- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-09
- Bylos Nr.
- e2A-652-212/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00203-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Zina Mickevičiūtė (pran.), Birutė Jonaitienė
- Atsakovas
- G. B.
- Ieškovas
- Utenos rajono savivaldybės administracijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. B. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Utenos rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui G. B. dėl iškeldinimo iš savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Utenos rajono savivaldybės administracija prašė iškeldinti atsakovą G. B. su visais jam priklausančiais daiktais iš gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.
2. Nurodė, kad atsakovas iki šiol savavališkai naudojasi šiomis ieškovei nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis. Atsakovui ir jo motinai A. Š. 2016-10-19 parašius pasižadėjimą, buvo leista pernakvoti minėtoje patalpoje tik vieną naktį, nes jie neturėjo kur nakvoti, o lauke buvo žema temperatūra. Atsakovui iš viso nebūtų buvę leista nakvoti patalpoje, jeigu jis nebūtų nuslėpęs fakto, kad 2016-10-19 buvo priimtas spendimas dėl socialinių paslaugų jam suteikimo, t. y. laikino apnakvindinimo VšĮ Krizių centre „Angelų pieva“, o jis šių paslaugų atsisakė. Tiek atsakovas, tiek A. Š. iš patalpos neišsikėlė, jomis naudojosi, taip pat naudojo elektrą bei vandenį ir už tai nemokėjo. A. Š. buvo suteiktas socialinis būstas, todėl ji išsikėlė, o atsakovas iki šiol nėra grąžinęs patalpos raktų, patalpoje lankosi ir laiko asmeninius daiktus. Kadangi atsakovas neturi jokio pagrindo naudotis ieškovei priklausančia patalpa, tačiau paragintas gera valia neišsikėlė, raktų negrąžino, jis iškeldintinas, nes ieškovei kliudo naudotis savo nuosavybe.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.
3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2018 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį patenkinto, iškeldino atsakovą su visais jam priklausančiais daiktais iš Utenos rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančios patalpos, pažymėtos indeksu 1-12, 35,42 m² ploto, esančios pastate – Vaikų globos namuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
4. Nustatė, kad pastatas – Vaikų globos namai, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Utenos rajono savivaldybei, tam tikro dydžio patalpos šiame pastate panaudos sutarčių pagrindu perduotos naudotis VšĮ Krizių centrui „Angelų pieva“, Maltos ordino pagalbos tarnybai, Lietuvos Raudono kryžiaus draugijai. Atsakovas jokių teisių į šiuos nekilnojamuosius daiktus viešame registre nėra įregistravęs.
5. Pagal ieškovės paaiškinimus ir liudytojos D. Š. parodymus nustatė, kad atsakovui ir jo motinai A. Š. buvo leista vienai nakčiai pernakvoti vienoje iš patalpų (pažymėta indeksu 1-12, 35,42 m² ploto), nes lauke buvo šalta, o atsakovas ir jo motina A. Š. buvo netekę gyvenamojo būsto. Tuo tikslu atsakovas ir jo motina A. Š. 2016-10-19 pasirašė įsipareigojimą patalpoje „gyventi tik nakčiai“, patalpas palikti tvarkingas, elgtis gražiai, netriukšmauti, nevaikščioti ir nesinaudoti kitomis patalpomis. Atsakovui buvo duoti dvejų durų raktai, kad iš lauko galėtų patekti į pastatą ir į ginčo patalpą. Atsakovas ir liudytoja A. Š. nurodė, kad jie suprato, kad ginčo patalpa naudotis jiems buvo leista vienerius metus, taip jie ir naudojosi, mokėti mokesčius už vandenį ir elektrą jų neprašė. Atsakovas 2016-10-19 buvo padavęs prašymą jį apgyvendinti VšĮ Krizių centre „Angelų pieva“, tą pačią dieną ieškovė priėmė sprendimą skirti atsakovui socialines paslaugas, t. y. nuo 2016-10-19 iki 2016-10-21 apgyvendinti VšĮ Krizių centre „Angelų pieva“, už šias paslaugas atsakovas privalėjo mokėti 4,99 Eur už vieną dieną, todėl šių paslaugų atsisakė.
Atsiliepimas
6. Atsakovo ir liudytojos A. Š. teigimu, ginčo patalpoje atsakovas gyveno iki 2017-12-21, A. Š. buvo suteiktas socialinis būstas, todėl jame apsigyveno ir atsakovas. Kaip paaiškino atsakovas, jis tebeturi raktus, o ginčo patalpoje laiko kai kuriuos savo asmeninius daiktus. Raktus grąžintų nebent per baudžiamosios bylos nagrinėjimą, nes ieškovė yra pasisavinusi jo asmeninius daiktus. Liudytojų VšĮ Krizių centro „Angelų pieva“ vadovo S. K., D. Š. ir A. Š. parodymai nedavė pagrindo padaryti išvadą, kad atsakovas po 2017-12-21 nuolatinai gyventų ginčo patalpoje, tačiau jos nėra atlaisvinęs, periodiškai lankosi pastate ir patalpoje.
Žemesnės instancijos teismas
7. Ieškovė 2017 m. gruodžio mėn. ragino atsakovą ir jo motiną A. Š. gera valia atlaisvinti ginčo patalpą, pasiimti asmeninius daiktus ir perduoti raktus, šiems veiksmams atlikti nustatė terminą iki 2017-12-12, nurodė, kad pasibaigus šiam terminui kreipsis į teismą, jeigu neišsikels.
8. Teismas konstatavo, kad nekilnojamojo daikto savininkės Utenos rajono savivaldybės teisės yra pažeistos, nes atsakovas naudojasi ieškovės turtu be jokio teisinio pagrindo, o ginčo patalpos savininkė netenka galimybės valdyti ir naudoti šį nekilnojamąjį turtą savo nuožiūra. Tiek ieškovė, tiek liudytoja D. Š. nurodė, kad ginčo patalpos, jeigu nebūtų neteisėtai užimtos, būtų naudojamos labdaringų organizacijų, pavyzdžiui, „Maisto banko“ veiklai.
9. Teismas sprendė, kad atsakovas Utenos rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančioje patalpoje periodiškai lankosi, laiko savo daiktus ir negrąžina patalpų raktų be teisėto pagrindo, tuo pažeidžia ir apriboja turto savininkės teises, todėl ieškinį tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovas G. B. prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. birželio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
11. Mano, kad skundžiamame sprendime teismas pateikė nepagrįstą faktinių aplinkybių vertinimą, neatsižvelgė į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Nurodo, kad būtina sąlyga, kuriai esant galimas sprendimo iškeldinti asmenį priėmimas, yra to asmens faktinis gyvenimas ginčo patalpose, naudojimasis jomis. Šiuo atveju, pirmos instancijos teismas sprendė priešingai - nors jis ir negyvena ieškovei priklausančiose patalpose, jis vis tiek iškeldinamas, nes tam neva pakanka asmeninių daiktų buvimo ir raktų negrąžinimo.
12. Teismo posėdžio metu jis neginčijo, kad nėra grąžinęs ieškovei raktų nuo ginčo patalpos, tačiau, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje raktų negrąžinimas nesudaro pagrindo asmenį iškeldinti. Apeliantas raktus sulaikė todėl, kad ieškovė - savivaldybė jam nepagrįstai atsisako skirti atskirą būstą. Tačiau, ar tokia savigynos priemonė yra teisėta, jau ne šios bylos nagrinėjimo dalykas.
13. Teismas nenustatė, koks konkrečiai apelianto asmeninis turtas liko ieškovei priklausančiose ginčo patalpose. Posėdžio metu ieškovės atstovė pripažino šio turto negalinti tiksliau įvardinti. Liudytoja A. Š. parodė, kad ginčo patalpose yra likęs apelianto „lovos kampas“. Mano, ne bet kokiais atvejais, kai asmeniui nustojus gyventi jam nepriklausančioje patalpoje, šioje patalpoje lieka kokių nors jo daiktų, galima spręsti kad jis šias patalpas yra „užėmęs“ CK 6.612 str. prasme. Jeigu tie daiktai iš esmės beverčiai, lengvai fiziškai pašalinami ir t. t., tai neproporcinga būtų taikyti tokią kraštutinę savininko interesų gynimo priemonę kaip asmens iškeldinimas. Tik tais atvejais, kai ginčo patalpose liekantis turtas turi tam tikrą vertę, dėl savo gremėzdiškumo yra gana sunkiai pašalinamas fiziškai, galėtų būti konstatuojama, kad „patalpose yra asmenų turtas“. Tačiau ši sąlyga galimai leistų priimti sprendimą dėl asmens iškeldinimo tik tuo atveju, jeigu iškeldinamas asmuo ir pats faktiškai naudojasi ginčo patalpomis.
14. Pirmos instancijos teismas nevertino, ar buvusio nuomininko iškeldinimas, ginčo patalpose likus mažaverčių ar visiškai beverčių ten gyvenusio asmens daiktų, yra proporcinga patalpų savininko teisėtų interesų gynimo priemonė.
15. Net ir laikant, kad tam tikrą turtą ginčo patalpoje jis laiko be teisėto pagrindo, tik tas turtas ir galėtų būti iškeldinamas. Nėra jokio pagrindo sprendžiant, kad patalpoje yra „iškeldintino turto“, „iškeldinti“ ir to turto savininką.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į atsakovo G. B. apeliacinį skundą ieškovė Utenos rajono savivaldybės administracija prašo jo netenkinti. Nurodo, jog atsakovas nors pastoviai ir negyvena, tačiau ginčo patalpą laiko užėmęs, t. y. nepasiima asmeninių daiktų, negrąžina raktų, periodiškai lankosi patalpoje, nors jokio teisėto pagrindo laikyti užimtą ginčo patalpą nėra. Terminas, kuriam buvo leista ginčo patalpa naudotis yra pasibaigęs.
Žemesnės instancijos teismas
17. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad nekilnojamojo daikto savininkės Utenos rajono savivaldybės teisės pažeidžiamos tuo, kad atsakovas jam nustatyta tvarka neperdavus jokių teisių į nuosavybės teisės objektą, šalių nesiejant jokiai sutarčiai, naudoja minėtą turtą, o ginčo patalpos savininkė netenka galimybės valdyti ir naudoti šį nekilnojamąjį turtą savo nuožiūra.
18. Pažymi, kad tarp ieškovės ir apelianto nebuvo susiklostę nuomos teisiniai santykiai, atsakovas savavališkai užėmė Utenos rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Apeliantas buvo raginamas taikiai grąžinti raktus ir atlaisvinti minėtas patalpas, tačiau tai padaryti atsisakė. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimas iškeldinti atsakovą su visais jam priklausančiais daiktais iš Utenos rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančios patalpos yra proporcinga ir būtina priemonė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
19. Apeliacinis skundas atmestinas, Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. birželio 13 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamosios patalpos - pastatas Vaikų globos namai, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Utenos rajono savivaldybės administracijai. Atsakovo G. B. prašymu, Utenos rajono savivaldybės administracija 2016 m. spalio 19 d. leido atsakovui ir jo motinai A. Š. apsigyventi minėto pastato patalpoje. Atsakovas ir A. Š. pateikė rašytinį įsipareigojimą, kad „<...> įsipareigoja kambarį Nr. 3, esantį buvusiuose Vaikų globos namuose, gyventi tik nakčiai, patalpas palikti tvarkingas“. Atsakovas ne kartą buvo raginamas atlaisvinti patalpas, išsigabenti visus jam priklausančius namų apyvokos reikmenis, daiktus ir priduoti raktus, tačiau į Utenos rajono savivaldybės administracijos raginimus nereagavo.
21. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad vien dėl to, kad patalpoje yra likęs jo turtas, kad negrąžina raktų nuo pastato ir patalpos, nėra pagrindo jį iškeldinti.
22. Nagrinėjamu atveju atsakovo iškeldinimą iš patalpų reglamentuoja Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.612 straipsnis, kuris nustato, kad savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t. y. įsikėlę į ją be nuomos, panaudos ar kitos sutarties, nesant savininko leidimo, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003; 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008).
23. Kaip minėta, patalpa Utenos rajono savivaldybės nuosavybės teise valdomame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovui suteikta laikinai. Nors atsakovas teigia, kad ginčo patalpoje negyvena, neneigia, jog patalpoje liko jo daiktai ir jam patikėtų raktų tiek nuo pastato, tiek nuo patalpos jis negrąžino. Apeliacinio skundo argumentai, kad skundžiamame sprendime nenustatyta, koks konkrečiai atsakovo turtas liko ieškovės patalpoje, teisiškai nėra reikšmingi. Apeliantas pripažįsta, kad dalis jo turto patalpoje liko, kad raktų jis vis dar negrąžino, nors, prašydamas suteikti laikinąjį apgyvendinimą, įsipareigojo patalpas palikti tvarkingas.
24. Nesutiktina su apelianto argumentu, jog jis ginčo patalpoje negyvena. Kaip minėta, apeliantas neneigia, kad ieškovės patalpoje laiko savo daiktus, šios patalpos neatlaisvino kaip buvo įsipareigojęs. Nepaneigta ieškovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovas, turėdamas pastato ir patalpos raktus, patalpose vis dar gyvena, o 2017 m. lapkričio 21 d., kuomet jį aplankė ieškovės darbuotojai, kategoriškai atsisakė iš patalpų išsikraustyti. Įrodymų, kad atsakovas būtų tinkamai perdavęs ieškovei atlaisvintas patalpas ir grąžinęs raktus, byloje nepateikta. Priešingai, iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad atsakovas piktybiškai negrąžina raktų, keldamas ieškovei asmeninius reikalavimus.
25. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, darytina pagrįsta išvada, jog atsakovas, neturėdamas teisinio pagrindo, iki šiol naudojasi ieškovės patalpa, kurią yra užėmęs savavališkai. Ieškovė turėjo pakankamą pagrindą kreiptis į teismą ir reikalauti atsakovo iškeldinimo. Apeliaciniame skunde nurodoma kasacinio teismo praktika negali būti taikoma, nes nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra tapačios nurodytoms kasacine tvarka išnagrinėtoms byloms.
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, skundžiamo teismo sprendimo, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingam bylos išsprendimui ištyrė visas svarbias aplinkybes, objektyviai įvertino įrodymus, iš esmės tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.