Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-10-07 · Administracinė byla Nr. I-5552-583/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-07
Bylos Nr.
I-5552-583/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00983-2019-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Remigijus Arminas
Pareiškėjas
G. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5552-583/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00983-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 7 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Remigijus Arminas,sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,

2019 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2) teigia, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 20 d. iki 2019 m. balandžio 10 d. buvo laikomas kamerų tipo patalpose Pravieniškių PN-AK. Minėtose patalpose įrengti tupimi tualetai, naudojimasis kuriais žemino jo orumą. Pažymi, kad dėl kalinimo kamerų tipo patalpose jis retai judėdavo, todėl užkietėjo viduriai. Siekiant išsituštinti tekdavo tupėti apie 20–30 min., todėl dažnai nutirpdavo kojos, būdavo nepatogu.

Pareiškėjo nuomone, tokių tualetų įrengimas žemina žmogaus garbę bei orumą, prieštarauja Lietuvos higienos normų reikalavimams, neatitinka žmogaus fiziologinių poreikių, sukėlė dvasinių bei fizinių išgyvenimų. Teigia, jog dėl minėtų aplinkybių patyrė neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 8–11) nurodė, kad nesutinka su skundu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog pareiškėjas Pravieniškių PN-AK 1-ajame sektoriuje už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus ginčo laikotarpiu atliko nuobaudas kamerų tipo patalpose. Pravieniškių PN-AK pažymi, jog kamerų tipo patalpų sanitariniuose mazguose yra po vieną tupimą klozetą ir praustuvę. Laisvės atėmimo vietų ir patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 7.6 punktas nustato, jog klozetas gali būti ir tupimas.

Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas, atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK 1-ajame sektoriuje, į pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl patiriamo diskomforto, privatumo neužtikrinimo, dvasinių išgyvenimų, depresijos, psichologinio sukrėtimo, kurių atsiradimui įtakos galėjo turėti netinkamos kalinimo sąlygos, nesikreipė. Taip pat ginčo laikotarpiu pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje jokių įrašų nėra.

Pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (neveikimu) padarė nuteistajam žalos. Pareiškėjas nurodė tik bendrą prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau neįvardijo, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma atlyginti žala, reikalavimo nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Skundo argumentai yra nekonkretus bei deklaratyvūs, todėl akivaizdu, jog skundas yra nepagrįstas.

Teismas 2019 m. birželio 13 d. nutartimi nutarė administracinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas G. M. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti neturtinę žalą, jo teigimu, atsiradusią dėl kalinimo Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpose, neatitinkančiose Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų.

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 20 d. iki 2019 m. balandžio 10 d. buvo kalinamas kamerų tipo patalpose, kurių sanitariniuose mazguose įrengti tik tupimi klozetai.

Remiantis Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019 m. gegužės 23 d. pažymoje Nr. 41-7164 „Dėl nuteistojo gyvenamų patalpų“ (b. l. 13) pateiktais duomenimis, nustatyta, jog pareiškėjas: 1) nuo 2019 m. kovo 20 d. iki 2019 m. kovo 22 d. buvo laikomas karantino patalpoje Nr. II; 2) nuo 2019 m. kovo 22 d. iki 2019 m. balandžio 9 d. buvo laikomas kameroje Nr. 7. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje tarp proceso šalių nėra ginčo, jog Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpų sanitariniuose mazguose yra įrengti tupimi klozetai (b. l. 14).

Pareiškėjas skunde teigia, jog tupimo klozeto įrengimas sanitariniame mazge prieštarauja Lietuvos higienos normoms. Pataisos namų visuomenės sveikatos saugos reikalavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtoje Lietuvos higienos normoje nėra nustatyti kalėjimų tipo patalpose esančių sanitarinių mazgų įrengimui keliami reikalavimai. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 10 punkte nustatyta, jog Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punktas teigia, jog, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 10.4 punktas reglamentuoja, jog drausmės izoliatorių ar kamerų tipo patalpose privalo būti įrengtas sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti tupimas) ir praustuvė. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog teisės aktai numato, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose esančiuose sanitariniuose mazguose gali būti įrengiamas ir tupimas klozetas. Paminėtina, jog analogiškos pozicijos savo jurisprudencijoje laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1832-502/2018).

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta pareiškėjo nurodomų neteisėtų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, veiksmų ar neveikimo laikant pareiškėją kamerų tipo patalpose laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 20 d. iki 2019 m. balandžio 10 d. Nenustačius institucijos neteisėtų veiksmų kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo kilti viešajai civilinei atsakomybei, todėl kitų sąlygų civilinei atsakomybei kilti egzistavimas plačiau nenagrinėtinas. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punkto pagrindu nenustačius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–88 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas Remigijus Arminas