Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei R. M. – B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau VSAT prie LR VRM) Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl Ukrainos piliečio Y. Y. (Y. Y.), gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU kodo Nr. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas tenkintinas iš dalies.

3. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

4.1. 2024 m. spalio 24 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 1-ojo PK tyrėjai VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūnams perdavė Ukrainos pilietį Y. Y., gimusį (duomenys neskelbtini) Šengeno informacinėje sistemoje rasta duomenų apie Vokietijos paskelbtą įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo, kadangi asmuo buvo nuteistas už neteisėtą migrantų gabenimą ir atliko laisvės atėmimo bausmę, po kurios buvo pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir įtrauktas į nepageidaujamų asmenų sąrašą. Paskelbto įspėjimo terminas – nuo 2023-05-10 iki 2028-05-15. Užsieniečiui draudžiama atvykti į Šengeno erdvę arba joje apsigyventi (Reglamento (ES)2018/1861 24 ir 25 str.).

4.2. 2024 m. spalio 24 d. apie 14.25 val. VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūnas priėmė sprendimą Nr. 245238784 sulaikyti užsienietį, ne ilgiau kaip 48 val. Ukrainos pilietis Y. Y. turi Ukrainos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2018-06-11 ir galiojantį iki 2028-06-11. Užsieniečio pase yra įklijuotos trys Čekijos Respublikos išduotos vizos, galiojusios nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d. iki 2022 m. sausio 25 d.

4.4. 2024 m. lapkričio 12 d. VSAT prie LR VRM priėmė sprendimą Nr. 24S254149, dėl Ukrainos piliečio Y. Y. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos Tą pačią dieną Užsienietis supažindintas su sprendimu. Užsienietis sprendimą dėl išsiuntimo skundė Regionų administraciniam teismui.

4.5. 2024 m. gruodžio 2 d. Regionų administracinis teismas priėmė skundą bei nustatė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti VSAT prie LR VRM 2024-11-12 d. sprendimo Nr. 24S254149 vykdymą iki įsiteisės sprendimas.

4.6. 2024 m. gruodžio 2 d., būdamas VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre, Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

4.7. 2024 m. gruodžio 4 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Migracijos departamentas prie LR VRM) priėmė sprendimą Nr. 24S282500 priimti prašymą suteikti prieglobstį ir nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

4.8. 2025 m. sausio 24 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse sprendimu paliko galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024-10-25 sprendimą bei Ukrainos piliečiui Y. Y. pratęsė sulaikymo VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2025-04-24. Sprendimą Užsienietis skundė Lietuvos vyriausiajam administraciniame teismui.

4.9. 2025 m. vasario 19 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1553-525/2025 atmėtė apeliacinį skundą, o Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. sausio 24 d. sprendimą paliko nepakeistą.

4.10. 2025 m. sausio 29 d. Regionų administracinis teismas atmetė Užsieniečio skundą dėl VSAT prie LR VRM sprendimo Nr. 24S254149, dėl Ukrainos piliečio Y. Y. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Sprendimą užsienietis skundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

4.11. 2025 m. balandžio 9 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tenkino Y. Y. apeliacinį skundą, panaikino Regionų administracinio teismo 2025-01-29 sprendimą bei panaikino VSAT prie LR VRM sprendimą Nr. 24S254149, dėl Ukrainos piliečio Y. Y. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teismas nurodė, jog pareiškėjas 2024-12-03 pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kuris yra priimtas ir Migracijos departamente pradėta procedūra dėl kitos Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo. Pareiškėjas, įgijęs prieglobsčio prašytojo statusą, iki sprendimo priėmimo jo prieglobsčio byloje apskundimo termino pasibaigimo arba galutinio sprendimo nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje priėmimo (Įstatymo 138 ir 139 str.), turi teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje (Įstatymo 22¹ str. 1 d. 2 p. ir 2 d.).

4.12. 2025 m. kovo 10 d. Čekijos Respublikos atsakinga institucija informavo, kad Ukrainos piliečiui Y. Y. leidimas laikinai gyventi Čekijos Respublikoje panaikintas 2022-04-01, todėl Čekija nėra atsakinga priimti minėtą užsienietį pagal Dublino Reglamentą.

4.13. 2025 m. balandžio 3 d. Y. Y. pateikė Migracijos departamentui prie LR VRM prašymą dėl susijungimo su šeima gyvenančia Čekijos Respublikoje. Atsakymas nėra gautas.

4.14. 2025 m. balandžio 4 d. pateikta Migracijos departamento prie LR VRM nuomone (2025-04-10 rašto Nr. 25SD7156) yra priežasčių manyti, kad Ukrainos pilietis Y. Y. prieglobsčio prašymą pateikė siekdamas atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, be to, Užsienietis kelia grėsmę visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai, todėl egzistuoja prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai numatyti Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.

5. Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 ir iki šios bylos nagrinėjimo nėra atšaukta, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir taikytinos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Įstatymo (toliau – Įstatymas) X2 skyriaus, reglamentuojančio Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos, tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja kitos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 140⁷ str.).

6. Užsieniečio asmenybė nustatyta, jis yra prieglobsčio prašytojas. Užsienietis neturi jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, jis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, todėl turi būti nustatoma užsieniečio teisinė padėtis ir priimami atitinkami sprendimai. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.); kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 p.); kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai (5 p.).

7. Nustatyta, jog Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas. Užsienietis nėra apklaustas prieglobsčio byloje, tai yra prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, nes kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas < ... > tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, teisėjų kolegijos nuomone, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. < ...>. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019). Konstatuotina, jog egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius).

8. Teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pratęsti Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo terminą, pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2, 3, 5 punktų nuostatas, pažymi, kad Užsienietis į Europos Sąjungą atvyko teisėtai, tačiau iki vizos galiojimo termino pabaigos neišvyko ir pasibaigus vizos galiojimui neteisėtai gyveno Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje, taip pat neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl savo teisinės padėties nustatymo ir gyveno iki kol buvo sulaikytas. Užsienietis prieglobsčio prašymą pateikė po to, kai Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 25 d. sprendimu jis buvo sulaikytas. Užsienietis, prieš pateikdamas prieglobsčio prašymą Lietuvoje, pateikė prašymą suteikti prieglobstį Čekijos Respublikoje, 2025 m. kovo 10 d. Čekijos Respublikos atsakinga institucija informavo, kad Ukrainos piliečiui Y. Y. leidimas laikinai gyventi Čekijos Respublikoje panaikintas 2022-04-01, todėl Čekija nėra atsakinga priimti minėtą užsienietį pagal Dublino Reglamentą. Byloje taip pat pateikti duomenys, kad Vokietijos Federacinėje Respublikoje Užsienietis buvo nuteistas už neteisėtą migrantų gabenimą ir atliko laisvės atėmimo bausmę, po kurios Šengeno informacinėje sistemoje yra paskelbtas perspėjimas apie draudimą atvykti Užsieniečiui į Šengeno erdvę ir joje apsigyventi. Taip pat Užsienietis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį (pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką – vagystę).

9. Taip pat konstatuota, jog Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje.

10. Teismas, vadovaudamasis aptartu teisiniu reguliavimu ir įvertinęs minėtas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog, atsižvelgiant į Užsieniečio individualias savybes, egzistuoja (neišnyko) sulaikymo taikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose, 5 dalies 2–4,14 punktuose.

11. Pažymėtina, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta Įstatyme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3688-968/2021, 26 punktas; 2024 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1315-662/2024, 20 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

12. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

13. Nagrinėjamu atveju Užsieniečio tapatybė nustatyta (pateikė Ukrainos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2018-06-11 ir galiojantį iki 2028-06-11), šiai dienai Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas. Užsienietis teistas, bausmes yra atlikęs. Duomenų, kad Užsienietis nebendradarbiautų su institucijomis, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, ar jo buvimas Lietuvos Respublikoje keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai (2025 m. balandžio 9 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tenkino Y. Y. apeliacinį skundą, panaikino Regionų administracinio teismo 2025-01-29 sprendimą bei panaikino VSAT prie LR VRM sprendimą Nr. 24S254149, dėl Ukrainos piliečio Y. Y. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos) teismui nepateikta.

15. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 straipsnio 5 dalis).

16. Įstatymo 115 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad jeigu užsieniečiui skirta šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jam laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

17. Įstatymo 2 straipsnio 113 dalyje sąvoka „laikino apgyvendinimo vieta“ apibrėžiama kaip pagal šį Įstatymą apgyvendinamiems užsieniečiams tam tikrą laiką gyventi skirta vieta, kurią valdo, administruoja arba parenka priėmimą užtikrinanti įstaiga. Pagal Įstatymo 1151 straipsnio 2 dalį, užsieniečių, kuriems skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose sąlygas ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.

18. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras 2025 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. A1-2 patvirtino Užsieniečių apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose sąlygų bei tvarkos ir laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietų tvarkos aprašą. Šis aprašas reglamentuoja aprašo 3 punkte nurodytų užsieniečių, kurie nėra sulaikyti, apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietose, apgyvendintų laikino apgyvendinimo vietose užsieniečių teises ir pareigas, užsieniečiams taikomus draudimus ir apribojimus, drausminio poveikio ir skatinimo priemones, sveikatos priežiūrą, maitinimą ir aprūpinimą, švietimo ir laisvalaikio veiklų organizavimą, apsilankymą laikino apgyvendinimo vietose, išvykimą iš laikino apgyvendinimo vietų, užsieniečių, kuriems nesuteikta teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką (šio aprašo 1 p.). Šio aprašo 3 punkte, be kita ko, nurodyta, kad laikino apgyvendinimo vietose neatlygintinai, išskyrus aprašo 4 punkte nurodytu atveju, apgyvendinami šie užsieniečiai: prieglobsčio prašytojai (3.1 p.); užsieniečiai, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę bei kuriems teismo sprendimu skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų ar apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3.4 p.). Šio aprašo 55 punkte nurodyta, kad užsieniečiams, kuriems paskirta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta alternatyvi sulaikymui priemonė, Agentūros direktoriaus ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1V-340 patvirtinto Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąlygų ir tvarkos aprašo (2022 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. 1V-285 redakcija) 1 ir 3 punktais, Centre apgyvendinami, be kita ko, šie užsieniečiai: teismo sprendimu sulaikyti prieglobsčio prašytojai (3.1.2 p.); prieglobsčio prašytojai, kuriems teismo sprendimu skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų ar apgyvendinti Centre nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3.1.3 p.); užsieniečiai, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę, ir kuriems teismo sprendimu skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų ar apgyvendinti centre nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3.1.4 p.). Šio aprašo 59 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad jeigu Centre neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, užsieniečiams, kuriems nesuteikta teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ar kuriems teismo sprendimu nustatyta pareiga neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, Centro viršininko ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš Centro minėtoms paslaugoms gauti, maisto produktams įsigyti ar kitais tikslais, kai yra valdoma pasišalinimo iš Centro rizika. Tokiu atveju užsienietis teikia Centro viršininkui ar jo įgaliotam asmeniui laisvos formos argumentuotą prašymą leisti laikinai išvykti iš Centro.

20. Nustatyta kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, neturintis gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturintis teisėto pragyvenimo šaltinio, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje duomenų nėra, todėl daroma išvada, kad Užsienietis ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi) ir nors byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais, kad jis galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, tačiau, esant išdėstytoms aplinkybėms (pasibaigus vizos galiojimui Užsienietis neteisėtai gyveno Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje, taip pat neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl savo teisinės padėties nustatymo ir gyveno iki kol Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 25 d. sprendimu buvo sulaikytas. Užsienietis prieglobsčio prašymą teikė keliose valstybėse, be to, Vokietijos Federacinėje Respublikoje Užsienietis buvo nuteistas už neteisėtą migrantų gabenimą ir atliko laisvės atėmimo bausmę, po kurios Šengeno informacinėje sistemoje yra paskelbtas perspėjimas apie draudimą atvykti Užsieniečiui į Šengeno erdvę ir joje apsigyventi) yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, ir sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei vengs galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo, teismas daro pagrįstą išvadą, jog Įstatymo tikslai gali būti pasiekti Užsieniečiui taikant Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę (apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo). Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju, yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 115 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 117 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. sausio 24 d. sprendimą, kuriuo Ukrainos pilietis Y. Y. (Y. Y.), gimęs (duomenys neskelbtini) (ILTU kodo Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo sulaikytas.

Skirti Ukrainos piliečiui Y. Y. (Y. Y.), gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU kodo Nr. (duomenys neskelbtini)), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – iki 2025 m. liepos 24 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

Sprendimas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos, bet per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.