Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių už 2016 metus ir 2017 metus, tai yra, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. B. teismo posėdyje kaltę pripažino visiškai, paaiškino, kad iki 2016 metų bendrovė nevykdė jokios veiklos, todėl jis galvojo, jog ataskaitų teikti nereikia. Iki šiol dar nepateikė ataskaitų, nes sirgo, jam atlikta klubo operacija, jis turi vykti į reabilitaciją. Pasižada per savaitę pateikti ataskaitas. Jo pajamos yra apie 800 eurų per mėnesį, šeimoje yra 4 vaikai, viena dukra neįgali po širdies operacijos. Pateikė medicinos dokumentų išrašą bei dukters neįgalumo pažymėjimo kopiją. Žmona dirba, jos uždarbis per mėnesį yra apie 2000 eurų. Prašė skirti įspėjimą arba išdėstyti baudos mokėjimą.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovė palaikė protokole nurodytas aplinkybes, prašė skirti įstatymo numatytą nuobaudą.

Tyrimo metu E. B. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, jog bendrovė iš pradžių visai nevykdė jokios veiklos, nuo 2016 metų veiklą vykdo minimaliu intensyvumu. Nepagalvojo, kad būtina teikti finansines ataskaitas, dėmesį skyrė, jo manymu, svarbesniems dalykams, o ataskaitų pateikimą laikė formalumu. Ateityje klaidų nekartos. (3 b. l.)

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo faktą ir E. B. kaltę, be jo paties prisipažinimo, įrodo byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai.

Administracinio nusižengimo protokole yra užfiksuotos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės. (2 b. l.)

Iš VĮ Registrų centro Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo 2013-06-04 yra E. B., Registrų centre įmonės vadovu registruotas nuo 2013-08-06. Juridinio asmens vardu veikia vadovas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių metų pradžia yra sausio 1 d., o pabaiga – gruodžio 31 d. Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentai už 2015, 2016 ir 2017 metus nepateikti. Finansinių ataskaitų rinkiniai nepateikti ir bylos nagrinėjimo dieną. (4-6 b. l.)

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.67 straipsnyje nustatyta, kad už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau ir – įstatymas) 37 straipsnio 12 dalies 2 punktą bendrovės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą. Pagal to paties įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 7 punktą vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui. Įstatymo 58 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal Įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi vykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Įstatymo 58 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Bylos medžiaga nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, kas reiškia, jog bendrovės metinis finansinių ataskaitų rinkinys už 2016 metus turėjo būti paruoštas ir patvirtintas per keturis mėnesius nuo 2016-12-31, tai yra, iki 2017-04-30, ir per 30 dienų pateiktas Juridinių asmenų registrui. 2017 metų finansinių ataskaitų rinkinys turėjo būti paruoštas ir patvirtintas iki 2018-04-30 ir per 30 dienų turėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registrui. Iš bylos medžiagos duomenų ir E. B. paaiškinimo akivaizdu, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nesilaikė įstatyminio reglamentavimo ir minėtų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio nepateikė laiku, jos nėra pateiktos ir bylos nagrinėjimo dieną, todėl E. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, ir yra baustinas.

E. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis dėl nusižengimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą E. B., teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pavojingumą bei pobūdį (finansinių ataskaitų rinkiniai nebuvo pateikti už dvejus metus), į tai, kad yra nustatyta pažeidėjo viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, į pažeidėjo asmenybę – teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nebaustas administracinėmis nuobaudomis; teismas taip pat atsižvelgia, kad E. B. pasižada per savaitę padarytą nusižengimą ištaisyti ir ataskaitų rinkinius pateikti, to iki šiol nepadarė dėl ligos ir operacijos. Įvertinus aptartas aplinkybes, E. B. už nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, skiriama minimali administracinė nuobauda – bauda, numatyta minėto straipsnio dalies sankcijoje. Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus įgyvendinta ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis.

Teismas nenustato pagrindų tiek skirti švelnesnę nei numatytoji įstatyme nuobaudą, tiek išdėstyti baudos sumokėjimo terminą, nes švelnesnės nuobaudos paskyrimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, skatintų nebaudžiamumo nuotaikas; taip pat E. B. nėra pateikęs įrodymų apie jo turtinę padėtį – nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymų, turto deklaracijų, kitų dokumentų, patvirtinančių, jog jo materialinė padėtis tiek sunki, jog paskirtos baudos sumokėjimas galėtų būti išdėstytas ilgesniam terminui.

Teismas atkreipia dėmesį, kad E. B. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn ir už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nepateikė per nustatytą laikotarpį Juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio už 2015 metus.

Teisės teorijoje išaiškinta, kad trunkamoji veika yra tada, kai pažeidėjas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra pažeidimo būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą kitą neteisėtą veiksmą. Trunkamasis pažeidimas trunka tol, kol jo nenutraukia pats pažeidėjas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai arba neišnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos privalėjo įvykdyti pažeidėjas. Trunkamojo pažeidimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatyme numatytą veiką. Teismas konstatuoja, kad E. B. negali būti inkriminuotas bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio už 2015 metus nepateikimas, kadangi tai nėra trunkamasis teisės pažeidimas. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas imperatyviai nustato, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys Juridinių asmenų registrui turi būti pateiktas per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Atsižvelgęs į aukščiau aptartus duomenis, teismas vertina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių ataskaitų rinkinys už 2015 metus turėjo būti vėliausiai pateiktas iki 2016-06-01, tai reiškia, kad minėtas ataskaitų rinkinys nebuvo pateiktas dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui (toliau ir – ATPK), todėl už šį pažeidimą baudžiant turi būti taikomi ATPK nuobaudos skyrimo terminai, numatyti ATPK 35 straipsnyje (šešių mėnesių terminas, kuris prasidėjo nuo to momento, – nuo 2016-06-01, – kai nebuvo pateiktas 2015 metų ataskaitų rinkinys). Tuo tarpu ANK 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu; įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Administracinės nuobaudos skyrimo terminas pagal ANK yra dveji metai (ANK 39 straipsnis), o pagal ATPK 35 straipsnį buvo šeši mėnesiai (1 dalis), o esant šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms aplinkybėms – minėtas terminas galėjo būti pratęstas iki vienerių metų. Akivaizdu, kad ATPK 35 straipsnio nuostatos lengvina E. B. teisinę padėtį. Teismų praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, jei ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai administracinei nuobaudai skirti yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-2-2014, 2AT-37-2014 ir kt.). Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtą terminą nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-2014, Nr. 2AT-31-693/2018). Taigi, nors pačiai įmonei neišnyko pareiga ištaisyti teisės pažeidimą (pažymėtina, kad jis dar nėra ištaisytas, ir bendrovė privalo pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir už 2015 metus), tačiau E. B. administracinė atsakomybė už 2015 metų veiką nėra galima, kadangi per įstatymo nustatytą terminą E. B. nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ir nuobaudos skyrimo terminas jau yra suėjęs, šis terminas nebuvo pratęstas. Todėl administracinis kaltinimas E. B. tikslinamas pašalinant iš kaltinimo aplinkybę dėl metinių finansinių atsakytų rinkinio nepateikimo už 2015 metus. Teismas pažymi, kad minėtos aplinkybės pašalinimas nekeičia E. B. veiksmų kvalifikacijos pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 223 straipsnio 2 dalimi, 635, 636 straipsniais, teismas

nutaria:

E. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 200 (dviejų šimtų) eurų baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT744010051001324763 banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT057044060007887175 AB „SEB banke”, LT122140030002680220 banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT247300010112394300 banke Swedbank, AB, LT427230000000120025 AB „Medicinos banke”, LT327180000000141038 AB „Šiaulių banke”, LT747400000008723870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT787290000000130151 AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18093564831.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.