Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Inos Kirkutienės ir Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui O. L. (O. L.), pareiškėjo atstovui advokatui Romualdui Drakšui, atsakovo atstovui Josifui Skibickui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. L. (O. L.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo O. L. (O. L.) skundas (b. l. 1–5), kuriame pareiškėjas prašo: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) Viešosios tvarkos valdybos 2015-07-28 sprendimą „Dėl O. L. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“; 2) įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas advokatas Romualdas Drakšas skundą palaikė ir papildomai paaiškino, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes Vilniaus AVPK priimdama ginčijamą Sprendimą įstatymų nuostatas taikė formaliai. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-06-08 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1175-960/2015 nurodė, kad pareiškėjas visuomenei nekelia pavojaus, todėl buvo paskirta mažesnė nei įstatyme numatyta minimali bauda.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas Josifas Skibickas nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Pažymėjo, kad Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos licencijavimo skyrius negalėjo kitaip taikyti įstatymų ir priimti kitokio sprendimo, nei panaikinti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus AVPK 2015-07-28 sprendimo Nr. 15-IL-10-04113-e (b. l. 8 – 9), kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas ginklus laikyti (nešiotis), teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-08 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1175-960/2015 buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 253 str. 1 d. ir baudžiamąjį nusižengimą numatytą BK 258 str. 2 d. (b. l. 20 – 25).

Vilniaus AVPK atliko tyrimą ir 2015-07-28 priėmė sprendimą Nr. 15-IL-10-04113-e panaikinti O. L. (O. L.) leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Sprendimą Vilniaus AVPK priėmė vadovaudamasis Įstatymo 40 str. 1 d. 5 p., 18 str. 2 d. 5 p., 18 str. 2 d. 7 p. bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 patvirtintų „Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 75.6, 81, 92.3 ir 104 p.

Ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. Įstatymo 40 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus šioje straipsnio dalyje numatytiems pagrindams. Įstatymo 18 str. 2 d. 5 p. nurodyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo turintis teistumą, 18 str. 2 d. 7 p. nurodyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris per pastaruosius metus buvo teistas už baudžiamąjį nusižengimą. Taisyklių 92.3 punkte taip pat nustatyta, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas atsiradus Įstatymo 17 str. 1 d. 3, 4, 5, 8, 9, 10 ir 11 p. ir 18 str. 2 d., išskyrus 8 p., nurodytoms sąlygoms.

Teismas pažymi, kad Įstatymo 40 str. 1 d. 5 p., reglamentuojančiame leidimų nešioti ir laikyti ginklus ir šaudmenis panaikinimą, įtvirtinta imperatyvi nuostata, kuri įpareigoja pareigūną, nustačiusį Įstatymo 17 str. 1 d. 3, 4, 5, 8, 10 p. ir (ar) 18 str. 2 d., išskyrus 18 str. 2 d. 8 p., nustatytas sąlygas, priimti vienintelį sprendimą – panaikinti asmeniui leidimą nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis. Todėl nagrinėjamu atveju yra visai nesvarbu, kokio pobūdžio baudžiamąjį nusižengimą ar nusikaltimą asmuo padarė, o svarbu tik tai, ar priimant sprendimą buvo nustatyta, kad asmuo nėra nepriekaištingos reputacijos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-08 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1175-960/2015 pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, todėl Vilniaus AVPK turėjo teisinį pagrindą priimti ginčijamą Sprendimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Vilniaus AVPK priimant ginčijamą Sprendimą jis buvo nubaustas antrą kartą už ta patį nusižengimą, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 5 d. numatytą draudimą bausti už ta patį nusižengimą antrą kartą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001-04-12 nutarime, aiškindamas Įstatymo nuostatas, yra konstatavęs, kad „Pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Pabrėžtina, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. <...> Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos.“ Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001-05-07 nutarime, be kita ko, pažymėjo, kad Konstitucijos 31 str. 5 d. nuostatoje atsispindi teisės principas non bis in idem: asmuo negali būti baudžiamas antrą kartą už tą patį teisės pažeidimą. Minėtas principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmeniui apskritai negali būti taikomos skirtingos teisinės atsakomybės rūšys, taip pat kad už nusikaltimą jam negali būti taikoma pagrindinė ir papildoma bausmė, o už administracinį teisės pažeidimą - pagrindinė ir papildoma administracinė nuobauda.

Pareiškėjui už nusikalstamas veikas buvo paskirta baudžiamoji atsakomybė – bauda. Baudžiamojo poveikio priemonių tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, jų skyrimą ir vykdymą reglamentuoja baudžiamojo proceso normos. Vilniaus AVPK, priimdamas Sprendimą, veikė kaip viešojo administravimo subjektas. Viešojo administravimo įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad leidimų, licencijų išdavimas laikomos administracinėmis paslaugomis. Įstatymo 40 str. 1 d. nurodyta, kad esant šioje straipsnio dalyje numatytiems pagrindams leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis yra panaikinami, ir nėra numatyta jokių išimčių, kurios leistų pasielgti kitaip. Atsakovas atlikdamas viešąjį administravimą, nesprendė pareiškėjo nubaudimo klausimo. Pagal Įstatymo 2 str. 26 d. leidimas nešiotis ginklus – dokumentas, patvirtinantis, kad fizinis asmuo turi teisę laikyti ir nešiotis jame nurodytus ginklus; pagal Įstatymo 2 str. 27 d. leidimas laikyti ginklus – dokumentas, patvirtinantis, kad juridinis ar fizinis asmuo turi teisę laikyti jame nurodytus ginklus. Pagal Įstatymo 1 str. 1 d. šio Įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Atsakovas, taikydamas Įstatymą, išsprendė klausimus, susijusius su leidimo laikyti ir nešiotis ginklus turėjimu.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad Vilniaus AVPK Sprendimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Vadovaujantis proporcingumo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protinga pusiausvyra. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau negu yra būtina. Atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą šiuo atveju ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Įstatymo nuostatas. Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste nenustatyta išimtinai svarbių kitų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu ir akivaizdaus jos neteisingumo.

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ištyręs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad Vilniaus AVPK pagrįstai taikė teisės normas, reglamentuojančias leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, ir priėmė pagrįstą Sprendimą, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti Vilniaus AVPK 2015-07-28 sprendimą Nr. 15-IL-10-04113-e atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d.) Netenkinus pareiškėjo pagrindinio reikalavimo dėl ginčijamo Sprendimo, kuriuo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, panaikinimo, atmestinas ir pareiškėjo keliamas išvestinis reikalavimus dėl įpareigojimo atsakovui išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo O. L. (O. L.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.