Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI) įgaliotai atstovei K. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gyventis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. V. D., laikotarpiu nuo 1999 m. vasario 9 d. iki 2023 m. balandžio 8 d., UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Bendrovė) vadovas. Bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybė teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, tuo pažeisdama kreditoriaus VMI interesus.

Šiais veiksmais L. V. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Taigi, L. V. D., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, laikotarpiu nuo 1999 m. vasario 9 d. iki 2023 m. balandžio 8 d., žinodamas apie Bendrijos finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrija neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Pirmenybę teikdamas atsiskaitymui su kitais Bendrijos kreditoriais, L. V. D. savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-528/2009). Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019, nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-266/2006, 3K-3-130/2011).

Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kad šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius.

Nustatyta, kad L. V. D. nuo 1999 m. vasario 9 d. buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadovu. Asmuo, prisiimantis juridinio asmens vadovo pareigas, prisiima ir atitinkamas pareigas, kurios nustatytos juridiniam asmeniui, kartu ir riziką, kad, juridiniam asmeniui nevykdant tam tikrų pareigų, vadovas gali atsakyti įstatymų nustatyta tvarka. L. V. D. savo noru užėmė UAB (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas, todėl prisiėmė atsakomybę už bendrovės veiklą. Taigi, L. V. D. yra tinkamas ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo subjektas.

Iš byloje esančių įrodymų visumos nustatyta, kad 2023 m. liepos 19 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 165 361,97 Eur, iš jos: 2 377,04 mokestis už aplinkos teršimą, 35,98 Eur delspinigių; 34 833,26 Eur gyventojų pajamų mokestis, 285,60 Eur delspinigių; 1 010,68 Eur nekilnojamojo turto mokestis, 1,60 Eur delspinigių; 0,68 Eur pelno mokesčio delspinigių, 3 388,43 Eur mokesčio avanso; 122 284,91 Eur pridėtinės vertės mokestis, 1 137,15 Eur delspinigių; 6,64 Eur vykdomieji dokumentai – Lietuvos institucijos.

UAB (duomenys neskelbtini) turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Iš AB „SEB bankas“, UAB ,,Paysera LT“ sąskaitų išrašų matyti atlikti mokėjimai iš sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų, kad kiti kreditoriai yra pirmesnių eilių, nei VMI, byloje nėra.

Teismas pažymi, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką, t. y. trečios eilės kreditoriaus (VMI) pareikštus ir nepatenkintus reikalavimus, neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, vykdė atsiskaitymus ir su paskesnės eilės kreditoriais, todėl nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises.

Atkreiptinas dėmesys, kad juridinio asmens vadovo pareigoms keliami aukšti kompetencijos standartai, be kita ko, lemia ir pareigą vadovui gerai išmanyti įmonės veiklą reglamentuojančius teisės aktus, kadangi įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia vadovo nuo atsakomybės juos pažeidus. Akcentuotina, jog tapdamas įmonės vadovu, asmuo įgyja ne tik įgaliojimus ją valdyti, atstovauti, jos vardu priimti sprendimus, tačiau taip pat prisiima daugelį su įmonės valdymu susijusių pareigų. Taigi, L. V. D. žinodamas, kad pažeidžia CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tokius veiksmus atliko, suvokdamas, kad tokie jo veiksmai pažeidžia kreditoriaus, VMI, interesus. L. V. D. išsakytos aplinkybės niekaip nesudaro pagrindo administracinio nusižengimo bylą nutraukti nesant jo kaltės.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti <...>.

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia), į L. V. D. asmenybę – neteistas, administracinę tvarka baustas keturis kartus, baudos sumokėtos. L. V. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

L.V. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis bandė atsiskaityti ne tik su VMI, bet ir kitais verslo partneriais, kadangi kitaip negali gauti pajamų įmonės veiklai vystyti. Parduodant prekes jie turėjo viltį, kad pavyks išsaugoti įmonę. Šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus. Kaip minėta anksčiau, juridinio asmens vadovas turi pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. L. V. D. patvirtino, kad jam buvo žinoma apie sunkią Bendrovės finansinę padėtį. Teismo posėdžio metu L. V. D. taip pat paaiškino, kad įmonė negeneravo tokių pinigų, kad galėtų mokėti einamuosius mokesčius ir atsiskaityti su darbuotojais, mokėti valstybei. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad įstatymas (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis) imperatyviai nustato atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, kurio laikytis yra privaloma.

Byloje yra pateikti el. pašto išrašai (t. 2, b. l. 57-60, 66), iš kurių matoma, kad L. V. D. komunikavo su VMI dėl mokestinės paskolos mokėjimo grafiko nustatymo, paskolos grąžinimo įmokos sumažinimo. Teismas pažymi, kad vien prašymų pateikimo VMI faktas nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. L. V. D., darydamas administracinį nusižengimą, turėjo suvokti, jog turi sutartinių įsipareigojimų, ir turėjo suprasti, kad reikės vykdyti visus įsipareigojimus, ne tik kitoms įmonėms, bet ir valstybei. L. V. D. VMI pateikti prašymai, nustatyti įmokų mokėjimo grafiką bei sumažinti paskolos grąžinimo įmokos sumą, tik dar kartą patvirtina faktą, kad Bendrovės vadovui buvo žinoma apie sunkią įmonės finansinę padėtį bei pareigą atsiskaityti su valstybės biudžetu, tačiau tai nesulaikė jo nuo administracinio nusižengimo padarymo.

Teismas, įvertinęs prieš tai išdėstytas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta L. V. D. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

L. V. D. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad paskirtos baudos pirma įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos; kitos įmokos mokamos kiekvieną mėnesį iki kiekvieno einamojo mėnesio pabaigos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-5-1057/2024.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.