- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-07
- Bylos Nr.
- A2.13.-2438-660/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-03546-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Larisa Tamulionienė
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė, išnagrinėjusi V. Ž. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016 m. gegužės 23 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu V. Ž. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą buvo nubaustas 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. 2016 m. liepos 18 d. Kauno apygardos teismas nutartimi paliko Kauno apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir V. Ž. skundo netenkino.
Šalies argumentai
2017 m. liepos 3 d. teisme gautas V. Ž. prašymas, kuriuo jis prašo sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Prašyme nurodė, kad kaltę dėl pažeidimo pripažino ir gailėjosi, pasižada ateityje laikytis įstatymų ir nepažeidinėti Kelių eismo taisyklių, teisė vairuoti transporto priemones jam būtina šeimos poreikiams tenkinti. Papildomai nurodė, kad atitinka visas formaliąsias sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnyje, tai yra praėję puse teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, paskirtą baudą sumokėjęs, naujų teisės pažeidimų per tą laiką nepadaręs, atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas, kuriame nėra numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo galimybė, tačiau Administracinių nusižengimo kodekso 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, todėl nagrinėjamu atveju taikomos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir ATPK) 329 straipsnyje (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nuobaudą paskyrusiam organui (pareigūnui) suteikta teisė, gavus asmens prašymą, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavus Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad yra praėję pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, paskirtą baudą V. Ž. sumokėjo, išklausė 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, mokėsi ir baigė papildomo vairuotojų mokymo programą, po teisės vairuoti atėmimo administracine tvarka nebaustas. Nurodė, kad teisė vairuoti jam būtina šeimos poreikiams tenkinti. Darbdavio charakterizuojamas kaip pareigingas, atsakingas, iniciatyvus ir reiklus darbuotojas.
Teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės išeitų, kad nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje, nes ankstesne administracine nuobauda tokie tikslai pasiekti nebuvo. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausia reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-518/2010).
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. Ž. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo buvo atmestas 2017-06-12 teismo nutartimi, todėl pareiškėjo pakartotinis prašymas sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nurodant analogiškas aplinkybes yra nepagrįstas.
Nagrinėjamu atveju nėra išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą V. Ž.. Vertinant pareiškėjo nurodytas aplinkybes, pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog aplinkybės, susijusios su patraukto administracinėn atsakomybėn asmens darbine veikla, šeimynine padėtimi, nesudaro pagrindo išimties tvarka sutrumpinti nuobaudos terminą, kadangi pažeidėjo patiriami nepatogumai yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad pareiškėjo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnio nuostatas netikslinga, nes nėra nustatyta aplinkybių, kurioms esant būtų pakankamas pagrindas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, be to nebus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsniu, 302⁴ straipsniu, 329 straipsniu, teismas
nutaria:
V. Ž. prašymą atmesti.
Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.