Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2. Kaltinamasis M. P. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu iš esmės prisipažino, teigdamas, kad sudavė smūgius V. M. Parodė, kad viskas įvyko dėl (duomenys neskelbtini). Jo (duomenys neskelbtini) A. P. gyveno pas nukentėjusįjį V. M. ir ji iš darbdavio imdavo (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną, kuomet kaltinamasis su V. M. grįžo iš (duomenys neskelbtini), M. P. paklausė, už kokią (duomenys neskelbtini) paėmė (duomenys neskelbtini). Ji pasakė, kad už (duomenys neskelbtini) eurų. Kaltinamasis pasakė, kad nemeluotų, nes paskambins šefui. Paskambinus šefui, šis kaltinamajam pasakė, kad (duomenys neskelbtini) paimta už (duomenys neskelbtini) eurus. Po skambučio darbdaviui, kaltinamasis grįžo į (duomenys neskelbtini) ir dėl to įvyko konfliktas. Nebuvo muštynių, kaltinamasis tik žodžiais pasakė, kad (duomenys neskelbtini) meluoja. Tuo metu kaltinamasis sėdėjo šalia V., mano, kad jis už tuos žodžius puolė kaltinamąjį (duomenys neskelbtini). M. P. teigia, kad jis gynėsi. V. M. viena ranka apkabino per (duomenys neskelbtini) ir taip (duomenys neskelbtini). Iš pradžių (duomenys neskelbtini) viena ranka, paskui abejomis, akyse pradėjo temti. Kaltinamasis išsilaisvino ir neatsimena, kiek kartų V. M. sudavė. Tą dieną buvo išgėręs nedaug: truputį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Po kaltinamojo suduotų smūgių, V. M. atsigulė ant (duomenys neskelbtini), jo kojos irgi buvo ant (duomenys neskelbtini), ir kaltinamasis su savo (duomenys neskelbtini) N. P. išėjo namo. Kai išėjo, V. M. buvo sąmoningas. Teigia, kad jo girtumas neturėjo visiškai jokios įtakos tam, kas atsitiko, smūgius sudavė supykęs. Patvirtino, kad išsilaisvinęs, atsistojo priešais V. M. ir dešine ranka kumščiu sudavė jam tiesiogiai į (duomenys neskelbtini). Pamena, kad pataikė į (duomenys neskelbtini), tačiau nepamena, kiek kartų sudavė. Nukentėjusysis V. M. tuo metu sėdėjo. Po to, kai sudavė smūgius ir nukentėjusysis atsivertė, kaltinamasis nebandė jo pašnekinti, nežiūrėjo, ar jam viskas gerai. Nebandė jo kalbinti nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini). Tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) viską matė. (duomenys neskelbtini) apklausiamas nemelavo, o (duomenys neskelbtini) melavo viską. Kai jis su (duomenys neskelbtini) išėjo, nukentėjusysis liko su (duomenys neskelbtini) prie stalo. (duomenys neskelbtini) sėdėjo, o nukentėjusysis buvo atsivertęs ant (duomenys neskelbtini). Ant stalo dar buvo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kaltinamasis pasiėmė tik savo (duomenys neskelbtini), kiek buvo nusipirkęs. Gailisi, kad taip įvyko. Planuoja atlyginti žalą dirbdamas ir mokėdamas dalimis. Kaltinamasis teigia, kad anksčiau yra buvęs konfliktas su V. M., teigė, kad jis grasino M. P. nužudyti. Šito niekas nežinojo, per tyrimą kaltinamasis niekam nesakė, dėl to įvykio nebuvo atliekamas tyrimas, nes su V. M. tą pačią dieną susitaikė. Po įvykio, išeinant iš namo, nukentėjusįjį V. M. paliko gulintį ant (duomenys neskelbtini). Kur jį rado policijos pareigūnai – nežino, tačiau jam sakė, kad V. M. buvo rastas (duomenys neskelbtini). Tai sužinojo ne iš pareigūnų, jam kažkas iš artimųjų paskambino ir pasakė, kad jį rado (duomenys neskelbtini). Patvirtino, kad tuo metu, kai sudavė V. M. smūgius, suvokė savo veiksmus, tačiau nužudyti nenorėjo, net nebuvo tokių kėslų. Išsilaisvinęs iš V. M., galėjo išeiti namo, bet neišėjo, o trenkė nukentėjusiajam, nes susinervino.

3. Nukentėjusioji E. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) palaidojo (duomenys neskelbtini) V. M. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) dėl šios netekties išgyveno ir visą laiką prašė nukentėjusiosios palaikymo, pagalbos, padrąsinimo, nuraminimo. Nuo tos dienos, kai (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini), kiekvieną ar kas antrą vakarą jiedu bendraudavo telefonu. Pasiskambindavo, jis pasakodavo apie savo darbą, bendradarbius, kolegas. Pamena, kad (duomenys neskelbtini) vakare jis nukentėjusiajai pasiskundė, kad labai skauda (duomenys neskelbtini), tinsta (duomenys neskelbtini). Sekančią dieną minėjo, kad darbdavys jam davė vaistų. (duomenys neskelbtini) apie 11 val. paskambino pergyvendamas, kad negalėjo išeiti į darbą, nes dėl (duomenys neskelbtini) skausmo negalėjo (duomenys neskelbtini), bet tuo pačiu apsidžiaugė, kad jį parveš į namus, t. y. į (duomenys neskelbtini). Apie 18.30 val. nukentėjusioji jam paskambino, pasiteiravo kaip jaučiasi. Tuo metu jis pasakė, jog jį tik parvežė į namus ir dabar jis savo daiktus nešasi į namą, pasiguodė, kad vis dar skauda (duomenys neskelbtini). Tuo pokalbį ir baigė. (duomenys neskelbtini) apie 11 val. nukentėjusioji skambino (duomenys neskelbtini), tačiau jis neatsiliepė. Skambino kelis kartus, bet nepavyko prisiskambinti. Tos pačios dienos popietę, apie 16 val. pas ją atvažiavo (duomenys neskelbtini) ir pranešė apie (duomenys neskelbtini) V. mirtį. Nukentėjusioji teigia, kad ją ištiko didelis šokas, kuriame dar ir šiandien teigia esanti, nes niekaip negali susitaikyti su netektimi. Iš tyrėjos sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) buvo nužudytas, nepažinojo asmens, kuris šiandien yra tuo kaltinamas. (duomenys neskelbtini) jai pasakojo, kad jie dirbo kartu, tačiau dirbant (duomenys neskelbtini) jie gyveno atskirai – (duomenys neskelbtini) buvo apgyvendintas (duomenys neskelbtini), o tie (duomenys neskelbtini) gyveno kartu. Jai dar (duomenys neskelbtini) buvo minėjęs, kad darbdavys buvo paprašęs moters, kaip vėliau sužinojo, kad ji yra asmens nužudžiusio (duomenys neskelbtini), išvalyti namus. Iš kaimynų sužinojo ir tai, kad ta moteris netgi buvo apsigyvenusi (duomenys neskelbtini) namuose. (duomenys neskelbtini) palaidojo, patyrė daug išlaidų. Be to (duomenys neskelbtini) patyrė (duomenys neskelbtini), jo pasekmes jaučia iki šiol: lankosi pas gydytojus, vartoja vaistus. Byloje reiškia civilinį ieškinį ir prašo priteisti turtinę žalą 1400 eurų ir neturtinę žalą 20000 eurų. Dokumentus dėl turtinės žalos pateikė, ją sudaro (duomenys neskelbtini) paslaugos – (duomenys neskelbtini) eurų ir (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) eurų. Laidojimo išmoka – (duomenys neskelbtini) eurų buvo išmokėti, šios sumos neišskaičiavo, kadangi visų kvitų neišsaugojo. (duomenys neskelbtini) paslaugas sudaro: (duomenys neskelbtini). Neturtinę žalą įvertino 20 000 eurų suma, kadangi dėl šio įvykio pablogėjo sveikata, negali nei vienos dienos, nei nakties gyventi be vaistų. Vaistai yra nekompensuojami, dar ir dabar vartoja po (duomenys neskelbtini) mirties gydytojų jai skirtus antidepresantus. Dokumentų neturi, tai buvo popieriniai vienkartiniai receptai. Nukentėjusioji nurodė, kad jos (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) metai, tačiau jie nuolatos bendravo, nebuvo dienos, kad nesusiskambintų. Su (duomenys neskelbtini) matydavosi pagal galimybes, gan retai, (duomenys neskelbtini) gyveno savo gyvenimą, turėjo savo gyvenamąją vietą, nukentėjusioji nuvažiuodavo jo aplankyti kas antrą mėnesį, kartais dažniau. Patvirtino, kad jos (duomenys neskelbtini) buvo teistas už (duomenys neskelbtini), dėl (duomenys neskelbtini) alkoholio vartojimo dažnumo – atsakyti negali, su juo negyveno, tačiau (duomenys neskelbtini) buvo dirbantis: dirbdavo (duomenys neskelbtini) savaites, o (duomenys neskelbtini) darbdavys juos parveždavo į (duomenys neskelbtini), tuomet ir susitikdavo su nukentėjusiąja.

4. Liudytoja A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie patį įvykį, kai buvo nužudytas V. M., gali papasakoti tiek, kiek žino. Įvykio dienos nepamena, tačiau tai buvo diena, kuomet V. M. ir liudytojos abu (duomenys neskelbtini) grįžo po darbo iš (duomenys neskelbtini). V. M. buvo jau gerokai išgėręs, kad (duomenys neskelbtini) išgėrę – nesimatė. Jie sugalvojo nueiti į parduotuvę ir parsinešė (duomenys neskelbtini) butelį. Namuose gėrė, liudytoja buvo prie jų prisėdusi, po to nuėjo į kitą kambarį, o juos paliko. V. M. ir jos (duomenys neskelbtini) šnekėjosi, kažkuriuo metu buvo lyg apsipykę, bet vėliau, viskas vyko ramiai, šnekėjosi ir nieko ten nebuvo. Liudytoja teigia, kad būdama (duomenys neskelbtini), prisnūdo, o atsibudusi naktį, apie 23-24 val., pamatė, kad nieko nebėra, o V. M. guli prie (duomenys neskelbtini). Pagalvojo, jog žmogus pasigėrė ir nugriuvo ant žemės. Nėjo ir nežiūrėjo. Ryte, kai pamatė, jog jis toje pačioje vietoje vis dar guli, priėjo, tuomet pamatė, kad jo (duomenys neskelbtini) prakirsta. Liudytoja teigia, kad V. M., kuomet parvažiavo iš darbų, sakė, kad labai skauda (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), todėl, pagalvojo, jog jis pasigėrė ir griūdamas (duomenys neskelbtini). Daugiau jokių sumušimo žymių nesimatė, tik (duomenys neskelbtini). Tame kambaryje stovėjo stalas labai aštriais kampais, todėl liudytoja manė, kad jis trenkėsi į stalo kraštą ir ta kirstinė žaizda (duomenys neskelbtini) tokiu būdu atsirado. Jokio triukšmo liudytoja negirdėjusi, ant stalo stovėjęs (duomenys neskelbtini) butelis bei indai ant žemės nebuvo numesti. Pamačiusi tą vaizdą, liudytoja išsigando, nuėmė indus nuo stalo, butelį išnešė į sandėliuką. Jokių kitokių grumtynių žymių bute nebuvo. Liudytoja parodė, kad ji V. M. name gyveno ne (duomenys neskelbtini), jie kartu dirbo (duomenys neskelbtini) ir darbdavys kažkada pasiūlė važiuoti ir tame name laikinai pagyventi, t. y. sutvarkyti tuos namus, juos pakūrenti ir pan.

5. Kadangi liudytoja A. P. gerai neprisiminė aplinkybių apie kurias davė anksčiau parodymus, bei teisiamajame posėdyje duoda parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, teismas balsu perskaitė liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

5.1. Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. kovo 28 d. apklausta kaip liudytoja A. P. parodė, kad maždaug nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio pradžios (tikslaus laiko nepamena) gyveno iš matymo pažįstamo V. M., name, adresu (duomenys neskelbtini). Atėjo gyventi į jo (duomenys neskelbtini), kai jis kartu su jos (duomenys neskelbtini) M. P. ir N. P. išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini). Kiek žino, jie dirbo (duomenys neskelbtini), bet kur tiksliai, nežino. Su (duomenys neskelbtini) ji nebendrauja, artimo ryšio su jais nepalaiko. Iki pat (duomenys neskelbtini) jos (duomenys neskelbtini) ir V. M. grįžę nebuvo. V. M. namą ji tik prižiūrėjo, t. y. tvarkė, saugojo, tačiau su juo (duomenys neskelbtini) nebuvo, kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė. 2021 m. kovo 27 d. apie 17:00 val., jai būnant minėtame name, grįžo V. M. su jos (duomenys neskelbtini). Jie jau buvo neblaivūs. V. M. buvo sveikas, t. y. ant jo kūno jokių išorinių sužalojimų nepastebėjo. Visi nutarė dar išgerti, todėl jos (duomenys neskelbtini) M. P. kartu su V. M. nuėjo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę, kur nupirko (duomenys neskelbtini) butelį. Visi vartojo alkoholį. Išgertuvių metu nuėjo miegoti į (duomenys neskelbtini). Būdama (duomenys neskelbtini) išgirdo, kaip jos (duomenys neskelbtini) M. P. žodžiais pradėjo kabinėtis prie V. M. Ar jie tarpusavyje mušėsi, ji nematė ir jokio triukšmo negirdėjo. Kada jie išsiskirstė, taip pat nežino, nes buvo primigusi. 2021 m. kovo 28 d. apie 08:25val., nuėjusi pas V. M. į kambarį, pamatė, kad V. M. nekvėpuoja, per (duomenys neskelbtini) yra nubėgęs, kaip jai pasirodė, kraujas, pamatė ir (duomenys neskelbtini), suprato, kad jis gali būti (duomenys neskelbtini), todėl iškvietė medikus. Kadangi (duomenys neskelbtini) M. P. išgėręs būna labai agresyvus, o 2021 m. kovo 27 d. išgertuvių metu girdėjo, kaip jis žodžiais kabinėjosi prie V. M., todėl mano, kad (duomenys neskelbtini) tikrai galėjo sumušti V. M. (t. 1, b. l. 86-89).

5.2 2021 m. balandžio 2 d. A. P. papildomai parodė, kad ji tikrai nematė kaip buvo mušamas V. Kad jos (duomenys neskelbtini) N. ir M. bei V. turi grįžti iš (duomenys neskelbtini) kovo 27 d., ji nežinojo ir jų nelaukė. Jie jai paskambinti negalėjo, nes naujai buvo įsigijusi telefono numerį ir jie nežinojo jos naujo numerio. Į (duomenys neskelbtini) jie trise buvo išvažiavę nuo (duomenys neskelbtini) vidurio ir jų namuose nebuvo apie (duomenys neskelbtini) mėnesio. Kiek buvo valandų kai jie grįžo kovo 27 d., ji nežino, bet buvo jau vakaras, su savimi parsinešė nugertą butelį (duomenys neskelbtini). Išgėrę tą likutį, V. ir M. ėjo į parduotuvę nusipirkti dar alkoholio, dar nebuvo 20 val. Grįžo draugiškai, nesipykę. Iš parduotuvės vyrai parsinešė didelį butelį (duomenys neskelbtini), gal 0,7, gal 1 litro talpos, nežino, gal dar ir (duomenys neskelbtini). Visi susėdo prie stalo. Ji sėdėjo ant (duomenys neskelbtini), jai iš dešininės sėdėjo N., iš kairės V., o šalia jo sėdėjo M. (duomenys neskelbtini) visi gėrė, M. dar gėrė (duomenys neskelbtini). Prasidėjo konfliktas. V. buvo ramus, geras, o M. yra piktybinis, konfliktiškas. Lyg V. tada sėdėjo su (duomenys neskelbtini), M. sako „ko čia sėdi su (duomenys neskelbtini) prie stalo“. Nežino kas ką ten dar pasakė. Nenorėdama veltis į konfliktą ir bijodama, kad ir jai gali kliūti, ji išėjo į (duomenys neskelbtini). Tikrai neliko kambaryje. Kodėl jos (duomenys neskelbtini) N. nurodo, kad ji buvo (duomenys neskelbtini), kai M. mušė V., nežino, negali pasakyti. Nuėjus į (duomenys neskelbtini), ji atsigulė ir prisnūdo, net nejuto, kada išėjo jos (duomenys neskelbtini). Tą naktį ji buvo atsikėlusi kokius du kartus, abu kartus matė, kad V. guli ant (duomenys neskelbtini), galva link (duomenys neskelbtini), gulėjo ant (duomenys neskelbtini). Galvojo, kad girtas miega. Radus ryte V. gulintį, tada išsigando, nes suprato kad jis gali būti (duomenys neskelbtini). Kvietė pagalbą. Iš savo telefono nekvietė, nes tada sąskaitoje neturėjo pinigų, o iš streso, net nepagalvojo, kad telefonu pagalbą galima kviesti nemokamai. Jau vėliau ji skambino M. ir jo klausė, ką jis pridirbo. M. atsakė „pats prisikabino“, negali pasakyti, ar sakė, kad jį mušė, ar ne. Nežino, kodėl M. supyko ant V., nežino kaip ten viskas vyko ir papasakoti negali. (duomenys neskelbtini) N. nuo mažens yra (duomenys neskelbtini), bet su juo susikalba (t. 1, b. l. 92-95).

5.3. 2021 m. balandžio 2 d. A. P. papildomai parodė, kad V. M. ryte rado su (duomenys neskelbtini) ant kojos, ant (duomenys neskelbtini) kojos, o kita (duomenys neskelbtini) buvo po stalu, su (duomenys neskelbtini) jis grįžo iš (duomenys neskelbtini). Kai grįžo iš (duomenys neskelbtini), pasisakė, kad jam skauda (duomenys neskelbtini) ir tiek. Kai iškvietė pagalbą, ji nutvarkė stalą, surinko lėkštes ir tuščią (duomenys neskelbtini) butelį, viską padėjo virtuvėje, todėl, atvykus pareigūnams, stalas, kur buvo geriama, buvo sutvarkytas (t. 1, b. l. 110-112).

5.4. 2021 m. gegužės 5 d. A. P. papildomai parodė, kad ryte, pamačiusi ir supratusi, kad V. M. yra (duomenys neskelbtini), ji išlėkė iš namų, nes suprato, kad reikia skambinti policijai, nes žmogus (duomenys neskelbtini). Tuo metu turėjo ir savo mobilųjį telefoną, bet buvo tuščia sąskaita, tada dar nežinojo ir net nepagalvojo, kad galima ir be sąskaitos paskambinti policijai. Pirma nubėgo pas kaimynus, gyvenančius priešais, tai pas S. ir A. J. Jiems, kiek prisimena pasakė, kad nežino kas nutiko, kad V. (duomenys neskelbtini), prašė, kad jie paskambintų policijai, bet jie pasakė, kad nenori jokių reikalų su tuo turėti, nesutiko skambinti, todėl ji nubėgo pas A. G., kuriai pasakė tą patį, tai yra, kad reikia skambinti ir kviesti policiją, nes žmogus (duomenys neskelbtini). A. jai davė savo telefoną ir su pagalba ji kalbėjo pati. Ką jiems tiksliai sakė, kokias aplinkybes aiškino, dabar neprisimena, tada buvo dideliame strese, galėjo bet ką prikalbėti. Jei jiems ką nors nurodė konkrečiau, kad sumušė, užmušė, ar įvardino kas konkrečiai tai padarė, tai dabar apie tai kažko konkretaus paaiškinti negali, gal, ji būdama dideliame strese ir žinodama, kad vakarykščiai jis gėrė su jos (duomenys neskelbtini), taip ir pasakė, pagalvojusi, kad kas nors ten tarp jų galėjo būti. Nežino, to paaiškinti dabar kitaip negali. Ji anksčiau jau sakė ir dabar gali tą patį pakartoti, kad tikrai tol, kol abu (duomenys neskelbtini) buvo V. namuose ir visi ten vartojo alkoholį, jokių muštynių tarp kažkurio iš jos (duomenys neskelbtini) su V. M. nebuvo ir ji jų nematė. Jokių apsistumdymų taip pat. Ji išgėrė kelias taureles (duomenys neskelbtini), kurią jie visi trys parsinešė iš parduotuvės, ir nuėjo į kitą kambarį atsigulti. Atsigulė ir užmigo. Kaip iš V. namų išėjo jos (duomenys neskelbtini), ji negirdėjo. Nieko tikrai nematė ir jokio triukšmo V. namuose negirdėjo ir tik iš to didelio streso, pamačius V. (duomenys neskelbtini), galėjo pasakyti kažką ne taip (t. 1, b. l. 113-116).

6. Liudytojas N. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną jo (duomenys neskelbtini) M. ir (duomenys neskelbtini) su V. sėdėjo ant (duomenys neskelbtini), liudytojas sėdėjo priešais juos. Staiga V. puolė M. ir pradėjo jį (duomenys neskelbtini), šis jį atstūmė ir pradėjo smūgiuoti V. V. tada gulėjo, bandė gintis, stūmė M. rankomis ir tada liudytojas juos išskyrė. (duomenys neskelbtini) atstūmė jį ir 3-5 kartus trenkė V. kumščiu į veidą. (duomenys neskelbtini) sėdėjo ramiai ir nieko nedarė tuo metu, kai liudytojas puolė skirti (duomenys neskelbtini) su V. Po smūgių sudavimo, V. nuėjo miegoti, o liudytojas su (duomenys neskelbtini) išėjo namo. Galėjo būti suduota iki 8 smūgių, 5–8 smūgiai. M. visus smūgius sudavė V. į vieną vietą – į (duomenys neskelbtini) veido pusę. V. pusiau gulėjo, jam buvo smūgiuojama į (duomenys neskelbtini) pusę. Iš pradžių „(duomenys neskelbtini)“ V. (duomenys neskelbtini) paakyje nebuvo, bet paskui tyrėjos parodytoje nuotraukoje matė, kad „(duomenys neskelbtini)“ buvo. M. P. trenkė (duomenys neskelbtini) ranka V. į (duomenys neskelbtini) pusę. Kai M. smūgiavo V., šis nebuvo visiškai nugriuvęs ant (duomenys neskelbtini), jis buvo tiesiai atremtas į (duomenys neskelbtini). M. buvo V. iš priekio, laikė jį prispaudęs prie (duomenys neskelbtini) ir jam smūgiavo. Tik liudytojas nurodė, kad supainiojo puses – M. smūgiavo V. ne į (duomenys neskelbtini) pusę, o į(duomenys neskelbtini). Iš liudytojo pusės žiūrint, tai buvo (duomenys neskelbtini) V. pusė. Patvirtino, kad po (duomenys neskelbtini) suduotų smūgių matė V. paakyje (duomenys neskelbtini). Nepamena, ar ji buvo didelė, ar maža, bet prieš tai jos nebuvo. Tyrėjai apklausiamas sakė tiesą. Liudytojo (duomenys neskelbtini) A. P. matė, kaip jo (duomenys neskelbtini) M. P. sudavė smūgius V. Ji nieko nedarė, tik ramiai sėdėjo. Tuo metu ji buvo (duomenys neskelbtini). Įvykio vakarą visi keturi buvo išgėrę. Po smūgių sudavimo, abu su (duomenys neskelbtini) išėjo namo. Liudytojas teigia pagalvojęs, kad V. užmigo, nes, jam su (duomenys neskelbtini) išeinant, V. buvo prisimerkęs. Matė, kad kilnojasi jo krūtinė, suprato, kad jis kvėpuoja, bet pamanė, kad stipriai „gavo“ ir tiesiog užmigo, net nepagalvojo, kad (duomenys neskelbtini) galėjo jį užmušti. Jiems išeinant, V. gulėjo šonu ant (duomenys neskelbtini). Kai pamatė, kad jo akys prisimerkusios, pagalvojo, kad jis užmigo, todėl iš karto paragino (duomenys neskelbtini) ir išėjo. Po sumušimo matė, kad V. sunkiai, bet kvėpavo. Jis ramiai gulėjo ir nejudėjo. Po suduotų smūgių jie daugiau nebegėrė. Išėjo namo, nes turėjo nuojautą, kad gali vėl kilti konfliktas ir (duomenys neskelbtini) su V. gali dar kartą susipykti. Nežino, dėl ko kilo tas konfliktas, nes liudytojas (duomenys neskelbtini). Apie V. mirtį sužinojo tada, kai jį pakvietė liudyti. Patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) skambino (duomenys neskelbtini), bet liudytojas tuo metu miegojo. (duomenys neskelbtini) jį pažadino ir pasakė, kad V. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) melavo sakydama, kad nematė konflikto. Iš pradžių ji buvo virtuvėje, gamino valgyti, suplovė indus, paskui kartu su V. ėjo į parduotuvę, nupirko du (duomenys neskelbtini). V. irgi nupirko du (duomenys neskelbtini) ir vieną (duomenys neskelbtini) butelį, grįžo namo, (duomenys neskelbtini) paruošė užkandos, tada visi kartu sėdėjo prie stalo ir kalbėjosi. (duomenys neskelbtini) mažiau dalyvavo pokalbyje, daugiau trise kalbėjosi. Liudytojas (duomenys neskelbtini), bet matė iš (duomenys neskelbtini) elgesio, kad ji mažai bendrauja. Patvirtino, kad parodymų patikrinimo vietoje metu viską parodė teisingai, t. y. kad V. gulėjo ant (duomenys neskelbtini) ant (duomenys neskelbtini) šono su į (duomenys neskelbtini) įkeltomis kojomis. Nežino, kas užkėlė V. kojas ant (duomenys neskelbtini), gal jis pats. Išeidamas matė, kad V. kojos buvo (duomenys neskelbtini) į sofą. Liudytojas nematė, kas užkėlė V. kojas ant (duomenys neskelbtini). Jam nežinoma, kad iki šito įvykio V. būtų grasinęs nužudyti M., bei nežinoma, kad V. anksčiau buvo teistas už (duomenys neskelbtini). Po šito incidento M. reakcija buvo rami, jis elgėsi normaliai. Nuo (duomenys neskelbtini) jam skaudėjo (duomenys neskelbtini), jis jautėsi nemaloniai, bet buvo ramus. Dar kartą patvirtino, kad V. puolė (duomenys neskelbtini) M., šis jį atstūmė ir pradėjo smūgiuoti V. V. tada gulėjo, bandė gintis, stūmė M. rankomis ir tada juos liudytoja išskyrė.

7. Kadangi liudytojas N. P. gerai neprisiminė aplinkybių apie kurias davė anksčiau parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas balsu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

7.1. Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. balandžio 1 d. apklaustas kaip liudytojas N. P. parodė, kad V. M. pažinojo apie (duomenys neskelbtini) metus, su juo susipažino darbe, kartu dirbo. V. (duomenys neskelbtini), kartu dirbo ir jo (duomenys neskelbtini) M. Tiek M., tiek (duomenys neskelbtini) išgėrinėdavo, būdavo, kad jie pykdavosi. Kai M. išgerdavo, atsirasdavo konfliktų. Šiais metais, maždaug vasario mėnesio pradžioje, M. pirmą kartą nusivedė (duomenys neskelbtini) pas V. M. į jo namus, taip (duomenys neskelbtini) su juo susipažino. Ėjo ten jie išgerti. V. (duomenys neskelbtini), jis gyveno (duomenys neskelbtini). Maždaug nuo to (duomenys neskelbtini) mėnesio (duomenys neskelbtini) ten pas V. ir pasilikdavo, prižiūrėdavo namus. 2021 m. kovo 27 d. suplanavo visi trys grįžti iš (duomenys neskelbtini) į namus, į (duomenys neskelbtini). Važiavo automobiliu, kurį vairavo V. D., kuris kaip ir viršininkas, matė jį pirmą kartą. Paprastai (duomenys neskelbtini) dirbdavo apie (duomenys neskelbtini) savaites, paskui juos parveždavo į (duomenys neskelbtini), pabūdavo apie savaitę, pailsėdavo ir vėl juos parveždavo. 2021 m. kovo 27 d. grįžo į (duomenys neskelbtini), V. juos paliko kaime ir pats išvažiavo. Važiuojant iš (duomenys neskelbtini), jis nupirko 0,300 talpos (duomenys neskelbtini) ir 2 litrinius (duomenys neskelbtini). Visi trys tą alkoholį išgėrė, pakeliui iki (duomenys neskelbtini) nesipyko, V. džiaugėsi, kad jo (duomenys neskelbtini) sutvarko jam namus ir, važiuojant namo, V. pakvietė pas save. Jie sutiko eiti į pas jį į svečius. Grįžus į (duomenys neskelbtini), M. nuėjo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę, ir nupirko 5 (duomenys neskelbtini) 6 procentų stiprumo, ir 0,5 butelio (duomenys neskelbtini), ir tada grįžo visi trys pas V., kur jų laukė (duomenys neskelbtini). Pas V. M. (duomenys neskelbtini) negėrė, gėrė tik (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jis ir V. gėrė (duomenys neskelbtini). Dar nespėjus išgerti alkoholio, jis su V. nusprendė eiti iki parduotuvės nusipirkti dar alkoholio. Dar nusipirko 0,5 litro (duomenys neskelbtini) butelį ir 4 vnt. (duomenys neskelbtini). Namuose buvo sriubos, valgyti nepirko. Viskas buvo gerai, niekas nesipyko. Grįžus iš parduotuvės, jau išgėrus V. (duomenys neskelbtini), gal pusę butelio, kilo konfliktas. Negali pasakyti dėl ko jis kilo, bet M. kažką pasakė V. (ką negali pasakyti, nes yra (duomenys neskelbtini)), tačiau matė, kad V. pradėjo rėkti, patį rėkimą jis kažkiek girdėjo. Tada buvo kambaryje. Visi sėdėjo prie stalo, pats stalas buvo šalia lovos. Ant (duomenys neskelbtini) sėdėjo (duomenys neskelbtini), V. ir M., jie sėdėjo šalia vienas kito, o jis sėdėjo ant kėdės priešais juos kitoje stalo pusėje. Kai išgirdo V. rėkimą, tą akimirką buvo nuleidęs galvą ir, kai pakėlė galvą, pamatė, kad pirmas ant M. puolė V., V. sėdėdamas abiem rankomis (duomenys neskelbtini) M. už (duomenys neskelbtini) ir lenkė jam žemyn galvą. Tada M. išsinėrė iš V. rankų ir viena ranka pagriebęs V. už (duomenys neskelbtini), jį laikę prispaudęs prie (duomenys neskelbtini), kita ranka, kumščiu jam smūgiavo į (duomenys neskelbtini) veido pusę, ties akimi, paakiu, matė kliuvo ir į galvą. Smūgiai buvo vienas po kito, greiti ir jų buvo kokie 5-8. Bet tik kai pamatė, kad kilo muštynes, jis puolė į tarpą, vieną nuo kito atstūmė, jam smūgių nekliuvo. Smūgių metu V. niekur nugriuvęs, ar nukritęs nebuvo, jis galva rėmėsi į minkštą (duomenys neskelbtini)). Tik išskyrus ant V. veido, galimai (duomenys neskelbtini) veido pusėje matė didelę (duomenys neskelbtini), kurios prieš tai nebuvo. Kai tik išskyrė, pamatė kad V. užmigo, matė kad kilnojasi jo krūtinė, suprato, kad kvėpuoja, galvojo, kad tiesiog stipriai gavo ir užmigo, net nepagalvojo, kad galėjo jį užmušti, ar kad jis mirs. Kraujo nebuvo visai, tik (duomenys neskelbtini) ant V. veido. Visą tai matė ir (duomenys neskelbtini), nes sėdėjo šalia V., (duomenys neskelbtini) besimušančių nepuolė skirti, nes viskas vyko labai greitai. Kai tik išskyrė, jis su M. iš karto išėjo iš namo, (duomenys neskelbtini) pasiliko tame pačiame (duomenys neskelbtini), kur buvo V., (duomenys neskelbtini) tebesėdėjo ant (duomenys neskelbtini), ji buvo neblaivi. M. neklausė, kodėl jis mušė V. Kai išėjo jau buvo tamsu, kiek buvo valandų, nežino. Abu grįžo namo ir nuėjo miegoti, (duomenys neskelbtini) daugiau niekur nebuvo išėjęs. (duomenys neskelbtini) pasiliko su V. Kitą dieną, ryte M. paskambino (duomenys neskelbtini) ir jam pasakė, kad V. (duomenys neskelbtini). M. tada labai susinervavo, jis jį ramino. Jis gerai nežino, kodėl (duomenys neskelbtini) V., gal dėl to, kad mušė, gal dėl to, kad (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 123-127).

8. Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė K. Š. patvirtino 2021 m. birželio 21 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), bei paaiškino, kad, remiantis tiek išorinio sužalojimo – makroskopiniais – duomenimis, tiek histologinio tyrimo duomenimis, (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini) galėjo pradėti praėjus maždaug 2 val. po sužalojimo padarymo. Tačiau tai yra individualu ir literatūriškai. Pagal visus histologinius radinius, nuo sužalojimo padarymo iki mirties galėjo praeiti apie 6 val., gal truputį daugiau, kadangi tai yra individualu – pradžioje būna (duomenys neskelbtini), tada (duomenys neskelbtini), taip pat priklauso, kaip greitai (duomenys neskelbtini) , ir panašiai. Išvadoje nurodė, kad sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Nurodydama, jog „mažiausiai dviem“, turėjo mintyje, kad tų trauminių poveikių galėjo būti ir daugiau, bet tie sužalojimai buvo stambiai grupuojami į dvi grupes. Grubiai vertinant, vienas galėjo būti į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sritį, kitas – (duomenys neskelbtini) pusės (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Tačiau tų trauminių poveikių galėjo būti ir daugiau – į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini). Kadangi dalyvavo parodymų patikrinimo vietoje metu, bei, prieš lavono skrodimą, jos kolega dalyvavo įvykio vietos apžiūroje, žino, kad lavonas buvo rastas ant (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Savo išvadoje specialistė teigia pasisakiusi, kad neatmetama galimybė, jog kurį laiką nukentėję galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, kol neprarado sąmonės dėl (duomenys neskelbtini) ir progresuojančio (duomenys neskelbtini). Realiai po patirtų sužalojimų jis turėjo galimybę kažkiek judėti, tačiau, kaip jau minėjo, tai yra individualu. Po panašių sužalojimų būna apkvaitimas, taip pat prisideda asmens neblaivumas, tačiau gali būti, jog jis kažkokiu būdu galėjo judėti ar kalbėti. Ar galėjo nukentėjusysis krisdamas patirti sužalojimus, kurie sukėlė mirtį, kadangi jis buvo rastas ant (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), kur buvo paliktas po sumušimo, – mirusysis buvo rastas gulintis ant (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo atveju patį griuvimo faktą atmeta, kadangi (duomenys neskelbtini) pusėje, kur buvo (duomenys neskelbtini), išorinių sužalojimų nebuvo, atvertus galvos odą, minkštuosiuose audiniuose (duomenys neskelbtini) taip pat nebuvo. (duomenys neskelbtini) įvyko nuo atatrankos po smūgio į (duomenys neskelbtini) veido pusę. Literatūros duomenimis, žmogui griūnant, sumušimo židiniai dažniausiai susiformuoja (duomenys neskelbtini) pamatiniuose paviršiuose. Šiuo atveju yra sferinis paviršius, tai yra ne pamatas. Jeigu jis būtų griuvęs atbulas, kaip kad buvo rastas, būtų buvę išoriniai sužalojimai (duomenys neskelbtini) srityje, galvos (duomenys neskelbtini) dalyje ir, pagal literatūrą, sumušimo židiniai dažniausiai būna apatinėse skiltyse. Jeigu jis būtų kritęs veidu ir į kažką atsitrenkęs, į baldus, grindis ar panašiai, – atmeta, nes, krentant ant plokštumos, tokie sužalojimai, kokie nustatyti nukentėjusiajam, nepadaromi – sužalojimai būna apatiniame (duomenys neskelbtini) paviršiuje priešingoje kryptyje, todėl atmeta galimybę, kad nukentėjusiajam sužalojimai buvo padaryti griuviminės traumos metu. Imant nustatytus veido sužalojimus atskirai, pagal sužalojimus minkštuosiuose audiniuose, teoriškai gali būti tokia galimybė, kad jis galėjo kažkur užsigauti. Atkreipė dėmesį, kad, suduodant smūgį ranka ir smūgis atsitrenkiant į stalo briauną griūnant, skiriasi pačių (duomenys neskelbtini) judėjimas (duomenys neskelbtini). Krentant veidu į kažkokią briauną ar daiktą, būtų (duomenys neskelbtini) judėjimas, smūgio metu suduodant į (duomenys neskelbtini) pusę, išvedus tiesės kryptį, tie sužalojimai gavosi lygiagrečiai. Krentant sumušimo židinys būtų atsiradęs labiau į pamatinį paviršių. Nenustatinėjo, kokiu atstumu buvo rastas mirusiojo kūnas nuo tos vietos, kur jis buvo paliktas po sumušimo. Kaip buvo nurodyta parodymų patikrinimo vietoje metu, jis buvo rastas (duomenys neskelbtini). Ten buvo (duomenys neskelbtini), ant jos nukentėjusysis sėdėjo po smūgių sudavimo. Dėl to, kad, jeigu į stalą, kuris buvo šalia tos vietos, kur nukentėjusysis miegojo, versdamasis jis griūtų ir susižalotų į stalą galvą, tai būtų griuviminė trauma ar tai būtų susidūrimo su kietu paviršiumi trauma – stalo briauna yra kietas bukas daiktas, stalo paviršių galima laikyti plokštuma, tai yra kietas paviršius. Dar pažymėtų, kad po atsitrenkimo į briauną, būtų buvę mažiau sužalojimų. Šiuo atveju gana plačiai toje nukentėjusiojo veido pusėje buvo išsidėstę tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini). Dėl to, ar pagal išorinius nustatytus sužalojimus galėjo būti taip, kad jis gulėjo ant lovos, po to galimai kėlėsi, griuvo, atsitrenkė į stalo briauną ir susidarė būtent sukėlę mirtį sužalojimai – kalbant apie stalo viršutinį kampuką, briauną, imant atskirai sumušimus, teorinė galimybė, kad atsitrenkimui į tą briauną galėtų tikti tik (duomenys neskelbtini) antakio muštinė žaizda. Išvadoje nurodyta muštinės žaizdos, daugiskaita, nes buvo muštinė žaizda (duomenys neskelbtini) srityje ir (duomenys neskelbtini) srityje, čia apibendrinta. Grupuojant tas muštines žaizdas su kažkokiu stambesniu kietu buku daiktu, galėjo būti vienas trauminis poveikis, apimant abi paminėtas sritis. O atskirų trauminių poveikių galėjo būti ir daugiau. Imant vien (duomenys neskelbtini) cm ilgio (duomenys neskelbtini) žaizdą, atskirai ją vertinant, ji galėjo būti padaryta ir vienu trauminiu poveikiu. Imant stambiu planu vieną trauminį poveikį į (duomenys neskelbtini) sritį, galėjo būti padarytos tiek (duomenys neskelbtini) minkštuosiuose audiniuose, tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) vienu metu. Nuo to smūgio susidaro (duomenys neskelbtini). Šita visuma išorinių veiksnių buvo pradžios taškas (duomenys neskelbtini) sumušimo židinyje, kurį ekspertė rado. Todėl ar atsitrenkimas į apvalaus stalo briauną negalėjo būti tas trauminis smūgis kietu buku daiktu – kadangi stalas buvo apvalus, imant izoliuotai bei darant prielaidą, kad ta briauna galėjo padaryti žaizdą (duomenys neskelbtini) srityje, realiai mažai tikėtina, nes turėjo būti stipresnis smūgis į masyvesnę sritį. Labiausiai tikėtina, kad stipriausias trauminis poveikis galėjo būti sudavimas į (duomenys neskelbtini) sritį, nes ir vidinio tyrimo metu minkštuosiuose audiniuose pamatėme masyvią (duomenys neskelbtini) cm dydžio (duomenys neskelbtini). Atskirai vertinant (duomenys neskelbtini) sritį, žaizda briaunai kaip ir tiktų, bet nuo tokios žaizdos kad susiformuotų (duomenys neskelbtini), yra maža tikimybė, nes realiai reikėtų didesnio smūgio. Kaip minėjo, pats didžiausias sužalojimų koncentratas yra (duomenys neskelbtini) sritis. Realiai pati viena ta žaizda (duomenys neskelbtini) nesukeltų, tam reikėjo stipresnio smūgio, kad apimtų ir (duomenys neskelbtini) sritį. Tik atsitrenkus į tą stalo briauną, tokių (duomenys neskelbtini) srityje neatsirastų. Atskirai vertinant, pati viena tokia žaizda nesukeltų tokio (duomenys neskelbtini), am reikėjo platesnio apimto ploto. Išvados c punkte nurodyta, jog sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. Tačiau, vertinant juos kiekvieną atskirai, galėjo būti suduota daugiau smūgių. Vienu trauminiu poveikiu kažkokiu platesniu kietu buku daiktu galima padaryti vienu smūgiu kelis sužalojimus. Bet, jeigu vertinant tuos išorinius sužalojimus kiekvieną atskirai, jie galėjo būti padaryti ir suduodant smūgius atskirai. Sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti po mirties tempiant, numetant žmogų, nebuvo nustatyta. Pomirtiniai sužalojimai, jeigu tokių būtų, išryškėja individualiai. Linijinių sužalojimų, būdingų tempiant žmogų, nebuvo rasta. Rasti (duomenys neskelbtini) buvo apvalesnės formos, (duomenys neskelbtini) cm skersmens, iki (duomenys neskelbtini) cm. Jie yra platoki ir nebūdingi tempimui. Toks(duomenys neskelbtini) galėjo atsirasti nuo kažkokio daikto, nuo nagų, kažkokio kito nelygaus paviršiaus. Nagas yra kietas bukas, turintis ribotą paviršių daiktas. Įvertinus visas aplinkybes, šalia rastus daiktus, atmeta tokią galimybę, kad žmogus griūdamas galėjo patirti mirtiną sužalojimą. Pagal parodymų patikrinimą vietoje, jeigu jį rado taip gulintį, jis nelabai kur turėjo atsitrenkti. Veidu trenkiantis į (duomenys neskelbtini), būtų buvę kitokie sužalojimai, gal būtų lūžusi (duomenys neskelbtini). Kontaktą su plokštuma atmeta. Kad asmuo, pats griūdamas ir trenkdamasis į stalą, jeigu imant tik tą žaizdelę kairiojo antakio srityje, kuri teoriškai tiktų susižalojimui į stalo briauną, mirtinai susižalotų, mažai tikėtina, nes reikėjo stipresnio smūgio ir būtų buvę rasti kitokie sužalojimai. (duomenys neskelbtini) žaizdą įvardino kaip muštinę. Jeigu ji padaryta atsitrenkus į stalo briauną, ji vis tiek teismo medicininiu požiūriu įvardinama kaip muštinė, vertinant pagal kraštus, visus apibrozdinimus. Atskirai ją vertinant, ji atsiduria toje menamoje plokštumoje su sužalojimais, dėl kurių (duomenys neskelbtini). Visi tie sužalojimai patenka į tą judėjimo kryptį, tačiau pati viena ta žaizda tokių pasekmių nesukeltų. Ta žaizda buvo negili, jos srityje minkštieji gilieji audiniai nebuvo (duomenys neskelbtini). Veido minkštuosiuose audiniuose, juos atkėlus, raumenyne buvo rasta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) srityje, o minėta žaizda viena pati sukelti mirties negalėjo. Pats stipriausias smūgis ėjo į (duomenys neskelbtini) sritį, nes minkštuosiuose audiniuose buvo rasta (duomenys neskelbtini). Sužalojimai buvo padaryti kietais bukais tiesioginiais trauminiais poveikiais. Kumštis pagal žalojančių daiktų rūšį yra kietas bukas daiktas. Kaltinamasis parodė, kad buvo daugiau nei vienas trauminis poveikis į (duomenys neskelbtini) ir viskas ėjo į (duomenys neskelbtini) pusės sritį, todėl kumščiu galėjo padaryti tas kraujosruvas ir kitus sužalojimus. Visi nustatyti sužalojimai yra vienodo senumo. Negalima išskirti, kuris buvo suduotas pirmiau. Jeigu sužalojimo mechanizmas būtų labai stiprus kritimas į stalą ir nugriuvimas tokioje pozoje – kaip minėjo, po sužalojimo nukentėjusysis kažkiek laiko galėjo judėti, bet ta žaizda minkštuosiuose audiniuose nebuvo gili, todėl muštinė žaizda (duomenys neskelbtini) negali būti mirties priežastimi. atmeta šitą sužalojimą kaip mirtiną. Jis įėjo į bendrą traumų visumą. Sudavus smūgį į (duomenys neskelbtini), liudytojas galėjo (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo veide pamatyti ir iš karto. Tas laikas yra labai įvairus, vieniems jos išryškėja iš karto, kitiems vėliau, priklauso nuo srities, kuo trenkta, kaip trenkta. Vizualiai (duomenys neskelbtini) buvo rasta (duomenys neskelbtini).

9. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) ir užfiksuoti duomenys: mūrinis (duomenys neskelbtini) namas, nuo virtuvės, tarp krosnies ir šaldytuvo, yra (duomenys neskelbtini), kambaryje prie „(duomenys neskelbtini)", ant (duomenys neskelbtini), guli lavonas. Lavoninis sustingimas stiprus. Namo kambariai yra tvarkingi, daiktai neišmėtyti, grumtynių ir išgertuvių pėdsakų nenustatyta (t 1, b. l 18-29).

10. Iš Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus pateikto rašto matyti, kad centro informacinėje sistemoje užfiksuotas gautas skambutis. Skambinimo laikas (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 119-122).

11. Iš (duomenys neskelbtini) kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašas. Apžiūros metu užfiksuota, kad moteris praneša Bendrojo pagalbos centro operatorei apie tai, jog sudaužytas žmogus, tas žmogus (duomenys neskelbtini) ir kad sumušė jos (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 119-121 ).

12. Iš (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad: 1. V. M. mirė nuo (duomenys neskelbtini), pasireiškusio (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) šoninio paviršiaus - (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) srityje; odos (duomenys neskelbtini) srityje; muštine žaizda su aplinkinėmis (duomenys neskelbtini) kairėje; muštinėmis žaizdomis (duomenys neskelbtini) srityje, (duomenys neskelbtini) srityje; (duomenys neskelbtini) minkštuosiuose audiniuose (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) srityje; (duomenys neskelbtini) paviršiaus sumušimu; (duomenys neskelbtini). Tai komplikavosi (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), progresuojančiu (duomenys neskelbtini). 2. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota V. M. lavono tyrimo metu (duomenys neskelbtini), rodo, kad nuo mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone praėjo (duomenys neskelbtini) paros laiko. 3. a) V. M. lavone nustatyti sužalojimai: (duomenys neskelbtini); b) sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais; c) sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais; d) sužalojimai padaryti (duomenys neskelbtini) valandų laikotarpyje iki V. M. mirties. e) V. M. lavone nustatyti sužalojimai, remiantis SSMNT (duomenys neskelbtini) punktu (dėl (duomenys neskelbtini)), kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu; f) V. M. mirė nuo (duomenys neskelbtini), pasireiškusio (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) šoninio paviršiaus – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) srityje; odos (duomenys neskelbtini) srityje; muštine žaizda su aplinkinėmis (duomenys neskelbtini); muštinėmis žaizdomis (duomenys neskelbtini) srityje, (duomenys neskelbtini) srityje; kraujosruva (duomenys neskelbtini) minkštuosiuose audiniuose (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) žando srityje; (duomenys neskelbtini) skilties (duomenys neskelbtini) paviršiaus sumušimu; (duomenys neskelbtini). Tai komplikavosi (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), progresuojančiu (duomenys neskelbtini). 4. Neatmetama galimybė, kad V. M. kurį laiką galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, kol neprarado sąmonės dėl (duomenys neskelbtini) ir progresuojančio (duomenys neskelbtini). 5. V. M. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija (duomenys neskelbtini) (promilės) etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų vidutinį girtumo laipsnį (t. 2; b. l. 9-12).

13. Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis M. P. patvirtino savo duotus parodymus, bei paaiškino kaip visi buvo susėdę prie stalo, parodė, vietą kur jis pats sėdėjo, nurodė, kad šalia jo jam iš (duomenys neskelbtini) sėdėjo V. M., kiek toliau, sėdėjo jo (duomenys neskelbtini) A. P., o už stalo sėdėjo (duomenys neskelbtini) N. P. Toliau M. P. ant manekeno parodė, kaip V. M. jį (duomenys neskelbtini) abiem rankomis už (duomenys neskelbtini) bei kūno ir pradėjo (duomenys neskelbtini), paaiškindamas, kad (duomenys neskelbtini), tačiau jam pavyko išlaisvinti, bei pademonstravo kaip nuplėšė rankas. Taip pat nurodė, kad ir N., ir (duomenys neskelbtini) A. visą tai matė. Toliau M. P. ant manekeno parodė, kaip jis (duomenys neskelbtini) rankos kumščiu sudavė V. M. į (duomenys neskelbtini), aiškino, kad smūgius sudavė viena ranka. Su manekenu pademonstravo kaip V. M. atsigulė ant (duomenys neskelbtini) šono, bei nurodė, kad tokioje pozoje V. M. liko gulėti (t. 3, b. l. 106-113).

14. 2021 m. balandžio 1 d. parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas N. P. patvirtino savo parodymus, nurodydamas, kad jo (duomenys neskelbtini) M. P. sėdėjo šalia V. M., o (duomenys neskelbtini) A. P. sėdėjo už V. M. Toliau liudytojas N. P. nurodė kad prasidėjus konfliktui V. M. sugriebė M. – tą veiksmą pademonstravo ant manekeno – demonstravo, kad V. M. M. sugriebė abiem rankomis per (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad jis tada sušuko vieną žodį „skauda“, po to (duomenys neskelbtini) išlaisvintino iš V. M. rankų bei atsistojęs viena ranka M. sugriebė V. M. už (duomenys neskelbtini), jį laikė, o kita ranka kumščiu smūgiavo V. M. į (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pirmas smūgis buvo V. M. į (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) (nuo to smūgio V. M. galvos niekur nesusitrenkė), kad nuo pirmo smūgio V. M. atsigulė ant (duomenys neskelbtini) šono ant (duomenys neskelbtini), o tada M. jam kumščiu sudavė daugiau smūgių ir į (duomenys neskelbtini) ir į (duomenys neskelbtini), už (duomenys neskelbtini), tų smūgių kaip nurodė N. P. buvo iš viso 5–8, visų tiksliai parodyti negalėjo, viskas vyko greitai. Pamatęs besimušančius, jis tada atsistojo ir juos išskyrė, atstumdamas (duomenys neskelbtini) nuo V. M.. Dar paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) tebeliko sėdėti savo vietoje (t. 1, b. l. 130- 133).

15. (duomenys neskelbtini) parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja A. P. patvirtino savo parodymus vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 98-107).

16. Iš (duomenys neskelbtini) asmens apžiūros protokolo matyti, kad M. P. sutiko būti vizualiai apžiūrimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad ant jo kūno matomi šie sužalojimai: (duomenys neskelbtini). Kitų vizualiai matomų sužalojimų ant kūno neužfiksuota (t. 2, b. l. 19-27).

17. (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad: 1. M. P. nustatyti sužalojamai – (duomenys neskelbtini). Kiekvienas sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus. Visi (duomenys neskelbtini) galėjo būti padaryti (duomenys neskelbtini) parų laikotarpyje iki apžiūros. (duomenys neskelbtini) galėjo būti padaryta apie (duomenys neskelbtini) parų laikotarpyje iki apžiūros (galimai ir užduotyje nurodyto įvykio laiku). (duomenys neskelbtini) galėjo būti padaryta (duomenys neskelbtini) parų laikotarpyje iki apžiūros. 2. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. 3. M. P. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 4. M. P. abiejų rankų (duomenys neskelbtini) turinys paimtas ir perduotas lydintiems policijos pareigūnams (2 vnt. indelių su tamponėliais) (t. 2, b. l. 32).

18. Ikiteisminio tyrimo metu surašyti prokuroro nutarimai dėl susipažinimo su kaltinamojo M. P. naudoto telefono abonento numerių informacija (t. 2, b. l. 171), A. P. naudoto telefono abonento numerio informacija (t. 2, b. l. 179) ir V. M. naudoto telefono abonento numerio informacija (t. 3, b. l. 4). Buvo atlikta M. P. naudoto telefono abonento numerių, A. P. naudoto telefono abonento numerio bei V. M. naudoto telefono abonento numerio skambučių ir SMS žinučių apžiūra laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 185, 188, 191, t. 3, b. l. 10, 47).

26.3. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 straipsnį kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jų atsirandantys padariniai yra dėsningi ir iš anksto numatomi. Visų pirma pažymėtina, kad priežastinio ryšio nustatymas yra loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš esmės nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti, – ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių. Antra, nužudymo bylose nustatant priežastinį ryšį turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga nukentėjusiojo mirčiai kilti (be jos ji nekiltų), ar mirtis buvo dėsningas (neatsitiktinis) padarinys. Trečia, teismų praktikoje nužudymo bylose yra suformuota nuostata, kad tais atvejais, kai tarp suduoto smūgio į galvą ir nukentėjusiojo mirties nėra įsiterpęs joks kitas veiksnys, turintis lemiamos įtakos mirčiai, laikytina, kad priežastinis ryšis egzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-247/2009, Nr. 2K-443/2014, Nr. 2K-292-489/2015, Nr. 2K-421-511/2016). Priežastinio ryšio savaime nepaneigia aplinkybės, kad nukentėjusysis mirė ne iš karto, bet praėjus kuriam laikui po kaltininko veikos, kad mirties galbūt buvo galima išvengti laiku suteikus pagalbą ir pan. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos ar praėjus kuriam laikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-428/2013, Nr. 2K-28-976/2015, Nr. 2K-322-511/2016).

26.4. Kaltinamasis M. P. teisiamajame posėdyje iš esmės neneigė nužudęs nukentėjusįjį V. M., teigdamas, kad nenorėjo nužudyti, o smūgius sudavė gindamasis ir supykęs. Taip pat parodė, kad po smūgių sudavimo, jis ir (duomenys neskelbtini) N. P. iškarto išėjo namo, o nukentėjęs V. M. gulėjo atsivertęs ant (duomenys neskelbtini), sunkiai kvėpavo, nesijudino. Tokias pat aplinkybes nurodė ir apklaustas liudytoju N. P. Šie duomenys užfiksuoti ir kaltinamojo bei liudytojo N. P. parodymų patikrinimo vietoje metu. Taip pat tiek kaltinamasis, tiek liudytojas N. P. nurodė aplinkybę, jog iki smūgių sudavimo V. M. atliko (duomenys neskelbtini) veiksmą kaltinamajam M. P. ir šiuos parodymus patvirtina (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas M. P. padarytas sužalojimas – (duomenys neskelbtini) galimai padaryta apie (duomenys neskelbtini) parų laikotarpyje iki apžiūros (galimai ir užduotyje nurodyto įvykio laiku) (t. 2, b. l. 32). Abejoti parodymų teisingumu teismui nėra jokio pagrindo. Iš esmės neginčijamai nustatytas nusikalstamos veikos mechanizmas, bei nustatyti M. P. faktiškai atlikti objektyvūs veiksmai – smūgiai ranka nukentėjusiajam į veido (duomenys neskelbtini) ir nusikalstamos veikos mechanizmas. Specialistės išvadoje nurodyta, kad V. M. mirė dėl sužalojimų, kurie padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais ir sužalojimai padaryti (duomenys neskelbtini) valandų laikotarpyje iki V. M. mirties. Sužalojimai padaryti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pasireiškę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) šoninio paviršiaus – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) srityje, (duomenys neskelbtini) srityje; muštine žaizda su aplinkinėmis (duomenys neskelbtini), muštinėmis žaizdomis (duomenys neskelbtini) srityje, (duomenys neskelbtini) srityje; (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) srityje, (duomenys neskelbtini) sferinio paviršiaus sumušimu, (duomenys neskelbtini). Nors specialistės išvadoje nenurodytas tikslus sužalojimų (duomenys neskelbtini) padarymo laikas ir jų eiliškumas, tačiau nurodyta, kad trauma nukentėjusiajam galėjo būti padaryta (duomenys neskelbtini) valandų laikotarpyje iki V. M. mirties. Specialistė teismo posėdžio metu patvirtino, kad išvadoje aprašytos kraujosruvos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra iš esmės vienodo pobūdžio (padarytos kontaktuojant su kietais bukais daiktais, t. 2, b. l. 11) ir vizualiai vienodo senumo. Teismas neturi pagrindo abejoti specialistės išvadoje konstatuotais nukentėjusiajam sužalojimais, jų skaičiumi, jog jie visi nukentėjusiajam buvo padaryti įvykio metu, naudojant jo atžvilgiu fizinį smurtą.

27. Kaltinamojo gynėjas kėlė versiją, kad, atsižvelgiant į lavono radimo vietą, V. M. galėjo susižaloti griūdamas, atsitrenkdamas į stalo kampą, atkreipdamas į sužalojimą (duomenys neskelbtini) pusėje ir to pasėkoje, kilus komplikacijoms, mirti. Iš tiesų įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos lavono radimo aplinkybės – V. M. kūnas rastas ant (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t 1, b. l 18-29). Kaltinamasis M. P. ir liudytojas N. P. patvirtino, kad kaltinamajam sudavus smūgius nukentėjusiajam, pastarasis liko gulėti atsilošęs ant (duomenys neskelbtini). Nors teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė K. Š. patvirtino, kad po suduotų smūgių neatmetama galimybė, jog nukentėjęs V. M. galėjo judėti, tačiau griuviminei traumai būdingų požymių tiriant V. M. lavoną – nerasta ir patvirtino savo išvadą, kad V. M. mirtį sukėlė komplikacijos po smūgių visumos sudavimo į (duomenys neskelbtini). Išskiriant vieną sužalojimą – (duomenys neskelbtini) pusėje, specialistė patvirtino, kad nustatytas V. M. sužalojimas (duomenys neskelbtini) sferiniame paviršiuje padarytas tiesioginio kontakto galimai galėjo būti padarytas suduodant smūgį ranka ar atsitrenkiant į stalo briauną, tačiau šis sumušimas, išskiriant iš nustatytų sužalojimų visumos ir jį vertinant su pasekmėmis, nesukėlė komplikacijų, kurių pasėkoje V. M. mirė. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, teismui neabejojant specialistės išvadomis ir paaiškinimais, duotais teisiamojo posėdžio metu, taip pat nesant jokių objektyvių duomenų pagrindžiančių kaltinamojo gynėjo keliamą versiją dėl nukentėjusiojo galimo mirties jam griuvus ar dėl kitų priežasčių, teismas atmeta keliamas gynėjo versijas kaip nepagrįstas.

31. BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, Nr. 2K-316/2012, Nr. 2K-275/2013, Nr. 2K-282/2014, Nr. 2K-364/2014, Nr. 2K-90-746/2017, Nr. 2K-163-303/2017).

35.3. Teisminio nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyti nukentėjusiojo V. M. smurtiniai veiksmai, kurie atitiko provokuojančio elgesio apibūdinimą. Nustatyta, kad M. P. panaudojo smurtą nukentėjusiojo V. M. atžvilgiu po to, kai nukentėjęs atliko (duomenys neskelbtini) veiksmą kaltinamajam. Kaltinamasis M. P. nuosekliai aiškino, kad nukentėjęs V. M. atliko (duomenys neskelbtini) veiksmą, tai užfiksuota atliekant kaltinamojo M. P. parodymų patikrinimą vietoje protokolą ir šią aplinkybę patvirtino liudytojas N. P., kuris ikiteisminio tyrimo metu nurodė apklausos metu bei atliekant parodymų patikrinimą vietoje (t. 1, b. l. 130- 133). Ir nors yra tikimybė, kad nukentėjusiojo V. M. neteisėtas elgesys buvo išprovokuotas paties kaltinamojo M. P. žodžių apie savo (duomenys neskelbtini), pasakant, kad pastaroji yra melagė, paėmusi (duomenys neskelbtini) už didesnę sumą nei jiems nurodė, tačiau vienareikšmiškai šių faktinių duomenų nėra galimybės patvirtinti, kadangi šią aplinkybę nurodo tik kaltinamasis M. P. Tačiau, jeigu ir buvo toks M. P. nurodomas pasakymas, teismo nuomone, jis nėra toks įžeidus bei pavojingas, nukreiptas ne į patį nukentėjusįjį V. M. ir kaltinamasis M. P. negalėjo pagrįstai manyti apie galimybę atsakomojo bent kokio V. M. veiksmo. Atsižvelgiant į visumą išdėstytų aplinkybių, teismas pripažįsta kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jo veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo V. M. elgesys

36. Kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstami ir tie atvejai, kai veiką padaro asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti.

36.1. Nors kaltinamasis M. P. nurodo, kad vartotas alkoholis įvykio vakarą jo veiksmams įtakos neturėjo, teismas mano priešingai. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje jis nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-40/2012, Nr. 2K-297/2010, Nr. 2K-405/2012 ir kt.). Šiuo atveju neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio – tai patvirtino pats M. P., bei kaip liudytojais apklausti N. P., A. P. Analizuojant įvykio situaciją, taip pat nustatyta, kad M. P. nusikalstamas sumanymas nesusiformavo iš anksto ir nenustatyta išankstinė tyčia padaryti nusikaltimą. Iš šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad, esant nukentėjusiojo V. M. provokuojantiems veiksmams, M. P. alkoholio vartojimas susilpnino jo savikontrolę, stiprūs smūgiai nukentėjusiajam buvo spontaniški ir tam turėjo įtakos apsvaigimas nuo alkoholio veikos padarymo metu, todėl pripažintina M. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

38. Skiriant kaltinamajam M. P. bausmę, atsižvelgtina į tai, kad padarytas baigtinis, tyčinis nusikaltimas, kuris priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Padaryta nusikalstama veika labai pavojinga, sukeltos negrįžtamos pasekmės. Nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės. Iš kaltinamojo M. P. asmenybę charakterizuojančios medžiagos matyti, kad nors kaltinamasis teigė, kad yra įdarbintas ir dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau iš (duomenys neskelbtini) informacinės sistemos duomenų matyti, kad jis (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 54), Užimtumo tarnyboje (duomenys neskelbtini) ( t. 3, b. l. 55), neteistas (t. 3, b. l. 62–63), baustas administracine tvarka, baudų nesumokėjo (t. 3, b. l. 56–61). Iš administracinių nusižengimų turinio matyti, kad pažeidimus nuolatos daro (duomenys neskelbtini), be kita ko, paskirtų nuobaudų nemoka, buvo (duomenys neskelbtini), teistumas jam išnykęs. Apibendrinat visumą duomenų, teismo nuomone, M. P. nėra charakterizuojamas kaip itin neigiama asmenybė, tačiau daromi pažeidimai jį charakterizuoja kaip linkusį daryti teisės pažeidimus asmenį, todėl, įvertinus byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, nustatant jos dydį artimą minimaliai bausmei, numatytai aptariamo straipsnio sankcijoje.

43. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. M. pateikė civilinį ieškinį, kuriame prašo iš kaltinamojo M. P. priteisti 1400 Eur turtinę ir 20 000 Eur neturtinę žalas (t. 1, b. l. 78). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovas advokatas Modestas Švažas pateikė mokėjimo duomenis, kuriame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija išmokėjo E. M. laidojimo išmoką (duomenys neskelbtini) Eur (t. 4, b. l., 15) ir prašo šios išmokos suma sumažinti nukentėjusiosios prašomos priteisti turtinės žalos dydį.

46. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo M. P. padaryti kūno sužalojimai nulėmė nukentėjusiojo V. M. mirtį, tarp kaltinamojo veiksmų ir veikos pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl nukentėjusiosios E. M. civilinis ieškinys pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti turtinė žala yra pagrįsta byloje pateiktais dokumentais, todėl tenkinama visiškai ir, išskaičius gautą laidojimo išlaidą, iš M. P. priteistina 1080 Eur turtinės žalos nukentėjusiosios E. M. naudai.

47. Nukentėjusioji dėl M. P. neteisėtos veikos – V. M. tyčinio nužudymo – patyrė neturtinę žalą, nes neteko (duomenys neskelbtini). Nustatant padarytos neturtinės žalos dydį turi atitikti protingos pusiausvyros tarp nukentėjusiosios teisės į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens interesų. Šiuo atveju sprendžiant dėl atlygintinos žalos dydžio, teismas vertina tai, kad tarp nukentėjusiosios E. M. ir jos (duomenys neskelbtini) V. M. buvo artimas ryšys: tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nuosekliai ir išsamiai pasakojo apie artimą bendravimą su (duomenys neskelbtini) tiek telefonu, tiek susitinkant gyvai, jo palaikymą po skyrybų su (duomenys neskelbtini), žinojo apie jo sveikatos problemas, kilusias dirbant (duomenys neskelbtini), žinojo jo darbo laiką ir bendradarbius. Nukentėjusioji teigė, kad po (duomenys neskelbtini) mirties jai pablogėjo sveikata, nuolatos vartoja vaistus – antidepresantus. Šiais duomenims teismui nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti ir jie neginčijamai patvirtina ne tik faktinį statusą, kad buvo nužudytas šeimos narys – (duomenys neskelbtini), bet ir artimus nukentėjusiosios ir jos (duomenys neskelbtini) buvusius santykius, todėl neginčijamai nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) praradimas sukėlė nukentėjusiajai neigiamus dvasinius išgyvenimus, skausmą, emocinį stresą, kitus nepatogumus, susijusius su šeimos nario praradimu. Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-41-697/2015, Nr. 2K-431-746/2015 Nr. 2K-267-942/2017, Nr. 2K-167-719/2018, Nr. 2K-88-788/2019), taip pat į tai, kad M. P. padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes, kaltinamasis nusikaltimą padarė netiesiogine tyčia, į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (pripažįstant, kad buvo nukentėjusiojo V. M. provokuojantis elgesys), taip pat į tai, kad nors kaltinamasis (duomenys neskelbtini), neturi (duomenys neskelbtini), tačiau yra pakankamai (duomenys neskelbtini) amžiaus, darbingas asmuo (yra tikimybė, kad turės galimybę atlyginti žalą), atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, nukentėjusiosios E. M. ieškinys neturtinei žalai atlyginti mažintinas, nustatant, kad nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydis – 15 000 Eur.

48. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiosios E. M. ieškinys tenkinamas iš dalies ir iš kaltinamojo M. P. priteistina 1080 Eur turtinės ir 15 000 Eur neturtinės žalos nukentėjusiosios E. M. naudai.

Kiti klausimai

49. Kaltinamajam M. P. (duomenys neskelbtini) nutarimais skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskiriant M. P. nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) ir dokumentų paėmimas (t. 3, b. l. 131-132, 134-135), kurios, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

50. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

50.1. (duomenys neskelbtini) savanoriškai N. P. pateikti daiktai ir esantys pakete Nr. (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini) spalvos pakete, (duomenys neskelbtini) spalvos, (duomenys neskelbtini) spalvos, (duomenys neskelbtini) spalvos, (duomenys neskelbtini) spalvos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, saugomi (duomenys neskelbtini) AVPK (kvitas (duomenys neskelbtini) serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); t. 2, b. l. 75), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini N. P. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

50.2. M. P. priklausantys daiktai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pora, esantys dėžėje (duomenys neskelbtini), saugomi (duomenys neskelbtini) AVPK (kvitas (duomenys neskelbtini) serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); t. 1, b. l. 39), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini M. P. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

50.3. (duomenys neskelbtini) įvykio vietos ir lavono apžiūros metu paimti V. M. priklausę daiktai: (duomenys neskelbtini) Eur pakete (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) vienetas; (duomenys neskelbtini) Eur pakete (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) vienetai; (duomenys neskelbtini) Eur pakete – (duomenys neskelbtini) vienetai; (duomenys neskelbtini) euro centų pakete –(duomenys neskelbtini) vienetas, (duomenys neskelbtini) euro centų pakete – (duomenys neskelbtini) vienetai; (duomenys neskelbtini) euro centai pakete – (duomenys neskelbtini) vienetai; (duomenys neskelbtini) euro centai pakete – (duomenys neskelbtini) vienetas; (duomenys neskelbtini) euro centas pakete – (duomenys neskelbtini) vienetai; – viso (duomenys neskelbtini) Eur, saugomi (duomenys neskelbtini) AVPK (kvitas (duomenys neskelbtini), serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), tomas 1, b. l. 42 ) ir mobilaus ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)", saugomas (duomenys neskelbtini) AVPK, (kvitas (duomenys neskelbtini), serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), t. 1, b. l. 33), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini E. M. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

50.4. Vokas Nr. (duomenys neskelbtini) su cigarečių nuorūkomis (plomba (duomenys neskelbtini)); vokas Nr. (duomenys neskelbtini) su „(duomenys neskelbtini)" kortele ir pirkinių kvitu (plomba (duomenys neskelbtini)); vokas Nr. (duomenys neskelbtini) su lavono (duomenys neskelbtini) ėminiais (plomba Nr. (duomenys neskelbtini)); cigaretės nuorūka (voke Nr. (duomenys neskelbtini) , plomba (duomenys neskelbtini)); pakelis cigarečių „(duomenys neskelbtini)" (voke Nr. (duomenys neskelbtini), plomba (duomenys neskelbtini)); žiebtuvėlis (voke Nr. (duomenys neskelbtini), plomba (duomenys neskelbtini)); batai „(duomenys neskelbtini)" ((duomenys neskelbtini)) pora – (duomenys neskelbtini) vienetas (kvitas (duomenys neskelbtini), serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), t. 1, b. l. 33); dėžė Nr. (duomenys neskelbtini) su tuščiais (duomenys neskelbtini) vienetais stiklinių (duomenys neskelbtini) butelių ir tuščia (duomenys neskelbtini) skardine – (duomenys neskelbtini) vienetu ((duomenys neskelbtini) kvitas (duomenys neskelbtini), serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi (duomenys neskelbtini) AVPK saugykloje, t. 1, b. l. 36); vokas (duomenys neskelbtini) spalvos su (duomenys neskelbtini) N. P. seilių ėminiais LDNR – (duomenys neskelbtini) vienetas (t. 2, b. l. 75); vokas, kuriame buvo tamponai su M. P. (duomenys neskelbtini) turiniu, M. P. seilių pavyzdys ir V. M. kraujo pavyzdys (supakuota dėžėje Nr. (duomenys neskelbtini), kvitas (duomenys neskelbtini) serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), t. 1, b. l. 39), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

2. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė (duomenys neskelbtini) pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 30), kurioje prašoma priteisti valstybei iš M. P. 405,50 Eur (keturis šimtus penkis eurus, 50 ct.) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai E. M.

4. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.