Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

2020-01-08 · Administracinė byla Nr. I1-338-279/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-08
Bylos Nr.
I1-338-279/2020
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00248-2019-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Nijolė Čekanauskienė (pirm.)
Pareiškėjas
D. Ž.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-338-279/2020Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00248-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 8 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Nijolė Čekanauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas D. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Panevėžio AVPK), 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 5 d. iki 2019 m. sausio 25 d. (su pertraukomis) buvo laikomas Panevėžio AVPK areštinėje netinkamomis sąlygomis. Nurodė, kad Panevėžio AVPK areštinėje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Panevėžio AVPK areštinėje sanitariniai mazgai buvo netinkamai įrengti, nes nebuvo jokių pertvarų. Sanitariniame mazge nebuvo veidrodžių. Panevėžio AVPK areštinėje nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra ir ventiliacija. Panevėžio AVPK areštinėje turėjo tik vienos valandos pasivaikščiojimą kiemelyje, o tai pažeidė jo teises. Dėl netinkamų laikymo sąlygų Panevėžio AVPK areštinėje pareiškėjas patyrė pakankamai gilius dvasinius, psichologinius išgyvenimus, pažeminimą, diskomfortą (b. l. 1-3).

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Panevėžio AVPK atsiliepime (b. l. 7-10) į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinėje buvo laikomas nuo 2018 m. kovo 5 d. iki 2019 m. sausio 25 d. (su pertraukomis). Nurodė, kad pareiškėjui buvo užtikrinta 5 kv. m gyvenamojo ploto norma (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Visose kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, nuo gyvenamosios paskirties ploto atskirtas 120–130 cm aukščio pertvara. Juose įrengta šalto vandens tiekimo sistema, turkiško tipo tualetai, praustuvės, veidrodžiai, tualetų reikmenų spintelė (lentynėlė). Kamerų sanitariniuose mazguose yra sumontuota atskira patalpų oro šalinimo sistema, kameras yra galimybė vėdint per langus, kurie atsidaro. Panevėžio AVPK areštinėje yra užtikrinama tinkama temperatūra. Panevėžio AVPK areštinėje suimtiesiems yra užtikrinta teisė vieną valandą pasivaikščioti gryname ore.

Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad nėra duomenų, kad atsakovas atliko veiksmus, kuriais sąmoningai siekė pareiškėjui sukelti dvasinius sukrėtimus ar skriaudą. Pareiškėjas neturtinės žalos nekonkretizavo, nepagrindė įrodymais. Panevėžio AVPK negavo skundų iš pareiškėjo dėl netinkamų laikymo sąlygų ar sutrikusios sveikatos. Pareiškėjas negalėjo patirti tokių išgyvenimų arba jie nepasiekė tokio laipsnio, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio taikymo požiūriu juos galima būtų įvertinti pinigine išraiška. Teigė, kad prašoma priteisti neturtinė žala per didelė ir neatitinka formuojamos teismų praktikos (b. l. 7-9).

Pareiškėjas atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimą (b. l. 51-53) nurodė, kad Panevėžio AVPK pateikti duomenys apie laikymo sąlygas Panevėžio AVPK areštinėje yra klaidingi.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų laikymo sąlygų Panevėžio AVPK areštinėje, atlyginimo.

Iš atsakovės atstovo atsiliepimo (b. l. 7), Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto 2019 m. rugsėjo 18 d. tarnybinio pranešimo (b. l. 13), asmens kortelės išrašo (b. l. 14–32), asmens paskirstymo į kameras išrašo (b. l. 33–35) duomenų nustatyta, kad pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinėje buvo laikomas nuo 2018 m. kovo 5 d. iki 2019 m. sausio 25 d. (su pertraukomis). Byloje esant tokiems duomenims apie pareiškėjo buvimo areštinėje datas, byloje sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 5 d. iki 2019 m. sausio 25 d. (toliau – ginčo laikotarpis).

Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos CK 6.271 straipsnio nuostatos. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Teismas, vertindamas laikymo sąlygas Panevėžio AVPK areštinėje, vadovaujasi oficialiais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. Pareiškėjas į bylą nepateikė jokių duomenų, kad atsakovės atstovo duomenys apie laikymo sąlygas Panevėžio AVPK arešinėje yra klaidingi.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose gyvenamasis plotas neatitiko nustatytų reikalavimų.

Policijos areštinėje laikomam asmeniui turintį tekti gyvenamąjį plotą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-247 patvirtintos ,,Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 58 punktas nustato, kad policijos areštinės kameroje vienam areštantui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).

Vadovaujantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 7, 13, 14–32, 33-35) esančiais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinėje buvo laikomas:

- 2018 m. kovo 5 d. kameroje Nr. 12, kurios plotas 12,17 kv. m, vienas, todėl pareiškėjui teko 10,88 kv. m ploto (12,17 – 1,29 = 10,88). Tą pačią dieną pervestas į Nr. 7 kamerą, kurios plotas 15,19 kv. m, kurioje laikytas su dviem asmenimis, todėl pareiškėjui teko 4,58 kv. m ploto (15,19-1,44 = 13,75 / 3 = 4,58 ). Nuo 2018 m. kovo 5 d. iki 2018 m. kovo 8 d. kameroje Nr. 7, kurios plotas 15,19 kv. m, kurioje laikytas su vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 6,88 kv. m ploto (15,19-1,44 = 13,75 / 2 = 6,88 ). Nuo 2018 m. kovo 8 d. iki 2018 m. kovo 15 d. kameroje Nr. 3, kurios plotas 21,38 kv. m, su dviem asmenimis, todėl pareiškėjui teko 6,73 kv. m ploto (21,38 – 1,18 = 20,20 / 3 = 6,73 ). Nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2018 m. kovo 19 d. kameroje Nr. 3, kurios plotas 21,38 kv. m, su vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 10,10 kv. m ploto (21,38 – 1,18 = 20,20 / 2 = 10,10 ).

-2018 m. lapkričio 5 d. kameroje Nr. 9, kurios plotas 11,70 kv. m, vienas, todėl pareiškėjui teko 10,88 kv. m ploto (11,70 – 1,39 = 10,88). Tą pačią dieną kameroje Nr. 3, kurios plotas 21,38 kv. m, su dviem asmenimis, todėl pareiškėjui teko 6,73 kv. m ploto (21,38 – 1,18 = 20,20 / 3 = 6,73 ). Toliau laikytas kameroje Nr. 3, kurios plotas 21,38 kv. m, su vienu asmeniui, todėl pareiškėjui teko 10,10 kv. m ploto (21,38 – 1,18 = 20,20 / 2 = 10,10 ).

-nuo 2018 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d. kameroje Nr. 1, kurios plotas 18,53 kv. m, su vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 8,62 kv. m ploto (18,53 – 1,29 = 17,24 / 2 = 8,62). Toliau laikytas toje pačioje kameroje su dviem asmenims, todėl pareiškėjui teko 5,75 kv. m ploto (18,53 – 1,29 = 17,24 / 3 = 5,75);

-nuo 2018 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. gruodžio 17 d. kameroje Nr. 2, kurios plotas 21,38 kv. m, su vienu asmeniu, todėl pareiškėjui teko 10,05 kv. m ploto (21,38 – 1,29 = 20,09 / 2 = 10,05);

-nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d. kameroje Nr. 1, kurios plotas 18,53 kv. m, su vienu asmeniui, todėl pareiškėjui teko 8,62 kv. m ploto (18,53 – 1,29 = 17,24 / 2 = 8,62);

-nuo 2019 m. sausio 21 d. iki 2019 m. sausio 24 d. kameroje Nr. 1, kurios plotas 18,53 kv. m, su vienu asmeniui, todėl pareiškėjui teko 8,62 kv. m ploto (18,53 – 1,29 = 17,24 / 2 = 8,62). Toliau laikytas toje pačioje kameroje vienas, todėl pareiškėjui teko 17,24 kv. m ploto (18,53 – 1,29 = 17,24)

Apskaičiuojant gyvenamąjį plotą, iš kameros ploto išskaičiuotas sanitarinio mazgo užimamas plotas, kuris kamerose Nr. 1, 2, 12 yra 1,29 kv. m (1,01 x 1,28 = 1,29); kameroje Nr. 3 yra 1,18 kv m (1,00 x 1,18 = 1,18); kameroje Nr. 4 yra 1,31 kv. m (1,00 x 1,31 = 1,31); kameroje Nr. 7 yra 1,44 kv. m (1,08 x 1,33 = 1,44); kameroje Nr. 9 yra 1,39 kv. m (1,02 x 1,36 = 1,39) (b. l. 12), baldų užimamas plotas neišskaičiuotas.

Apibendrinus nustatytus duomenis, daroma išvada, kad pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinėje, pažeidžiant minimalaus ploto reikalavimą, kai jam tekęs plotas buvo 4,58 kv. m, ginčo laikotarpiu buvo laikomas 1 parą (2018 m. kovo 5 d.).

Minimalaus ploto reikalavimo pažeidimas LVAT praktikoje vertinamas kaip kalinimas nepriimtinomis sąlygomis, dėl ko pareiškėjas patiria neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme (2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-801-442/2015). Atsižvelgiant į tai, jog pažeidžiant minimalaus ploto reikalavimą pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinėje buvo laikomas laikomas 1 parą (2018 m. kovo 5 d.), daroma išvada, kad atsakovės atstovas pažeidė 2017 m. Taisyklių 58 punkto reikalavimą ir pripažintina, kad pareiškėjo teisė į minimalų plotą buvo pažeista.

LVAT laikosi pozicijos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimamas baldų užimamas plotas (2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017; 2018 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-308-492/2018). Taigi baldų užimamas kalinimo patalpos (kameros) plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtų išgyvenimų intensyvumo lygį bei pažeidimo mastą, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (LVAT 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017). Iš byloje pateiktų duomenų (b. l. 12) matyti, kad kameroje Nr. 7 (kurioje pažeistas minimalaus ploto reikalavimas) baldai užėmė nemažą dalį kameros ploto.

Likusiais laikotarpiais pareiškėjo subjektinė teisė būti laikomam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 5 kv. m kameros ploto, nebuvo pažeista.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis kamerose įrengtu sanitariniu mazgu, kamerose buvo netinkama temperatūra, neveikė ventiliacija.

Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi ir ginčo laikotarpiu galiojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) nenustato reikalavimų sanitarinio mazgo įrengimui. Jos 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. 17 punktas nustato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 7–10) ir Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto 2019 m. rugsėjo 18 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 11) nurodytais duomenimis, visose areštinės kamerose yra įrengtas sanitarinis mazgas, kuris atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara; sanitariniame mazge įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė).

Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų laikymasis areštinėje buvo patikrintas 2018 m. vasario 26 d. ir 2019 m. kovo 27 d. – 2019 m. balandžio 3 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamentas (toliau – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) atlikęs patikrinimą Panevėžio AVPK areštinėje nustatė, kad Higienos normos HN 134:2015 12, 16, 17 punktų reikalavimų pažeidimų Panevėžio AVPK areštinėje nenustatyta (2018 m. kovo 2 d. patikrinimo aktas Nr. (5-12 4.80) PA-697, 2019 m. balandžio 10 d. patikrinimo aktas Nr. (5-12 4.80) PA-2233 (b. l. 39-40, 41-43).

Teismas neturi pagrindo abejoti šio patikrinimo aktų pagrįstumu ir atsakovės atstovo atsiliepime nurodytų duomenų apie kamerų temperatūrą, vėdinimą,, teisingumu. Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, jog pareiškėjo skundas, kad Panevėžio AVPK areštinės kamerose nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra neveikė ventiliacija, atmestinas kaip nepagrįstas.

Tačiau LVAT teismas yra nurodęs, kad nors sanitarinio mazgo įrengimas, jo atitvėrimas 120–130 cm sienele yra laikomas atitinkančiu nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, tačiau, atsižvelgiant į EŽTT išaiškinimus, vertintina, kad toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, kadangi tai gali riboti kalinčio asmens privatumą ir sukelti jam nemalonius išgyvenimus (LVAT 2019 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4-492/2019, 2018 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018).

LVAT yra išaiškinęs, kad yra pagrindas pripažinti įkalinto asmens privatumo naudojantis tualetu pažeidimą tik tomis dienomis, kai jis kameroje yra laikomas ne vienas, bet kartu su kitu asmeniu (LVAT 2019 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4-492/2019, 2018 m. sausio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2556-602/2017; 2017 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1703-492/2017). Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, nustatyta, kad pareiškėjas kamerose ne vienas buvo laikomas 47 paras, todėl daroma išvada, kad pareiškėjo privatumas naudojantis areštinės kamerose įrengtais sanitariniais įrenginiais buvo pažeidžiamas 47 paras.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Panevėžio AVPK areštinėje nebuvo veidrodžių.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Panevėžio AVPK areštinėje veidrodžiai yra įrengti kamerose (b. l. 9). Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiasis specialistas 2019 m. rugsėjo 18 d. tarnybiniame pranešime taip pat nurodė, kad areštinėje buvo pakabinti veidrodžiai (b. l. 11). Teismas nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo atsiliepime ir vyriausiojo specialisto tarnybiniame pranešime nurodytų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad kamerose buvo veidrodžiai. Atsižvelgdamas ir į tai kas išdėstyta, pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus, byloje nėra. Toks pareiškėjo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo vedamas pasivaikščioti tik 1 valandą per dieną.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore; nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną; pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kad jis turėjo teisę į ilgesnį pasivaikščiojimą gryname ore, pripažino, kad buvo vedamas pasivaikščioti 1 valandą per dieną. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas pareiškėjo argumentus dėl pasivaikščiojimų trukmės atmeta kaip nepagrįstus.

Teismas pabrėžia, jog Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą Antrojoje bendrojoje ataskaitoje [CPT/Inf (92)3] 8 ir daugiau valandų laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimams lauke, o būtent jų užimtumui tam tikromis veiklomis ne jų kamerose (anglų kalba outside their cells).

Byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu – 1 parą areštinės kamerose buvo laikomas pažeidžiant minimalaus ploto reikalavimą – pareiškėjui 2018 m. kovo 5 d. teko 4,58 kv. m ploto (trūko 0,42 kv. m ploto) ir nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu (iš viso 47 paras) buvo laikomas areštinės kamerose neužtikrinant jam privatumo naudojantis sanitariniu mazgu. Pripažintina, jog tokios laikymo sąlygos pareiškėjui galėjo sukelti nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, diskomfortą. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimo neužtikrinimas, privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumus ir diskomfortą, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 straipsnis).

Byloje nėra duomenų apie tai, jog dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu ar dėl gyvenamojo ploto trūkumo pareiškėjui sutriko sveikata, kad jis dėl to būtų kreipęsis į areštinėje dirbantį medicinos specialistą ir prašęs jo pagalbos. Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiasis specialistas tarnybiniame pranešime nurodė, kad pareiškėjas būdamas areštinėje, jokių skundų dėl laikymo sąlygų žodžiu ar raštu pateikęs nebuvo (b. l. 11).

Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo būdą bei dydį, teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo laikymo Panevėžio AVPK areštinėje sąlygų (teisės į minimalaus ploto pažeidimą, į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu), į pažeistos vertybės pobūdį (nagrinėjant bylą nenustatyta, kad dėl nurodytų pažeidimų būtų padaryta žalos pareiškėjo sveikatai), į mastą bei trukmę (minimalaus ploto reikalavimas buvo pažeistas tik 1 parą, pareiškėjui teko 4,58 kv. m ploto, minimalaus ploto reikalavimas buvo pažeistas nežymiai – trūko 0,42 kv. m ploto, kameroje nemažą ploto dalį užėmė baldai), pareiškėjo privatumas naudojantis areštinės kamerose įrengtais sanitariniais įrenginiais buvo pažeidžiamas 47 paras. Byloje nenustatyta, kad Panevėžio AVPK areštinės pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikri apribojimai ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama suėmimo vykdymo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Įvertinęs tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas savaime nelaikomas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, pareiškėjo patirti papildomi neigiami dvasiniai išgyvenimai ir nepatogumai, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai būdingus asmeniui būnant kalinamu, yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigine išraiška. Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką dėl tokio pobūdžio bylose priteistinų neturtinės žalos atlyginimo dydžių (pavyzdžiui LVAT 2019 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2284-662/2019, 2019 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2136-525/2019, 2019 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-932-556/2019, 2019 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-941-261/2019, 2019 m. vasario 13 d. administracinėje byloje Nr. A-3336-968/2019), į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendžia, jog šiuo atveju 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma laikytina adekvačia pareiškėjo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti D. Ž. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Nijolė Čekanauskienė