3 d. rašto. Tad Architektūros skyrius, vadovaudamasis tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 4 dalimi, tiek ir teismų praktikoje pripažįstamu gero viešojo administravimo principu, privalėjo pareiškėjų Prašymą pagal kompetenciją perduoti spręsti Administracijos direktoriui. Antra vertus, jeigu vis tik buvo iki galo neaišku, tai Administracija (Skyrius), gavusi neaiškų pareiškėjų Prašymą, vadovaudamasi Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 40 punktu, privalėjo nustatyti pareiškėjams terminą ir pasiūlyti pašalinti nustatytus trūkumus. Šiuo atveju to nebuvo padaryta ir netinkamai buvo nustatytas pareiškėjų teikto Prašymo pobūdis.

Apskritai kelia abejonių toks Administracijos Architektūros skyriaus elgesys, kai jau ne vienu raštu buvo pareiškėjams atsakyta į jų keliamus klausimus, tačiau gavus vėl kartotinį prašymą (skundą) bandoma atsakinėti, o ne vertinama, kad tai yra skundas dėl ankstesnių sprendimų ir neperduodama nagrinėti aukštesniam administravimo subjektui, jog būtų patikrinta jų išsakyta pozicija.

11. Teisėjų kolegija dar atkreipia dėmesį ir į tai, kad skundžiamas Raštas yra akivaizdžiai neatitinkantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

12. Aiškindamas VAI 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos atitiktis yra 10 straipsnio 5 dalis), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus; taip pat su gero administravimo principu (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.).

Analizuojant LVAT praktiką, susijusią su būtinumu priimamą sprendimą pagrįsti teisės aktų nuostatomis, akivaizdu, kad esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.).

Be to, tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcen­tavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012).

Taigi, LVAT praktikoje ne kartą konsta­tuota, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi ap­imti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą) (žr., pavyzdžiui, 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinė­je byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012).

13. Kaip matyti iš skundžiamo Rašto, jame nurodyta, kad buvo gautas pareiškėjų Prašymas, pacituoti reikalavimai; nurodyta, jog 2025 m. gegužės 28 d. įvykusio susitikimo metu buvo nutarta kreiptis į Aplinkos ministeriją dėl nuomonės pateikimo pagal išvardintus atitinkamus klausimus, nurodyta, kad 2025 m. liepos 16 d. Administracija gavo Aplinkos ministerijos atsakymą, kuriame yra pateikta Aplinkos ministerijos nuomonė; atsakant į Prašymo antrą klausimą, nurodyta, jog atsižvelgiant į Aplinkos ministerijos 2025 m. liepos 16 d. rašte išdėstytus argumentus, Administracijos Architektūros skyriaus 2025 m. balandžio 3 d. raštas yra aktualus ir nebus naikinamas; atsakant į Prašymo 1 klausimą, nurodyta, jog prašymas išduoti leidimą naujai suformuoti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), bus išnagrinėtas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, pataisytą pagal pastabas prašymą iš naujo pateikus informacinėje sistemoje „Infostatyba“.

Taigi, skundžiamame Rašte tik formaliai ir deklaratyviai yra išdėstyti tam tikri faktai, be vertinimo, net neaišku, nepagrindžiant kaip jie susiję su pareiškėjų Prašyme keliamais klausimais ir pan. Jau nekalbant apie tai, kad Rašte iš viso nėra nurodytas joks teisinis pagrindas. Tai leidžia padaryti neginčijamą išvadą, kad skundžiamas Raštas yra nemotyvuotas ir neatitinkantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Vien formaliai nurodymas kitos institucijos pateiktą nuomonę yra nepakankamas priimamo sprendimo motyvavimui.

14. LVAT yra išaiškinęs, kad administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte; skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., 2013 m. birželio 13 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015; 2015 m. kovo 31 d. nutartį, priimą administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingu atveju būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-261-2692/2011; ir kt.).

Pažymėtina, kad atsakovei teikiant atsiliepimą į skundą nėra teisinių kliūčių papildomai paaiškinti apskųsto sprendimo (šiuo atveju Rašto) priėmimo teisinius bei faktinius pagrindus, tačiau nėra suteikta teisė atsiliepimu į skundą taisyti administracinį aktą, įvardijant konkretų teisinį reguliavimą bei nurodant faktinius tokio sprendimo priėmimo pagrindus, kurie nebuvo nurodyti ginčijamame sprendime (bendrine prasme); priešingu atveju administracinės bylos ribos taptų neapibrėžtos, o teisingas ginčo išsprendimas paneigtas. Taigi, atsakovės atsiliepime pateikti priimto Rašto argumentai iš esmės nevertintini ir jie nedaro įtakos nemotyvuotam skundžiamam sprendimui (Raštui).

15. Apibendrinant konstatuotina, kad skundžiamą Raštą priėmė tam neįgaliotas viešojo administravimo subjektas, be to, pats Raštas akivaizdžiai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, t. y. jis yra nemotyvuotas.

Nustačius šias aplinkybes, kurios sudaro savarankiškus pagrindus skundžiamo Rašto panaikinimui, teisėjų kolegija dėl kitų šalių argumentų plačiau nepasisako, nes jie yra teisiškai nebereikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste. Konstatuoti Rašto trūkumai negali būti pašalinti ginčo nagrinėjimo teisme metu. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A556-(duomenys neskelbtini)8/2014; ir kt.).

16. Taigi, skundžiamas Raštas yra neteisėtas ir nepagrįstas, tad jis panaikinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 – 2 punktai).

Panaikinus pareiškėjų skundžiamą Administracijos Architektūros skyriaus Raštą, yra pagrindas įpareigoti Administraciją pareiškėjų 2025 m. balandžio 14 d. prašymą nagrinėti iš naujo.

Tai reiškia, kad pareiškėjų skundas yra patenkinamas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

17. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, įskaitant ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (to paties straipsnio 5 dalis).

18. Pareiškėjų skundas patenkintas, t. y. sprendimas priimtas jų naudai. Tai reiškia, kad pareiškėjai turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjai prieš kreipdamiesi į teismą sumokėjo 23 Eur žyminio mokesčio, nors turėjo pareigą mokėti tik 22,50 Eur žyminį mokestį (ABTĮ 35 straipsnio 1 ir 3 dalys); tad grąžintina 0,50 Eur žyminio mokesčio permoka (ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat pareiškėjai apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodymų nepateikė. Tad pareiškėjams (konkrečiai pareiškėjai Bendrijai, nes būtent ji sumokėjo žyminį mokestį) iš atsakovės priteistina 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų mažosios bendrijos „Lofotena“ ir A. K. skundą dėl sprendimo (rašto) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus patenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2025 m. liepos 28 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės pastabų paprastojo remonto projektui adresu (duomenys neskelbtini)“ bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nagrinėti pareiškėjų mažosios bendrijos „Lofotena“ ir A. K. 2025 m. balandžio 14 d. prašymą iš naujo.

Gražinti pareiškėjai mažajai bendrijai „Lofotena“ dalį žyminio mokesčio, t. y. 0,50 Eur (penkiasdešimt euro centų), kuris buvo sumokėtas 2025 m. rugpjūčio 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank (sumokėta buvo 23 Eur).

Priteisti pareiškėjai mažajai bendrijai „Lofotena“ iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 22,50 Eur (dvidešimt du eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.