Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2023-07-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-81-588/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-07-05
Bylos Nr.
II-81-588/2023
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00185-2023-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Diana Vercinskė
Pareiškėjas
A. S.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-81-588/2023Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00185-2023-4Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
Registro objektas ROIK: 23200354704PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. liepos 5 d.Palanga
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Diana Vercinskė,sekretoriaujant Aušrai Zaborienei,dalyvaujant pareiškėjai A. S.,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaidilutei Stalmokienei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2023 m. kovo 9 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT-ANR_N-374-2023 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023 m. kovo 9 d. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM (toliau – Institucija) vyriausioji specialistė V. Stalmokienė priėmė nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. VVTAIT-ANR_N-374-2023 (ROIK: 23200354704) dėl to, kad A. S., būdama vaikų N. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), ir B. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), įstatyminė atstovė, laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. lapkričio 17 d. vengė leisti vaikus iki 16 metų į mokyklą, tokiu būdu kliudė vaikams iki 16 metų mokytis pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas.

Šalies argumentai

Pareiškėja A. S. (toliau – ir Pareiškėja), nesutikdama su Institucijos nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti 2023 m. kovo 9 d. priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Nurodė, jog ji esamomis sąlygomis padarė viską, kad jos vaikai mokytųsi mokykloje, o jie nesimokė ne dėl jos kaltės. Pareiškė, kad atliko visus nuo jos priklausančius veiksmus, kad vaikai mokytųsi ir nekliudė jiems to padaryti.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo teismo prašo Pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus tarnybiniame pranešime dėl nepilnamečių vaikų N. Z. ir B. Z. nurodyta, jog vaikai laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d. nelankė jokios ugdymo įstaigos, tokiu būdu A. S. neužtikrino vaikams teisės į mokslą. Skyriuje turimais duomenimis, vaikų gyvenamoji vieta Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų sprendimu nustatyta su mama. Šeimai kilo sunkumų dėl pastovios gyvenamosios vietos, A. S. gyvena nuomojamuose būstuose, kuriuos dėl objektyvių priežasčių tenka keisti, todėl sudėtinga priimti sprendimą dėl vaikų ugdymo kontaktiniu būdu konkrečios savivaldybės ugdymo įstaigoje. Kadangi nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. vaikai nesimokė jokioje ugdymo įstaigoje, 2022 m. rugsėjo 26 d. buvo nustatytas vaiko teisės į mokslą pažeidimas. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose vykusio teismo posėdžio metu A. S. pati nurodė, kad vaikai nuo rugsėjo 1 d. iki teismo posėdžio datos nelanko mokyklos, būrelių, mokosi namuose. Pareiškėja buvo įspėta dėl administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 80 straipsnį, tačiau ji priėmė sprendimą dėl vaikų ugdymo šeimoje. Vykdant teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-5038-995/2022, vaikai įstatyminiam atstovui tėvui A. Z. buvo perduoti 2022 m. lapkričio 17 d., iki tol vaikai mokymo įstaigos nelankė, gyveno kartu su motina A. S., neužtikrinusia jų teisės į mokslą. Pareiškėja kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl vaikų nuotolinio mokymo dar 2022 m. vasarą, tačiau el. laišką mokyklai išsiuntė tik 2022 m. spalio 3 d., su mokykla dėl nuotolinio mokymo nebuvo sudaryta.

Pažymėjo, kad VTAT Klaipėdos Skyrius kreipėsi į ugdymo įstaigas, kuriose vaikai galimai mokėsi gyvendami Vilniuje, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, ugdymo įstaigos patvirtino, jog vaikai nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d. minėtų ugdymo įstaigų nelankė. Skyrius patikrino SPIS sistemos duomenis mokinių registre, iš kurių nustatė, jog N. Z. UAB „(duomenys neskelbtini)“ lankė nuo 2017 m. vasario 8 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., B. Z. šią mokyklą lankė nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d.. Vaikai (duomenys neskelbtini) nesimokė nei nuotoliniu, nei kontaktiniu būdu. VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ vaikai pradėjo lankyti nuo 2022 m. gruodžio 17 d., jiems grįžus gyventi pas tėvą į (duomenys neskelbtini). Mano, kad vaikų mama netinkamai elgėsi vaikų N. ir B. atžvilgiu, neužtikrino jų teisės į mokslą, todėl A. S. buvo pareikštas įspėjimas pagal ANK 80 straipsnio 1 dalį, kuris yra pagrįstas.

Teismo posėdžio metu pareiškėja A. S. skundą palaikė, nurodė nesutinkanti su nutarimu, konkrečiai su tuo, jog ji piktybiškai trukdė vaikams lankyti mokyklą, nes Institucija tuo metu nesiaiškino jokių jos gyvenimo aplinkybių. Vykstant teismams dėl santuokos nutraukimo ir kt. klausimų, pareiškėja nurodė netekusi namų, registracijos adreso, buvo areštuotas jai priklausantis turtas. Buvo didelių asmeninių problemų, su kuriomis buvo susiję ir jos vaikai, todėl ji neleido jų į mokyklą. Teigė, dėjusi visas pastangas, kad jos vaikai mokytųsi. Yra pateikusi pažymą, kad buvo pasikreipusi į Instituciją dėl leidimo vaikus mokyti nuotoliniu būdu (duomenys neskelbtini). Teismas 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi neleido mokytis vaikams tokiu būdu, nors Institucija buvo išdavusi mokyklai reikiamą dokumentą. Pareiškėjos nuomone, Lietuvos Respublikos įstatymai nedraudžia vaikų mokyti namuose, šeimoje ar nuotoliniu būdu, tačiau koks konkretus įstatymas tai nurodo pasakyti negalėjo. Kai vaikai nelankė mokyklos, pareiškėja nuomojosi būstą pagal galimybes, tai Palangoje, tai Šventojoje, šiuo metu vaikai yra su savo tėvu (duomenys neskelbtini). Iš ankstesnės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) išvyko dėl smurto šeimoje, bėgo nuo to, grįžo ten, iš kur yra kilusi. Patvirtino, jog tuo metu, kai išvyko iš (duomenys neskelbtini) su vaikais, ji nesugebėjo surasti kitos ugdymo įstaigos vaikams.

Atsiliepimas

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą atstovė vyriausioji specialistė V. Stalmokienė pasėdžio metu atsiliepimą palaikė, nurodė, jog mama A. S. išvyko iš savo gyvenamosios vietos į Palangą, kai vaikai lankė mokyklą, tačiau kitos ugdymo įstaigos nesusirado, kad užtikrinti mokymąsi. Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. lapkričio 17 d. vaikai nelankė mokyklos, apie tai Institucija informavo mamą, konkrečiai dėl to, kad vaikai negali būti mokomi namuose, gali būti mokomi lankant konkrečią ugdymo įstaigą arba mokantis nuotoliniu būdu. Institucija siūlė kreiptis jai į Palangos, Šventosios mokyklas, bet Pareiškėja to nepadarė, specialistai pradėjo ieškoti, kaip padėti šeimai ir kad vaikai lankytų mokyklą. Jie nenorėjo mokytis šiame krašte, todėl buvo pasiūlyta mokytis nuotoliu ten, kur mokėsi anksčiau. Tokia situacija nutiko dėl mamos kaltės, nes vaikai galėjo mokytis vietoje, nebūtinai nuotoliu, o gyvai lankydami mokyklą, vaikai be specialiųjų poreikių, o kitų aplinkybių, trukdančių vaikams mokytis, nenustatyta. Pažymėjo, jog šalyje nebuvo karantininės situacijos, kurios metu galėjo mokytis nuotoliu, priimtas įstatymas dėl tokio mokymosi būdo nebegaliojo, o Švietimo įstatyme numatyta, jog nuotoliu mokytis gali sportuojantys vaikai, gyvenantys kitoje šalyje. Pareiškėja kreipėsi į Instituciją dėl pažymos, kad leistų vaikams mokytis nuotoliu, ji buvo įspėta dėl atsakomybės, kad privalo užtikrinti vaikų mokymąsi (gyvą ar nuotolinį), tačiau to nepadarė, tad ir buvo surašytas nutarimas dėl vaiko teisių pažeidimo. Nurodė, kad Institucijos duomenimis, Pareiškėja į Palangą atvyko 2022 m. balandžio mėnesį, tad tikrai turėjo laiko užregistruoti į mokyklą ir gyvai pradėti lankyti čia. Šiuo metu vaikai yra su tėčiu, lanko (duomenys neskelbtini), nes buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pareiškėjos teigimu, ji ir vaikai neturėjo registruotos gyvenamosios vietos, tačiau, kiek žinoma, net ir sudarius nuomos sutartį, galima susitarti su nuomotoju dėl gyvenamosios vietos deklaravimo. Prašė Pareiškėjos skundo netenkinti, nes buvo padarytas pažeidimas – vaikams nebuvo užtikrina galimybė mokytis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Byloje nustatyta, kad Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM nutarimu, dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, vadovaujantis ANK 80 straipsnio 1 dalimi, skyrė Pareiškėjai administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Institucija, nustačiusi, kad Pareiškėja laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. lapkričio 17 d. neužtikrino savo vaikų N. Z. ir B. Z. ugdymosi, t. y. vaikai nelankė mokyklos, taip trukdydama jiems mokytis, ir tokiais veiksmais A. S. pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1, 2 ir 6 dalis.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pažymėtina, kad tiek lingvistiniu, tiek loginiu požiūriu sisteminė visų ANK 80 straipsnio dalių analizė patvirtina, jog tiek administracinė atsakomybė už vengimą leisti į mokyklą vaiką iki 16 metų, tiek už kliudymą vaikui iki 16 metų mokytis pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, kyla tam tikriems konkretiems subjektams – t. y. vaiko tėvams (globėjams, rūpintojams). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tai būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018).

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, jog Institucija 2023 m. sausio 5 d. gavo informaciją iš Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus dėl nepilnamečių vaikų N. Z. ir B. Z. situacijos, nustatė, jog vaikai nelanko jokios ugdymo įstaigos laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d. Iš mokinių registro – duomenų bazės išrašų matyti, kad N. Z. nuo 2017 m. vasario 8 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. lankė UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. gruodžio 7 d. pradėjo lankyti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, B. Z. nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. lankė UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. gruodžio 7 d. taip pat pradėjo lankyti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Iš UAB (duomenys neskelbtini)rašto nustatyta, jog vaikai nuo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nelankė mokyklos, nes išsikėlė gyventi į Klaipėdą. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovės el. laiškas patvirtina, kad į jų mokyklą 2022 m. gruodžio 1 d. kreipėsi vaikų tėvas A. Z., duomenų apie ankstesnius ugdymosi laikotarpius neturi. Nustatyta, jog vaikai nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. nelankė mokyklos, taip buvo pažeista jų teisė į mokslą.

Pareiškėja skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikų į mokyklą leisti negalėjo, nors dėjo pastangas, kad vaikai mokintųsi, tokia situacija susiklostė dėl sudėtingų gyvenimiškų aplinkybių, skyrybų proceso su vaikų tėvu, kai neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, nuomojosi būstus skirtinguose miestuose, vaikai taip pat nebuvo deklaravę gyvenamosios vietos. Byloje yra duomenys, jog pareiškėja kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl nuotolinio vaikų ugdymo, kaip ir buvo sudaryta galimybė vaikus ugdyti tokiu būdu, jeigu mokykla gaus teismo leidimą. Institucija, remdamasi Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr.V-1049 patvirtinto Dėl mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, pareiškėjai buvo išduotos pažymos Nr. 5SD-5665 ir Nr.5SD-5666, reikalingos pateikti mokyklai dėl galimybės vaikus mokyti nuotoliniu būdu. Tačiau dėl pareiškėjos ir vaikų tėvo A. Z. ginčų bei bendro nesutarimo, sutartis su minėta mokykla nebuvo sudaryta ir vaikai nebuvo ugdomi mokykloje nei nuotoliniu, nei kontaktiniu būdu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnis numato, jog asmenims iki 16 metų mokslas privalomas. Ta pati nuostata įvardinta ir Vaiko teisių pagrindų įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje, kuri detalizuoja vaiko teisę į mokslą, t. y. nurodoma, jog vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą sudaro būtinas sąlygas vaikui mokytis iki 16 metų. Šio reikalavimo nevykdantys vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą atsako įstatymų nustatyta tvarka. To paties įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punktas nurodo, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą rūpintis, kad vaikui būtų suteikta informacija apie jo teises ir pagrindines laisves, pareigas ir atsakomybę. ANK 80 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę tėvams, kurie kliudo vaikui iki 16 metų mokytis pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas. Taigi tėvai turi pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų išsilavinimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalo laiku išaiškinti vaikui tinkamo elgesio taisykles.

Susipažinęs su pateikta medžiaga ir įvertinęs skundžiamą Institucijos nutarimą, Pareiškėjos skunde ir Institucijos pateiktame atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes bei teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, teismas sprendžia, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas kruopščiai įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes. Pareiškėjos skunde nurodyti motyvai nepaneigia Institucijos padarytų išvadų ir tėra Pareiškėjos savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija, kuri nėra pagrindas, dėl kurio reikėtų naikinti skundžiamą nutarimą.

Pareiškėja A. S. savo veiksmais kliudė vaikams N. Z. bei B. Z. mokytis pagal nepilnamečiui privalomas ugdymo programas iki 16 metų, nevykdė tėvų pareigos sudaryti sąlygas mokytis vaikams, neužtikrino jų teisės į mokslą ir nepanaudojo tėvų valdžios, todėl pagrįstai pripažinta padariusi pažeidimą, numatytą ANK 80 straipsnio 1 dalyje.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog 2023 m. kovo 9 d. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM vyriausiosios specialistės Vaidilutės Stalmokienės nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. VVTAIT-ANR_N-374-2023 (ROIK: 23200354704) yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti Pareiškėjos skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

2023 m. kovo 9 d. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, palikti nepakeistą ir A. S. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Teisėja Diana Vercinskė