Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-02-25 · Civilinė byla Nr. e2A-328-603/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-11-20Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-02-25Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-25
Bylos Nr.
e2A-328-603/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13060-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Bujokaitė, Žilvinas Terebeiza
Trečiasis asmuo
M. K., M. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-328-603/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13060-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.2.; 2.6.20.1.; 3.2.4.11.; 3.3.1.20. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Visvaldo Kazakiūno ir Žilvino Terebeizos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alpha Baltic Vilnius“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tytus“, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-618-967/2019 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alpha Baltic Vilnius“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tytus“, ieškinį atsakovei sabiedriba ar ierobežotu atbildibu „Alpha Baltic Sport“ dėl skolos priteisimo; tretieji asmenys: M. K., M. Ž.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Alpha Baltic Vilnius“ (toliau – BUAB „Alpha Baltic Vilnius“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės sabiedriba ar ierobežotu atbildibu „Alpha Baltic Sport“ (toliau - SIA „Alpha Baltic Sport“) 9 595 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4544-781/2017 ieškovei iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tytus“. Susipažinusi su perduotais ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentais, bankroto administratorė nustatė, kad atsakovė ieškovei yra skolinga 9 595 Eur sumą pagal 2017 m. sausio 27 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija ABV Nr. 001393. Pažymėjo, jog rašytinės sutarties, sudarytos su atsakove, tarp perduotų dokumentų nerado, tačiau aplinkybė, kad buvo išrašyta 2017 m. sausio 27 d. PVM sąskaita-faktūra Serija ABV Nr. 001393, leidžia daryti prielaidą, jog joje nurodyta paslauga ,,Rinkos tyrimas apie sporto renginių organizavimą ir socialinių medijų rinkodarą 2016 metais“ buvo suteikta. 2017 m. rugsėjo 15 d. atsakovei išsiųsta pretenzija dėl skolos (anglų kalba). Atsakymas į pretenziją iš atsakovės negautas.

Atsiliepimas

2. Trečiasis asmuo M. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovės 240 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo buvo jos vadovas ir žinojo apie bendrovės sudaromus sandorius su kitais asmenimis, taip pat turėjo visas įstatymų suteiktas teises suteikti įgaliojimus kitiems asmenims sudaryti sandorius jo vadovaujamos bendrovės vardu. Trečiojo asmens teigimu, ginčo sandoris tarp ieškovės ir atsakovės sudarytas nebuvo. Ieškovė nepateikė į bylą jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų kokius nors sutartinius ieškovės ir atsakovės santykius. Atkreipė dėmesį į tai, jog pati ieškovė pateikė į bylą 2017 m. rugpjūčio 28 d. dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, kurio pirmame puslapyje aiškiai nurodyta, jog ieškovės atstovei bankroto administratorei UAB „Tytus“ buvo perduotos įvairios ieškovės sutartys ir kiti dokumentai, todėl ieškovės teiginys, jog trečiasis asmuo M. K. neperdavė dokumentų, nepagrįstas. Trečiasis asmuo M. K. pažymėjo, kad nėra ir atsakovės vadovas ar kitas atstovas, turintis teisę sudaryti sandorius.

3. Trečiasis asmuo M. Ž. atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „Alpha Baltic Vilnius“ dirbo nuo 2014 m. liepos mėn. iki 2017 m. gegužės mėn. Prieš bankrotą paskutiniais mėnesiais įmonė veiklos beveik nebevykdė, neturėjo normalaus direktoriaus. Įmonė veikė kaip media agentūra, tarpininkavo tarp kliento ir reklamos kanalų, planuodavo klientams reklamines kampanijas, šiems nurodžius, ką nori parodyti, kokią auditoriją nori pasiekti, ir ieškovė ruošdavo pasiūlymus, tardavosi su trečiaisiais asmenimis, kur bus transliuojama ir vykdoma reklaminė kampanija. M. Ž. ėjo projektų vadovės pareigas – buvo atsakinga už klientų aptarnavimą, naujų klientų suradimą, klientų poreikių išsiaiškinimą, kampanijos vykdymą. Ji išrašydavo užsakymų lapus, kuriuose būdavo nurodyta, kas ir kur bus transliuojama bei už kokią sumą. Užsakymų lapus pasirašydavo abi šalys. Sutartys būdavo sudaromos ne visais atvejais. Jas pasirašydavo tik su stambiais klientais, kurie turėdavo metinius biudžetus, būdavo aptariamos nuolaidų sistemos. Sutartis sudarydavo direktorius. Užsakymo lapo su atsakove M. Ž. neturėjo. Nurodymą išrašyti PVM sąskaitą-faktūrą gavo iš vyr. finansininkės arba iš projektų vadovės. Dažniausiai viskas vykdavo per vyr. finansininkę. Greičiausiai elektroniniu paštu buvo atsiųsti rekvizitai ir suma. PVM sąskaitas-faktūras išrašydavo kiekvieną mėnesį tiek Lietuvos Respublikos, tiek Latvijos Respublikos klientams, ir visos tos PVM sąskaitos-faktūros būdavo perduodamos buhalterijai (įmonei, tvarkiusiai UAB „Alpha Baltic Vilnius“ buhalteriją) ir vyr. finansininkei. Po kiekvienos PVM sąskaitos-faktūros išrašymo vyr. finansininkei turėdavo atsiskaityti. M. Ž. nurodė, kad 2017 m. sausio 27 d., tą dieną, kuri yra nurodyta PVM sąskaitoje-faktūroje Serija ABV Nr. 001393, ji atostogavo. Sąskaitoje nurodyta paslauga niekada tiek daug nekainavo. Tai turėjo būti didelis projektas. Trečiojo asmens M. Ž. teigimu, tokį projektą ji atsimintų. Tyrimai, už kuriuos išrašyta 2017 m. sausio 27 d. PVM sąskaita-faktūra Serija ABV Nr. 001393, galėjo būti atliekami visus metus, bet ji tokių tyrimų neatsimena. Pastaba „perkelta data iš 04 mėn.“ ant aptariamos PVM sąskaitos-faktūros užrašyta vyr. buhalterės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas. Teismas priteisė trečiajam asmeniui M. K. iš ieškovės 240 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės pateikta PVM sąskaita-faktūra pasirašyta tik tuo metu buvusios UAB „Alpha Baltic Vilnius“ darbuotojos. Teismas pažymėjo, kad ši PVM sąskaita-faktūra galėtų būti laikoma pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu sudarytą šalių susitarimą dėl paslaugų teikimo už sulygtą kainą, tik tuo atveju, jeigu būtų pasirašyta abiejų šalių, arba joje nurodyti duomenys būtų patvirtinti kitais rašytiniais įrodymais. Teismas akcentavo, jog rašytinių įrodymų buvimas pagrįstų atsakovės sutartinės prievolės egzistavimą sumokėti PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytą 9 595 Eur sumą už suteiktą paslaugą. Ieškovei papildomų įrodymų į bylą nepateikus, negali būti nustatytos šalių sutartinių santykių atsiradimo aplinkybės.

6. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, kad yra pagrindas daryti labiau tikėtiną išvadą, jog šalių teisiniai santykiai, susiję su 2017 m. sausio 27 d. PVM sąskaitos-faktūros Serija ABV Nr. 001393 išrašymu, nesiejo. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis ir tuo, jog sąskaitą-faktūrą neva išrašiusi M. Ž. jos nepasirašė, teismo posėdžio metu nurodė, kad sąskaitoje nurodytą jos išrašymo dieną ji atostogavo, be to, ant pačios sąskaitos yra buhalteriją tvarkiusio asmens pastaba ,,pakeista data iš 04 mėn.“, o nepasirašytą, bet aktualią sąskaitą buhalterė būtų grąžinusi ją pasirašyti. M. Ž. teigimu, sąskaitoje nurodyta paslauga ,,Rinkos tyrimas apie sporto renginių organizavimą ir socialinių medijų rinkodarą 2016 metais“ negalėjo kainuoti tiek daug - 9 595 Eur. Už tokią sumą būtų buvęs didelis projektas, kurį ji prisimintų, būtų pildžiusi užsakymo lapą.

III. Apeliacinio skundo argumentai

7. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Apeliantės teigimu, vien aplinkybė, kad atsakovė laikosi pasyvios pozicijos, sudaro pagrindą teigti, jog pastaroji neginčija sutartinių santykių bei jų pagrindu atsiradusio įsiskolinimo ieškovei.

7.2. Teismas netyrė ir nevertino aplinkybės, kad buvęs ieškovės vadovas bankroto administratorei neperdavė įmonės dokumentų. Įmonės dokumentai buvo perimti tik iš buhalterinę apskaitą tvarkiusios bendrovės, tačiau tarp šių dokumentų jokių sutarčių, sudarytų tarp ieškovės ir atsakovės, rasta nebuvo. Taip pat nebuvo rasta trečiojo asmens M. Ž. nurodyto užsakymo lapo.

7.3. Apeliantė atkreipė dėmesį į tai, kad teismas sprendimą priėmė turėdamas išankstinę nuomonę, kadangi civilinėje byloje Nr. e2-18848-967/2018 buvo nutaręs ieškovės BUAB „Alpha Baltic Vilnius“ ieškinį atsakovei SIA „Alpha Baltic Sport“ palikti nenagrinėtą.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimų į apeliacinį skundą atsakovė ir tretieji asmenys teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

9. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

11. Nagrinėjamu atveju tikslinga nurodyti tai, kad pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

12. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

13. Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino ieškovės ieškinio atsakovei dėl skolos priteisimo.

14. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4544-781/2017 ieškovei BUAB „Alpha Baltic Vilnius“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Tytus“. Susipažinusi su perduotais ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentais, bankroto administratorė rado neapmokėtą 2017 m. sausio 27 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija ABV Nr. 001393 ir laikė, kad jos pagrindu atsakovė ieškovei yra skolinga 9 595 Eur. Ieškovė nurodė, jog tarp perduotų bankrutavusios įmonės dokumentų rašytinės sutarties, kurios pagrindu išrašyta 2017 m. sausio 27 d. PVM sąskaita-faktūra Serija ABV Nr. 001393, nerado, tačiau padarė prielaidą, kad pats sąskaitos išrašymas patvirtina, jog joje nurodyta paslauga buvo suteikta, o pati sutartis, tikėtina, bankroto administratorei neperduota.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

15. Apeliantės nuomone, teismas netyrė ir nevertino aplinkybės, kad buvęs ieškovės vadovas bankroto administratorei neperdavė įmonės dokumentų. Įmonės dokumentai buvo perimti tik iš buhalterinę apskaitą tvarkiusios bendrovės, tačiau tarp šių dokumentų jokių ieškovės ir atsakovės sudarytų sutarčių rasta nebuvo. Taip pat nebuvo rasta trečiojo asmens M. Ž. nurodyto užsakymo lapo.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pati ieškovė pateikė teismui 2017 m. rugpjūčio 28 d. dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, kuriame nurodyta, jog bankroto administratorei perduotas segtuvas Nr. 28, kuriame, be kitų nurodytų dokumentų, yra ir įvairios įmonės sutartys (el. b. t. 1, b. l. 102). Kiti 2017 m. rugpjūčio 28 d. dokumentų priėmimo-perdavimo aktai taip pat patvirtina, kad bankroto administratorei buvo perduoti ir pardavimų dokumentai. Buvusio įmonės vadovo pozicija byloje tokia, jog bankroto administratorei yra perduoti visi įmonės dokumentai. Šias aplinkybes teismas tyrė ir vertino bei teisingai pažymėjo, jog PVM sąskaita-faktūra galėtų būti laikoma pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu sudarytą šalių susitarimą dėl paslaugų teikimo už sulygtą kainą, tik tuo atveju, jeigu būtų pasirašyta abiejų šalių arba joje nurodyti duomenys būtų patvirtinti kitais rašytiniais įrodymais.

17. Apeliantė atkreipė dėmesį į tai, kad teismas sprendimą priėmė turėdamas išankstinę nuomonę, kadangi šioje byloje jau buvo nutaręs ieškovės BUAB „Alpha Baltic Vilnius“ ieškinį atsakovei SIA „Alpha Baltic Sport“ palikti nenagrinėtą.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad teismas nagrinėjamoje byloje anksčiau yra priėmęs nutartį palikti ieškinį nenagrinėtą, pati savaime bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo nepatvirtina. Turėdama tokių abejonių, vadovaudamasi CPK 65 straipsniu, ieškovė turėjo teisę, kuri jai buvo išaiškinta ir 2019 m. gegužės 30 d. teismo posėdžio metu, pareikšti bylą nagrinėjusiai teisėjai nušalinimą, tačiau šia teise ji nepasinaudojo, todėl aptariamas apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

19. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Kadangi kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta praktika, dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

20. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis) ir jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

nusprendžia:

ieškovės BUAB „Alpha Baltic Vilnius“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Loreta BujokaitėVisvaldas KazakiūnasŽilvinas Terebeiza