Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-07-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-249-1121/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-17
Bylos Nr.
AN2-249-1121/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01209-2020-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti nutartį nepakeistą.
Teisėjas
Paulius Veršekys (pirm.)
Pareiškėjas
A. Š.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Advokatai
Kristijonas Paliutis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr.
AN2-249-1121/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01209-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 21.8.3; 21.11.13 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo – A. Š. atstovo advokato Kristijono Paliučio (toliau tekste – ir pareiškėjas) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. 2019 m. rugsėjo 11 d. apie 9.10 val. (duomenys neskelbtini) susidūrė automobiliai „TOYOTA AVENSIS“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. Š., ir „SUBARU“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo I. B. (I. B.).

2. (duomenys neskelbtini) V. M. (toliau – (duomenys neskelbtini)) 2020 m. kovo 12 d. nutarimu nutraukta administracinio nusižengimo teisena Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes nepadaryta veika turinti administracinio nusižengimo požymių. (duomenys neskelbtini) nutarimas motyvuotas tuo, kad iš surinktų įrodymų visumos nėra galimybės nustatyti, kuris vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisykles.

3. Pareiškėjas tyrėjo nutarimą apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi atsisakė priimti skundą ir jį grąžino skundą padavusiam asmeniui. Procesinis sprendimas motyvuotas tuo, kad skundas paduotas praleidus jo padavimo terminą, o praleisto termino atnaujinti nebuvo prašoma.

II. Atskirojo skundo argumentai ir prašymai

4. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutartį.

5. Pasak pareiškėjo, ANK 623 straipsnį reikia aiškinti sistemiškai su kitomis galiojančiomis teisės normomis ir atsižvelgiant į įstatymų leidėjo tikruosius tikslus. Visuose teisenų įstatymuose, t. y. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTĮ), civilinio proceso kodekse (toliau – CPK), baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK), apskundimo termino pradžia skaičiuojama nuo faktinio pareiškėjo sužinojimo momento apie priimtą sprendimą ir tai siejama su konstitucine asmens teise į teisminę gynybą. Kitu atveju, ši teisė būtų paneigiama, jeigu asmuo turėtų paduoti skundą dėl dokumento, kurio jis realiai nėra gavęs ir jo turinys jam nėra žinomas. Priešingas teisinis reglamentavimas neužtikrintų asmens teisės į teismą. Dėl nurodytos priežasties ABTĮ, BPK ir CPK termino skundų dėl nutarimų ir nutarčių, priimtų pareiškėjams nedalyvaujant (rašytinio proceso tvarka), padavimo pradžia yra skaičiuojama nuo faktinio nutarimo ar nutarties gavimo momento, o ne nuo jo priėmimo ar išsiuntimo.

6. Atskirajame skunde teigiama, kad ANK 623 straipsnis numato, jog nutarimas gali būti skundžiamas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos. Akivaizdu, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje gali būti gautas netgi suėjus 20 (dvidešimties) kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo dienos. Tik lingvistinis šios teisės normos aiškinimas ir taikymas paneigtų asmens teisę į teismą ir tokiu atveju nagrinėjamoje byloje iškyla prieštaravimas Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Aiškinant ANK 623 straipsnį galima daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo termino pradžią yra nustatęs, įvertinus aplinkybę, kad ne teismo tvarka nutarimai administracinio nusižengimo byloje paprastai priimami dalyvaujant administracinio nusižengimo bylos dalyviams ir jie asmenims yra įteikiami, o ne siunčiami paštu. Nagrinėjamu atveju reikia įvertinti ir ANK 620 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodoma, kad nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopija (nuorašas) per tris darbo dienas nuo nutarimo priėmimo dienos registruotu paštu išsiunčiama ar išduodama asmeniui, dėl kurio nutarimas priimtas, nukentėjusiajam, o ANK 615 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais – ir institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą.

7. Pasak pareiškėjo, (duomenys neskelbtini) nutarimą pareiškėjui išsiuntė pažeisdama ANK 620 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, nes 2020 m. kovo 12 d. nutarimas buvo išsiųstas pareiškėjui tik 2020 m. kovo 18 d., t. y. praėjus 6 kalendorinėms (4 darbo) dienoms nuo nutarimo priėmimo dienos. Svarbu ir tai, kad nutarimas priimtas praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo eismo įvykio ir mėnesiui laiko nuo to momento, kai (duomenys neskelbtini) raštu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo, kuriuo iš esmės buvo skundžiamas (duomenys neskelbtini) neveikimas. Nutarimas buvo išsiųstas ne A. Š. atstovaujančiai (duomenys neskelbtini), kuri savo skundu ir paskatino nutarimo priėmimą, bet pačiam A. Š..

8. Atskirajame skunde nurodoma, kad nors nutarimas buvo priimtas iki karantino paskelbimo Lietuvos Respublikoje, tačiau nutarimas išsiųstas jau karantino metu. Dėl karantino buvo apribota ir sustojo daugelio įmonių veikla, taip pat ir skenavimo bei kopijavimo paslaugas teikiančių įmonių. Dėl įvesto karantino (duomenys neskelbtini) dirbo nuotoliniu būdu, todėl A. Š. neturėjo objektyviųjų galimybių nuskenuoti ir persiųsti (duomenys neskelbtini) popieriniame formate gautus dokumentus. Skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 19 d., t. y. dienos, kai realiai buvo gautas policijos nutarimas, 20 dienų apskundimo terminas nebuvo praleistas.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

10. ANK 623 straipsnis numato, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. Apylinkės teismo nutartis atsisakyti atnaujinti nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminą per dešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apygardos teismui.

11. Procesinis terminas – įstatymo arba teismo nustatytas laikas per kurį teismas, dalyvaujantys byloje ir kiti asmenys privalo arba gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Procesiniai terminai įpareigoja ne tik teismą veikti operatyviai tam, kad bylos nagrinėjimas nebūtų vilkinamas – būtų greitas, bet kartu įpareigoja ir proceso dalyvius, nes proceso greitumas priklauso ir nuo to, kaip proceso dalyviai laikosi nustatytų terminų, ar nepiktnaudžiauja savo teisėmis. Procesiniai terminai yra reikšmingi dėl to, kad jų laikantis ginčas teisme bus išspręstas operatyviai ir ekonomiškai, todėl praleistas terminas skundui paduoti laikomas esminiu skundo padavimo tvarkos pažeidimu.

12. Iš pareiškėjo atskirojo skundo turinio matyti, kad yra skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutartis dalyje dėl jos teisėtumo. Atskiruoju skundu nėra prašoma atnaujinti terminą tyrėjo nutarimui apskųsti, todėl apygardos teismas pasisakys tik dėl atsisakymo priimti skundą pagrįstumo.

13. Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad tyrėjas 2020 m. kovo 12 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną Nr. (duomenys neskelbtini). Nutarime buvo nurodyta, kad jo apskundimo tvarka reglamentuojama ANK 621–623 straipsniuose (b. l. 6). Pažymėtina, kad nors nutarime nėra konkrečiai nurodyta, jog nutarimas gali būti skundžiamas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos, tačiau minėtame procesiniame dokumente buvo nurodytas šį imperatyvą reglamentuojantis konkretus ANK straipsnis. Iš rašytinės bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad nutarimas A. Š. buvo išsiųstas 2020 m. kovo 18 d. (b. l. 7). Kadangi ANK 623 straipsnis numato imperatyvų skundo padavimui skaičiuojamo termino pradžios momentą, todėl termino pradžia šiuo nagrinėjamu atveju laikytina po jos sekanti diena (past. – vadovaujantis bendrosiomis terminų skaičiavimo taisyklėmis), t. y. 2020 m. kovo 19 d., o paskutinė termino diena, kada galėjo būti paduotas skundas dėl tyrėjo priimto nutarimo – 2020 m. balandžio 7 d. Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad pareiškėjo skundas buvo išsiųstas 2020 m. balandžio 8 d. (b. l. 5, 11–12). Šios aplinkybės neginčija ir pareiškėjas atskirajame skunde.

14. Minėtos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo skundas dėl tyrėjo nutarimo Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo paduotas praleidus apskundimo terminą, numatytą ANK 623 straipsnyje (past. – terminas praleistas 1 kalendorine diena). Nesutiktina su pareiškėjo atskirojo skundo argumentu, kad procesinis terminas skundo padavimui turėjo būti skaičiuojamas ne nuo 2020 m. kovo 19 d., bet nuo 2020 m. kovo 20 d., argumentuojant tuo, kad ABTĮ, CPK ir BPK numato, jog apskundimo termino pradžia yra skaičiuojama nuo faktinio pareiškėjo sužinojimo momento apie priimtą sprendimą. Pažymėtina, kad ANK yra aiškiai reglamentuotas apskundimo termino pradžios momentas administracinio nusižengimo teisenoje <...nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos.> ir būtent šia teisės norma, o ne ABTĮ, CPK ir BPK, turi būti vadovaujamasi sprendžiant procesinius klausimus. Be kita ko, teismų formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad termino skundui paduoti administracinių nusižengimų bylose eigos pradžia siejama ne su siuntos atidavimo pašte diena ar su skundžiamo nutarimo kopijos (nuorašo) įteikimo asmeniui data, o su minėtos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo diena (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-194-898/2020).

15. ANK 626 straipsnio 3 dalies 2 punkte imperatyviai nurodyta, kad apylinkės teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kai skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir nėra prašoma šį terminą atnaujinti.

16. Susipažinus su pareiškėjo 2020 m. balandžio 8 d. skundu (b. l. 2–5) ir rašytine bylos medžiaga nenustatyta, kad su šiuo skundu pareiškėjas būtų prašęs atnaujinti praleistą terminą nutarimui apskųsti. To nėra prašoma ir apygardos teismo nagrinėjamame atskirajame skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (b. l. 45–47), todėl aukštesniosios instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų (past. – prašoma patikrinti skundžiamos nutarties teisėtumą, o ne atnaujinti praleistą terminą, panaikinti procesinį sprendimą ir įpareigoti apylinkės teismą priimti skundą), nepasisakys dėl atskirojo skundo argumentų susijusių su nurodomomis praleisto termino priežastimis. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo nurodomas ANK 620 straipsnio 1 dalies pažeidimas nėra esminis, nes dėl jo nesutrumpėjo įstatymo numatytas dvidešimties kalendorinių dienų apskundimo terminas, neatėmė A. Š. galimybės teikti skundą dėl tyrėjo nutarimo ir pan.

17. Apygardos teismas papildomai pažymi, kad po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo ir joje išaiškinus tvarką dėl skundo padavimo, kai yra praleistas terminas ir nepaduotas prašymas jam atnaujinti, pareiškėjas pateikė ne tik atskirąjį skundą apygardos teismui, bet ir 2020 m. birželio 1 d. prašymą teikiamą būtent Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl termino nutarimui apskųsti atnaujinimo (b. l. 41–42, 43–44, 53), kuris nėra atskirojo skundo priedas. Susipažinus su Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis matyti, kad minėtas pareiškėjo prašymas pirmosios instancijos teisme nėra išnagrinėtas ir dėl jo nepasisakyta, todėl po apygardos teismo nutarties priėmimo apylinkės teismas privalės įvertinti ir priimti procesinį sprendimą dėl 2020 m. birželio 1 d. prašymo atnaujinti praleistą terminą bei vertinti jo pagrįstumą, t. y. nutarti, ar nagrinėjamoje situacijoje terminas buvo praleistas dėl svarbių ir objektyvių priežasčių.

18. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė ANK 623 straipsnio taikymo ir aiškinimo klaidų, konstatuotina, jog skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl jos naikinti nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti A. Š. atstovo advokato Kristijono Paliučio atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Paulius Veršekys