Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2020-05-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-37-630/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-05-04
Bylos Nr.
1-37-630/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-58678-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Antanaitienė
Kaltinamasis
J. G.
Nukentėjusysis
V. G.
Advokatai
Mindaugas Skruibis, Arūnas Sakalauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-37-630/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58678-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.2 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 4 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Lina Antanaitienė,sekretoriaujant Gintarei Duobienei,dalyvaujant prokurorei Sonatai Kuskienei,kaltinamajam J. G., jo gynėjui advokatui Arūnui Sakalauskui,nukentėjusiosios V. G. atstovui advokatui Mindaugui Skruibiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. G. smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, tai yra 2018 m. gruodžio 12 d. apie 01.00 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia delnu sudavė ne mažiau keturis kartus per veidą savo žmonai V. G., stumdydamas ją ir tampydamas už plaukų padarė odos nubrozdinimus dešinės alkūnės sąnaryje su sumušimu, apatinėje lūpoje, poodinę kraujosruvą pakaušyje, kairės ausies sumušimą ir tuo nežymiai sutrikdė savo žmonos V. G. sveikatą (I).

Be to, J. G. smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, tai yra 2018 m. gruodžio 21 d. apie 19.17 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sugriebęs už rankų savo žmoną V. G. ją purtė, stūmė į sieną, padarydamas dešinio peties, abiejų dilbių sumušimus, tuo nežymiai sutrikdė savo žmonos V. G. sveikatą (II).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad pirmo įvykio metu abu su žmona buvo neblaivūs. Jis iš žmonos atėmė telefoną ir kažkam paskambino. Žmona supyko, kilo konfliktas ir ji iškvietė policiją. Atvykus pareigūnams jų į butą neįsileido, todėl žmona atidarinėjo langą, kad pareigūnai galėtų įeiti. Jis dėl to susinervino, čiupo žmoną nuo lango, įvyko susistumdymas, sudavė žmonai. Tąsė ją už plaukų, kelis kartus trenkė į veidą. Policininkas viską matė ir panaudojo tazerį pro langą. Sutinka su eksperto nuomone dėl sveikatos sužalojimo. Antro įvykio aplinkybių gerai neprisimena, nes taip pat buvo neblaivus. Buvo gruodžio 21 d., jo mirusią mamą palaidojo, kartu su žmona vartojo alkoholį. Sutinka, kad mušė žmoną (2 t., b. l. 36-38).

Parodymų patikrinimui teisėja pagarsino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur 2018 m. gruodžio 22 d. apklausos metu parodė, kad kaltu neprisipažįsta. 2018 m. gruodžio 21 d. apie 16 val. jis su žmona V. G., N. J., nuėjo po jo mamos laidotuvių į mamos butą, kuriame trise vartojo alkoholinius gėrimus. Jie išgėrė 0,5 litro talpos butelį brendžio, ir 0,5 litro trauktinės „Trejos devynerios“. Jis su N. nekonfliktavo, kiek atsimena niekas vartojant alkoholį nekonfliktavo. N. buvo nuėjus į kambarį miegoti. Kada išėjo N. iš jo mamos buto, jis nežino. Jam dar pritrūko alkoholio, dėl to norėjo eiti į parduotuvę, bet pasisiūlė nueiti žmona, nes manė, kad jam dėl girtumo, alkoholio neparduos. Prieš išeinat į parduotuvę, žmona jam kažką aiškino, savo tiesas kažkokias įrodinėjo. Ką tiksliai V. jam sakė, neprisimena. Prisimena, kad jis ant žmonos supyko ir kai ji išėjo į laiptinę, jis norėdamas paskubinti, kad žmona greičiau eitų į parduotuvę, o ne aiškintų kažką, pastūmė ją ranka ir žmona parvirto laiptinėje, prie buto durų. Žmona atsikėlė ir išėjo į parduotuvę. V. nupirko 0,5 litro „Trejų devynerių“. Parneštą alkoholį vartojo vienas, dar šiek tiek padėjo žmona. Po to neatsimena kas vyko, nes buvo girtas. Jam atrodo, kad žmonos nemušė, nekonfliktavo. Daugiau apie šį įvykį nieko negali pasakyti, nes neprisimena. Mano, kad bute nieko daugiau nebuvo. Su žmona gyvena apie du metus. Jis išlaiko šeimą. Namai kuriuose gyvena priklauso jo mamai, kuri prieš kelias dienas mirė (1 t., b. l. 111-112).

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis J. G. pripažino trenkęs žmonai ir nustūmęs ją nuo laiptų. Alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams, todėl visų aplinkybių neprisimena. Galėjo sugriebti žmoną už rankų, papurtyti ir stumti į sieną. Sutinka su civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu. Nukentėjusiajai sutiktų sumokėti 500 Eur žalos atlyginimą, tačiau ji reikalauja 5000 Eur. Jis atsiprašė žmonos ir galvojo, kad jam atleido. Savo elgesį vertina kritiškai. Jis sirgo depresija, vartojo vaistus. Nusikalstamų veikų metu jam buvo paskirti antidepresantai. Su nukentėjusiąja bendrų vaikų neturi. V. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų grupę, bet susituokus, jos šeima iš sąrašo išbraukta. Kartais vykdavo jų namuose išgėrimai, bet nedažnai. Anksčiau tarpusavyje nesimušė, bet žmona išgėrusi elgdavosi agresyviai (2 t., b. l. 36-38).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. G. parodė, kad pirmo įvykio metu – gruodžio 12 d. jai paskambino J. mama ir pasakė, kad nori valgyti. Ji nuėjo į butą, bet neturėjo raktų. Tada nuėjo į ligoninę, pas buvusias J. mamos koleges raktų. Galvojo lupti langą, nes moteris iškrito iš lovos. Kai sutvarkė ją, namo parėjo J., bet buvo lyg nesavas. Vėliau nuėjo į parduotuvę ir parsinešė butelį. Liko pusė butelio, paskui ji butelį įdėjo į šaldytuvą, kad daugiau negertų. J. stvėrė ją atimdamas telefoną, tačiau ji greitai išsilaisvino. Uždarė duris, kad J. mama negirdėtų. Jis pradėjo tąsyti už plaukų ir į sieną trenkė. Paskui J. užsidarė tualete. Ji iškvietė pareigūnus. Kadangi J. pareigūnų neįleido pro duris, ji bandė atidaryti langą, tačiau J. ją pastvėrė ir stūmė į džiovyklą. Kai ji išsilaisvino, J. tysė ją už plaukų. Kai išsilaisvino iš J. glėbio, atidarė langą. Tada J. gavo elektrošoką ir aprimo. Šis atvejis buvo ne pirmas, J. būdavo agresyvus, gėrė vaistus. Įvykio metu buvo išgėrusi du mažus butelius alaus ir kelis stikliukus trauktinės. Sutinka su pareigūnų nustatytu neblaivumu. Gruodžio 12 d. jie kartu jau negyveno. Gruodžio 21 d. palaidojo J. mamą. Buvusi jos vaiko mokytoja pasisiūlė po laidotuvių į butą sunešti gėles ir po to visi išgėrė trauktinės. J. buvo agresyvus, puolė ją, draugę. Nors ji buvo neblaivi, tačiau išsikvietė pareigūnus. J. puolė ją už rankų, pradėjo purtyti, po to ji išsilaisvino. Viskas vyko tame pačiame J. mamos bute. Po šių įvykių J. ateidavo, gąsdindavo, daužydavo duris, kviesdavo pareigūnus, eidavo į mokyklą ir gąsdindavo jos mažamečius vaikus. J. liko gyventi mamos bute. Ji naktimis nemiega, lankėsi pas psichologę. Šoka iš lovos visa šlapia, nes galvoja, kad viskas ką tik įvyko. Ji alkoholį vartoja nedažnai, paprastai vakare, kai padaro visus darbus. Ji teista už smurtavimą prieš dukrą. Dėl šio įvykio vėl buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų grupę. Palaiko civilinį ieškinį ir prašo priteisti 2000 Eur neturtinės žalos (2 t., b. l. 38-39).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. G. kaltė įrodyta jo paties visišku prisipažinimu, pranešimais apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 6-7, 9-10), tarnybiniu parnešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (1 t., b. l. 14), pranešimu apie galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį (1 t., b. l. 18), tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (1 t., b. l. 22-25), tarnybiniu pranešimu dėl Taser X26 panaudojimo (1 t., b. l. 26), alkotesterio parodymais, iš kurių matyti, kad 2018 m. gruodžio 12 d. 01.44 val. V. G. nustatytas 1,67 prom. girtumas, o 2018 m. gruodžio 12 d. 01.48 val. J. G. – 1,08 prom. girtumas (1 t., b. l. 27-29), apžiūros protokolu su priedais (1 t., b. l. 30-34), tarnybiniu pranešimu dėl asmens apžiūros (1 t., b. l. 36), 2018 m. gruodžio 12 d. medicinos dokumentų išrašu / siuntimu, kuriame V. G. diagnozuoti galvos ir rankos paviršiniai sužalojimai (1 t., b. l. 40), specialisto išvada Nr. G 477/2018 (10), kurioje konstatuota, kad V. G. padaryta odos nubrozdinimai dešinės alkūnės sąnaryje su sumušimu, apatinėje lūpoje, poodinė kraujosruva pakaušyje, kairės ausies sumušimas. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu 1-2 paros iki tyrimo pradžios. Sužalojimai ausyje, apatinėje lūpoje būdingesni smūgių sudavimui, o sužalojimai alkūnės sąnaryje, pakaušyje galėjo gautis tiek smūgiuojant, tiek ir griūnant, krentant ir atsitrenkiant į kokį tai kietą daiktą ar kietą paviršių. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. (1 t., b. l. 44), tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (1 t., b. l. 79), tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (1 t., b. l. 83-84), asmens apžiūros protokolu (1 t., b. l. 85-90), tarnybiniu pranešimu dėl girtumo nustatymo, kuriame užfiksuota, kad 2018 m. gruodžio 21 d. 19.45 val. J. G. nustatytas 2,51 prom. girtumas, o V. G. 19.56 val. – 2,20 prom. girtumas (1 t., b. l. 95), pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 96), pranešimas apie vaiką, susijusį su smurtu artimoje aplinkoje (1 t., b. l. 98), 2018 m. gruodžio 21 d. medicinos dokumentų išrašu / siuntimu, kuriame V. G. diagnozuotas dešinio peties sąnario ir abiejų rankų dilbių sumušimas (1 t., b. l. 100), specialisto išvada Nr. G 38/2019 (10), kurioje konstatuota, kad V. G. nustatyta poodinės kraujosruvos dilbiuose. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pavyzdžiui, ranka, kokiais tai aplinkos daiktais ir pan., mažiausiais dviejų smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu laiku, būdu. Tokio pobūdžio sužalojimai gali gautis tiek smūgiuojant, tiek spaudžiant, tiek tempiant, tiek ir griūnant ir pan. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. (1 t., b. l. 104), įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašu apie fizinį asmenį (1 t., b. l. 122), administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkis metus (1 t., b. l. 123-126), uždarosios akcinės bendrovės „Šakių psichikos sveikatos centras“ charakteristika, kurioje užfiksuota, kad kaltinamajam diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 157), uždarosios akcinės bendrovės „Šakių psichikos sveikatos centras“ informacija, kad kaltinamasis gydytas Respublikinėje Kauno ligoninė, diagnozė – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 176), specialisto išvada Nr. 83TPK-1205/2019, kurioje konstatuota, kad J. G. tikslinga skirti ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę (2 t., b. l. 62), teismo psichatrijos ekspertizės aktu Nr. 83TPK-101/2020, kuriame konstatuota, kad J. G. veikų, kurių padarymu kaltinamas, metu suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti. Nusikalstamų veikų padarymo metu J. G. diagnozuojama psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas ir (duomenys neskelbtini). Šiuo metu J. G. serga psichikos sutrikimu – psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas. Laikinu psichinės veiklos sutrikimu neserga, J. G. šiuo metu supranta savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti, gydymas jam nereikalingas, jis gali dalyvauti teisme, geba duoti parodymus, gali atlikti bausmę. J. G. šiuo metu pagal savo psichinę būseną nėra pavojingas visuomenei, jam nereikalinga taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių (2 t., b. l. 110-115) ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo J. G. nusikalstama veika I pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi 2018 m. gruodžio 12 d. apie 01.00 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia delnu sudavė ne mažiau keturis kartus per veidą savo žmonai V. G., stumdydamas ją ir tampydamas už plaukų padarė odos nubrozdinimus dešinės alkūnės sąnaryje su sumušimu, apatinėje lūpoje, poodinę kraujosruvą pakaušyje, kairės ausies sumušimą ir tuo nežymiai sutrikdė savo žmonos V. G. sveikatą.

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo J. G. nusikalstama veika II pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi 2018 m. gruodžio 21 d. apie 19.17 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sugriebęs už rankų savo žmoną V. G. ją purtė, stūmė į sieną, padarydamas dešinio peties, abiejų dilbių sumušimus, tuo nežymiai sutrikdė savo žmonos V. G. sveikatą.

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: Nr. 2K-381/2013, Nr. 2K-487/2013). Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas laiko tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas I ir II ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad nusikalstamas veikas I ir II padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytų nusikalstamų veikų I ir II pobūdį ir pavojingumo laipsnį – nusikaltimai nesunkūs, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas; į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimai padaryti esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus – nusikaltimai padaryti dėl emocinio nesusivaldymo, padidėjusio pykčio ir agresyvumo, dėl neatsakingo ir nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo; į nusikalstamų veikų stadijas – nusikaltimai baigti; į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą – pilnametis, išsiskyręs, nedirbantis (2 t., b. l. 120), neteistas (1 t., b. l. 122), LITEKO duomenimis administracine tvarka vienerių metų laikotarpyje baustas (1 t., b. l. 123-126), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje įrašytas (1 t., b. l. 127, 176, 2 t., b. l. 46); visiškai atlygino žalą civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasi, iš dalies atlygino žalą nukentėjusiajai; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai, laivės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis J. G. neteistas, nusikalto pirmą kartą, jam neskirtina su terminuotu laisvės atėmimu susijusi bausmė. Laisvės apribojimo bausmė kaltinamajam J. G. taip pat neskirtina, nes, atsižvelgiant į smurtinių nusikaltimų padarymo aplinkybes ir kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos, nenubaustų nusikalstamas veikas padariusio asmens ir nepaveiktų jo taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Kaltinamasis J. G. nedirba, turto neturi ir pajamų negauna, yra sveikas, išreiškė sutikimą atlikti viešuosius darbus, todėl jam skirtina viešųjų darbų bausmė. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei siekdamas, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 straipsnyje numatytus tikslus bei paveiktų, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, konstatuoja, kad kaltinamajam už nusikalstamą veiką I, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 240 (du šimtus keturiasdešimt) valandų viešųjų darbų, o už nusikalstamą veiką II, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 240 (du šimtus keturiasdešimt) valandų viešųjų darbų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirtos bausmės bendrintinos iš dalies sudedant prie griežtesnės bausmės – 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų, paskirtos už nusikalstamą veiką I, pridedant švelnesnės bausmės, paskirtos už nusikalstamą veiką II, dalį – 3 (tris) mėnesius viešųjų darbų ir paskirtina 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 360 (trys šimtai šešiasdešimt) valandų viešųjų darbų. Baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, kadangi kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, su nukentėjusiąją kartu negyvena, nutraukė santuoką, be to po veikų padarymo praėjo nemažas laiko tarpas, todėl priemonių paskyrimas nebus veiksmingas.

Kaltinamasis J. G. laikinai sulaikytas 2018 m. gruodžio 12 d. 01.55 val. (1 t., b. l. 72), paleistas – 2018 m. gruodžio 12 d. 10.32 val. (1 t., b. l. 74) ir 2018 m. gruodžio 21 d. 19.45 val. (1 t., b. l. 117-118), paleistas – 2018 m. gruodžio 23 d. 13.33 val. (1 t., b. l. 119). Į bausmės laiką įskaitytinas J. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikotarpis, nuo 2018 m. gruodžio 12 d. 01.55 val. iki 2018 m. gruodžio 12 d. 10.32 val., ir nuo 2018 m. gruodžio 21 d. 19.45 min. iki 2018 m. gruodžio 23 d. 13.33 val., vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (1:6) (BK 66 straipsnis).

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį ir prašė priteisti iš kaltinamojo J. G. 35,34 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimą (1 t., b. l. 153-156). Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis J. G. pateikė duomenis, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. Valstybinei ligonių kasai sumokėjo 35,34 Eur žalą (2 t., b. l. 50). Teisme 2019 m. spalio 25 d. gautas civilinio ieškovo pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, kurį teismas priėmė.

Nukentėjusioji V. G. pareiškė 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 144-147). Kaltinamasis J. G. atlygino dalį neturtinės žalos – 100 Eur (2 t., b. l. 49).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamasis J. G. nežymiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajai V. G., padarytos dvi analogiškos nusikalstamos veikos, todėl neabejotina, kad nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą. Dėl kaltinamojo J. G. tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji V. G. patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, (duomenys neskelbtini) jai buvo teikta psichologinė pagalba (t. 2, b. l. 51). Atsižvelgdamas į tyčinius kaltinamojo J. G. veiksmus, jų intensyvumą, į dvi nusikalstamas veikas, kurias skiria nedidelis laiko tarpas, jo turtinę padėtį – šiuo metu nedirba, darbo santykiai nutrūko nuo 2019 m. gruodžio mėn., pajamų negauna, turto neturi, į tai, kad sutinka atlyginti 500 Eur neturtinę žalą, konfliktai kilo kaltinamajam ir nukentėjusiajai kartu vartojant alkoholinius gėrimus, nukentėjusiajai po pirmo konflikto nustatytas 1,67 promilių girtumas, po antro konflikto – 2,20 promilių girtumas, sveikatos sutrikdymo laipsnį ir patirtus išgyvenimus, į tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu buvo pablogėję kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykiai, kartu nebegyveno, ketino nutraukti santuoką, po nusikalstamų veikų padarymo nukentėjusioji liko gyventi kaltinamajam priklausančiuose namuose, o kaltinamasis išsikėlė, nusikalstamų veikų padarymo metu kaltinamajam diagnozuotas (duomenys neskelbtini), praėjus kelioms dienoms po veikų padarymo kaltinamasis buvo stacionarizuotas, II nusikalstama veika padaryta kaltinamojo motinos laidotuvių dieną, į tai, kad kaltinamasis savo noru iš dalies atlygino patirtą žalą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismų praktiką, pagal kurią priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais svyruoja nuo 200 Eur iki 1000 Eur (žiūrėti, pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-114-497/2017), teismas sprendžia, kad nukentėjusiajai V. G. priteistina po 400 Eur neturtinės žalos už kiekvieną nusikalstamą veiką, iš viso 800 Eur neturtinė žala iš kaltinamojo J. G., įskaitant kaltinamojo jau atlygintą 100 Eur neturtinės žalos sumą, todėl iš kaltinamojo J. G. priteistinas 700 Eur (septynių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.). Šiuo atveju byloje pateikti duomenys, jog nukentėjusioji patyrė 200 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 117-119). Šioje byloje atstovas pateikė civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusiąją teismo posėdžiuose, tad nurodytos išlaidos, nelaikytinos nepagrįstai didelėmis ir priteistinos iš kaltinamojo J. G.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės: 2018 m. gruodžio 12 d. rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, nesilankyti (duomenys neskelbtini) ir nebendrauti su V. G. (1 t., b. l. 76-77) ir 2018 m. gruodžio 23 d. rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nesilankyti (duomenys neskelbtini) ir nesiartinti 100 m. atstumu prie V. G. (1 t., b. l. 120-121), paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (I) ir BK 140 straipsnio 2 dalyje (II) ir paskirti:

– už nusikalstamą veiką I, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje – 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 240 (du šimtus keturiasdešimt) valandų viešųjų darbų;

– už nusikalstamą veiką II, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje – 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 240 (du šimtus keturiasdešimt) valandų viešųjų darbų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 360 (tris šimtus šešiasdešimt) valandų viešųjų darbų.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 12 d. 01.55 val. iki 2018 m. gruodžio 12 d. 10.32 val., ir nuo 2018 m. gruodžio 21 d. 19.45 min. iki 2018 m. gruodžio 23 d. 13.33 val., vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš J. G. nukentėjusiosios V. G. naudai priteisti 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš J. G. nukentėjusiosios V. G. naudai 200 Eur (du šimtus eurų) už patirtas teisinės pagalbos išlaidas.

Kardomąsias priemones: 2018 m. gruodžio 12 d. rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, nesilankyti (duomenys neskelbtini) ir nebendrauti su V. G. ir 2018 m. gruodžio 23 d. rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nesilankyti (duomenys neskelbtini) ir nesiartinti 100 m. atstumu prie V. G., palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.

Teisėja Lina Antanaitienė