- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-02-28
- Bylos Nr.
- 1-2-144/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-1-00867-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eugenija Šatkuvienė
- Nukentėjusysis
- D. J.
- Kaltinamasis
- A. R.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
kaltinamajai A. R. (L.), jos gynėjai advokato padėjėjai I. A. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
A. R., gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvė, LR pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, neteista,
kaltinama padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje, 256 straipsnio 2 dalyje, teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. (L.) kaltinama tuo, kad pagrobė savo mažametį vaiką iš asmens, pas kurį vaikas teisėtai gyveno t. y. 2013 m. spalio 30 d., apie 12.00 val. A. R. (L.) paėmė savo mažametį vaiką - dukrą M. J., gim. 2011-04-03, iš lopšelio - darželio „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) mieste ir pažeisdama 2013-06-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį, kuria vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su jos tėvu D. J., be tėvo žinios ir leidimo, 2013 m. lapkričio 13 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, išsivežė dukrą M. J. į savo gyvenamąją vietą užsienyje, adresu: (duomenys neskelbtini), taip pagrobė savo mažametį vaiką iš asmens, pas kurį vaikas teisėtai gyveno.
Be to, ji kaltinama tuo, kad nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis t. y. A. R. (L.), žinodama, kad 2013-06-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi jos mažametės dukters M. J., gim. 2011-04-03, gyvenamoji vieta nustatyta su jos tėvu D. J., 2013 m. spalio 30 d., apie 12.00 val. pasiėmė dukrą M. J. iš lopšelio - darželio „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu: (duomenys neskelbtini)mieste ir pažeisdama minėtą teismo nutartį, be tėvo žinios ir leidimo, 2013m. lapkričio 13 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, išsivežė M. J. į savo gyvenamąją vietą užsienyje, adresu: (duomenys neskelbtini)ir vaiko teisėtam atstovui iki 2015-08-19 negrąžino, taip nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis.
Kaltinamoji A. R. (L.) teismo posėdžio metu padariusi nusikalstamas veikas prisipažino ir parodė, kad sutinka duoti parodymus. Gali paliudyti, kad ji su D. J. sudarė taikos sutartį ir baigė visus teismo procesus. Prisipažįsta, kad padarė nusikalstamą veiką, pasiimdama vaiką be tėvo leidimo, ir išsiveždama jį į užsienį. Kai buvo grįžusi atostogų, su D. J. sutikimu, buvo vaiką pasiėmusi savaitei pas savo tėvus. Prieš išvažiuojant, kalbėjo su dukra, aiškino vaikui, kad ją reiks nuvežti pas tėvą, matė dukros reakciją, jos ašaras, jos apsikabinėjimą, todėl gindama vaiko interesus, nusprendė pasielgti kitaip, t. y. išsivežti dukrą be jos tėvo žinios. Myli savo vaiką ir pasielgė kaip liepė širdis, suveikė mamos instinktai. Tuo metu jos dukra buvo pas buvusio vyro tėvus, D. J. gyveno su savo tėvais, negali teigti, kad jis neprižiūrėjo, neaugino vaiko. Jau 3,5 metų kai ji yra išvažiavusi, užsiima su vaiku namuose, ugdo, mokina, taip pat turi kitus vaikus, savo sūnų ir podukrą. Atiduoda visą save vaikams, vežioja į mokyklą, visas dienas praleidžia kartu. Kadangi dabartinis vyras dirba, ir juos išlaiko, tai ji gali savo vaikus prižiūrėti namuose. Klaipėdos rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ji buvo užbaigta. Tai buvo taikus būdas, dėl taikaus susitarimo, dėl vaiko su D. J. kontaktavo tarpusavyje Facebooke. Dukra su juo bendrauja elektroninėje erdvėje, skype, leidžia vaikui bendrauti su tėčiu, jis bendravo. Jie išlaikė gerus santykius su buvusiu vyru, ji jam praneša viską, kas vyksta su vaiku. Gauna siuntinius, bendrauja su vaiko seneliais, buvo prašę tam tikrų daiktų iš Lietuvos. Dėl proceso vilkinimo – 2015 m. pradžioje gavau žinią, kad yra pradėtas baudžiamasis persekiojimas jos atžvilgiu. 2015 m. gale pastojo ir tikrai negalėjo skraidyti į posėdžius. Mano, kad bet kuri mama būtų padariusi taip pat, ji norėjo gyventi su savo dukra. Padarė nusižengimą, bet, jos nuomone, ji padarė teisingai. Apgailestauja dėl padarytos veikos, bet dėl dukros galėtų padaryti viską.
Nukentėjusysis D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra M. J., gim. 2011-04-03, tėvas. Su dukters motina A. R. (L.), gim. (duomenys neskelbtini), gyveno kartu apie tris metus, 2011 m. gimė duktė M.. Po maždaug metų nuo vaiko gimimo jie išsiskyrė, duktė liko gyventi su motina. 2012 m. rugpjūčio- rugsėjo mėnesį A. R. (L.) atvežė jam dukrą į namus, atidavė vaiko jo tėvams, nes jo tuo metu nebuvo namuose ir nieko nepaaiškinusi išvažiavo. Po to apie pusę metų ji pas dukrą atvažiavusi nebuvo, tik iš pažįstamų sužinojo, kad A. R. yra išvykusi į Švediją. 2013 m. pradžioje gavo šaukimą į teismą dėl išlaikymo dukrai ir įsiskolinimo priteisimo. Jis kreipėsi į teismą su priešieškiniu ir 2013 m. birželio 25 d. Klaipėdos m. apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria dukters M. J. gyvenamoji vieta nustatyta su juo, iš A. R. (L.) priteistas išlaikymas dukrai ir nustatyta jos ir vaiko bendravimo tvarka. Jo žiniomis po nutarties priėmimo A. R. (L.) į Lietuvą buvo grįžusi du kartus. Pirmą kartą ji su jo leidimu pasiėmė dukrą savaitei, po ko vaiką jam grąžino. 2013 m. spalio 28 ar 29 d. A. R. (L.) vėl parvyko į Lietuvą, jis vėl jai davė dukrą. 2013 m. lapkričio 11-12 d. jis dar jai skambino telefonu, A. R. nieko neminėjo apie dukters išsivežimą į užsienį, o 2013-11-14 dukters motina parašė jam į socialinį tinklą FACEBOOK, kad jis jai paskambintų ir nurodė telefono numerį užsienyje. Jis jai paskambino ir pokalbio metu A. R. (L.) pasakė, kad ji ir dukra yra užsienyje, kad dukrą augins ji, kad išsiregistravo iš gyvenamosios vietos Lietuvoje ir jis galintis kreiptis į teismą ar daryti, ką nori - jai tas pats ir kad ji į Lietuvą niekada nebegrįš (1 t., b. l. 17-18).
Papildomų apklausų metu D. J. parodė, kad 2013 m. spalio 28 ar 29 d. jis buvo informuotas, kad A. R. (L.) nori pasiimti dukrą. Sutarė, kad ji atvyks pas vaiką į namus, bet A. R. (L.) vakare perskambino ir pasakė, kad M. rytojaus dieną ji pasiims iš darželio. Nors dėl to apsipyko, tačiau jis, suvokdamas, kad motina turi teisę bendrauti su dukra, nusileido. Nors A. R. (L.) nesakė, bet jis suprato, kad jos važiuos pas jos motiną į Skuodą. Kitą dieną M. į darželį nebuvo atvesta. Suprasdamas, kad vaikas nori bendrauti su motina, nesipriešino, nors tai pažeidė teismo nutartimi nustatytą jos bendravimo su vaiku tvarką. 2013-11-14 telefonu A. R. (L.) jį informavus, kad ji M. išsivežė į užsienį ir jos jam nebegrąžins, nedelsdamas kreipėsi policiją dėl vaiko pagrobimo. 2013-06-25 teismo nutartimi patvirtintas taikos sutarties sąlygas A. R. (L.) gerai žinojo. Jis geranoriškai suteikdavo A. R. (L.) galimybę su dukra bendrauti daugiau, nei nustatyta nutartyje. A. R. (L.) panaikino savo anketą FACEBOOK svetainėje, todėl negali pateikti jokio jo bendravimo su A. R. (L.) išrašo. Iš telefono numerio suprato, kad greičiausiai duktė išvežta į Angliją. Nežinodamas tikslios A. R. (L.) gyvenamosios vietos, kiek galėjo savarankiškai rinko apie ją informaciją. Iš A. R. (L.) sesers Monikos sužinojo, kad A. R. (L.) draugo ir galimai sutuoktinio vardas yra Aidas, todėl jos pavardė galimai yra pasikeitusi. Parašęs skelbimą apie vaiko pagrobimą ir įkėlęs vaiko ir A. R. (L.) nuotraukas į svetainę „Anglijos lietuviai“, gavo informaciją, kad matė A. R. (L.) skelbimą, kad ji (duomenys neskelbtini) ieško darbo. Daugiau nieko apie A. R. (L.) ir vaiko buvimo vietą nežino. 2014-02-16 jis gavo žinutę iš A. R. (L.) iš jos nebegaliojančios anketos FACEBOOK svetainėje, kurioje ji siūlė taikytis, susitarti gražiuoju, tada ji leistų pasimatyti su vaiku, prašė nebevarinėti žmonių pas jos tėvus, iš to suprato, kad jai žinoma apie baudžiamosios bylos iškėlimą ir jos paieškos paskelbimą. 2014-03-20 jis SKYP‘u bendravo su A. R. (L.), ji reikalavo pasirašyti dokumentus, kad jis perduotų dukrą jai, tuomet leis pasimatyti su dukra, priešingu atveju apkaltins jį jos išprievartavimu. Su dukra nuo 2013 m. niekada nėra bendravęs, jos nematė, nes to neleido A. R. (L.).
Nukentėjusiojo D. J. atstovas advokatas R. M. teismo posėdyje paaiškino, kad dėl faktinių aplinkybių, kurios yra reikšmingos šiai bylai, nukentėjusysis yra pasisakęs ikiteisminio tyrimo metu, duomenys buvo surinkti. Apie tai, kad 2012-06-25 buvo sudarytas susitarimas, kad vaiko gyvenamoji vieta bus su tėvu, teismas šį susitarimą patvirtino. Kaip paaiškino nukentėjusysis, kad buvo sutarta gražiuoju, kad kaltinamoji gali pasiimti vaiką, kad ji tam tikrą laiką praleido su vaiku. Tačiau be nukentėjusiojo žinios kaltinamoji vaiką išsivežė, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nuo to momento, kai nukentėjusysis kreipėsi į teismą, prasidėjo nesutarimai. Tačiau šiuo metu nukentėjusiojo pozicija yra pasikeitusi, yra pateiktas teismui susitarimas, kuriuo šalys susitaiko ir šitą procesą jis nori pabaigti. Šią savo valią jis ne kartą išreiškė elektroniniu paštu bei telefonu. D. J. atsiuntė susitarimą elektroniniu paštu mums. Šiuo metu popierinis variantas keliauja iš Norvegijos paštu. Kai buvo parengta ir suderinta sutartis Klaipėdoje, nukentėjusysis jau buvo išvykęs į užsienį. Noriu patikinti teismą, kad tai tikrai atitinka nukentėjusiojo valią, nes yra elektroninis laiškas, kad jis sutinka taikytis su kaltinamąja. Kadangi Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-01-24 patvirtino taikos sutartį (civilinė byla Nr. 2-34-904/2017) dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, kuri įsiteisėjo 2017-02-03, todėl nukentėjusysis susitaiko su kaltinamąja. Nukentėjusysis nepatyrė žalos. Pretenzijų neturi. Nukentėjusysis supranta, kad dar labiau įskaudins vaiką, nes vaikas jau yra įpratęs būti su mama, jis nenori kenkti vaikui. Susitarime neketina reikšti pretenzijų dėl žalos atlyginimo. Gali patvirtinti, kad tai yra tikras, realus susitaikymas. Palaiko prokurorės poziciją, kad vadovaujantis LR BK 38 str. nuostatomis atleisti A. R. (L.) nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti, kaltinamajai susitaikius su nukentėjusiuoju. Kaip nurodė anksčiau, yra pasiektas susitaikymas tiek šioje, tiek kitoje civilinėje byloje. Nors tėvai negyvena kartu, bet bendrauja. Nukentėjusysis nenori prisidėti prie to, kad vaiko mama būtų nuteista. Patvirtina, kad susitaikymas yra pasiektas, prašo tenkinti prašymą dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šalims susitaikius.
Šalies argumentai
Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistė A. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad prieš teismo posėdį nežinojo, kad tėvai susitaikė. A. R. (L.) kreipėsi į teismą, buvo pradėta civilinė byla, tėvas pateikė priešieškinį. Teismas juos buvo įpareigojęs sužinoti, kur yra vaikas. 2012-01-16 gavome policijos komisariato atsakymą pagal mūsų užklausą, kokia padėtis yra šiai dienai. Buvo pateiktas atsakymas, kur vaiko gyvenamoji vieta, su močiute kaime. Buvo patvirtinta, kad močiutė dirba tame darželyje, kurį lanko mergaitė, kad vaikas yra prižiūrėtas. Vėliau kaltinamoji kreipėsi į apygardos teismą su atskiruoju skundu. Teismas savo nutartimi paliko apylinkės teismo sprendimą. Vėliau Motina kreipėsi dėl vaiko išlaikymo, tėvas kreipėsi dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. 2015-11-10 mes gavome policijos komisariato užklausą, ar kreipėsi M. J. motina į mūsų skyrių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kokie rezultatai yra šiai dienai. Kadangi kaltinamoji nebuvo kreipusi dėl šio klausimo, mes tokį atsakymą ir pateikėme policijos įstaigai. Kaip šiandieną girdėjome, kaltinamoji prisipažino, kad pasielgė netinkamai, padariusi nusikalstamą veiką, gailisi taip pasielgusi, vaikutis bendrauja su tėvu. Šiuo metu susitaikė, patikinama, kad vaikas turi galimybę bendrauti su abiem tėvais. Tikėtina, kad ateityje daugiau nebus tokių nesusipratimų. Pritaria prokurorės nuomonei, mano, kad šalys susitaikė, todėl galima bylą nutraukti.
Kaltinamosios A. R. (L.) gynėja advokato padėjėja I. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad laikosi vienodos pozicijos. Šioje byloje yra pakankamai įrodymų, kad abi šalys susitaikė. Taip pat yra visos aplinkybės, kad A. R. (L.) būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės. Prašo šiuo pagrindu atleisti A. R. (L.) nuo baudžiamosios atsakomybės, ir bylą nutraukti. Vaikas yra apgintas, tam yra pakankamai įrodymų. Bylos Anglijoje yra pasibaigę, vaikas paliktas gyventi su motina. Yra išspręsti ir vaiko išlaikymo klausimai.
Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąją ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko proceso dalyviai.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.
Iš liudytojos A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jos sūnui D. J. gyvenant kartu su A. R. (L.), jiems 2011-04-03 gimė dukra M. J.. 2012 m. birželio mėnesio pabaigoje jiems išsiskyrus, Melita liko gyventi su mama, tačiau tų pačių metų liepos mėnesį A. R. (L.) atvežė savo dukrą M. J. pas D. J. ir nekreipdama dėmesio į jo nuomonę, kad mažametis vaikas turėtų augti su motina, vaiką paliko jam, pasakiusi, kad išvažiuoja į užsienį. 2012 m. gruodį iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo buvo gautas pranešimas, kad A. R. (L.) norinti prisiteisti lėšas vaiko išlaikymui. Tuomet D. J. „įsiuto“, kad A. R. (L.) šitaip galinti elgtis, kai realiai vaikas gyvena su tėvu, todėl padavė priešieškinį ir 2013 m. birželio mėnesio pabaigoje, esant D. J. ir A. R. (L.) bendram susitarimui, teismas priėmė sprendimą, kad vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta su tėvu, t. y. su D. J.. Tame sprendime buvo nurodytos sąlygos kaip ir kada A. R. (L.) galinti bendrauti su savo dukra. Posėdžio metu dalyvavo pati A. R. (L.) ir jai nutarties sąlygos buvo puikiai žinomos. Ji žinojo, kad D. J. davė sutikimą A. R. (L.) dėl 2013-10-30 pasimatymo su dukra ir jos paėmimo, nors pagal teismo sprendimą minimą dieną ji negalėjusi imti vaiko. Taip ji žinojo, kad M. J. turi būti paimta iš namų, kad būtų suruošti rūbai. 2013-10-30, jai dirbant lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“ ir vedant savo grupės vaikus koridoriumi, pas ją verkdama atbėgo M. J., po to pamatė, kad čia yra atvykusi A. R. (L.) su jai nepažįstamu vyriškiu. A. R. (L.) jai pasakiusi, kad atvyko pasiimti dukters M. J.. Kadangi ji žinojo, kad jai yra leista pasiimti dukrą, nors ir kitomis sąlygomis, nei numatyta nutartyje, netrukdė paimti vaiko. Vaikas buvo paimtas iš darželio diena, prieš pietų miegą. Apie tai ji savo sūnui D. J. pranešė telefonu. Nors mergaitė nebuvo grąžinta keletą dienų, panikos nekėlė, nes suprato, kad vaikas nori bendrauti su motina, laukė ir tikėjosi, kad mergaitė bus grąžinta. Per tas dienas D. J. palaikydavo ryšį su A. R. (L.). 2013-11-14 iš sūnaus sužinojo, kad A. R. (L.) savo dukrą M. J. išsivežė į užsienį. Mano, kad vaikas išvežtas į užsienį ne iš meilės, o dėl socialinių išmokų gavimo (1 t., b. l. 37-39).
Iš liudytojos I. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji yra A. R. (L.) motina ir kad A. R. (L.) savo dukrą M. J. yra išsivežusi į Jungtinę Karalystę. Ji bendrauja su savo dukra telefonu ir žino, kad jos gyvena gerai. Pokalbio metu A. R. (L.) užsiminė dėl M. J. grąžinimo į Lietuvą, tačiau ši apie tai nenorėjusi kalbėtis. Dukters A. R. (L.) gyvenamosios vietos Anglijoje nežinanti (1 t., b. l. 41-42).
Iš liudytojos K. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jos sesuo yra A. R. (L.), tačiau su bendrauja labai mažai. 2013 m. iš socialinių tinklų „Facebook“ sužinojo, kad yra dingusi M. J., kad prašoma pagalbos. Bei iš to paties tinklalapio sužinojo, kad jos sesuo A. R. (L.) su savo dukra M. J. yra Anglijoje, bet jai nežinoma, kokiu adresu jos gyvena. Iš motinos I. P. vertingos informacijos negavusi. (1 t., b. l. 44-45)
Iš liudytojo T. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis 2014 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, tikslios datos nepamena, vyko į Didžiąją Britaniją kartu su A. J., kadangi gerai moka anglų kalbą ir galintis būti vertėju. Kelionės tikslas buvo paimti mažametę M. J., gim. 201l m., iš jos motinos A. R. (L.). Visus reikiamus dokumentus su vertimais į anglų kalbą turėjo A. J., pats šių dokumentų neapžiūrinėjo. Nuvykus į Londono priemiesčio (duomenys neskelbtini) policijos skyrių bendravo su pareigūnėmis dėl jų atvykimo tikslo. Policijos pareigūnei buvo pateikti atsivežti dokumentai su vertimais bei žodžiu paaiškinta situacija, jog Lietuvoje yra priimtas teismo sprendimas, kad mažametės M. J. gyvenamoji vieta yra nustatyta su josios tėvu D. J. ir kad atvyko pasiimti mažamečio vaiko. Policijos pareigūnė net neskaitė jai pateiktų dokumentų, tik paaiškino, kad Lietuvos teismo sprendimas galioja tik Lietuvoje, o čia galioja jų įstatymai. Tačiau ji patikrino turimą informaciją policijos registruose ir suvedusi M. J. duomenis mums paaiškino, kad yra pateikta informacija, jog M. J. motina gauna už šį vaiką socialinę pašalpą. Tuomet jis pareigūnei paaiškino, kad tuo tikslu A. R. (L.) šį mažametį vaiką, t. y. M. J. ir atsivežė į Didžiąją Britaniją. Po to pareigūnė paaiškino, kad 2014 m. pavasarį policijos pareigūnai su socialiniais darbuotojais lankėsi M. J. gyvenamojoje vietoje ir socialiniai darbuotojai neturi jokių priekaištų dėl vaiko priežiūros. M. J. adreso, kur ši dabar gyvenanti, pareigūnė neminėjo. Pažymą su šia informacija pareigūnė pateikti atsisakė, motyvuodama, kad turi būti pateikta oficiali užklausa ir dėl vaiko paėmimo ji niekuo negalinti padėti. Jis su A. J. iki M. J. gyvenamosios vietos nevyko, vaiko neaplankė, nes nenorėjo nemalonumų su pačia A. R. (L.). (1 t., b. l. 46-49).
Iš gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad 2012-02-03 Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje registruotas M. J., gim. (duomenys neskelbtini), gimimas. Gimimo vieta - Jungtinė Karalystė, Fishtoft, tėvai - D. J. ir A. R., įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). ( b. l. 59).
Iš 2013-06-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties matyti, kad nutartimi patvirtinta ieškovės A. R. ir atsakovo D. J. taikos sutartis su sąlygomis: 1) nepilnamečio vaiko M. J., gim. 2011-04-03, gyvenamoji vieta nustatoma su atsakovu - tėvu D. J.; 2) A. R. ir D. J. nustato tokią bendravimo su vaiku tvarką: iki vaiko pilnametystės A. R. bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18.00 vai. iki sekmadienio 18.00 vai. bei visą liepos mėnesį nuo pirmosios su vaiku buvimo dienos iki paskutinės su vaiku buvimo dienos, taip pat Motinos dieną, A. R. gimimo dieną, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją, antrąją Naujųjų metų dieną nuo 10.00 vai. iki 18.00 val.; iki vaiko pilnametystės A. R. bendrauja su vaiku kiekvieną neporinių metų Šv. Kalėdų abi dienas, Šv. Velykų abi dienas, vaiko gimimo dieną, D. J. bendrauja su vaiku kiekvieną porinių metų Šv. Kalėdų abi dienas, Šv. Velykų abi dienas, vaiko gimimo dieną; A. R. nustatytu laiku paima vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžina vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. Klausimus dėl bendravimo su vaiku šalys suderina likus ne mažiau kaip dviem dienoms iki nustatyto bendravimo laiko;<...> 3) A. R. nepilnametės dukters M. J. išlaikymui moka po 400,00 Lt per mėnesį nuo 2013-07-01 iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant į D. J. banko sąskaitą už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Liepos mėnesį, vaikui būnant pas motiną, A. R. teikia vaikui išlaikymą natūra, nemokėdama išlaikymo pinigais; 4) A. R. pripažįsta, kad M. J. įsiskolinimas 2013-06-30 dienai yra 2 600,00 Lt, kuriuos A. R. įsipareigoja sumokėti per 26 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, mokant po 100,00 Lt per mėnesį, pinigus pervedant į D. J. banko sąskaitą (1 t., b. l. 20-21, 52-53).
Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad D. J. 2013-11-15 pranešė, kad 2013-11-14 apie 11 val. telefonu susisiekė su jo dukters motina A. R., kuri nurodė, kad mažametė dukra M. J., gim. 2011-04-03, yra su ja užsienyje, kad ji dukrą žada auginti pati ir jos grąžinti jam neketina. Pagal 2013-06-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį M. J. gyvenamoji vieta yra nustatyta su juo ir be jo sutikimo A. R. negalėjo dukters niekur išvežti. Prašo sugrąžinti dukrą (1 t., b. l. 1).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta vieta - Klaipėdos lopšelis darželis „(duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) m., iš kurio 2013 m. spalio 30 d. apie 12.00 val. A. R. paėmė savo mažametį vaiką - dukrą M. J. (1 t., b. l. 12-16).
Iš pranešimo į Paieškomų asmenų registrą ir Informacijos apie pretendentą paieškos rezultatų matyti, kad 2013-11-18 16:12 paskelbta M. J. paieška (1 t., b. l. 66, 67-68)
Iš susirašinėjimo FACEBOOK svetainėje tarp D. J. ir A. R. matyti, kad D. J. su A. R. „Facebook“ bendravo 2013-10-25, 2013-10-27, 2013-10-28 D. J. teiravosi, kaip A. R. sekėsi kelionė. 2013-11-05 D. J. prašo A. R. prisijungti prie „Skype“, nes nori pabendrauti su M., prašo duoti telefono numerį, nes nežino, kaip susisiekti su dukra. 2013-11-05 A. R. atsako, kad prie kompiuterio nesėdi, tegul jis nepergyvena, kitos savaitės gale vaiką parveš, nurodo savo telefono numerį. D. J. užsimena apie pinigus vaikui išlaikyti pervedimą, A. R. atsako, kad kai grąžins vaiką, tada ir perves, ir pasą atiduos. 2013-11-14 A.R. prašo D. J. paskambinti į nurodytą anglišką telefono numerį. D. J. atsako, kad nesupranta, kodėl į anglišką. 2013-11-15 A. R. nurodo, kad jai apribotos motinystės teisės nėra, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su juo tik todėl, kad ji Lietuvoje neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos. Tai ne teismo sprendimas, o tik taikos sutartis. Ji turi darbą, gyvenamąją vietą, vaikas eis į darželį, finansinė padėtis stabili, viską įrodys dokumentais ir vaikas liks pas ją. D. J. neturi teisės skelbti apie ją melagingos informacijos. Jis gali skelbti jos paiešką per Interpolą, bet jis tuo nieko nepasieks, tik gali skaudžiau nukentėti, nes yra Anglijoje paieškomas už dar baisesnį nusikaltimą, o jeigu atvažiuos pasiimti vaiką, bus sulaikytas. Tad tegul atšaukia visas instancijas. 2013-12-19 A. R. klausia D. J., ko jis iš jos nori, kodėl neleidžia su dukra ramiai gyventi. Tegul jis tvarko dukrai dantis, auklėja normaliai, nes yra kaip laukinuke, tegul nenumeta jos tėvams ir darželiui. 2013-12-21 D. J. rašo, kad tegul A. R. atsigauna, grąžina vaiką jam, nes mažylę traumuoja. A. R. nepasislėps, ją ras, o kai ras - verks. Neatleis jai niekada. 2013-12-22 A. R. atsako, kad jos niekas ir neieško, nes jau būtų radę, liepia palikti jas ramybėje. D. J. atsako, kad ieško ir dar kaip. Kol kas tegul džiaugiasi, nes bet kuriuo momentu gali tekti verkti - „pribrido“, už savo darbus gaus atsakyti. 2013-12-30 A. R. prašo sudaryti taikos sutartį, po ko D. J. galės matytis su dukra. 2014-01-31 A. R. nurodo, kad žino, kad D. J. vėl žaidžia beprasmius žaidimus su tomis paieškomis, tegul nustoja, nes jeigu bylinėsis, viskas bus jos naudai. Ji turi tik vieną prasižengimą, kad nevykdė teismo sprendimo ir išsivežė vaiko be tėvo leidimo. Ji turi vaiko pasą ir gimimo liudijimą, o jis - ne. 2014-02-18 A. R. liepia jas palikti ramybėje, tegul nustoja vaikščioti žmonės į jos šeimą ir kalbėti, kad skelbs paiešką per Interpolą. Ji gyvena Lietuvoje, ir jeigu nesugeba paskelbti respublikinės paieškos, tuo labiau nesugebės paskelbti europinės. D. J. atsako, kad gerai, nebekariaus, kažkaip susitars, jog Melita tėtį matytų ir neužmirštų, klausia, ką A. R. siūlo. 2013-02-23 A. R. atsako, kad tegul D. J. pasirašo taikos sutartį, kurią patvirtintų teismas, nes nebeleis dukters atimti iš jos. Tik tuomet D. J. pamatys vaiką. Jai nieko nereikia, tik kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja ir pats tegul įrašo alimentų sumą. 2014-03-03 D. J. atsakydamas prašo A. R. sugrįžti ir kartu aptarti bei sudaryti taikos sutartį. Jis taip pat nori pamatyti Melitą, tad galėtų parvežti ir ją ar bent leisti per „Skype“ pabendrauti. Klausia, kaip ji galinti iš vaiko atimti tėtį ir siekti, kad vaikas jį užmirštų. Dar kartą prašo susitikimo su Melita, nes nori bendrauti ir matyti savo dukrą. 2014-03-12 A. R. atsako, kad jos nereikia, tam yra jos advokatas. Jei nori pamatyti savo dukrą, tegul jis viską sutvarko iki vaiko gimtadienio. 2014-03-18 A. R. klausia, ką D. J. planuoja, nes ji buvo netoliese, bet „kažaip“ pas jį neužsuko, siūlo nebežaisti, nes tik D. J. rankose yra vaiko pasąmonė, ar ji pamirš tėtį ar ne. D. J. atsako, kad tai paskutinis A. R. šansas parvežti dukrytę, juk būtų labai nemalonu gauti bausmę iki dviejų metų. Prašo susiprotėti, kol nevėlu. 2014-03-19 A. R. atsako, kad suprato, kad dėl sutarties D. J. blefavo, tad tegul dabar bando surasti adatą šieno kuopetoje - pasikeis adresą, telefono numerį ir t.t. ir tikrai vaiko neatgaus. 2014-04-23 D. J. rašo, kad A. R. siekia, kad vaikas visai nebeatsimintų tėčio, atėmė iš vaiko viską, ką ji mylėjo, apie vaiką A. R. negalvoja. 2014-05-02 A. R. prašo D. J. sudaryti taikos sutartį ir viskas bus baigta, nes čia visi įstatymai už ją - net policija buvo, Interpolas, matė puikias vaiko gyvenimo sąlygas. Interpolas parašė puikią ataskaitą Lietuvai ir bylą uždarė. Tegul galvoja greitai, nes vaikas jos vyrą jau vadina tėčiu. D. J. atsako, kad gyvenimas A. R. užjos darbelius nubaus, lazda turi du galus ir labai gaila, kad ji taip elgiasi su juo ir su Melita. 2014-05- 07 A. R. klausia D. J., ar jis nenori mergytės apkabinti, pabučiuoti, tad tegul greičiau pasirašo taikos sutartį ir tegul negalvoja, kad jis gali jai atkeršyti ar „įkasti“ - šioje šalyje visi stovi už ją. D. J. atsako, kad ji negrįš, kada „užplauks“, jis teismus jau praėjo ir turi sutartį, kurios ji nevykdo, tegul ji atsipeikėja. Jis nuo pat pradžių buvo už tai, kad ji augintų dukrą, bet ji pati bėgo nuo vaiko, dėl jo neturėjo jokio rūpestėlio. A. R. atsako, kad jai gaila, kad D. J. nenori dukters taip elgdamasis. Ji nevykdo - uždės baudą, išsimokės ir vėl gyvens - maža čia problema. D. J. atsakydamas klausia, kad kaip bus, kai ją paliks jos vyras - ką tada darys, vėl jam atiduos vaiką? 2014-05-10 D. J. prašo atsiųsti vaiko nuotraukų, prašo leisti bendrauti su mažyle per „Skype“, nurodo, kad apie taikos sutartį daugiau tarp jų kalbos nebebus. 2014-05- 12 A. R. atsisako leisti dukrą bendrauti ir matytis su D. J., nes jis atsisako pasirašyti sutartį, rašo, kad dukrai pas ją labai gerai, o jis tik išleis tūkstančius teismui ir nieko nepasieks. 2014-05-13 D. J. atsako, kad ją prakeikia, kad ji dešimtbalėje sistemoje yra nulio vietoje, pažada dar su ja susitikti, tik tegul ji to susitikimo nori mažiausiai (1 t., b. l. 125-143, 2 t., b. l. 20- 22).
Iš bilietų kopijų matyti, kad A. R. internetu užsakė du lėktuvo bilietus per Ryanair skrydžių bendrovę maršrutu Riga-London-Stansted. Išvykimo data ir laikas 2013-11-13 22:05 val., keleiviai -A. R. ir M. J. (1 t., b. l. 146-147).
Iš Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pranešimo ir prašymo Europos sveikatos draudimo kortelei gauti kopijos matyti, kad A. R. 2013-10-30 kreipėsi ir pateikė nustatytos formos prašymą Europos sveikatos draudimo kortelei gauti asmeniškai sau ir nepilnametei dukrai M. J.. Europos sveikatos draudimo kortelė jai buvo išduota 2013-10-30 (1 t., b. l. 150, 151-152).
Iš nutarimo skelbti įtariamojo paiešką matyti, kad 2013-12-12 ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbta įtariamosios A. R. paieška (1 t., b. . 155).
Iš pranešimo matyti, kad 2013-12-13 Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK paskelbta paieška ir pradėta paieškos byla Nr. (duomenys neskelbtini) A. R. ( 1 t., b. l. 158).
Iš 2012-12-12 pranešimo Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybai matyti, kad Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK prašo nustatyti A. R. ir M. J. gyvenamosios vietos adresą ( 1 t., b. l. 153).
Iš 2014-03-28 Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pranešimo matyti, kad iš Interpolo Jungtinės Karalystės nacionalinio biuro gautas pranešimas, kad policijos pareigūnai 2014-03-18 patikrino adresą (duomenys neskelbtini) ir turėjo pokalbį su A. R., kuri informavo pareigūnus, kad šiuo adresu gyvena su dukra M. J. ir draugu nuo 2013-11-13. Kartu gyvena ir draugo tėvai. Ji turi pastovią darbo vietą ir turi galimybę išlaikyti save ir dukrą. A. R. žinojo, kad pagal Klaipėdos miesto teismo nutartį M. J. gyvenamoji vieta yra nustatyta su tėvu D. J., tačiau po teismo buvo sutrikusi ir negalėjo dukters perduoti tėvui. A. R. pareigūnams pateikė savo mobilaus telefono numerį, tačiau nesutiko, kad šis telefono numeris būtų perduotas Lietuvos pareigūnams ar M. J. tėvui D. J.. Ji sutiko pateikti savo elektroninio pašto adresą ir informavo, kad palaiko ryšius su D. J. telefonu kelis kartus per savaitę. Pareigūnai patikrino M. J. gyvenimo ir buities sąlygas ir dėl vaiko sveikatos ir gerbūvio pastabų neturi (1 t., b. l. 160).
Iš 2014-04-04 pranešimo matyti, kad nustačius A. R. buvimo vietą, A. R. paieška bei jos paieškos byla nutrauktos (1 t., b. l. 159).
Iš 2014-05-30 Teisinės pagalbos prašymo ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijoms matyti, kad prašoma Jungtinės Karalystės teisėsaugų institucijų teikti A. R. pranešimą apie įtarimą, ją apklausti įtariamąja nurodytais klausimais, įteikti A. R. šaukimą atvykti nustatytu laiku procesinių veiksmų atlikimui į Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK ir įteikti ikiteisminio tyrimo pareigūno kontaktus dėl kitos atvykimo datos suderinimo ( 1 t., b. l. 161-162).
Iš ieškinio kopijos matyti, kad 2015-06-26 Klaipėdos rajono apylinkės teisme gautas A. R. (L.) ieškinys atsakovui D. J. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo (2 t., b. l. 7-10).
Iš Klaipėdos lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo „Dėl M. J.“ matyti, kad M. J. šią įstaigą lankė nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. Tuo metu M. augino tėtis D. J.. Į darželį vaiką atveždavo tėtis arba močiutė A. J., kuri šiame lopšelyje-darželyje dirba auklėtoja. M. glaustydavosi prie savo tėčio, abu šiltai bendraudavo. Vaikas visada būdavo prižiūrėtas: švari, tvarkingi rūbeliai, darželio šventėms papuošta, aprūpinta visomis higienos ir ugdymo priemonėmis. Kai tėčiui būdavo laisvadieniai, mergaitė darželio nelankydavo. Mergaitės mama A. R. buvo keletą kartą į darželį atėjusi, tačiau M. pasiekimais ar renginiais įstaigoje nesidomėjo ir nedalyvavo (2 t., b. l. 30).
Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrėta UAB „Nefridos klinika“ pateikta M. J. sveikatos istorija Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad kortelėje surašytos vaiko vakcinavimo datos, 2012-03-13 išrašai iš VŠĮ Klaipėdos vaikų ligoninės, 2012-09-03, 2012-10-04, 2012-11-26, 2012-12-10 apsilankymai pas gydytoją ir tyrimų išvados.
2013-03-05 pateiktas Klaipėdos vaikų ligoninės oloringologo medicininis išrašas ir tyrimų duomenys. Kiti apsilankymai pas gydytoją užfiksuoti 2013-03-07, 2013-03-08, 2013-03-13, 2015-05-08; 2013-06-14 padarytas įrašas apie tai, kad pateikiama pažyma Klaipėdos r. VTAS bei pridėta šio išrašo kopija (2 t., b. l. 35-37).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 245 straipsnyje numatyta baudžiamojo nusižengimo normos saugoma vertybė – teismų sprendimų privalomumas. Įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis).
Pagal BK 245 straipsnį nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Teismo sprendimo nevykdymas – tai susilaikymas nuo teismo sprendimu paskirtos pareigos vykdymo, turint objektyvią galimybę ją įvykdyti. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 245 straipsnį trauktinas tik toks asmuo, kuris yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymą ir kuris veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėdamas. Teismų sprendimai BK 245 straipsnio prasme yra procesiniai dokumentai, kurių formos gali būti sprendimai ar nutartys (civilinėse bylose) ir nuosprendžiai arba nutartys (baudžiamosiose bylose). Taigi pagal BK 245 straipsnį atsakomybė kyla, kai asmuo nevykdo nurodymų, jam nustatytų įsiteisėjusiame teismo procesiniame dokumente. (kasacinės nutartys Nr. 2K–7/2009, 2K–636/2010).
Teismas konstatuoja, kad kaltinamoji A. R. (L.) nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis t. y. A. R., žinodama, kad 2013-06-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi jos mažametės dukters M. J., gim. 2011-04-03, gyvenamoji vieta nustatyta sujos tėvu D. J., 2013 m. spalio 30 d., apie 12.00 val. pasiėmė dukrą M. J. iš lopšelio - darželio „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) mieste ir pažeisdama minėtą teismo nutartį, be tėvo žinios ir leidimo, 2013m. lapkričio 13 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, išsivežė M. J. į savo gyvenamąją vietą užsienyje, adresu: (duomenys neskelbtini) ir vaiko teisėtam atstovui iki 2015-08-19 negrąžino. Nusikalstamos veikos objektas teismų sprendimų vykdymo tvarka, teisingumo institucijų, valstybės autoritetas, papildomas objektas – asmenų teisės ir laisvės. Nusikalstamos veikos sudėtis formali, nereikalaujanti pasekmių. Objektyvioji pusė pasireiškė neveikimu, t. y. teismo sprendime nurodytų įpareigojimų vaiko ir tėvo teisių būti kartu suvaržymu, atviru atsisakymu jį vykdyti. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamosios A. R. (L.) veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 156 straipsnio 2 dalį
BK 156 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo mažamečio vaiko pagrobimą arba naujagimio sukeitimą. BK 156 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę tėvui, motinai ar artimam giminaičiui, pagrobusiam savo ar savo artimųjų mažametį vaiką iš vaikų įstaigos arba asmens, pas kurį vaikas teisėtai gyveno.
„Vaiko pagrobimu laikomi tyčiniai neteisėti veiksmai, susiję su apgaulės būdu, piktnaudžiaujant pasitikėjimu ar bet kokiu kitu būdu padarytu svetimo mažamečio vaiko paėmimu kaltininko žinion iš tėvų, globėjų ar vaikų įstaigos ir perkėlimu į kitą vietą, turint tikslą jį laikyti savo nuožiūra toje vietoje. <...> įstatymo leidėjas nesieja padarytos veikos kvalifikavimo nei su tam tikrais tikslais, nei su vaiko pagrobimo pabaiga, nei su konkrečiais padariniais. Taigi vaiko pagrobimas, kaip nusikaltimas, yra baigtas nuo jo paėmimo iš tėvų, globėjų ar vaikų įstaigos, prieš pastarųjų valią ar be jų žinios, turint tikslą laikyti jį savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, kiek laiko tokiomis aplinkybėmis paimtas vaikas laikomas kaltininko žinioje.“ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-7-127/2008).
Analizuojant BK 156 straipsnio dispoziciją pažymėtina, kad vaiko pagrobimo veikos esmę sudaro tai, kad tokia nusikalstama veika pažeidžiami ne tik vaiko interesai, laisvė, bet ir kitų asmenų, kurie turi teisiškai apibrėžtus ar kitokius ryšius su vaiku, interesai. Veika kvalifikuojama kaip BK 156 straipsnyje numatytas nusikaltimas nustačius, kad nusikalstamoje veikoje dalyvaujantys asmenys tai žinojo, tai suvokė ir to siekė, nepriklausomai nuo tokių veiksmų atlikimo motyvų ir tikslų (jeigu veikoje nėra būtinojo reikalingumo požymių). Nustačius, kad vaikas buvo pagrobtas tėvo, motinos ar artimo giminaičio iš vaikų įstaigos arba asmens, pas kurį vaikas teisėtai gyveno, veika kvalifikuojama pagal BK 156 straipsnio 2 dalį.
Teismas konstatuoja, kad kaltinamoji A. R. (L.) pagrobė savo mažametį vaiką iš asmens, pas kurį vaikas teisėtai gyveno t. y. 2013 m. spalio 30 d., apie 12.00 val. A. R. (L.) paėmė savo mažametį vaiką - dukrą M. J., gim. 2011-04-03, iš lopšelio - darželio „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) mieste ir pažeisdama 2013-06-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį, kuria vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta sujos tėvu D. J., be tėvo žinios ir leidimo, 2013 m. lapkričio 13 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, išsivežė dukrą M. J. į savo gyvenamąją vietą užsienyje, adresu: (duomenys neskelbtini). Nusikalstamos veikos objektas vaiko teisė gyventi kartu su savo tėvais ar kitais teisėtais savo atstovais, teisė augti šeimoje, vaiko laisvė, papildomas objektas – tėvų, globėjų teisės ir interesai. Nusikalstamos veikos sudėtis privilegijuota. Objektyvioji pusė pasireiškė veikimu, t. y. vaiko pagrobimu. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamosios A. R. (L.) veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 156 straipsnio 2 dalį.
Byloje gautas kaltinamosios ir nukentėjusiojo prašymas atleisti A. R. (L.) nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius pagal LR BK 38 straipsnį.
BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:
2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir
3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir
4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.
Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas nurodė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-01-24 patvirtino taikos sutartį (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo (įsiteisėjo 2017-02-03), kurioje nukentėjusysis D. J. susitaiko su kaltinamąja A. R. (L.), be to tam neprieštaravo prokurorė ir vaiko teisių apsaugos tarnyba.
Kaltinamoji A. R. (L.) prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, su nukentėjusiuoju susitaikė, jis civilinio ieškinio nereiškė. Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamoji padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, viena priskiriama prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimų, kita priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų (BK 12 straipsnis), ji administracine tvarka nebausta, neteista, augina tris nepilnamečius vaikus, psichikos sveikatos centre neregistruota, dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiuoju susitaikė, jis pretenzijų neturi, vaiko gyvenamosios vietos klausimas išspręstas teisėtomis civilinėmis priemonėmis, ginčo nebėra, tėvas turi galimybę bendrauti su dukra.
Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų, anksčiau ji nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusi su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 156 straipsnio 2 dalį, 245 straipsnį jai susitaikius su nukentėjusiuoju D. J., baudžiamąją bylą nutraukiant.
Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 262–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,
nusprendžia:
A. R. (L.) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 156 straipsnio 2 dalį vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais jai susitaikius su nukentėjusiuoju D. J. ir baudžiamąją bylą Nr. 1-2-144/2017 nutraukti.
A. R. (L.) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais jai susitaikius su nukentėjusiuoju D. J. ir baudžiamąją bylą Nr. 1-2-144/2017 nutraukti.
Išaiškinti A. R. (L.), jog jeigu ji per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu A. R. (L.) per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.