- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-17
- Bylos Nr.
- I-2977-426/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01490-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- R. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, kurią atstovauja Šiaulių tardymo izoliatorius, Pravieniškių pataisos namai - atviroji kolonija, Kauno tardymo izoliatorius, Lukiškių tardymo izoliatorius - kalėjimas ir Kybartų pataisos namai, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. G. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-2) prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Paaiškino, kad nuo 2008-02-06 yra suimtas ir laikomas įvairiuose įkalinimo įstaigose. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarime Nr. 14 buvo nustatyta, kad paros maitinimo išlaidos vienam asmeniui yra 4,7 Lt. Praėjo daugiau nei 10 m. ir per tą laiką maisto kainos padidėjo 2 kartus, tačiau suimtiesiems ir nuteistiesiems skiriama paros maitinimo išlaidų suma nebuvo padidinta. Per tą laiką maisto kokybė tik prastėjo, trūksta šviežių daržovių, salotų. Teikiami agurkai ir kopūstai surūgę. Į maisto racioną neįtraukti vaisiai ir daržovės. Košės prastos kokybės, jose nėra vitaminų, mineralų, baltymų it t. t. Dėl nepilnaverčio maisto pareiškėjui nusilpo imunitetas, pablogėjo sveikata, prasidėjo depresija, sutriko bendravimas, kankina įvairios ligos. Be to, jaučiasi diskriminuojamas, kadangi jo vienos paros maitinimui skirta 4,7 Lt, o kalinčioms moterims – didesnė suma. Taip pat asmenims, laikomiems Pabradės pabėgėlių centre skiriama 6,7 Lt vienos paros maitinimui.
Pareiškėjas teismo posėdyje dalyvauti nepageidavo (b. l. 153).
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių tardymo izoliatorius (toliau – Šiaulių TI) atsiliepime (b. l. 31–36) nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas periodiškai nuo 2008-02-08 iki 2010-04-08. Tuo laikotarpiu asmenys buvo maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintus valgiaraščius. Šiaulių apskrities valstybinės maisto veterinarijos tarnyba 2009-06-30 atliko patikrinimą, kurio metu, be kita ko, nustatė, kad Šiaulių TI patiekalai pagaminti laikantis receptūros ir technologinių aprašymų. Duomenų apie tai, kad pareiškėjui būnant Šiaulių TI buvo teikiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančios energetinės vertės maitinimas, įstaiga neturi. Pareiškėjas tokių duomenų taip pat nepateikia.
Atsakovės atstovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 37–38) nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad įstaigoje valgiaraščiai, parengti Valstybinio aplinkos sveikatos centro, atitinka LR Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintas Fiziologines mitybos normas asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Pažymi, kad 2013-12-19 atlikus maisto laboratorinius tyrimus nustatyta, jog nedirbančių vyrų 2013-12-18 paros maisto davinio energetinę vertę sudaro 2 856 kcal. Įstaigos darbuotojai griežtai vadovaujasi galiojančiais teisės aktais ir jų nuostatomis, tinkamai ir teisėtai veikia. Šiuo konkrečiu atveju nėra būtinos LR civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Atsakovės atstovo Lukiškių TI-K atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kybartų pataisos namai atsiliepime (b. l. 42-44 nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmę aprūpinami maistu nemokamai pagal fiziologines mitybos normas, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR civilinio kodekso 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų PN. Tvirtina, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, Kybartų pataisos namai laikėsi nustatytos tvarkos.
Atsakovės atstovo Kybartų pataisos namų atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepime (b. l. 49–52, 53–56) nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad valgiaraščiuose nurodyti patiekalų pavadinimai ir svoris, dienos maisto davinio cheminė sudėtis ir energetinė vertė Pravieniškių PN-atvirojoje kolonijoje užtikrinami. Nuo 2011-02-01 iki 2013-10-28 esminių įstaigos valgyklos veiklos trūkumų nenustatyta, priešingai, Kauno visuomenės sveikatos centro 2012-11-05 Patikrinimo akte Nr. 36-1885(7) nustatyta maisto davinio energetinė vertė 2 120,4 kcal, didesnė nei numatyta valgiaraštyje (2 017 kcal), todėl pareiškėjo teiginys, kad įstaigoje nebuvo užtikrinta maisto energetinė vertė nepagrįsta. Pravieniškių PN-atvirojoje kolonijoje pareiškėjas nedirbo, todėl buvo maitinamas pagal nedirbantiems vyrams patvirtintą valgiaraštį. Teisingumo ministro 2002-09-23 įsakyme Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nustatyta, kad vienam nedirbančiam vyrui, laikomam laisvės atėmimo vietoje, paros maitinimo išlaidų norma buvo nustatyta nuo 3,5 Lt iki 5 Lt. Įstaiga užtikrino šio reikalavimo vykdymą. Pareiškėjas nuo 2008-06-03 iki 2012-04-19 į Psichologinės tarnybos specialistus dėl pablogėjusios emocinės būklės, kuri būtų susijusi su įstaigos gaminamo maisto kokybe nesikreipė. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui.
Atsakovės atstovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kauno tardymo izoliatorius (toliau – ir Kauno TI) atsiliepime (b. l. 120-122) nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjo kalinimo laikotarpiu nuo 2012-04-19 iki 2013-11-15 maisto tiekimą nustatė Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 5 p. Suimtieji tardymo izoliatoriuje gauna nemokamą maitinimą, kurio normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Be to, suimtieji turi teisę įsigyti maisto produktų Kauno TI parduotuvėje. Pažymėjo, kad pareiškėjo pareiškimų, prašymų, skundų dėl maitinimo nebuvo gauta. Atkreipė dėmesį, kad nustatant maitinimosi normas pagal besimaitinančių amžių, lytį ir kitus požymius diskriminavimo nebuvo, todėl pareiškėjo skundo dalis dėl diskriminavimo maitinant suimtuosius neturi pagrindo. Darė išvadą, kad Kauno TI pareigūnų veiksmai teikiant maitinimą buvo teisėti, pareiškėjas neturtinės žalos buvimo neįrodė, jo prašymas atlyginti žalą yra nepagrįstas.
Atsakovės atstovo Kauno tardymo izoliatorius atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje spręstinas ginčas dėl skundo reikalavimo priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, kurią atstovauja Šiaulių tardymo izoliatorius, Pravieniškių pataisos namai - atviroji kolonija, Kauno tardymo izoliatorius, Lukiškių tardymo izoliatorius - kalėjimas ir Kybartų pataisos namai, 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.
Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytų valdžios institucijų veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).
Atsakovo atstovai Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija prašė reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.125 str. 8 d. reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 str. 2 d.). Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiškėjo skundo padavimo dienos. Pareiškėjas skundą teismui padavė 2015-03-02 (pagal išsiuntimo datą ant voko, b. l. 6) ir reikalavimui dėl žalos atlyginimo iki 2012-03-02 praleido ieškinio senaties terminą.
Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas sirgo, ar kas nors atėmė jam galimybę anksčiau kreiptis į teismą, tame tarpe skundą teismui išsiųsti paštu. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Tuo pripažįstama, kad pareiškėjas teisę į žalos atlyginimą turi nuo 2012-03-02, o laikotarpiui iki 2012-03-01 įskaitytinai jis praleido senaties terminą. Konstatuotina, kad pareiškėjas praleido 3 metų senaties terminą reikalavimams dėl įkalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2008-02-08 iki 2010-04-08.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2008-06-05 iki 2012-04-19 bausmę atliko Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. Byloje nėra duomenų, kad minėtų laikotarpiu būtų buvę nustatyti valgyklos veiklos trūkumai. Kauno visuomenės sveikatos centras 2012-11-05 patikrinimo aktu Nr. 36-1885(7) konstatavo, kad įstaigoje laikomų asmenų maitinimas vykdomas pagal valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-04-29 įsakymu Nr. V-138. Atitinkamai nebuvo nustatyti pažeidimai (b. l. 77-79). Be to, Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Psichologinės tarnybos pažyma patvirtinta, kad laikotarpiu nuo 2008-06-03 iki 2012-04-19 pareiškėjas nesikreipė dėl pablogėjusios emocinės būklės, kuri būtų susijusi su įstaigoje gaminamo maisto kokybe (b. l. 57).
Lukiškių TI-K nurodė, kad įstaigos darbuotojai griežtai vadovaujasi galiojančiais teisės aktais ir jų nuostatomis, maitinimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Be to, pateikė tyrimų protokolą Nr. 9749 Ch (b. l. 39) iš kurio matyti, kad nedirbančių vyrų maitinimas 2013-12-18 iš esmės atitinka teisės aktų reikalavimus.
Kybartų pataisos namai nurodė, kad maitinimas vykdomas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Minėtus teiginius grindžia 2015-03-24 tarnybiniu pranešimu (b. l.46) ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriaus 2015-02-04 protokolu Nr. Ch-K106 (b. l. 47).
Kauno tardymo izoliatorius patvirtino, kad maitinimas vykdomas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Iš Kauno miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo aktų matyti, kad maitinimas atitinka teisės aktų reikalavimus, pažeidimų nenustatyta (b. l. 136-151).
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs skundus dėl netinkamo maitinimo, taip pat, nenustatyta jokių kitų aplinkybių, kurios leistų teigti, kad nesilaikyta teisės aktų reikalavimų. Teismas sprendžia, kad nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo nurodyti padariniai t. y. žala atsirado dėl atsakovės atstovų veiksmų.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įst. 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškėjo R. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.