Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Laima Borkovskienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Deimantės Banaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 05-2-00121-15 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Kelmėje, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 10 klasių išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB ,,Armanera“ vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. K. vengė atlikti Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendžiu skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią turėjo įvykdyti per aštuonis mėnesius (iki 2015 m. kovo 25 d.), t. y. 2014 m. spalio 13 d. Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriuje supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, tačiau nebuvo atvykęs nei į vieną užsiėmimą dėl teismo skirtos baudžiamojo poveikio priemonės.

Kaltinamasis R. K., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 243 str., kaltu prisipažino visiškai ir nurodė (31-32 b. l.), kad datos neprisimena, nes įvykis buvo seniai. Žino, kad buvo praeiti metai, kai susipyko su tuometine savo sugyventine L. B.. Taip išėjo, kad jis prieš ją panaudojo fizinį smurtą. Vėliau Lijanos atsiprašė ir ši atleido bei jie susitaikė. Byla buvo nutraukta susitaikius, tačiau Kelmės rajono apylinkės teismas jam paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Jis apie tai buvo supažindintas probacijoje ir žinojo, kad reikia dalyvauti toje programoje, tačiau programos nelankė, nes dirbo miškuose ir važinėjo po visą Lietuvą, neturėjo kada lankyti programos. Apie tai, kad yra paieškomas žinojo, tačiau per darbus neturėjo, kada atvykti. Dirba UAB ,,Armanera“, kuri užsiima miškų kirtimu. Gailisi, kad nevykdė teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, pasižada ją vykdyti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. K. kaltė įrodyta.

Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus 2015 m. kovo 27 d. pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (5-6 b. l.) nurodyta, kad R. K. vengia vykdyti Kelmės rajono apylinkės teismo 2014-07-04 nuosprendžiu Nr. 1-186-496/2014 paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendžiu Nr. 1-186-496/2014 (9-11 b. l.) R. K., padaręs Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, baudžiamoji byla nutraukta; paskirta R. K. baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonę jis turi įvykdyti per 8 mėnesius.

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėjo Vidmanto Rudaičio 2014 m. liepos 25 d. patvarkymu (8 b. l.) nuosprendis dalyje dėl įpareigojimo R. K. vykdymui pateiktas Šiaulių apygardos (Kelmės rajono) probacijos tarnybai.

R. K. 2014 m. spalio 13 d. Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriui parašė sutikimą (12 b. l.) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

VšĮ Kelmės rajono psichikos sveikatos centro 2015 m. vasario 24 d. išduota pažyma Nr. 48 (13 b. l.) patvirtina, kad R. K. nedalyvavo smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Deimantės Banaitienės 2015 m. balandžio 21 d. nutarimu pripažintas R. K. įtariamuoju, įtariant jį padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 243 str., paskelbta įtariamojo R. K. paieška.

Lietuvos Respublikos BK 243 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 str. nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo.

Iš aptartų duomenų darytina išvada, kad kaltinamasis R. K. vengė atlikti Kelmės rajono apylinkės teismo 2014-07-04 nuosprendžiu skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią turėjo įvykdyti per aštuonis mėnesius, t. y. iki 2015 m. kovo 25 d., nebuvo atvykęs nei į vieną užsiėmimą dėl teismo skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, toks pasyvus jo elgesys, laikytinas vengimu atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. jis padarė baudžiamąjį nusižengimą ir tokia kaltinamojo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 243 str. dispoziciją.

Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis R. K. padarė baudžiamąjį nusižengimą, savo kaltę pripažino visiškai (31-32 b. l.), neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (52-53 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 1 p. bauda už baudžiamąjį nusižengimą – iki 50 MGL dydžio. Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto baudžiamojo nusižengimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str. ir 61 str. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę – praeityje neteistas (35 b. l.), baustas administracine tvarka (36-41 b. l.), dirba UAB „Armanera“, darbovietės administracija jį teigiamai charakterizuoja (44-47, 54 b. l.), nebuvimą jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, prokurorės siūloma bausmės rūšis – bauda – pripažįstama tinkama Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams pasiekti. Nors prokurorės siūlomos baudos dydis ir yra ženkliai mažesnis už baudžiamajame įstatyme numatytą bausmės vidurkį, tačiau kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma 15 MGL dydžio – 564,90 Eur – bauda. Kadangi R. K. ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos, ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (Lietuvos Respublikos BK 47 str., 54 str., 55 str., 64¹ str.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paskirta Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Deimantės Banaitienės 2015 m. lapkričio 23 d. nutarimu (33-34 b. l.), kaltinamajam R. K. paliktina ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p. ir 421 str., teismas

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 243 str. ir paskirti jam 15 MGL dydžio – 564,90 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 90 euro centų) – baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., R. K. paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 10 MGL dydžio – 376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 euro centų) – baudą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti R. K. panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Nustatyti, kad R. K. paskirtą baudą privalo sumokėti per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pateikti teismui. Vengiant baudą sumokėti savo noru ir nesant galimybės ją išieškoti, teismas gali baudą pakeisti areštu.

Išaiškinti R. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.