Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-05-23 · Civilinė byla Nr. 2A-390-102/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-23
Bylos Nr.
2A-390-102/2013
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-00077-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Valiulienė, Romualdas Januška, Nijolė Danguolė Smetonienė
Atsakovas
V. G.
Ieškovas
Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-390-102/2013 teisėja Irena Stulgienė Proceso Nr. 2-37-3-00077-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija (S) 77.4.2; 77.6; 78.2.1; 82.2.2; 121.18
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 23 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Valiulienės ir Nijolės Danguolės Smetonienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. G. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-194-233/2013 pagal ieškovo Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui V. G. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės rūpybos ir gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko rūpintojo ir turto administratoriaus skyrimo ir išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Rokiškio rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 8 d. sprendimu patenkino ieškovo Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui V. G. – neterminuotai apribojo tėvo valdžią atsakovui V. G. jo dukros A. G., gimusios 1998 m. birželio 19 d., atžvilgiu, paskyrė jai nuolatinę rūpybą ir jos nuolatine rūpintoja bei turto administratore paskyrė D. I., su kuria nustatė ir nepilnametės gyvenamąją vietą, priteisė iš atsakovo išlaikymą dukrai po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013 m. sausio 24 d. iki jos pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo dukters priežiūros, jau eilę metų neteikė jai išlaikymo, net po dukters motinos mirties nesistengė atnaujinti ryšių su dukra. Nustatydamas išlaikymo dydį teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, vadovavosi teismų praktika bei CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (1 000 Lt)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-259/2004). Atsakovas turi pastovų darbą ir nepateikė įrodymų, kad dėl objektyvių priežasčių negalėtų teikti dukrai išlaikymo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimo dalį dėl vaikui priteisto išlaikymo, sumažinant išlaikymo dydį iki 200 Lt, likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis nepateikė jokių įrodymų, kad dėl objektyvių priežasčių negali teikti priteisto išlaikymo. Jo turtinė padėtis yra sunki, gauna tik po 600 Lt (atskaičius mokesčius) per mėnesį, nekilnojamojo turto neturi. Todėl teikti išlaikymą dukrai po 350 Lt kas mėnesį negali. Pagal CK 3.192 str. 2 d. vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo tėvų turtinės padėties ir teismas negali priteisti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo - tėvo turtinė padėtis(Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-306/2005). Sutinka dukrai mokėti išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį. Teikiant tokio dydžio išlaikymą nebūtų pažeisti dukters interesai, nes ji gauna našlaičio pensiją ir kaip vaikui, kuriam nustatyta globa, mokama keturių bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį, atėmus našlaičio pensiją. Jos pajamas sudaro 520 Lt per mėnesį. Pridėjus iš jo priteistiną 200 Lt sumą, nepilnametės pajamos būtų 720 Lt per mėnesį ir tai yra pakankama suma vaiko poreikiams tenkinti. Be to, atsižvelgtina, kad jo dukra turi daug vertingo nekilnojamojo turto, iš kurio galima gauti naudą. Teismas netyrė A. G. poreikių, nepagrįstai vaiko poreikius siejo su vieno mėnesio minimalia alga, nes Civiliniame kodekse nenustatytas konkretus išlaikymo vaikui dydis. Jis, gaudamas 600 Lt darbo užmokestį per mėnesį, turi mokėti išlaikymą ir pragyventi.

Ieškovas atsiliepimo į apeliacinį skundą teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Atsakovas V. G. nesutinka su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimo dalimi, kuria priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui. Kita sprendimo dalis neskundžiama.

CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo principą, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 str., CK 3.192 str. 2d.). Būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius, nustatyti tėvų turtinę padėtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį - visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti ir gauti pajamas vaikams išlaikyti ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008; kt.).

Atsakovas V. G. sutinka teikti materialinį išlaikymą savo dukrai A. G., bet ginčija priteistą išlaikymo dydį. Apeliantas nurodo, kad teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, neteisingai įvertino jo turtinę padėtį, neatsižvelgė į jo dukters turimą nekilnojamąjį turtą, jos gaunamas išmokas.

Byloje nustatyta, kad nepilnametės A. G. motina yra mirusi 2011 m. liepos 1 d. (b.l. 7). Po motinos mirties jai buvo paskirta laikina globa, globėja buvo paskirta jos teta D. I., kuri skundžiamu teismo sprendimu, neterminuotai apribojus atsakovui tėvo valdžią dukters atžvilgiu, paskirta mergaitės nuolatine rūpintoja ir jos turto administratore. Atsakovas net po dukters motinos mirties nesistengė atnaujinti santykių su dukra, jai teikti paramą. Jis sutinka mokėti išlaikymą dukrai po 200 Lt kas mėnesį. Iš VĮ Regitra ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovas nekilnojamojo turto, nei transporto priemonės neturi(b. l. 77, 81). Iš byloje esančios Sodros pažymos matyti, kad atsakovas dirba UAB „Tolmana“ ir gauna 850 Lt darbo užmokestį per mėnesį, neatskaičius mokesčių (b.l. 119 ). Teismo posėdyje apeliantas nurodė, kad per mėnesį gauna 600 Lt(be mokesčių). Nepilnametei A. G. mokama 312,84 Lt per mėnesį našlaitės pensija (b.l. 120) bei globos (rūpybos) išmoka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, iš viso jai mokama 520 Lt. Atsižvelgtina į tai, kad, vadovaujantis nurodyto įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, tuo atveju, kai išmokos gavėjas gauna našlaičio pensiją ir vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamą periodinę išmoką, globos (rūpybos) išmokos dydis yra lygus skirtumui tarp gavėjui nustatyto globos (rūpybos) išmokos dydžio ir gaunamos našlaičių pensijos ir vaiko išlaikymui mokamos periodinės išmokos dydžio. Todėl nepagrįstas apelianto argumentas, kad prie nepilnametei mokamų 520 Lt bus pridedama iš atsakovo priteista išlaikymo suma. Nepilnametė A. G. yra paveldėjusi nekilnojamąjį turtą –žemę ir statinius (dalis) (b. l. 36), tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovo nuo pareigos teikti dukrai išlaikymą. Be to, sprendžiant priteistino išlaikymo dydžio klausimą, atsižvelgtina į tai, kad A. G. serga epilepsija, jai skiriamas pastovus gydymas, ką patvirtina byloje pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų (b. l.19)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose, ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalaus vaikų vystimosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54, 2010-06-28 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-294/2010 ir kt.). Ta aplinkybė, kad atsakovas ir neturi nekilnojamojo turto, nesudaro pagrindo atleisti jį nuo pareigos teikti tokio dydžio išlaikymą jo dukrai A. G., kad būtų užtikrintas jos poreikių tenkinimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovas, būdamas darbingas, esantis jauno amžiaus (gim. 1969 m.), turi galimybę dirbti ir gauti darbinių pajamų, iš kurių galėtų teikti išlaikymą vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Lt. Ši suma akivaizdžiai nėra didelė ir kartu su našlaitės pensija sudarytų žymiai mažesnę sumą, negu pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką laikomas reikalingu vaiko išlaikymo dydis, tačiau galėtų užtikrinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas bei jo poreikių tenkinimą.

Pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, įvertinęs bylos aplinkybes, nustatė teisingą iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį. Keisti skundžiamą sprendimo dalį apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutar i a:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai: Romualdas JanuškaBirutė ValiulienėNijolė Danguolė Smetonienė