Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas sieja su, kaip jis teigia, neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime netinkamomis sąlygomis.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia aplinkybėmis dėl privatumo neužtikrinimo gyvenamosiose patalpose, esant sienoje įrengtiems stebėjimo langams, dėl ko kiti asmenys galėjo stebėti kaip pareiškėjas patalpoje vaikšto pusnuogis/nuogas, tenkina savo lytinę aistrą. Taigi, šiuo aspektu pareiškėjas ginčija ne tiek techninius įrengimo parametrus, tačiau patį langelio įrengimo faktą ir privatumo neužtikrinimą.

Atsakovė nurodė, jog atsižvelgiant į 2011 m. balandžio 5 d. Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės pasirašytą susitarimo memorandumą dėl 2009-2014 metų Norvegijos finansinio mechanizmo įgyvendinimo (Žin., 2011, Nr. 56-2689), Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-io sektoriaus (nuo 2023 m. sausio 1 d. vadinama LKT Pravieniškių 1-uoju kalėjimu) būrių gyvenamosios patalpos nuo 2016 m. vidurio buvo rekonstruojamos į kamerinio tipo patalpas. 2018 m. kovo 23 d. pasirašytas Statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos užbaigimo aktas Nr. ACCA-20-180323-00.107. Pagal pasirašyto susitarimo memorandumą, naujose kamerinio tipo patalpose buvo įrengti langeliai sienose. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 7 būrio 7 patalpoje stiklinis stebėjimo langelis apklijuotas apsaugine tamsinta plėvele.

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai.

Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarką ginčo laikotarpiu nustatė Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d įsakymu Nr. V-88, kurios 11.1 punkte nurodyta, kad vienas iš asmenų, laikomų pataisos įstaigose priežiūrą sudarančių elementų – asmenų, laikomų pataisos įstaigose, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose.

Pataisos įstaigų gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimus reglamentavo Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurių 13.3 punkte nustatyta, jog patalpų (kamerų) durys įrengiamos pagal šiuos reikalavimus: viršutinėje išorinių durų dalyje, ne mažesniame kaip 150 cm aukštyje nuo grindų, įrengiamas stebėjimo langelis arba akutė ir užskleidžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Stiklinis stebėjimo langelis apklijuojamas apsaugine plėvele ir gali būti užtemdytas. Išorinėje durų pusėje gali būti numatytas stebėjimo langelio uždengimas plieniniu lakštu, kuris uždarytoje ir atidarytoje padėtyse neturi išsikišti iš durų plokštumos. Užskleidžiamo langelio maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti durelės turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę ir turi būti rakinamos. Langelių konstrukcijos turi būti tokios, kad jų negalima būtų išmontuoti iš vidinės kameros pusės.

Teismas pažymi, jog vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Pataisos įstaigų pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas privalo užtikrinti asmenų nuolatinę elgesio kontrolę, užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą. Tikslu atlikti nuteistųjų kontrolę ir stebėjimą, kameros duryse įrengiamas stebėjimo langelis arba akutė. Taigi, langelio, kaip priemonės stebėjimui ir kontrolei vykdyti įrengimas, iš esmės yra galimas ir nepažeidžia teisės aktų reikalavimų.

Iš byloje pateiktų Lietuvos kalėjimų tarnybos kamerų nuotraukų matyti, kad nuteistiesiems, esantiems kamerų viduje, stebėjimui ir kontrolei vykdyti kamerų duryse yra įmontuotos akutės. Kamerų duryse esančių akučių lygmenyje kamerų sienose yra papildomai įmontuoti stebėjimo langeliai. Taigi, stebėjimo langeliai įmontuoti ne kamerų duryse, bet kamerų sienose, kaip dar viena kontrolės vykdymui skirta priemonė. Tačiau, teismo vertinimu, vien tik langelio įrengimas ne duryse, o sienoje, negali būti laikomas iš esmės neteisėtu atsakovės atstovo veiksmu, savaime darančiu žalą nuteistiesiems. Nors šis langelis įrengtas kaip dar viena nuteistųjų stebėjimo ir kontrolės priemonė ir atrodytų yra perteklinis, teismo vertinimu, vien tik ši aplinkybė neturi būti vertinama kaip institucijos neteisėtas veiksmas. Priešingai, teismo vertinimu, dviejų stebėjimo priemonių įrengimas gali užtikrinti didesnę nuteistųjų kontrolę, o taip pat nuteistųjų bei kalėjimo darbuotojų saugumą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. TA-481-442/2023).

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.3 punkte aiškiai yra numatyti stiklinio stebėjimo langelio įrengimo kriterijai. Numatyta, kad stiklinis stebėjimo langelis apklijuojamas apsaugine plėvele ir gali būti užtemdytas, kas reiškia, kad jį užtemdyti nėra privaloma. Išorinėje durų pusėje gali būti numatytas stebėjimo langelio uždengimas plieniniu lakštu, kas taip pat reiškia, kad langelio uždarymo iš išorės įrengimas yra institucijos teisė, o ne pareiga. Langelių konstrukcijos turi būti tokios, kad jų negalima būtų išmontuoti iš vidinės kameros pusės.

Nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad stebėjimo ir kontrolės langelis gali būti su tam tikromis apsaugomis, t. y. temdytas ir iš išorės turėti uždengimo funkciją, tačiau stebėjimo langeliui tam tikrų savybių užtikrinimas nėra būtinas (o tik galimas). Taigi, stebėjimo langelio įrengimas be uždengimo iš išorės įrenginio iš esmės atitinka Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.3 punkto nuostatas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad byloje nagrinėjamo ginčo laikotarpiu atsakovės atstovas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias kameros stebėjimo ir kontrolės įrengimą.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, jog kiti asmenys per langelį jį galėjo stebėti, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo, nenurodė kada, jo nuomone, jis pareigūnų ar kitų nuteistųjų buvo stebimas per langelį sienoje ir kokias pasekmes jam tai sukėlė. Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų skundęsis kalėjimo administracijai dėl to, kad kiti nuteistieji jį stebi per kameros sienoje įrengtą stebėjimo langelį. Pažymėtina, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas kamerų tipo patalpose, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjas taip pat neįrodė neturtinės žalos egzistavimo fakto.

Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad byloje nagrinėjamo ginčo laikotarpiu atsakovės atstovė pažeidė teisės normas, reglamentuojančias kameros stebėjimo ir kontrolės įrengimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. TA-481-442/2023.

Pareiškėjas nurodo, kad gyvenamųjų patalpų sienos buvo išdažytos sveikatai kenkiančiais dažais.

Atsakovė nurodė, kad 2018 m. patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo kalinamas pareiškėjas buvo atliktas kapitalinis remontas. Remonto darbus atliko UAB „Aukštaitijos ranga“. Atsakovė duomenų apie tai kokie dažai buvo naudoti patalpoms dažyti neturi, galimybės ištirti tariamo dažų kenksmingumo ištirti neturi, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras galimo dažų „kenksmingumo“ sveikatai taip pat netikrina, todėl atsakovė tokių įrodymų pateikti neturi galimybės. Pažymėjo, kad gyvenamosios patalpos nudažytos analogiškais viešų įstaigų bei privačių asmenų rinkoje įsigyjamais ir naudojamais sienų dažais, taip pat atitinka bendruosius visuomenėje galiojančius ir didžiajai daliai visuomenės priimtinus reikalavimus keliamus patalpų sienoms skirtiems dažams. Dažai skirti dažyti gyvenamųjų patalpų sienoms negali būti kenksmingi ar pavojingi sveikatai.

Vertinant pareiškėjo skundo teiginį, dėl sienų išdažymo sveikatai kenkiančiais dažais, teismas pažymi, kad pareiškėjas skunde tik deklaratyviai ir abstrakčiai nurodė, kad gyvenamųjų patalpų sienos buvo išdažytos sveikatai kenkiančiais dažais, tačiau šiam savo skundo teiginiui pagrįsti pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, neįvardino kokius sveikatos sutrikimus dėl neva kenksmingų dažų jis patyrė ir nedetalizavo jokių aplinkybių, kuriomis remdamasis jis priėjo išvados, jog sienos yra išdažytos sveikatai kenksmingais dažais, pareiškėjas skunde taip pat nenurodė kaip ši aplinkybė jam sukėlė neturtinę žalą. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu skundų dėl kenksmingų sienų dažų Turto valdymo skyriui neteikė. Remiantis tuo kas išdėstyta, šis pareiškėjo skundo teiginys, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas nurodo, kad 7-to būrio 7-oje patalpoje, 12-to būrio 3-ioje patalpoje neveikė pagalbos iškvietimo mygtukai, dėl ko pareiškėjas negalėjo išsikviesti pagalbos.

Atsakovė nurodo, jog pareiškėjas nuo 2020 m. kovo 17 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę paprastosios grupės sąlygomis, pagalbos iškvietimo mygtukai 7-to būrio 7-oje patalpoje, 12-to būrio 3-ioje patalpoje yra įrengti ir yra veikiantys.

Pareiškėjas neginčijo aplinkybės, kad nuo 2020 m. kovo 17 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę paprastosios grupės sąlygomis.

Atsakovės byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad pagalbos iškvietimo mygtukai 7-to būrio 7-oje patalpoje, 12-to būrio 3-ioje patalpoje yra įrengti ir yra veikiantys.

LKT Turto valdymo skyriaus 2023 m. birželio 29 d. pažymoje Nr. LV-29721 nurodyta, kad 7 būrio 7 patalpoje ir 12 būrio 3 patalpoje buvo įrengta ir veikė pareigūnų iškvietimo sistema, o Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų administracinėje byloje Nr. eI1-5763/2023 pateiktoje LKT TVS 2023 m. gegužės 3 d. pažymoje Nr. LV-21334, už tą patį ginčo laikotarpį nurodyta, kad 12 būrio 3 patalpoje iškvietimo sistema laikinai neveikia.

Atsakovė paaiškino, kad 12 būrio 3 patalpoje iškvietimo sistema laikinai neveikė, tačiau gedimas buvo laikinas ir pašalintas kalėjimo administracijos pajėgumais, todėl atsakovo atsilipimuose už tą patį laikotarpį nurodyta skirtinga informacija apie pareigūnų iškvietimo sistemas.

Teismas pažymi, kad Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11 punkte nėra nustatytas reikalavimas lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamosiose patalpose įrengti pareigūnų iškvietimo mygtukus. Iškvietimo mygtukų įrengimas yra numatytas tik kamerų tipo patalpose (Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.11 papunktis). Kadangi pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo laikomas kamerų tipo patalpose ar drausmės grupėje, todėl pareiškėjo argumentai dėl pareigūnų iškvietimo sistemos neįrengimo atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina ir tai, kad pagal formuojamą LVAT praktiką, vien tai, kad nėra įrengtas aliarminio iškvietimo mygtukas, savaime nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo kokia nors neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą (žr., pvz., 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018, 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2264-1062/2018, 2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-41-556/2022). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokių aplinkybių nenurodė. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjui būtų buvęs konkretus poreikis pasinaudoti pareigūnų iškvietimo sistema.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje keliamo ginčo kontekste nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo nurodytus Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo ir šios institucijos pareigūnų veiksmus neteisėtais bei konstatuoti faktą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Nenustačius visų būtinų viešajai civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmetamas kaip nepagrįstas. Atmetus pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, netenkintinas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusieji skundo argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą ( LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.