Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI-395-816/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02246-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.2; 1.4.7; 1.9; 1.11; 3.2; 33; 55.1.3 (S)

2019 m. sausio 24 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Beatos Martišienės ir Ivetos Pelienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mistertango“ skundą atsakovui Lietuvos bankui dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB „Mistertango“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos banko priežiūros tarnybos direktoriaus 2018 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 241-130 dėl poveikio priemonės taikymo UAB „Mistertango“ (toliau – ir sprendimas) dalį, kuria nuspręsta skirti UAB „Mistertango“ 30 423 Eur baudą, kurią sudaro 0,3 proc. neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkio, t. y. 27 657 Eur baudą už Lietuvos banko nurodymų nevykdymą, ir 0,03 proc. neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkio, t. y. 2766 Eur baudą už kitus šiame sprendime nurodytus teisės aktų pažeidimus; 2) įpareigoti Lietuvos banką perskaičiuoti pareiškėjai paskirtų baudų dydžius, vadovaujantis 2017 m. birželio 30 d. buvusiu neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkiu; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2018 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 241-130 dėl poveikio priemonės taikymo UAB „Mistertango“ nuspręsta, be kita ko, paskirti pareiškėjai 30 423 Eur dydžio baudą, kuri apskaičiuota netinkamai. Atsakovo skiriama poveikio priemonė – bauda - yra tiesiogiai siejama su pareiškėją apibūdinančiu veiksniu - neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkiu. Atsakovas atliko pareiškėjos inspektavimą laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. Inspektavimo metu atsakovas nustatė tam tikrus teisės aktų pažeidimus, kurie pareiškėjos buvo padaryti iki inspektavimo laikotarpio pabaigos, t. y. 2017 m. birželio 30 d., todėl, pareiškėjos manymu, turėjo būti taikoma pažeidimo padarymo laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo (toliau - EPEPĮĮ) 37 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų, 2 straipsnio 11 dalies redakcijos. Pažymi, jog paskutinę inspektavimo laikotarpio dieną, t. y. 2017 m. birželio 30 d., pareiškėjos neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkis siekė 851 502,01 Eur, todėl nepagrįstai atsakovas, skaičiuodamas jai baudas, rėmėsi kitais neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkiais: 9 219 000 Eur (skiriant 27 657 Eur baudą) ir 9220000 Eur (skiriant 2 766 Eur baudą), kurie yra daugiau negu 10 kartų didesni. Pareiškėja mano, jog atsakovas, skirdamas pareiškėjai baudas už inspektavimo laikotarpiu padarytus teisės pažeidimus, neteisingai paskaičiavo jų dydžius remdamasis ne paskutinę inspektavimo laikotarpio dieną (2017 m. birželio 30 d.) buvusiu neapmokėtu elektroninių pinigų vidurkiu (851 502,01 Eur), o visai kitais duomenimis. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovo skiriamos poveikio priemonės, kaip ir pavyzdžiui administracinės nuobaudos ar baudžiamosios bausmės ir poveikio priemonės, teisės pažeidimus padariusiems asmenims privalo būti skiriamos atsižvelgiant į pažeidimą padariusio asmens padėtį, buvusią pažeidimo padarymo metu. Tokia pozicija yra logiška, ji grindžiama ne tik protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, bet ir kitų rūšių poveikio priemonių, nuobaudų, bausmių skyrimo taisyklėmis. Pavyzdžiui, jei asmuo padaro administracinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką būdamas nepilnamečiu, tai nepaisant to, ar poveikio priemonės/nuobaudos/bausmės skyrimo metu jis yra sulaukęs pilnametystės ar ne, jo atžvilgiu taikomos teisės normos, reglamentuojančios nepilnamečių atsakomybės ypatumus.

Atsakovė atsiliepimu į pareiškėjos skundą (elektroninės administracinės bylos lapas (toliau vartojamas sutrumpinimas e. b. l.) 32–38) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Dėl baudos apskaičiavimo tvarkos atsakovė nurodo, kad ginčui reikšmingi EPEPĮĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 37 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai, 2 straipsnio 11 dalis, aktuali redakcija, galiojusi iki 2018 m. birželio 14 d. imtinai. Nurodo, kad Lietuvos banko taikomos baudos už teisės aktų pažeidimus prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams (įskaitant elektroninių pinigų įstaigas) turi būti veiksmingos (užtikrinančios teisės aktų reikalavimų laikymąsi), proporcingos padarytiems teisės aktų pažeidimams ir atgrasančios teisės pažeidėją bei kitus finansų rinkos dalyvius nuo teisės aktų pažeidimų ateityje. Tai įmanoma tik tokiu atveju, jeigu bauda yra apskaičiuojama atsižvelgiant į teisės pažeidėjo finansinius pajėgumus poveikio priemonės skyrimo momentu. Dėl to bauda pagal EPEPĮĮ 37 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktus turi būti pagrįsta elektroninių pinigų įstaigos finansine būkle poveikio priemonės skyrimo metu, t. y. vadovaujantis naujausiais, o ne teisės aktų pažeidimų metu buvusiais neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkio duomenimis. O pareiškėjos siūloma taikyti EPEPĮĮ 37 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose nurodytų baudų apskaičiavimo tvarka yra nepagrįsta, nes nėra suderinama su pirmiau nurodytais poveikio priemonių (baudų) tikslais.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėja neteisingai skunde nurodo inspektuoto laikotarpio pabaigą, kuriuo, anot pareiškėjos, reikėtų remtis apskaičiuojant baudą. Atkreipia dėmesį, kad 2018 m. kovo 20 d. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos tikslinio inspektavimo ataskaitoje Nr. 2018/323-2 nurodyta, kad inspektuotas laikotarpis apima laikotarpį nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., išskyrus dalį dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų vykdymo. Šioje dalyje inspektuotas laikotarpis nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. Ši išimtis yra pažymėta ir ataskaitoje, ir skundžiamo Sprendimo dėstomosios dalies 1.1.3 papunktyje. Taigi inspektavimo metu nustatyta, kad Sprendimo dėstomosios dalies 2—5 punktuose nurodyti teisės aktų pažeidimai buvo padaryti iki 2017 m. birželio 30 d. (paskutinė inspektuoto laikotarpio diena), o Sprendimo dėstomosios dalies 6-9 punktuose nurodyti teisės aktų pažeidimai - iki 2017 m. gruodžio 31 d. (paskutinė inspektuoto laikotarpio diena, kuri taip pat nurodyta Sprendimo dėstomosios dalies 6.2 papunktyje). Tokiu atveju, taikant atsakomybę už EPEPĮĮ 37 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytus saugią ir patikimą elektroninių pinigų įstaigos veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, yra netgi neįmanoma apskaičiuoti baudos pagal pareiškėjos siūlomą taikyti baudos apskaičiavimo tvarką, nes: 1) nustatyta, kad saugią ir patikimą elektroninių pinigų įstaigos veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai padaryti skirtingais laikotarpiais (Sprendimo dėstomosios dalies 2-5 punktuose nurodyti pažeidimai padaryti iki 2017 m. birželio 30 d., o Sprendimo dėstomosios dalies: 6—9 punktuose nurodyti pažeidimai - iki 2017 m. gruodžio 31 d.), o šiais laikotarpiais pareiškėjos neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkis buvo skirtingas (atsakovo turimais duomenimis 2017 m. gruodžio 31 d. pareiškėjos neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkis sudarė 3300 tūkst. Eur), todėl neįmanoma praktiškai taikyti vieno neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkio taikant atsakomybę už visus padarytus saugią ir patikimą elektroninių pinigų įstaigos veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus arba taikyti dviejų baudų remiantis ta pačia teisės norma (EPEPĮĮ 37 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Atsakovas mano, kad skirdamas baudą pareiškėjai už Sprendime nurodytus teisės aktų pažeidimus, pagrįstai ją apskaičiavo pagal pareiškėjos paskutinius pateiktus 2018 m. kovo 31 d. neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkio duomenis, paskirta bauda yra teisėta ir atitinka visus tokios poveikio priemonės skyrimo tikslus: yra veiksminga, proporcinga padarytiems pažeidimams ir turi atgrasantį poveikį, todėl mano, kad pareiškėjos skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Skundas iš dalies tenkintinas.

Ginčas kilo dėl elektroninių pinigų įstaigos priežiūrą vykdančios institucijos - Lietuvos banko - pareiškėjai paskirtos poveikio priemonės, kuri savo esme laikytina administracine bauda (tam tikras procentas nuo neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkio), apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo. Nors pareiškėja ginčija visą skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktą, tačiau įvertinus skundo argumentus matyti, kad paskirtas ekonominės baudos procentinis dydis (atitinkamai 0,3 ir 0,03 procentai), kaip ir pats pažeidimų konstatavimas, administracinės atsakomybės taikymas pareiškėjos nėra ginčijami. Pareiškėja nepateikia argumentų dėl atsakovo nustatyto baudos procentinio dydžio nepagrįstumo ar neteisėtumo.

Nustatyta, kad Tarnyba 2018 m. sausio 22 d. iki 2018 m. vasario 20 d. vykdė pareiškėjos elektroninių pinigų įstaigos tikslinį planinį inspektavimą. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimu Nr. 241–130, atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 20 d. tikslinio inspektavimo ataskaitą Nr. 2018/323-2 (toliau – Inspektavimo ataskaita) ir pareiškėjos 2018 m. balandžio 13 d. rašte pateiktus paaiškinimus, rezoliucinės dalies 1 punktu paskyrė pareiškėjai 30 423 eurų baudą, kurią sudaro: 1.1. 0,3 proc. neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkio, t. y. 27 657 eurų bauda už Lietuvos banko nurodymo nevykdymą, 1.2. 0,03 proc. neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkio, t. y. 2 766 eurų bauda už kitus sprendime nurodytus teisės aktų pažeidimus.

Iš skundžiamo sprendimo turinio, rezoliucinės dalies matyti, kad atsakovas, nustatydamas procentinį baudos dydį, atsižvelgė į eilę aplinkybių, įskaitant ir ilgą pažeidimo trukmę, į tai, kad nustatyta nemažai finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, įskaitant ir Lietuvos banko duoto nurodymo nevykdymą, į tai, kad prieš patikrinimą jau buvo pareiškėjai paskirtos švelnesnės poveikio priemonės, kurios neatnešė teigiamų rezultatų (Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2016 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 241-118 pareiškėjai buvo skirtas įspėjimas, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 241-210 taip pat buvo skirtas įspėjimas).

Inspektavimo ataskaitoje (b. l. 54–56) nurodyta, kad inspektuotas laikotarpis apima laikotarpį nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., išskyrus dalį dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų vykdymo - šioje dalyje inspektuotas laikotarpis apima laikotarpį nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. Taigi, inspektavimo metu nustatyta, kad Sprendimo dėstomosios dalies 2 – 5 punktuose nurodyti teisės aktų pažeidimai buvo padaryt iki 2017 m. birželio 30 d. (paskutinė inspektuoto laikotarpio diena), o Sprendimo dėstomosios dalies 6–9 punktuose nurodyti teisės aktų pažeidimai - iki 2017 m. gruodžio 31 d. (paskutinė inspektuoto laikotarpio diena). Tokiu atveju, taikant atsakomybę už EPEPĮĮ 37 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytus saugią ir patikimą elektroninių pinigų įstaigos veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nustatyta, kad saugią ir patikimą elektroninių pinigų įstaigos veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai padaryti skirtingais laikotarpiais (Sprendimo dėstomosios dalies 2–5 punktuose nurodyti pažeidimai padaryti iki 2017 m. birželio 30 d., o Sprendimo dėstomosios dalies: 6–9 punktuose nurodyti pažeidimai - iki 2017 m. gruodžio 31 d.), o šiais laikotarpiais pareiškėjos neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkis buvo skirtingas. Atsakovas apskaičiuodamas konkretų baudos dydį, vadovavosi paskutine pareiškėjos Lietuvos bankui pateikta Elektroninių pinigų įstaigos apsaugos reikalavimų vykdymo ataskaita EPI4004, pagal kurią 2018 m. kovo 31 d. pareiškėjos neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkis sudarė 9219000 Eur, todėl 0,3 proc. dydžio neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkio bauda sudarė 27 657 Eur, o 0,03 proc. dydžio neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkio bauda - 2 766 Eur sumą. Taigi pats atsakovas, apskaičiuodamas baudų dydžius, rėmėsi skirtingais neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkiais (atitinkamai 9 219 000 Eur (skirdamas 27657 Eur baudą) ir 9 220 000 Eur (skirdamas 2 766 Eur baudą)).

Pareiškėja nesutinka su atsakovo atliktu baudos paskaičiavimu ir mano, kad turėjo būti remiamasi ne paskutine pareiškėjos Lietuvos bankui pateikta Elektroninių pinigų įstaigos apsaugos reikalavimų vykdymo ataskaita EPI4004, o inspektuoto laikotarpio paskutinę dieną, t. y. 2017 m. birželio 30 d., buvusiu pareiškėjos neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkiu.

Abi proceso šalys sutinka su taikytina šioje byloje EPEPĮĮ įstatymo redakcija (iki 2018 m. birželio 14 d. imtinai galiojusi redakcija). EPEPĮĮ straipsnio 2 straipsnio 11 dalyje pateikta neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkio sąvoka. Neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkiu laikomas elektroninių pinigų įstaigos finansinių įsipareigojimų, susijusių su kiekvienos dienos pabaigoje per ankstesnius 6 mėnesius leistais elektroniniais pinigais, bendros sumos vidurkis, apskaičiuotas pirmą kiekvieno mėnesio dieną ir taikomas tą mėnesį. Atsakomybė už sprendimo 1 punkte nurodytus pažeidimus (Lietuvos banko nurodymo nevykdymą) yra įtvirtinta EPEPĮĮ (2014 m. rugsėjo 23 d. redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 15 d.) 37 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuriame nustatyta priežiūros institucijos teisė elektroninių pinigų įstaigai už priežiūros institucijos duotų nurodymų nevykdymą ar netinkamą vykdymą skirti baudą iki 1 procento neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkio arba už kiekvieną nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną - iki 289 eurų. Atsakomybė už skundžiamo sprendinio 2-9 punktuose nurodytus pažeidimus yra įtvirtinta EPEPĮĮ 37 straipsnio 1 dalies 5 punkte, kuriame nustatyta priežiūros institucijos teisė už kitus saugią ir patikimą elektroninių pinigų įstaigos veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus skirti baudą iki 0,1 procento neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkio. Ginčui aktualios redakcijos EPEPIĮ 37 straipsnio 2 dalis numatė, kad konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jo trukmę, anksčiau taikyta poveikio priemones. Tad pažeidimo padarymo, inspektavimo ir skundžiamo sprendimo priėmimo metu nebuvo teisės aktuose nurodyta (reglamentuota), kokios datos ar laikotarpio neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkio duomenimis skiriant baudą turėjo būti remiamasi. Tik nuo 2018 m. birželio 15 d. įsigaliojusi EPEPIĮ įstatymo 37 straipsnio 2 dalies redakcija numatė, kad baudos dydis nustatomas pagal paskutinių sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis (ir pakeistas finansinis rodiklis, kuriuo remiamasi apskaičiuojant konkretų baudos dydį, į bendrųjų metinių pajamų rodiklį).

Lietuvos teismai formuoja nuoseklią praktiką, kad remiantis specialiais įstatymais taikomos ekonominės sankcijos už reguliavimo pažeidimus atitinka nubaudimą, taikomą už administracinius teisės pažeidimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ekonominių sankcijų skyrimas ūkio subjektams pagal nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą pagal savo prigimtį prilyginamas nuobaudų už administracinius nusižengimus taikymui. Todėl tam tikrais atvejais kai specialiajame teisiniame reguliavime nėra nustatytų taisyklių, priskirtų bendrajai administracinių teisės pažeidimų teisei, taikomos Administracinių teisės pažeidimų kodekso bendrosios dalies normos (pvz., 2006 m. sausio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A4-696/2006; 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A63-1647/2008). Tokia praktika suformuota aiškinant poveikio priemonių taikymą už Tabako kontrolės, Konkurencijos įstatymų pažeidimus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pažeidimai, už kuriuos taikomos ekonominės sankcijos, pagal savo prasmę yra tapatūs administraciniams teisės pažeidimams (2005 m. lapkričio 3 d. sprendimas, 2008 m. sausio 21 d. sprendimas). Tokia praktika atitinka ir Europos žmogaus teisių teismo praktiką, pagal kurią tuo atveju, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ar padariniais gali būti prilyginta baudžiamajai atsakomybei, asmeniui turi būti suteikiama galimybė pasinaudoti tokiomis gynybos priemonėmis, kurios taikomos subjektams baudžiamosios atsakomybės atveju (1996-06-08 sprendimas byloje Engel ir kt. v. Nyderlandai, pareiškimų numeriai 5100/71, 5101/71, 5102/71, 5354/71, 5370/72, 2006-05-30 sprendimas Matyjek v. Lenkija, Nr. 38184/03, kt.).

Viešojo administravimo įstatymo 36² straipsnyje numatyti ūkio subjektų veiklos priežiūros principai, o individualus administracinis aktas, priimtas ūkio subjektų priežiūros srityje, turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Šis reikalavimas atkartojamas ir EPEPĮĮ 35 straipsnio 7 dalyje, kur nurodoma, kad priežiūros institucijos sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo turi būti motyvuotas, kas reiškia, įvertinus ir gerojo viešojo administravimo reikalavimą valdžios institucijoms, - kad turi būti motyvuotos visos išvados, susijusios su poveikio priemonės taikymu, įskaitant ir sprendimas dėl atitinkamos datos (ar laikotarpio) finansinių duomenų rėmimosi nustatant (apskaičiuojant) konkretų baudos dydį.

Atsakovo argumentai vien tik apie atgrasantį baudos dydį nepagrįsti teisiniu reguliavimu, administracinių nuobaudų skyrimo principais, juolab, kad atsakovas laikosi šios pozicijos tik dėl to, jog pasirėmus 2018-03-31 duomenimis (didesnis neapmokėtų el. pinigų vidurkis), apskaičiuojama didesnė bauda nei remiantis pažeidimo padarymo metu buvusiais neapmokėtų el. pinigų vidurkiais. Tad atsakovo teiginiai apie baudos apskaičiavimui atitinkamo laikotarpio finansinių duomenų parinkimą pagrįsti vėlesniu reglamentavimu įtvirtinta įstatymo nuostata. Ginčo situacijai taikytina EPEPĮĮ redakcija neįtvirtino, kad priežiūros institucija, apskaičiuodama baudą pagal EPEPĮĮ 37 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktus, privalo vadovautis paskutiniu poveikio priemonės (baudos) skyrimo metu elektroninių pinigų įstaigos neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkiu arba vidurkiu, pagal kurį apskaičiuojama didesnė ar didžiausia bauda. Baudos tikslai ir administracinės teisenos paskirtis pasiekiama gali būti tik teisėtai paskyrus asmeniui baudą. Nesant sureguliuotos situacijos, remiantis bendrais baudžiamosios ir administracinės teisenos principais (lex retro non agit ir teisėtumo), turi būti taikomas pažeidimo padarymo metu galiojusios teisės normos, numatančios administracinės nuobaudos rūšis, jų dydžius ir jos apskaičiavimui taikytinus aktualius finansinius duomenis. Lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principas, susijęs su teisės aktų galiojimu, reiškia, kad juose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusioms dar iki šio akto įsigaliojimo (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 16 d. nutarimą, 2003 m. rugsėjo 30 d., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1960/2012, 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1764-662/2016, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-566-662/2017). Šiuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, kokia gresia nuobauda už reikalavimų nesilaikymą ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos teisinės poveikio priemonės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo ar priežiūros institucijos aiškinimo pagrindu (2012 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1508/2012). Teisėtumo principas taip pat yra esminis bausmių, nuobaudų skyrimo principas. Nullum crimen nulla poena sine lege principo taikymas administracinėje teisėje reiškia, kad tiek nusižengimo sudėtis, tiek ir bausmė bei jos nustatymo taisyklės turi būti aiškiai įtvirtintos įstatymu. Kiti administracinių nusižengimų teisenos principai įtvirtinti galiojančiame Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 566 straipsnyje, tarpe kurių įtvirtintas ir teisingo proceso principas. Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra ne tik asmenis nubausti ar atgrasyti nuo nusižengimų darymo, kaip nurodo atsakovas, tačiau ir tinkamai pritaikyti atsakomybę numatančius įstatymus (ANK 563 str.). Kadangi tik teisėtas, aiškus, proporcingas nuobaudos paskyrimas, aiškus administracinis procesas sukuria teisingumo ir tuo pačiu pasitikėjimo valdžios institucijomis jausmą.

Tad nesant sureguliuotai aprašytai situacijai (kokiais finansiniais duomenimis turi būti remiamasi apskaičiuojant konkretų baudos dydį už atitinkamo laikotarpio pažeidimus), nėra teisėto pagrindo nesutikti su pareiškėjo argumentais ir nesiremti pažeidimų padarymo laikotarpiu buvusiais finansiniais duomenimis (neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkiu) apskaičiuojant konkretų baudos dydį, juolab, kad tai švelnina atsakomybėn traukiamo asmens padėtį. Nebuvus iki teisės pažeidimo patikrinimo aiškiai reglamentuotai situacijai, kokio konkretaus laikotarpio finansiniais duomenimis apskaičiuojant baudos dydį turėjo būti remiamasi, - sunkiausių pasekmių (griežčiausios atsakomybės) taikymas neatitiktų bendrųjų administracinių nuobaudų skyrimo teisėtumo, aiškumo, teisingo proceso, įstatymo negaliojimo atgal ir pažeidimą padariusio asmens situacijos neapsunkinimo principų. Atsakovo argumentai apie baudos paskirtį, bendrąjį ir individualųjį prevencinį jos poveikį, proporcingumą ir kita pilnai atsakovo buvo įgyvendinti sprendžiant dėl konkrečios administracinės nuobaudos rūšies parinkimo ir konkretaus procentinio baudos dydžio paskyrimo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, teismas iš dalies sutikdamas su pareiškėjo skundo argumentais dėl bendrųjų administracinių nuobaudų ir bausmių skyrimo principų šioje situacijoje rėmimosi, naikina skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktą ta apimtimi, kuria nuspręsta skirti UAB „Mistertango“ 30 423 Eur baudą, kurią sudaro 27 657 Eur dydžio baudos už Lietuvos banko nurodymų nevykdymą ir 2766 Eur dydžio baudos už kitus šiame sprendime nurodytus teisės aktų pažeidimus aritmetinė suma, ir atsakovas įpareigotinas perskaičiuoti konkrečius baudos dydžius remiantis pažeidimo nutraukimo dienai buvusiais neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkio duomenimis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 92 straipsniais, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

iš dalies patenkinti pareiškėjos UAB „Mistertango“ skundą.

Panaikinti Lietuvos banko priežiūros tarnybos direktoriaus 2018 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 241-130 dėl poveikio priemonės taikymo UAB „Mistertango“ rezoliucinės dalies 1 punktą ta apimtimi, kuria nuspręsta skirti UAB „Mistertango“ 30 423 Eur baudą, kurią sudaro 27 657 Eur dydžio baudos už Lietuvos banko nurodymų nevykdymą ir 2766 Eur dydžio baudos už kitus šiame sprendime nurodytus teisės aktų pažeidimus suma.

Įpareigoti Lietuvos banką perskaičiuoti pareiškėjai paskirtų baudų dydžius, vadovaujantis konstatuotų pažeidimų laikotarpiais (atitinkamai 2017 m. birželio 30 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d.) buvusiais neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkiais.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.