- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-17
- Bylos Nr.
- PK-272-890/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-3-00013-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
- Pareiškėjas
- K. L.
- Kategorijos
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, susipažinusi su pareiškėjo K. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundu privataus kaltinimo tvarka, kuriame prašoma R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 1 d., 228 str., 235 str., padarymo, -
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo K. L. skundas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka UAB „(duomenys neskelbtinis)“ įgaliotam asmeniui R. K.. Privataus kaltinimo skunde nurodoma, jog 2017-02-07 UAB „(duomenys neskelbtinis)“ įgaliotas asmuo R. K. į pareiškėjo atskirąjį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui į Klaipėdos apygardos teismo 2016-09-02 nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudama pareigomis surašė atsiliepimą Nr. (duomenys neskelbtini), civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. L. skunde nurodo, kad atsiliepimas neteisėtas, kadangi UAB „(duomenys neskelbtinis)“ bylos procese nedalyvavo, o tik teismo nutartimi paskirta niekada neveikusios, pareiškėjo vardu registruotos individualios įmonės, administratoriumi. Teismo nutartis apskųsta ir neįsiteisėjusi, ieškovė - (duomenys neskelbtini) Klaipėdos skyrius. Pareiškėjas nurodo, jog UAB „(duomenys neskelbtinis)“ įgalioto asmens R. K. atsiliepime išdėstyti teiginiai, kad jis nepateikė prašymo dėl praleisto apskundimo termino atnaujinimo ir nenurodė aplinkybių, kurių pagrindu teismas galėtų atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, yra melagingi ir šmeižikiški.
Privataus kaltinimo bylos procesą pagal pareiškėjo K. L. skundą pradėti atsisakoma.
Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra pagrįstai manoma, kad bus išaiškinta ir įrodyta nusikalstama veika, o kaltam asmeniui pritaikyta įstatyme numatyta bausmė. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BK 2 straipsnio 4 dalis nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį — objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą (baudžiamąjį nusižengimą), visumą. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia atskirti baudžiamąją atsakomybę nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių.
BPK 412¹ str. 1 d. nustato, jog teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.
Atsiliepimas
Kaip matyti iš pareiškėjo K. L. skundo turinio, pareiškėjas prašo patraukti R. K. baudžiamojon atsakomybėn dėl BK 154 str. 1 d., 228 str., 235 str., numatytų nusikalstamų veikų, motyvuodamas tuo, kad 2017-02-07 R. K. surašytame atsiliepime į K. L. atskirąjį skundą Nr. (duomenys neskelbtini)civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (dabartinis Nr. (duomenys neskelbtini)) išdėstyti teiginiai, kad K. L. nepateikė prašymo dėl praleisto apskundimo termino atnaujinimo ir nenurodė aplinkybių, kurių pagrindu teismas galėtų atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, yra melagingi ir šmeižikiški.
BK 154 str. 1 d. nustato, jog tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. faktų ir duomenų konstatavimą apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus ar savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas.
Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji vėlgi turi būti paremta faktais ir pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2013, 2K-57/2015 ir kt.).
Tam, kad asmenį būtų galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn už šmeižimą, jo veiksmuose turi būti nustatyta tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų požymių, apibūdinančių veiką kaip nusikalstamą, visuma. Pagal BK 154 str. 1 d. dispoziciją būtinas šios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymis yra informacijos paskleidimas. Šio požymio nustatymas veikos, kaip nusikalstamos, kvalifikavimui, turi esminę reikšmę, kadangi tik paskleista informacija gali sukelti neigiamus padarinius, t. y. paniekinti, pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tokiu atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo, parodymų) turinys tampa žinomas pareigūnams (pvz. policijos pareigūnams, prokurorams, teisėjams ir kitiems asmenims) dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešta tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimo, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2015 ir kt.).
Įvertinęs pareiškėjo K. L. privataus kaltinimo skunde išdėstytus argumentus, pateiktų skundo priedų turinį, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, teismas daro išvadą, kad yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės, t.y. nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Iš pareiškėjo skundo priedų, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) (ankstesnis civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą atsakovei K. L. individualiai įmonei dėl bankroto bylos iškėlimo. 2016-09-02 nutartimi Klaipėdos apygardos teismas nutarė iškelti minėtai įmonei bankroto bylą ir šios įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „(duomenys neskelbtinis)“.
2017-01-16 K. L. pateikė prašymą atnaujinti minėtos nutarties apskundimo terminą, tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog 2017-01-20 K. L. nutartimi nustatytas terminas prašymo trūkumui pašalinti, t.y. pateikti patį atskirąjį skundą dėl 2016-09-02 nutarties.
2017-01-31 Klaipėdos apygardos teisme gautas ir 2017-02-01 priimtas pareiškėjo K. L. atskirasis skundas dėl 2016-09-02 Klaipėdos apygardos teismo nutarties.
Kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismui 2017-01-31 pateikto K. L. atskirojo skundo turinio, jame pakartotinai prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą K. L. nesuformulavo.
2017-02-03 Klaipėdos apygardos teismas nustatė terminą K. L. individualios įmonės bankroto administratorei UAB „(duomenys neskelbtinis)“ pateikti atsiliepimą į K. L. atskirąjį skundą, kartu su pranešimu teismas išsiuntė K. L. 2017-01-31 atskirąjį skundą. Pasinaudojęs suteikta teise UAB “(duomenys neskelbtinis)” įgaliotas asmuo - R. K. 2017-02-07 pateikė atsiliepimą į atskirąjį K. L. skundą, kuriame nurodė, kad atskirajame skunde K. L. nepateikė prašymo dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo, o skundo motyvai neturi teisinės reikšmės. Akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtinis)“ rašydama atsiliepimą į atskirąjį skundą duomenų apie 2017-01-16 K. L. pateiktą teismui prašymą dėl termino apskųsti 2016-09-02 Klaipėdos apygardos teismo nutartį atnaujinimo neturėjo.
Vertinant ne tik pareiškėjo K. L. nurodytus R. K. atsiliepimo į atskirąjį skundą teiginius, bet ir R. K. teismui pateikto procesinio dokumento turinį, matyti, kad atsiliepime į atskirąjį skundą R. K. nesiekė paskleisti melagingų, prasimanytų žinių apie K. L. ir jį apšmeižti, o tik išreiškė subjektyvią nuomonę apie 2017-01-31 atskirajame skunde pareiškėjo nurodytus motyvus, pateikė faktinių aplinkybių vertinimą, nežinodama apie tai, kad 2017-01-16 K. L. buvo pateikęs prašymą atnaujinti nutarties apskundimo terminą. Taigi pareiškėjo K. L. paminėti 2017-02-07 atsiliepimo į atskirąjį skundą teiginiai nagrinėjamos civilinės bylos kontekste negali būti laikomi informacija, kuria siekiama apšmeižti kitą civilinėje byloje dalyvaujantį asmenį.
Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad R. K. atsiliepimas į atskirąjį K. L. skundą buvo adresuotas ir pateiktas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą. Pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad R. K. siekė ne paskleisti neigiamą informaciją apie K. L., o tik teisės aktų nustatyta tvarka atsiliepime į atskirąjį skundą pateikė savo nuomonę dėl atskirojo skundo pagrįstumo. Šią informaciją priėmė teismas, kadangi ši informacija pirmiausia jam ir buvo skirta. Duomenų, kad ši informacija būtų paskleista tretiesiems asmenims, nepateikta. Tokiu būdu darytina išvada, jog šiuo atveju nėra BK 154 str. 1 d. dispozicijoje būtino šios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymio – informacijos paskleidimo, todėl ir dėl šios priežasties nėra pagrindo inicijuoti baudžiamąjį procesą ir asmenį traukti baudžiamojon atsakomybėn.
BK 228 str. 1 d. nurodyta, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Pagal BK 228 str. 2 d. atsako tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių.
Pagal BK 235 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje.
Įvertinęs K. L. privataus kaltinimo skunde išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo skunde nurodytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. bei BK 235 str. nepadarytos, kadangi UAB „(duomenys neskelbtinis)“ įgalioto asmens R. K. veiksmuose, pateikiant atsiliepimą į atskirąjį skundą dėl 2016-09-02 Klaipėdos apygardos teismo nutarties, kuria K. L. IĮ iškelta bankroto byla, nėra nė vienos iš anksčiau nurodytų nusikalstamų veikų objektyviosios ir subjektyviosios pusės.
Pažymėtina ir tai, kad nusikalstamų veikų, kurios nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka baigtinis sąrašas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 407 str. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str., 235 str., nėra nurodytos BPK 407 str. Dėl šių nusikalstamų veikų padarymo turi būti atliekamas ikiteisminis tyrimas, o privataus kaltinimo bylos procesas negalimas.
Teismui nenustačius nei nusikaltimo, nei baudžiamojo nusižengimo požymių, privataus kaltinimo bylos procesas dėl R. K. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 str. 1 d., 228 str., 235 str., negali būti pradėtas.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pagal K. L. skunde nurodytus duomenis dėl R. K. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 str. 1 d., 228 str., 235 str., yra aiškios BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytos aplinkybės, todėl vadovaudamasis BPK 412¹ str. 1 d., atsisako pradėti privataus kaltinimo bylos procesą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 407 str., 440 str. 2 d., 412¹ str. 1 d., teismas
nutaria:
Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą R. K. pagal pareiškėjo K. L. skundą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 str. 1 d., 228 str., 235 str.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.