Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017 m. sausio 30 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. U. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, atstovaujamai Klaipėdos skyriaus, dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-16-NT-1821-14792 panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja R. U. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (minėta, toliau – ir Tarnyba) Klaipėdos skyriaus 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-16-NT-1821-14792 (toliau – ir skundžiamas sprendimas, Sprendimas), kuriuo atsisakyta pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus skundžiamą sprendimą, pareiškėja prašo įpareigoti atsakovę jai teikti antrinę teisinę pagalbą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d., t. y. skundžiamo sprendimo priėmimo metu) (toliau – ir Įstatymas), kurio 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą, taip pat nurodo atvejus, kuomet antrinė teisinė pagalba nėra teikiama.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011, 2015 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2195-575/2015 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas, taip pat yra akcentavęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (Įstatymo 9 straipsnis), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja R. U. 2016 m. rugsėjo 2 d. prašymu reg. Nr. (23)-KLTP-1-1821 kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių, prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą kreipiantis į Didžiąją Britaniją ir Šveicariją dėl baudžiamosios bylos iškėlimo įmonėms KSF TRADE ir ZAR FOREX ryšium su šių įmonių sukčiavimu (b. l. 20A-22). Prašyme nurodė, kad Didžiojoje Britanijoje ir Šveicarijoje registruotos finansinių paslaugų įmonės KSF TRADE ir ZAR FOREX galimai apgaulės būdu iš jos pasisavino 14 802,60 Eur.

Tarnybos Klaipėdos skyrius 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-16-NT-1821-14792 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ atsisakė pareiškėjai teikti antrinę teisinė pagalbą, teisiniu šio sprendimo pagrindu nurodydamas Įstatymo 2 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis bei 18 straipsnio 2 ir 4 dalis (b. l. 20).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.) 2 straipsnio 1 dalis numato, kad antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Antrinė teisinė pagalba taip pat apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, atlyginimą, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą. Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinatorius baudžiamojoje byloje (toliau – koordinatorius) – advokatas ar kitas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas asmuo, padedantis organizuoti antrinės teisinės pagalbos teikimą baudžiamosiose bylose pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatytą sutartį. Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog gynyba ir atstovavimas bylose – įstatymų reglamentuojami procesiniai veiksmai ginant įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ar atstovaujamojo teises ir interesus baudžiamosiose, civilinėse (išskyrus arbitražo bylas) ir administracinėse bylose, taip pat tarptautinėse teisminėse institucijose, kurių jurisdikciją ar kompetenciją spręsti dėl Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių asmenų teisių pažeidimų yra pripažinusi Lietuvos Respublika, jeigu šiose institucijose nėra teikiama teisinė pagalba.

Įvertinus minėtas Įstatymo nuostatas, spręstina, jog asmens teisės ir teisėti interesai atstovaujami tik tarptautinėse teisminėse institucijose, kurių jurisdikciją ar kompetenciją spręsti dėl Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių asmenų teisių pažeidimų yra pripažinusi Lietuvos Respublika ir jeigu šiose institucijose nėra teikiama teisinė pagalba. Pabrėžtina, kad minėtame Įstatyme nėra pateiktas tarptautinės teisminės institucijos sąvokos apibrėžimas, nėra detalizuota, kokios Europos Sąjungos ir kitų šalių institucijos priskirtos šioms institucijoms.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. birželio 6 d. nutarime yra konstatavęs, jog teismai – viena iš Konstitucijoje įtvirtintų valstybės valdžios institucijų rūšių. Teismų konstitucinė paskirtis ir kompetencija – vykdyti teisingumą. Nurodė, kad teisminės valdžios savarankiškumą, nepriklausomumą nuo kitų valstybės valdžių lemia ir tai, kad ji, kitaip nei kitos valstybės valdžios, yra formuojama ne politiniu, bet profesiniu pagrindu. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad valstybės valdžios institucija, kuri pačioje Konstitucijoje yra įvardyta kaip teismas, savo konstitucine prigimtimi negali būti ne teismas, t. y. ne teisminė institucija.

Remiantis aptartu Konstitucinio Teismo nutarimu, darytina išvada, jog tik teismai savo paskirtimi ir kompetencija yra prilyginami teisminei institucijai. Vadinasi, analogiškai galima daryti išvadą, jog tarptautinėms teisminėms institucijoms taip pat priskiriami tarptautiniai teismai, pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismas, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ir kt. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, spręstina, jog antrinė teisinė pagalba asmenims tarptautinėse teisminėse institucijose gali būti suteikta tik tuo atveju, jei jie kreipiasi į tarptautinius teismus ir juose jiems teisinė pagalba neteikiama (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4079-502/2016). Pažymėtina, kad pareiškėja nėra kreipusis į jokį tarptautinį teismą, siekdama jame iškelti baudžiamąją bylą. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų kreipusis į kitas (neteismines) užsienio institucijas (pvz., policiją, prokuratūrą ir pan.). Nagrinėjamu atveju, pareiškėja kreipėsi tik į Lietuvos ikiteisminio tyrimo įstaigą, kuri atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl įmonių KSF TRADE ir ZAR FOREX galimo sukčiavimo (b. l. 24). Pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2016 m. liepos 19 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nepanaikino. Pareiškėja minėto Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo neskundė ir nesiekė apskųsti. Remiantis išdėstytu, atsakovė teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą tuo pagrindu, kad skundo parengimas užsienio valstybių ikiteisminio tyrimo įstaigoms ir institucijoms tam, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, nepatenka į antrinės teisinės pagalbos turinį.

Skundžiamas Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimas Nr. 2.3-(NTP-2)-16-NT-1821-14792 atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus bendruosius reikalavimus, keliamus viešojo administravimo aktui, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.

Netenkinus pagrindinio skundo reikalavimo, todėl nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį skundo reikalavimą bei įpareigoti atsakovę pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą.

Akcentuotina, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas numato ne tik antrinės teisinės pagalbos teikimą, tačiau ir pirminės teisinės pagalbos teikimą (Įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog pirminė valstybės garantuojama teisinė pagalba – šio įstatymo nustatyta tvarka teikiama teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir kt. Pirminė teisinė pagalba taip pat apima patarimus dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo ir taikos sutarties parengimą, bet neapima mokesčių administratoriui teikiamų deklaracijų pildymo.

Teismas pažymi, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka pareiškėja turi teisę kreiptis į savivaldybę dėl pirminės teisinės pagalbos suteikimo, siekdama gauti konsultaciją apie tai, kokiu būdu ji turėtų ginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, t. y. kokia tvarka bei į kokias užsienio ar Lietuvos institucijas ji turėtų kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo inicijavimo užsienio valstybėje.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos R. U. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.