Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. C. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. C. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. C. paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus dalį neatliktos bausmės, paskirtos pagal 2023 m. balandžio 21 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį, ir R. C. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyniems) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. C. nuteistas už tai, kad, atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) bausmės atlikimo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2023 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. VO-22-4 patvirtintą dienotvarkę, 2023 m. spalio 13 d. apie 13.05 val. būdamas laikinai išleistas į (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę apsipirkti ir turėdamas pareigą nustatytu laiku sugrįžti į įkalinimo įstaigą, iki 2023 m. spalio 13 d. 15.00 val. be svarbios priežasties nesugrįžo.

2. Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, inkriminuota nusikalstama veika įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, bausmė paskirta įvertinus padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį ir nuteistojo asmenybę.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas Gintaras Platūkis palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti ir palikti teismo nuosprendį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. C. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų, nuosprendis pagrįstas - kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymai.

6. Įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl nuteistajam R. C. inkriminuotos nusikalstamos veikos, kuri pagal baudžiamąjį įstatymą kvalifikuota teisingai, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Dėl BK 242 straipsnio taikymo

7. BK 242 straipsnyje numatyta atsakomybė už vengimą atlikti arešto, laisvės atėmimo bausmę ar sugrįžti į kardomojo kalinimo vietą. Šio straipsnio dispozicijoje išdėstytos dvi nusikalstamos veikos sudėtys: 1) tas, kas būdamas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba 2) būdamas laikinai išleistas iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo. Skundžiamu nuosprendžiu R. C. buvo nuteistas už tai, kad atlikdamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, būdamas laikinai išleistas iš bausmės atlikimo vietos ir turėdamas pareigą nustatytu laiku sugrįžti į įkalinimo vietą, be svarbios priežasties nustatytu laiku į įkalinimo vietą negrįžo.

8. Apeliantas savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos neigia motyvuodamas tuo, kad jis buvo emociškai sutrikęs ir todėl pasišalino iš pataisos įstaigos ne tyčia, o dėl psichologinės būsenos, kas, jo nuomone, apylinkės teismo nebuvo įvertinta. Teisėjų kolegijos išanalizavusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, pritaria apylinkės teismo išvadoms, kad R. C. veiksmuose yra visi jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, nusikalstama veika pagal BK 242 straipsnį kvalifikuota tinkamai.

9. Bylos duomenys patvirtina, kad R. C. laisvės atėmimo bausmę 2023 m. spalio 13 d. atlikinėjo 25 būryje atviro tipo bausmės atlikimo vietoje ir turėjo leidimą nuo 13.00 val. iki 15.00 val. be palydos išeiti iš bausmės atlikimo teritorijos į parduotuvę apsipirkti. 2023 m spalio 11 d. raštiškas susipažinimas patvirtina, kad nuteistasis R. C. buvo supažindintas su įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis; nuteistųjų, kuriems suteikta teisė išvykti už pataisos įstaigos ribų, elgesio taisyklėmis (b. l. 32), taigi, R. C. gerai žinojo, kokiu laiku gali išeiti iš bausmės atlikimo vietos ribų, apsipirkti, ir kokiu laiku privalo grįžti, taip pat žinojo apie gresiančią atsakomybę dėl negrįžimo į pataisos įstaigą. R. C. ir pats savo parodymuose patvirtino, kad buvo supažindintas su vidaus tvarkos taisyklėmis ir žinojo, kad nustatytu laiku turi grįžti į bausmės atlikimo vietą. Nuteistajam laiku negrįžus į pataisos įstaigą, buvo paskelbta jo paieška ir policijos pareigūnų nuteistasis buvo sulaikytas tik 2023 m. spalio 14 d. 23.55 val., t. y. daugiau nei po paros laiko (b. l. 15, 19, 20).

10. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja svarbių aplinkybių sąrašo, tačiau įvertinus šioje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju svarbių aplinkybių, kurios pateisintų R. C. elgesį, nėra nustatyta. Tiek teisme, tiek ir apeliaciniame skunde R. C. savo veiksmus aiškina tuo, kad jis, sužinojęs apie merginos neištikimybę, labai susijaudino ir todėl iš parduotuvės negrįžo atgal į bausmės atlikimo vietą, o be jokio tikslo nuėjo link autostrados, kur sustabdęs pakeleivingą automobilį nuvažiavo iki Kauno miesto („(duomenys neskelbtini) degalinės), kas patvirtina, jog toks nuteistojo elgesys buvo įtakotas išimtinai paties R. C. apsisprendimo. Remiantis aptartu, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog R. C. nurodyta negrįžimo į pataisos įstaigą aplinkybė nelaikytina svarbia aplinkybe, objektyviai sutrukdžiusia apeliantui įvykdyti įstatyme numatytą pareigą laiku grįžti į bausmės atlikimo vietą. Išdėstyti duomenys patvirtina, kad egzistavo objektyvioji BK 242 straipsnyje numatyta aplinkybė – asmuo turėdamas teisėtą leidimą trumpai išvykai iš pataisos įstaigos, bet kartu turėdamas ir pareigą į ją laiku sugrįžti, nustatytu laiku į įkalinimo vietą negrįžo be svarbios priežasties.

11. Subjektyvusis minėto nusikaltimo sudėties požymis pasireiškia tiesiogine tyčia – kaltininkas žino ir supranta savo pareigą vykdyti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau slapstydamasis ar kitokiais veiksmais sąmoningai stengiasi išvengti jos atlikimo. BK 242 straipsnyje įtvirtintas vengimas atlikti laisvės atėmimo bausmę yra trunkamasis nesunkus nusikaltimas. Trunkamoji nusikalstama veika yra tada, kai kaltininkas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra nusikalstamos būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą kitą neteisėtą veiksmą.

12. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos duomenų visuma patvirtina, jog R. C. veiksmai buvo tyčiniai. Liudytojas R. G. parodė, kad kai R. C. nustatytu laiku negrįžo į bausmės atlikimo vietą, jis su nuteistuoju bandė susisiekti telefonu, tačiau pradžioje nuteistasis R. C. neatsiliepė, o vėliau jo telefonas buvo išjungtas. Nuteistasis nurodė, kad gavęs žinutę iš savo merginos pusbrolio, jog jo mergina buvo neištikima, spontaniškai pasuko link autostrados ir stabdė mašinas, kad jį pavežtų, jis tiesiog vaikščiojo be tikslo, įsigijo ir vartojo alkoholį, tačiau su mergina susisiekti nebandė, ir nei jai, nei artimiesiems nepranešė, jog yra pasišalinęs iš įkalinimo įstaigos, nebandė susisiekti nei su jais, nei su kalėjimo administracija. Alkoholio vartojimo faktą patvirtinta pareigūnų M. B. ir A. K. tarnybiniai pranešimai, kuriuose užfiksuota, kad į kalėjimą nuteistasis sugrąžintas apie 2023 m. spalio 15 d. 03.45 val., ir jam buvo nustatytas neblaivumas. Iš Neblaivumo veikiančių medžiagų nustatymo akto matyti, kad 2023 m. spalio 15 d. 03.55-04.02 val. atlikto tyrimo metu R. C. nustatytas 1,31 promilių neblaivumas (b. l. 19-23). Šie įrodymai patvirtina, kad apeliantas, nustatytu laiku negrįžęs į įkalinimo įstaigą ne tik apie tai nepranešė pareigūnams ar savo artimiesiems, tačiau pats neatsiliepė į pareigūno telefoninį skambutį, o vėliau telefoną visai išjungė, tokiu būdu jo buvimo vieta tapo nežinoma. Nuteistajam laiku negrįžus į pataisos įstaigą, buvo paskelbta jo paieška ir policijos pareigūnų nuteistasis buvo sulaikytas tik 2023 m. spalio 14 d. 23.55 val., t. y. daugiau nei po paros laiko (b. l. 15, 19, 20).

13. Apeliantas skunde kaip jo padėtį lengvinančią aplinkybę prašo įvertinti tai, kad jis bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau tai R. C. elgesio taip pat nepateisina. Nors apeliantas laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo pirmą kartą, tačiau teisiamas jis ne pirmą kartą. Pirmaisiais jo atžvilgiu priimtais apkaltinamaisiais nuosprendžiais jam buvo skirtos su laisvės atėmimu nesusiję bausmės, vėliau teismas jam skyrė laisvės atėmimą ir taikė bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau nuteistasis teismo parodymo pasitikėjimo nepateisino, sistemingai pažeidinėjo nustatytas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas bei skirtus įpareigojimus, dėl ko bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir jis pasiųstas į pataisos įstaigą atlikti paskirtos bausmės. Šios aplinkybės patvirtina, kad R. C. jau buvo susidūręs su pasekmėmis, atsiradusiomis dėl bausmės vykdymo tvarkos pažeidimų, todėl ir šiuo atveju jis turėjo suprasti, kad dėl nustatytų įpareigojimų bei draudimų nesilaikymo kils pasekmės. Taigi, akivaizdu, kad nuteistasis, darydamas nusikalstamą veiką, veikė sąmoningai ir kryptingai, vedinas asmeninių priežasčių, todėl akivaizdu, kad suvokė savo veiksmų pavojingumą ir galinčius kilti padarinius. Visos šios aplinkybės pagrįstai apylinkės teismui leido darytą išvadą, kad nuteistojo R. C. negrįžimas į įkalinimo įstaigą buvo nulemtas ne svarbių priežasčių, o buvo sąlygotas nuteistojo neatsakingumo, dėl to jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 242 straipsnį.

Dėl bausmės

14. BK 242 straipsnio sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. R. C. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 242 straipsnyje, padarymą buvo paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis anksčiau buvo teistas, nagrinėjamą nusikaltimą padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir neišnykus teistumui. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracijos R. C. charakterizuojamas neigiamai (b. l. 103-105), kadangi pataisos įstaigoje jis daug kartų baustas administracine tvarka (b. l. 55-61). Apylinkės teismas nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti, nuteistajam paskyrus vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, griežčiausios sankcijoje numatytos bausmės rūšies – laisvės atėmimo, parinkimo pagrįstumą patvirtina tai, kad R. C. praeityje buvo taikyta ir švelnesnio pobūdžio bausmė – laisvės apribojimas, taip pat taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo parodytas pasitikėjimas ir švelnesnio pobūdžio bausmės neturėjo tinkamo poveikio nuteistojo elgesiui. Nuosprendį priėmęs teismas atsižvelgė ir į tai, kad kaltinamasis dar yra itin jauno amžiaus, teisiamojo posėdžio metu labai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, kas leido spręsti, jog ateityje jis padarys išvadas dėl savo nusikalstamo elgesio ir laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl nustatė žymiai mažesnį nei sankcijoje nurodytos galimos bausmės vidurkį. Be to, nuteistajam, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio teisinio pagrindo. Kadangi šią nusikalstamą veiką nuteistasis padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu apskirtos bausmės, teismas, pagrįstai vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę subendrino su 2023 m. balandžio 21 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi.

16. Įvertinus aptartą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. lapkričio 9 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, keisti jį R. C. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.