Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. T. ieškinį atsakovei valstybės įmonei Turto bankui dėl nuosavybės teisių pripažinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. T. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti jai, kaip uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „ARUNTA“ (toliau – bendrovė) vienintelei akcininkei, nuosavybės teisę į šį nekilnojamąjį turtą, likusį po UAB „ARUNTA“ likvidavimo: 1) patalpą būtą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį duomenys neskelbtini); 2) negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad būdama bendrovės vienintelė akcininkė, 2023 m. balandžio 28 d. sprendimu nutraukė bendrovės veiklą ir ją likvidavo. 2023 m. balandžio 30 d. sprendimas dėl bendrovės likvidavimo buvo įregistruotas Juridinių asmenų registre. Ieškovės 2024 m. spalio 10 d. sprendimu ieškovė buvo atšaukta iš bendrovės likvidatoriaus pareigų bei bendrovės likvidatoriumi paskirtas A. B. (toliau – likvidatorius), kuris 2024 m. gruodžio 30 d. sudarė likviduojamos bendrovės turto perdavimo aktą, kuriuo ieškovei perdavė po bendrovės likvidavimo likusį turtą.

3. Ieškovė pateikė prašymą Valstybės įmonei Registrų centras (toliau – Registrų centras) dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą įregistravimo Registrų centre, tačiau 2024 m. birželio 18 d. gavo Registrų centro sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta atmesti ieškovės prašymą, kadangi su prašymu pateiktas aktas nebuvo notarinės formos. 2025 m. sausio 1 d. bendrovė buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Ieškovės teigimu, ji neturi galimybių ištaisyti sprendime nurodyto trūkumo, nes bendrovė išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl ieškovė teikia šį ieškinį dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pripažinimo ieškovei.

4. Ieškovė taip pat nurodė, kad bendrovės likvidavimas buvo inicijuotas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 20 straipsnio 1 dalies 20 punkto pagrindu, pagal kurį visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę priimti sprendimą likviduoti bendrovę, atšaukti bendrovės likvidavimą, išskyrus ABĮ nustatytas išimtis.

5. Taip pat ieškinyje nurodyta, kad bendrovės turtas buvo paskirstytas remiantis ABĮ 73 straipsnio 13 dalimi bei ABĮ 74 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Pagal ABĮ 73 straipsnio 13 dalį likviduojama bendrovė pirmiausia turi atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, laikantis Civilinio kodekso nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės. Atsiskaičius su likviduojamos bendrovės kreditoriais, išmokamas sukauptas dividendas privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkams. Likęs likviduojamos bendrovės turtas padalijamas akcininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei. Analogiškai dalijamas ir vėliau išaiškėjęs bendrovės turtas. Jei bendrovės akcijos suteikia nevienodas teises, dalijant turtą į jas turi būti atsižvelgta. Pagal ABĮ 74 straipsnio 2 dalies 2 punktą be kitų ABĮ ir Civiliniame kodekse nustatytų pareigų, bendrovės likvidatorius turi kompetenciją paskirstyti akcininkams likusį bendrovės turtą ir parengti jo perdavimo aktus.

6. Ieškovė pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.8 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija).

7. Ieškovė pažymi, kad ABĮ 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad akcininkai turi teisę gauti likviduojamos bendrovės turto dalį. Ieškovės vertinimu, nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pripažinimo, būtina vadovautis minėta ABĮ 15 straipsnio 1 dalimi bei ją taikyti pagal analogiją. Ieškovė pažymėjo, kad tokios praktikos iš esmės laikėsi ir Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1271-921/2022.

8. Atsakovė valstybės įmonė Turto bankas (toliau – atsakovė) prašo ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra, atsakovės atstovui nedalyvaujant bei atmesti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, jeigu toks būtų pareikštas, priteisimo.

9. Trečiasis asmuo valstybės įmonė Registrų centras (toliau – trečiasis asmuo) atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

10. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė, būdama vienintelė bendrovės akcininkė, 2023 m. balandžio 28 d. sprendimu nutraukė bendrovės veiklą ir ją likvidavo. 2023 m. balandžio 30 d. sprendimas dėl bendrovės likvidavimo buvo įregistruotas Juridinių asmenų registre. Ieškovės 2024 m. spalio 10 d. sprendimu ieškovė buvo atšaukta iš bendrovės likvidatoriaus pareigų bei bendrovės likvidatoriumi paskirtas A. B., kuris 2024 m. gruodžio 30 d. bendrovės turto perdavimo aktu ieškovei perdavė po bendrovės likvidavimo likusį turtą. Ieškovė, po prašymo pateikimo Registrų centrui dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą įregistravimo Registrų centre, 2024 m. birželio 18 d. gavo Registrų centro sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta atmesti ieškovės prašymą, kadangi su prašymu pateiktas aktas nebuvo notarinės formos. 2025 m. sausio 1 d. bendrovė buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

11. Byloje esantys Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, kad UAB „ARUNTA“ vardu yra įregistruotas šis nekilnojamasis turtas: 1) patalpa būtas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 2) Negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

12. Teismas pažymi, kad šiuo metu klausimas, kam atitinka po juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka, jo vardu registruotas turtas, nėra reglamentuotas. 2020 m. birželio 22 d. buvo užregistruotas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka laikinojo įstatymo projektas. Aptariamo projekto 7 straipsnyje buvo nustatyta, kad likviduoto ir išregistruoto juridinio asmens turtą kaip bešeimininkį perima valstybė. Tačiau Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2020 m. rugsėjo 23 d. pateikė išvadą Nr. 102-P-33 „Dėl preliminaraus įvertinimo ar Lietuvos Respublikos juridinių asmens likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka laikinojo įstatymo projektas XIIIP-4014 neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Išvadoje, be kita ko, nurodyta, kad „<...> ta apimtimi, kuria juridinių asmenų nuosavybės teisė besąlygiškai būtų paneigta vien remiantis aplinkybe, kad juridinis asmuo nevykdo veiklos, teikiama įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalis galimai neatitinka Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų <...>“. Aptariamas teisės aktas iki šiol nepriimtas, be to, jo nuostatos, reglamentuojančios juridinio asmens turto perleidimą valstybei, galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1271-921/2022; Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-915-601/2025).

13. Įstatymo analogijos atveju teismas civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taiko panašius santykius reglamentuojančius civilinius įstatymus. Tokių įstatymų nesant, taikomi bendrieji teisės principai (teisės analogija) (CK 1.8 straipsnio 1, 2 dalys). ABĮ 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad akcininkai turi teisę gauti likviduojamos bendrovės turto dalį. Teismo vertinimu, šiuo atveju sprendžiant kam po juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka atitenka turtas, pagal įstatymo analogiją, būtina vadovautis minėta ABĮ 15 straipsnio 1 dalimi.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

14. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reguliavimą, sprendžia, kad yra pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti visiškai ir pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į šį bendrovės vardu registruotą nekilnojamąjį turtą: 1) patalpą būtą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

15. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį, būtų pagrindas spręsti klausimą dėl ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Tačiau ieškovė nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl šis klausimas nėra sprendžiamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti ieškovės R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybes teisę į uždarosios akcinės bendrovės „ARUNTA“, juridinio asmens kodas 258894090, kuri šiuo metu yra išregistruota, vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, t. y. į: 1) patalpą būtą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.