Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laimos Šeputienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. S. ir jo gynėjos advokatės Jelenos Smirnovos apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo K. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

– pagal BK 284 straipsnį – laisvės atėmimas 5 (penkiems) mėnesiams;

– pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams;

– pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 (trisdešimties) parų areštas.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

K. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, nuspręsta panaikintini nuosprendžio paskelbimo dieną.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys 104,77 Eur turtinei žalai atlyginti tenkintas visiškai ir priteista civilinio ieškovo naudai solidariai iš G. R. D. ir K. S. 100 Eur (vienas šimtas eurų) turtinei žalai atlyginti, o 4,77 Eur (keturių eurų 77 ct) turtinė žala priteista civilinio ieškovo naudai iš nuteistojo G. R. D.

Nukentėjusiojo R. R. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista nukentėjusiojo naudai solidariai iš G. R. D. ir K. S. 84,44 Eur (aštuoniasdešimt keturi eurai 44 ct) turtinei žalai ir 500 Eur (penki šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir G. R. D., šis nuteistasis apeliacinio skundo nepadavė, taip pat dėl jo apeliacinis skundas nebuvo paduotas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė šiuos skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. S. ir jo gynėjos advokatės Jelenos Smirnovos apeliaciniai skundai atmetami.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį ir apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų baudžiamojo proceso normų, ištyrė visas K. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai pripažino K. S. kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Skundžiamame teismo nuosprendyje pakankamai aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados, todėl nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija, remiantis nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinių skundų motyvais, teisinio pagrindo nėra. Nuteistojo K. S. kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, tai yra baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje leidžia daryti išvadą, jog sprendžiant K. S. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.

9. BK 187 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-60-495/2023).

16. Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, kad bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu ar asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163-648/2015).

17. Iš aukščiau aptartų duomenų matyti, kad nuteistojo K. S. kaltę tiesiogiai patvirtina liudytojo N. V. S. P. duoti parodymai, iš kurių matyti, kad jis su kitu nuteistuoju ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu bendrais veiksmais, t. y. vengdami sulaikymo ir siekdami pasišalinti iš prekybos centro bandė išdaužti automatinių durų stiklo paketus. Galutinai durų stiklo paketas buvo išdaužtas po bendrai nuteistųjų ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens panaudotų veiksmų. Šiame kontekste pažymėtina, kad aplinkybė, jog nebuvo nustatytas trečiasis asmuo dalyvavęs incidente neturi įtakos, kadangi durų stiklo paketas buvo išdaužtas bendrais veiksmais, veikiant bendrininkų grupėje, t. y. nėra svarbu kiek ir kokius veiksmus atliko kiekvienas iš asmenų. Taip pat pažymėtina, kad aplinkybė, jog nebuvo rastas liudytojo N. V. S. P. nurodytas daiktas, kuriuo jo teigimu buvo išdaužtas stiklas, teisėjų kolegijos vertinimu, niekaip nepaneigia K. S. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje. Be kita ko, iki nuteistuosius sulaikant policijos pareigūnams jie turėjo pakankamai laiko minėtam daiktui paslėpti.

18. Teisėjų kolegija įvertinusi visus aptartus duomenis, sugretinusi byloje esančius įrodymus, juos palyginusi tarpusavyje bei susiejusi į vieningą, logišką visumą, konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismas 2025 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagrįstai K. S. pripažintas kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės nustatytos byloje surinktais pakankamais įrodymais, o atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių šioje dalyje reikėtų keisti priimtą procesinį sprendimą, neturi. Todėl, tenkinti apeliacinius skundus ir naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį K. S. atžvilgiu, dalyje dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl bausmės.

19. Nuteistojo K. S. ir jo gynėjos advokatės Jelenos Smirnovos apeliaciniuose skunduose taip pat nesutinkama su skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 3 d. nuosprendžiu K. S. paskirta laisvės atėmimo bausme. Pašoma bausmę sušvelninti atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas nepilnametis bei atsižvelgiant į jo amžių ir resocializacijos galimybes.

20. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

21. Teismas skirdamas bausmę nepilnamečiui, be šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (BK 91 straipsnio 2 dalis). Terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje (BK 91 straipsnis 3 dalis).

22. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. S. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje bei pagrįstai vadovavosi BK 91 straipsnio 3 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą ir skirdamas bausmę tinkamai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta galutinė bausmė yra adekvati jo padarytiems nusikaltimams ir atitinka bausmės paskirtį.

23. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, K. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį - laisvės atėmimu penkiems mėnesiams, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – trisdešimčiai parų arešto. Paskirtas bausmes subendrinus, K. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams dešimčiai dienų.

24. BK 284 straipsnyje numatyta ne tik laisvės atėmimo bausmė, bet ir viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta ne tik laisvės atėmimo bausmė, bet ir viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas. BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta ne tik arešto bausmė, bet ir viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas. Nors skundžiamu nuosprendžiu K. S. buvo paskirtos griežčiausios sankcijoje numatytos bausmės – areštas ir laisvės atėmimas, teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos duomenis, aplinkybių, teikiančių pagrindą išvadai, kad bausmė nuteistajam buvo paskirta nesilaikant bausmių skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo normų, neįvertinus bausmės individualizavimui reikšmės turinčių aplinkybių ar jas įvertinus netinkamai, dėl to nuteistasis buvo nubaustas aiškiai per griežtai, nenustatė.

25. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio), į tai, kad buvo padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas ir nesunkūs nusikaltimai, kaltės formą ir rūšį (veikta tiesiogine tyčia), į nuteistojo asmenybę (anksčiau teistas 9 kartus, būdingas turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymo modelis, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, teisme jo atžvilgiu nagrinėjamos dar dvi baudžiamosios bylos taip pat dėl turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo). Šie duomenys leido apylinkės teismui spręsti, kad dabartinis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio.

26. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo parinkta bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Šiuo atveju nėra nustatyta jokių reikšmingų aplinkybių, jų nenurodyta ir apeliaciniuose skunduose, kurios galėtų leisti daryti išvadą, jog K. S. bausmės tikslai gali būti pasiekti sumažinus jam skirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę ar pakeitus bausmės rūšį. Teisėjų kolegija, pažymi, kad nuteistasis nuo 2022 metų sistemingai daro nusikalstamas veikas, teisiamas jau 10 kartą, dominuoja turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Taigi, yra akivaizdu, jog nuteistasis iš ankstesnių teistumų nepasimokė, būdamas eilę kartų teistas ir puikiai suvokdamas nusikalstamų veikų darymo pasekmes, jis pasirinko ir toliau veikti nusikalstamai. Aptartos aplinkybės yra nepalankios nuteistajam, jį charakterizuoja išimtinai neigiamai ir tuo pačiu leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad švelnesnės bausmės skyrimas neatitiktų bausmės tikslų ir paskirties, bei nuo naujų nusikaltimų darymo nuteistosios nesulaikytų. Be to, matyti, kad nuteistasis ne kartą baustas ir administracine tvarka (dominuoja turtinio pobūdžio administraciniai nusižengimai), paskirtų baudų nemoka. Pastebėtina, kad K. S. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti jauno amžiaus (būdamas nepilnametis) ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Tad galima daryti išvadą, kad dabartinės nusikalstamos veikos yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

27. Apeliaciniuose skunduose prašoma atsižvelgti į tai, kad nuteistasis K. S. nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. S. bausmes tinkamai vadovavosi BK XI skyriuje numatytais bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumais bei tinkamai motyvavo. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas (gyvena su motina ir seserimi, šeima neįtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą), sveikatos būklę ir socialinę brandą (lengvai pasiduoda neigiamai draugų įtakai, buvo taikomas atvejo vadybos procesas dėl pakartotinai dėl pablogėjusio elgesio), anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą (2023 m. liepos 3 d. patenkintas probacijos teikimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą), elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (nagrinėjamos dar dvi baudžiamosios bylos dėl turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo) ir pagrįstai, vadovaudamasis BK 91 straipsnio 3 dalies nuostatomis paskyrė griežčiausias sankcijose numatytas bausmes bei tinkamai nustatė skirtinų bausmių dydį. Aplinkybių, teikiančių pagrindą išvadai, kad bausmė nuteistajam buvo paskirta nesilaikant bausmių skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo normų, numatytų BK XI skyriuje, neįvertinus bausmės individualizavimui reikšmės turinčių aplinkybių ar jas įvertinus netinkamai, dėl to nuteistasis buvo nubaustas aiškiai per griežtai, nenustatė.

28. Pažymėtina, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimo bausme. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

29. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad K. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji proporcinga nuteistojo asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms bei jo pavojingumui, todėl yra teisinga ir tinkama realizuoti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus, dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę objektyvaus pagrindo nėra

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

30. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2025 m. balandžio 23 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam K. S., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatė Jelena Smirnova, teikė antrinę teisinę pagalbą K. S. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 83,33 Eur.

31. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Ši nuostata apeliantui buvo išaiškinta 2025 m. balandžio 8 d. nutartyje, kuria jam paskirta gynėja. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nuteistajam K. S. ir buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios bei tai, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, nuteistasis yra nedirbantis, antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo išieškojimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl jos neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo K. S. ir jo gynėjos advokatės Jelenos Smirnovos apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 83,33 Eur (aštuoniasdešimt trijų eurų 33 centų), susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš K. S. neišieškoti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.