Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2020-07-13 · Civilinė byla Nr. 2-5841-1028/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-07-13
Bylos Nr.
2-5841-1028/2020
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02205-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silvijus Balčytis
Ieškovas
Y. S.
Atsakovas
UAB „Transmėja“
Advokatai
Drąsutis Narmontas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-5841-1028/2020Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02205-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.5.; 1.3.5.10.; 1.3.5.3.15.1.; 3.1.7.6.; 3.2.4.11; 3.2.6.5. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 13 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis,sekretoriaujant posėdžių sekretorei Editai Petrevičienei,dalyvaujant ieškovės atstovei R. K.,dalyvaujant atsakovės atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinė bylą pagal ieškovo Y. S. ieškinį atsakovei UAB „Transmėja“ dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovo 2426,20 Eur (2176,20+63,00+187,00) su darbo santykiais susijusią nepriemoką; netesybas.

Ieškinyje nurodoma, kad Y. S. ir UAB „Transmėja“ sudarė darbo sutartį pagal kurią ieškovas įsidarbino pas atsakovą tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. 2019 m. lapkričio 14 d. darbo sutartis nutraukta. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarime Nr. 253, dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 3 p., yra numatyta "vykstant į komandiruotę į užsienį už komadiruotės dienų, kurių išvykstama iš Lietuvos Respublikos, mokami dienpinigiai, apskaičiuoti pagal valstybei, į kurią vykstama, nustatytą dydį. Grįžtant iš komandiruotės iš užsienio už komandiruotės dienų, kurių atvykstama į Lietuvos Respublikų, mokami dienpinigiai, apskaičiuoti pagal valstybei, iš kurios grįžtama, nustatytą dydį. Vykstant į komadiruotę į kelias valstybes už faktiškai konkrečioje valstybėje išbūtas komandiruotės nuo atvykimo į tą valstybę dienos mokami diepinigiai, pagal tai valstybei nustatytą dydį". Iš Atsakovo komandiruočių įsakymų matyti, kad įsakymai prieštarauja dienpinigių apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkai. Atsakovas mokėjo 100% Vyriausybės nustatytos dienpinigių normos, nors įsakymuose konkrečiai dienpinigių dydis nebuvo nurodomas. Nuo 2019 m. balandžio 29 d. pradėjo mokėti sumažintas dienpinigių normas, kas pagal ieškovo skaičiavimus sudaro dienpinigių nepriemoką: įsakymas 2019 m. balandžio 29 d. - nepriemoka 63,00 Eur, įsakymas 2019 m. gegužės 6 d. nepriemoka 303,60 Eur, įsakymas 2019 m. gegužės 30 d. nepriemoka 477,00 Eur, įsakymas nepriemoka 25,20 Eur, įsakymas nepriemoka 301 Eur, įsakymas nepriemoka 389,40 Eur, įsakymas nepriemoka 413,00 Eur, įsakymas nepriemoka 204,00 Eur. Bendra nepriemoka, dėl vienašališkai sumažintos dienpinigių sumos sudaro 2176,20 Eur. Sekantys neatitikimai pagal tarnybinių komandiruočių įsakymus: įsakymas, nurodyta jog Ieškovas siunčiamas iki 2019 m. sausio 12 d., į komandiruotę maršrutu Lietuva-Prancūzija, įsakyme nurodoma, jog Ieškovas nuo 2019 m. sausio 14 d., siunčiamas maršrutu: Pranzūzija-ltalija-Vokietija-Pramcūzija-Austrija-Belgija-Prancūzija-Vokietija, tačiau nesupranta, kodėl sausio 13 dienos įsakyme nėra, kuri pagal pateiktus duomenis būtų Prancūzija 63,00 Eur. Nėra įtraukiamas laikas ieškovo grįžimui į namus, kas sudaro mažiausiai vieną dieną: įsakymas 2019 m vasario 21 Nr. 191196 komandiruotė baigiasi Vokietijoje, įsakymas 2019 m. gegužės 30 d., Nr. 193073, komandiruotė baigiasi Nyderlandų Karalystėje, Įsakymas 2019 spalio 31 d., Nr. 196057K komandiruotė baigiasi Belgijoje - 62+64+61=187,00 Eur nepriemoka. Remiantis LR darbo kodekso 147 str. 2 d: „Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių“. Nustačius neatsiskaitymo su ieškovu faktą ir nenustačius ieškovo kaltės dėl neatsiskaitymo, ieškovas prašo priteisti netesybas remiantis aukščiau nurodyta teisės norma.

Atsiliepimas

Atsakovė su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 punkte nustatyta, kad dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje arba darbo sutartyje. Kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Pas atsakovą nėra sudarytos kolektyvinės darbo sutarties. Nesant kolektyvinės sutarties, galioja darbo sutartimi sutartas dienpinigių dydis. Darbo sutarties turinys yra jos šalių sulygtos sutarties sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas. 2018 m. kovo 2 d. Darbo sutarties Nr. 2640, sudarytos tarp šalių, 3.3 punktu ieškovas su atsakovu susitarė: „Vykstant į tarnybinę komandiruotę užsienyje, dienpinigiai mokami ne mažiau kaip 50 penkiasdešimt procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos dienpinigių sumos“. Taigi į šalių sudarytą darbo sutartį įtrauktas 3.3 punktas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ patvirtinto dienpinigių apmokėjimo aprašo 2 punkte įtvirtintą reglamentavimą (negali būti mažesni kaip 50,00 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių). Atsakovas darbo sutartį tinkamai vykdė, ieškovui niekada nebuvo mokami mažesni dienpinigiai, nei 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių, įskaitant ir pagal ieškovo ieškinyje išvardintus atsakovo įsakymus dėl tarnybinių komandiruočių. Iki 2019 m. gegužės 1 d. visiems atsakovo darbuotojams, įskaitant ieškovą, buvo mokami 100,00 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos dienpinigių sumos. Atsakovo direktoriaus 2019 m. balandžio 25 d. įsakymu nuo 2019 m. gegužės 1 d. mokamų dienpinigių dydis atsakovo darbuotojams buvo nustatytas 80 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos maksimalių dienpinigių dydžių sumos. Nuo 2019 m. gegužės 1 d. tokio dydžio dienpinigiai (t. y. 80 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos maksimalių dienpinigių dydžių sumos) ieškovui buvo išmokėti ir pagal ieškovo ieškinyje išvardintus įsakymus, pagal kuriuos ieškinyje nepagrįstai teigiama, jog susidarė 2176,20 Eur dienpinigių nepriemoka. Taigi ieškovui išmokėti dienpinigiai buvo ne mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos maksimalios dienpinigių sumos, kas reiškia, jog atsakovas darbo sutarties su ieškovu nepažeidė ir ieškovo nurodomos 2176,20 Eur dienpinigių nepriemokos nesusidarė. Nesant sudarytos kolektyvinės sutarties, darbo sutarties 3.3 punkte nustatytas 50,00 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto maksimalaus dienpinigių dydžio nepažeidė poįstatyminiu teisės aktu nustatyto teisinio reguliavimo, užtikrindamas darbo teisinių santykių šalių interesų pusiausvyrą, darbdaviui (atsakovui) galint naudotis jam suteikta diskrecijos teise mokėti didesnes dienpinigių sumas nei 50,00 procentų nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto maksimalaus dienpinigių dydžio, o darbuotojui (ieškovui) - teise už komandiruotę gauti ne mažesnę kaip 50,00 procentų maksimalaus dydžio dienpinigių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės, sumą. Šalių sudarytos darbo sutarties 3.3 punktas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 526 reikalavimus. Įsakymai dėl tarnybinių komandiruočių yra pasirašyti ieškovo. Kiekviename iš šių įsakymų dėl tarnybinių komandiruočių yra nurodyti tiksliai suskaičiuoti dienpinigiai už komandiruotę. Taigi ieškovui buvo žinoma apie pagal kiekvieną konkrečią komandiruotę mokamus dienpinigius, įskaitant apie tai, kad nuo 2019 m. gegužės 1 d. jam buvo mokami 80 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto maksimalaus dienpinigių dydžio. Jokių pretenzijų ieškovas dėl jam išmokamų dienpinigių nereiškė. Atsakovas sutinka su ieškovu, kad už 2019 m. sausio 12 d. nepagrįstai ieškovui nebuvo apskaičiuota sumokėti 63 Eur dienpinigių, taip pat sutinka, kad nepagrįstai nebuvo įtrauktas laikas grįžimui pagal atsiliepimo į ieškinį 3 punkte nurodytus įsakymus dėl tarnybinių komandiruočių, tik nesutinka su ieškovo paskaičiuota 187 Eur nepriemoka. Nepriemokos suma sudaro 62 Eur (pagal 2019 m. vasario 21 d. įsakymą Nr. 191196) + 51,20 Eur (pagal 2019 m. gegužės 30 d. įsakymą Nr. 193073) + 48,80 Eur (pagal 2019 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. 196057K) = 162 Eur. Tokiu būdu ieškovas sutinka su 225 Eur dienpinigių nepriemoka atsakovui, kuriuos nedelsiant atsakovui sumokės. DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip šešių. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog aiškinant ir taikant DK 141 straipsnio 3 dalį (iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusi DK redakcija), ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Jeigu su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaitoma visiškai, tai vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelsimo laiką išieškojimas laikytinas adekvačia sankcija. Tačiau jeigu atleidžiamam darbuotojui neišmokama tik dalis darbo užmokesčio, tai vidutinio darbo užmokesčio išieškojimas už visą uždelsimo laiką gali reikšti neproporcingos, neadekvačios sankcijos, prieštaraujančios teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008, 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2014). Atsakovė prašo ieškovo ieškinį dalyje dėl 2176 Eur dienpinigių priteisimo atmesti, prašomas priteisti netesybas sumažinti iki 225 Eur.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad darbdavys, neįspėjęs darbuotojo, kad dienpinigiai bus mažesni, vienašališkai juos sumažino. Darbdavys negalėjo vienašališkai sumažinti dienpinigių. Už sausio 13 d. vykimą į ir iš užsienio irgi apmokėjo ne 100 procentų. Yra likusi 2201,20 Eur nepriemoka. Netesybų sumos dydį nustatyti palieka teismo nuožiūra, vidutinio darbo užmokesčio dydžio netesybos darbdaviui būtų per didelė našta. Darbdavys pasako, kiek mokės iš viso, alga su dienpinigiais, jei vairuotojas nori, už tiek dirba. Ieškovui pasiūlė įmonėje dirbti už 65 Eur per parą, jį tas tenkino. Ieškovas pasirašydavo dokumentus, bet lietuvių kalbos nemoka. Būna, kad vairuotojai po komandiruotės gauna krūvą dokumentų pasirašyti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal DK 139 str. dienpinigiai neįeina į darbo užmokestį. Kad bus mokama 100 proc. dienpinigių, tokių šalių sutarties sąlygų nėra. Visi įsakymai pasirašyti. Pretenzijų darbdavys negavo. Dėl 225 Eur reikalavimas patenkintas, prašo bylą šioje dalyje nutraukti. Netesybų prašo nepriteisti, nes užmokestį visą laiką laiku mokėjo. Darbuotojams buvo pasakyta apie įsakymą. Atsakovė neturi nei vienos bylos dėl susitarimo dėl 100 proc. dienpinigių, o įmonėje dirba 762 žmonės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovas pateikė darbo sutartį (b. l. 3-6), Darbo ginčų komisijos sprendimą (b. l. 7-9), įsakymus (b. l. 10-19), VSDFV duomenis (b. l. 20-22). Atsakovė pateikė įsakymą dėl dienpinigių mokėjimo (b. l. 48), mokėjimo nurodymą (b. l. 50), rašytinius paaiškinimus (b. l. 54-55). Byloje išreikalauta Darbo ginčų komisijos bylos medžiaga.

Byloje kyla ginčas dėl to, ar atsakovė pagrįstai vienašališkai sumažino dienpinigių normą ieškovui bei neišmokėjo dienpinigių už keletą dienų, kai buvo vykstama į komandiruotę.

Šalys 2018-03-02 sudarė darbo sutartį Nr. 2640 (b. l. 3-6), pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti tarptautinio krovinių pervežimo transporto priemonėmis vairuotoju. Ieškovė sutartimi įsipareigojo mokėti darbo užmokestį, taip pat sutarties 3.3 punktu – vykstant į tarnybinę komandiruotę užsienyje, mokėti ne mažiau kaip 50 procentų LR Vyriausybės nustatytos dienpinigių sumos. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė ieškovui iki 2019-04-30 mokėdavo 100 dydžio dienpinigius. Atsakovės 2019-04-25 įsakymu Nr. 7 (b. l. 48) vairuotojams ekspeditoriams už komandiruotėje išbūtą laiką nuo 2019-05-01 nuspręsta mokėti 80 procentų dienpinigių. Ginčo dėl to, kad 80 procentų dydžio dienpinigiai buvo mokėti, byloje nėra, ieškovo reikalavimas formuluojamas dėl likusių 20 procentų, taip pat kelių neįskaičiuotų į komandiruotę dienų.

Darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį (LR Darbo kodekso (toliau – DK) 32 str. 1 d.). Darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį (DK 139 str. 1 d.). Vadovaujantis DK 139 str. 2 d. dienpinigiai į darbo užmokestį neįeina. Darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje (DK 107 str. 1 d.). Jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (DK 107 str. 3 d.).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-29 nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ buvo nustatyta dienpinigių mokėjimo tvarka. Pagal šiuo nutarimu patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 punktą dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje (toliau kartu – nustatyti dydžiai). Kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių.

Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad šalys darbo sutartimi susitarė, jog visą laiką bus mokami 100 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Atsakovė, vadovaudamasi darbo sutarties 3.3 punktu, teigia, kad atsakovė nebuvo įsipareigojusi mokėti 100 procentų dydžio dienpinigių. Su tokia atsakovės pozicija sutiktina. Kaip minėta, šalys darbo sutarties 3.3 punktu susitarė, kad vykstant į tarnybinę komandiruotę užsienyje atsakovė įsipareigoja mokėti ne mažiau kaip 50 procentų LR Vyriausybės nustatytos dienpinigių sumos. Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad kolektyvinės sutarties pas atsakovę nėra, todėl vadovautinasi šalių sudaryta darbo sutartimi. Nagrinėjamu atveju šalys, sudarydamos darbo sutartį, raštu aptarė ir dienpinigių mokėjimo klausimą, todėl toks susitarimas šalims privalomas. Nagrinėjamu atveju sutartimi atsakovė nustatė tik žemutinę dienpinigių dydžio ribą, nepažeisdama jau minėto LR Vyriausybės nutarimo nuostatų. Tačiau atsakovė darbo sutartimi neįsipareigojo dėl konkretaus nuolat mokamo dienpinigių dydžio. Taigi, tokia darbo sutarties nuostata atsakovė pasiliko sau teisę mokėti ir didesnius nei 50 procentų dienpinigius, tuo pačiu pasiliekant teisę šį klausimą spręsti atsakovės nuožiūra (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2020-05-19 sprendimą byloje Nr. e2A-1291-643/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020-04-09 nutartį byloje Nr. e2A-923-967/2020).

Ieškovės atstovė posėdžio metu teigė, kad atsakovė su ieškovu apskritai sutarė 65 Eur per parą užmokestį. Kadangi daugiau kaip metus laiko atsakovė mokėjo 100 dienpinigių normą, galima manyti, kad įsidarbindamas ieškovas buvo informuotas apie tai, kiek gali sudaryti jo vienos dienos išmokos už atliekamą darbą. Tačiau toks susitarimas gali būti laikytinas labiau informaciniu ir orientaciniu, nes raštu darbo sutartyje tarp šalių nebuvo patvirtintas. Be to, tai ir neįmanoma, kadangi vykstant komandiruotėms į skirtingas valstybes yra taikomi skirtingo dydžio dienpinigių tarifai, o taip pat atskirai skaičiuojamas ir darbo užmokestis. Net jei tarp šalių ir buvo kalbėta apie tai, jog priėmimo į darbą metu yra mokama 100 procentų dydžio dienpinigių norma, ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad atsakovė įsipareigojo 100 procentų dydžio dienpinigius mokėti visada. Darbo sutartyje tokios nuostatos irgi nėra.

Savaime suprantama tokios profesijos darbuotojams nėra labai svarbu, iš kokių dalių susideda jų iš darbdavio gaunamos išmokos, svarbu žinoti galutinę sumą. Tačiau, kaip minėta, tokia suma darbuotojui gali būti nurodyta tik orientaciškai, kadangi susidaro iš kintamų dydžių. Iš darbo ginčų komisijos surinktos medžiagos matyti, kad darbo sutartis tarp šalių buvo pasirašyta ne tik lietuvių, bet ir rusų kalba (DGK medžiagos 86-89 l.). Taigi, apie tai, jog atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui ne 100 procentų dydžio dienpinigių normą, o tik ne mažiau kaip 50 procentų, ieškovas buvo tinkamai informuotas. Kadangi ilgą laiką buvo mokama 100 procentų dienpinigių norma, ieškovas savaime suprantama galėjo tikėtis, jog taip bus ir toliau. Tačiau darbo sutartimi konkrečiai nesusitarus dėl tokios sąlygos, šis ieškovo lūkestis negali būti apgintas teismine tvarka.

Krovinių pervežimo versle taip pat yra pakilimai ir nuosmūkiai, priklausomi nuo globalinės ekonomikos, nuo ko priklauso krovinių srautai ir atitinkamai pervežimo paslaugų poreikis. Rinkai esant pakilime paprastai darbuotojų pajamos didėja, esant priešingai situacijai darbdavys išmokas darbuotojams mažina. Taip pat reikšminga gali būti konkrečios įmonės verslo situacija. Manytina, kad dėl šių priežasčių atsakovė ir pasiliko galimybę keisti išmokamų dienpinigių dydį. Tuo tarpu darbuotojas tokiu atveju turi galimybę keisti darbdavį, įsidarbindamas pas tokį, kurio apmokėjimo sąlygos yra palankesnės.

Atsakovės 2019-04-25 įsakymu Nr. 7 (b. l. 48) vairuotojams ekspeditoriams už komandiruotėje išbūtą laiką nuo 2019-05-01 nuspręsta mokėti 80 procentų dienpinigių, kuriuos atsakovė ieškovui ir mokėjo. Nors įsakyme nenurodyta, kad su juo turi būti supažindinti visi atsakovės darbuotojai, tačiau kadangi įsakymas tiesiogiai susijęs su dienpinigių mokėjimu darbuotojams, net jei darbuotojai apie tai nebuvo informuoti žodžiu, apie įsakymo turinį darbuotojai neabejotinai netrukus sužinojo – tiek per gautų pajamų kiekį, tiek per įsakymus dėl komandiruočių, kuriuose detaliai nurodomi dienpinigių dydžiai. Be to, nagrinėjamu atveju tai nepaneigia atsakovės teisės pagal šalių sudarytą darbo sutartį pakeisti dienpinigių dydį. Iš pateiktų įsakymų dėl komandiruočių taip pat matyti, kad visi įsakymai ieškovo yra pasirašyti. Nors yra įmanoma, kad jie nebūtinai buvo pasirašyti jų surašymą dieną, tačiau vis tiek negalima teigti, kad ieškovas nebuvo informuojamas apie pasikeitusį dienpinigių dydį. Dienpinigių dydis įsakymuose nurodytas skaičiais. Ieškovo atstovė nurodė, kad ieškovas nemoka lietuvių kalbos. Tai yra suprantama, tačiau norint nemažai ką galima išsiversti su internetinėmis vertimo programėlėmis, taip pat paklausti dėl dokumentų turinio kolegų ar net pasitelkti vertėją. Tačiau turint omenyje, jog ieškovas apskritai skaičiavo, kad jo darbo užmokestis per dieną turi būti 65 Eur, įsakymų dėl tarnybinių komandiruočių įteikimas jų surašymo dieną, teksto vertimas į suprantamą kalbą ieškovui nieko nebūtų davę, kadangi dienpinigiai skirtingose valstybėse yra kintamų dydžių, šių vyriausybės nustatytų dydžių ieškovas greičiausiai nežinojo, o dalį darbdavio išmokamų ieškovui lėšų sudarė ir darbo užmokestis. Kaip minėta, toks susitarimas dėl konkrečios sumos, mokamos per dieną nei buvo galimas teisiškai, nei sutartas darbo sutartimi, o savo esme galėjo būti tik orientacinis.

Atsižvelgiant į LR Vyriausybės nutarime „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ nustatytus maksimalius dienpinigių dydžius skirtingoms valstybėms konstatuotina, kad atsakovė ginčo įsakymuose (b. l. 10-17) dienpinigius apskaičiavo teisingai, nuo 2019-05-01 skaičiuojant 80 procentų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas dėl 2176,20 Eur dienpinigių nepriemokos negali būti tenkinamas.

Į darbuotojo komandiruotės laiką įeina darbuotojo kelionės į darbdavio nurodytą darbo vietą ir atgal laikas (DK 107 str. 4 d.). Vykstant į komandiruotę į užsienį už komandiruotės dieną, kurią išvykstama iš Lietuvos Respublikos, mokami dienpinigiai, apskaičiuoti pagal valstybei, į kurią vykstama, nustatytą dydį. Grįžtant iš komandiruotės iš užsienio už komandiruotės dieną, kurią atvykstama į Lietuvos Respubliką, mokami dienpinigiai, apskaičiuoti pagal valstybei, iš kurios grįžtama, nustatytą dydį (LR Vyriausybės nutarimu „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 3 p.).

Ieškovas ieškinyje teisingai nurodė, kad pagal likusius ginčo įsakymus nepagrįstai buvo neapmokėta 2019-01-13 diena, kurią tarp dviejų komandiruočių ieškovas praleido Prancūzijoje, kas pagal Vyriausybės nutarimą sudaro 63,00 Eur dienpinigių (b. l. 18-19). Pagal 2019-02-21 įsakymą Nr. 191196K kelionė baigiasi Vokietijoje, todėl skaičiuotina viena diena grįžimui, kas pagal Vyriausybės nutarimą sudaro 62,00 Eur dienpinigių (DGK medžiagos 161 l.). Pagal 2019-05-30 įsakymą Nr. 193073K kelionė baigiasi Nyderlandų Karalystėje, todėl skaičiuotina viena diena grįžimui, kas pagal Vyriausybės nutarimą sudaro 51,20 Eur dienpinigių (b. l. 12). Pagal 2019-10-31 įsakymą Nr. 196057K kelionė baigiasi Belgijoje, todėl skaičiuotina viena diena grįžimui, kas pagal Vyriausybės nutarimą sudaro 48,80 Eur dienpinigių (b. l. 17). Iš viso – 225,00 Eur. Ieškovas nepagrįstai skaičiuoja, kad sumą sudaro 250,00 Eur, kadangi visiems atvejams taiko 100 procentų dienpinigių dydį, kuris buvo pakeistas nuo 2019-05-01. Atsakovė šį ieškinio reikalavimą pripažino ir jau patenkino, atlikusi ieškovui 225,00 Eur pavedimą (b. l. 50), todėl ieškinio tenkinti šioje dalyje taip pat nebėra pagrindo.

Darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų (DK 146 str. 2 d.). Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių (DK 147 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju atsakovė su ieškovu iki darbo santykių pabaigos iki galo neatsiskaitė, todėl yra pagrindas skaičiuoti tam tikras netesybas. Darbo sutartis buvo nutraukta 2019-11-14, uždelsta suma sumokėta 2020-05-28, todėl atsiskaityti su ieškovu buvo uždelsta šiek tiek ilgiau nei šešis mėnesius. Pagal DGK pateiktą pažymą ieškovo vidutinis darbo užmokestis buvo gerokai didesnis, nei darbdavio uždelsta suma (737,26 Eur) (DGK medžiagos 70 l.). Uždelstą sumokėti sumą padauginus iš šešių mėnesių susidarytų 1350,00 Eur suma. Tokios sumos priteisimas iš atsakovės būtų akivaizdžiai neproporcingas uždelstai sumokėti sumai (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartį byloje Nr. 3K-3-82/2008). Protinga netesybų suma nagrinėjamu atveju galėtų būti laikoma 2-3 uždelstos sumokėti sumos dydžių netesybos, t. y. 450-675 Eur ribose.

Byloje atsakovė patyrė 605,00 Eur išlaidų advokatui. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovė nedidelę dalį ieškovo reikalavimo pripažino ir jį įvykdė bylos nagrinėjimo metu, todėl nedidelė dalis atsakovės bylinėjimosi išlaidų dėl šios aplinkybės nebegalėtų būti priteista. Taip pat yra tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl netesybų priteisimo, dėl kurių dydžio ieškovo atstovė paliko spręsti teismui. Dėl netesybų priteisimo atsakovei priteistinų bylinėjimo išlaidų dydis dar mažintinas. Esamoje situacijoje laikytina, kad yra patenkinta maždaug ketvirtadalis ieškovo reikalavimų, todėl atsakovei galėtų būti priteista apie 450,00 Eur advokato išlaidų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovui iš atsakovės priteistina 450,00 Eur netesybų, o atsakovei iš ieškovo 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tokiu būdu šalys iš principo tampa viena kitai neskolingos.

Jeigu būtų vertinama, kad bylinėjimosi išlaidų ar netesybų proporcijos yra kitokios, vadovautinasi CPK 93 str. 4 d., pagal kurią teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju dalis atsakovės bylinėjimosi išlaidų susidarė dėl neatsiskaitymo laiku. Taip pat įvertintina, kad ieškovas įsidarbinimo metu turėjo pagrįstą, nors ir teisiškai neįtvirtintą darbo sutartimi lūkestį visą laiką gauti didesnius dienpinigius. Be to, nagrinėjamu atveju ieškovas yra silpnesnė teisinių santykių šalis. Taip pat pagal Darbo kodeksą galima ir didesnė ieškovui priteistinų netesybų suma. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes šioje byloje būtų teisinga, kad ieškovui šis teismo procesas nelemtų negatyvaus rezultato.

Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovės valstybei priteistinas 20,00 Eur žyminis mokestis. Pašto išlaidos neviršija nustatyto dydžio, todėl nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui Y. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Transmėja“, į. k. 300512533, 450,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt Eur) netesybų.

Priteisti atsakovei UAB „Transmėja“ iš ieškovo Y. S. 450,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt Eur) advokato išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „Transmėja“, į. k. 300512533, 20,00 Eur (dvidešimt Eur) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Sprendimui įsiteisėjus Šiaulių darbo ginčų komisijos medžiagą grąžinti šiai institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Silvijus Balčytis